„Dėl daugybę aukų nusinešusio gaisro prezidentas atideda savo vizitą į Lietuvą, kuris turėjo prasidėti pirmadienį. Bus ieškoma naujos datos“, – BNS antradienį sakė Lietuvos ambasadorius Graikijoje Rolandas Kačinskas.

Pasak jo, ambasada neturi informacijos, kad per gaisrus būtų nukentėję Lietuvos piliečiai.

Šiuo metu Graikijoje esantiems lietuviams ambasadorius rekomendavo vengti miškingų vietovių ir sekti vietos tarnybos pranešimus, informacija taip pat nuolat atnaujinama Lietuvos ambasados Graikijoje feisbuko paskyroje.

„Aplink Atėnus situacija jau kontroliuojama, sudėtingiausia situacija buvo naktį ir paryčiais. Atėnuose esantiems lietuviams šiuo metu pavojaus nėra“, – sakė ambasadorius.

Diplomato teigimu, naujausiais duomenimis, per gaisrus Graikijoje žuvo mažiausiai 54 žmonės, dar yra nemažai dingusių.

Pastarosiomis dienomis miškų gaisrai siaučia ir Europos šiaurėje. Lietuva padėti kovoti su miškų gaisrais į Latviją ir Švediją nusiuntė po vieną sraigtasparnį su gesinimo įranga.

Graikijos laikinosios vyriausybės vadove paskirta Aukščiausiojo Teismo teisėja, turėsianti organizuoti kitą mėnesį įvyksiančius pirmalaikius rinkimus, kurie bus jau penktieji per šešis metus krizės ištiktoje šalyje.

Prezidentas Prokopis Pavlopulas (Prokopis Pavlopoulos) pranešė, kad vadovauti laikinajai vyriausybei pasirinko Vasilikę Tanu (Vassiliki Thanou), Graikijos Aukščiausiojo Teismo pirmininkę, kuri taps pirmąja šį postą užėmusia moterimi.

65 metų trijų vaikų motina vasarį išgarsėjo savo emocingu laišku Europos Komisijos pirmininkui Jeanui-Claude'ui Junckeriui (Žanui Klodui Junkeriui); jame ji pasisakė prieš griežto taupymo politiką, „triuškinančią“ Graikijos žmones.

„Žmonės nėra atsakingi už buvusių vyriausybių valstybės lėšų iššvaistymą ir mokesčių politikos klaidas“, – rašė ji, pridurdama, kad taupymo priemonės „nepasiteisino, kadangi recesija tęsiasi, o turtingieji ir toliau išvengia mokesčių“.

Prancūzijos Sorbonos universitete Europos teisę studijavusi V.Tanu, bus prisaikdinta vėliau ketvirtadienį, o jos kabinetas – penktadienį, sakoma prezidentūros pranešime.

Iki savaitės pabaigos turėtų būti paskelbta Graikijos visuotinių rinkimų data, tačiau manoma, kad jie įvyks rugsėjo 20 dieną.

Graikijos prezidentas penktadienį paprašė opozicijos lyderių pamėginti suformuoti naują vyriausybę po to, kai ankstesnę dieną atsistatydino premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) ir nurodė ateinantį mėnesį surengti pirmalaikius rinkimus, mėgindamas numalšinti maištą savo valdančiojoje partijoje dėl Atėnams suteikto trečio tarptautinio finansinės pagalbos paketo.

Tačiau opozicija turi mažai galimybių susivienyti ir suformuoti vyriausybę taip greitai, todėl Graikija, krečiama jau ilgiau negu penkerius metus besitęsiančios ir gilėjančios finansų krizės, veikiausiai žengia į jau penktus nacionalinius rinkimus per pastaruosius šešerius metus.

Nors pergalė juose prognozuojama A.Ciprui, tikėtina, kad jam nepavyks užsitikrinti absoliučios daugumos. Tokiu atveju tektų mėginti sudaryti koalicinę vyriausybę, kuriai gali būti sudėtinga priimti sprendimus bei juos įgyvendinti.

Griežtosios linijos šalininkai A.Cipro radikalioje kairiojoje partijoje „Syriza“ penktadienį paskelbė atsiskiriantys ir įkuriantys nepriklausomą frakcija, kuri bus trečioji didžiausia parlamente.

Atsistatydinančios vyriausybės pareigūnai sako, kad labiausiai tikėtina naujų rinkimų data – rugsėjo 20-oji. Tokiu atveju balsavimas vyktų praėjus vos aštuoniems mėnesiams po to, kai A.Cipras buvo išrinktas žadėdamas sustabdyti šalies skolintojų reikalavimu vykdomą griežto taupymo politiką.

Vis dėlto premjeras buvo priverstas sutikti su tolesniu biudžeto išlaidų karpymu ir mokesčių didinimu, kad užsitikrintų trečią pagalbos paketą, Graikijos ekonomikai atsidūrus prie žlugimo ribos.

Prezidentas Prokopis Pavlopulas (Prokopis Pavlopoulos) penktadienį susitiko su konservatyvios Naujosios demokratijos partijos lyderiu Evangelu Meimarakiu (Evangelos Meimarakis) ir paprašė, kad jis suformuotų vyriausybę.

E.Meimarakiui buvo suteiktos trys dienos mėginti sudaryti koaliciją, o jeigu to nepavyktų padaryti, mandatas atiteks trečiai didžiausiai frakcijai – nuo „Syriza“ atskilusiai radikaliajai grupei, pasivadinusiai Liaudies vienybės frakcija, kuriai vadovauja buvęs energetikos ministras Panagiotis Lafazanis.

Graikija ketvirtadienį yra spaudžiama iki galutinio termino vidurnaktį pateikti naujus šalies finansinio gelbėjimo planus, kad gautų milijardus dolerių papildomos pagalbos, turinčios apsaugoti nuo griūties braškančią ekonomiką ir išvengti pasitraukimo iš euro zonos.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) trečiadienį pažadėjo, kad Atėnai pateiks „įtikinamus“ reformų planus, turinčius atverti kelią naujai krizinio kredito linijai iš nusivylusių Europos skolintojų, artėjant sekmadienį vyksiančiam visų 28 Europos Sąjungos šalių lyderių susitikimui.

„Graikijos vyriausybė ... rytoj pateiks naujus konkrečius pasiūlymus, įtikinamas reformas sąžiningam ir įgyvendinam sprendiniui“, – jis sakė Europos Parlamentui Strasbūre.

Užsitęsusi skolų krizė pasiekė apogėjų šią savaitę – po to, kai graikai per praeitą sekmadienį įvykusį referendumą ryžtingai atmetė ES lyderių pasiūlytos naujausios finansinės pagalbos sąlygas.

Tačiau euforija, kurią po to balsavimo jautė dalis graikų, greitai išblėso, vyriausybei antrą savaitę iš eilės tęsiant griežtą kapitalo kontrolę ir ribojant grynųjų pinigų išėmimą iš bankomatų. Taip padidėjo nuogąstavimai, kad šaliai gali pristigti maisto ir vaistų.

Euro zonos lyderių kantrybės taurė buvo perpildyta antradienį, kai per jų nepaprastąjį susitikimą Briuselyje A.Cipras ir jo naujasis finansų ministras Euklidas Cakalotas (Euclid Tsakalotos) atvyko be jokių konkrečių planų, kaip užbaigti šią priešpriešą.

Vis dėlto nuotaikos vėl pragiedrėjo trečiadienį, Atėnams pažadėjus pradėti vykdyti pensijų ir mokesčių reformas, kurių skolintojai reikalauja mainais į trejų metų kredito programą, turinčią atitraukti Graikijos finansų sistemą nuo griūties slenksčio.

Oficialiame laiške Europos stabilumo mechanizmo (ESM), kuris buvo įkurtas kaip paskutinis šiaudas į sunkią finansinę padėtį patekusioms ES šalims, vadovams E.Cakalotas pareiškė, kad Graikija imsis „nedelsiant vykdyti virtinę priemonių jau nuo ateinančios savaitės pradžios“.

Melodija pasikeitė 

Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) sakė, kad tie pasiūlymai yra žingsnis teisinga kryptimi, ir pakartojo, kad Graikijos išlikimas euro zonoje yra „didžiausios svarbos geopolitinis klausimas“.

Jam antrino Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus): „Melodija pasikeitė; iki šiol to dar nebuvome girdėję – ir tai yra teigiama.“

Tačiau Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pakartojo, kad sekmadienį vyksiantis viršūnių susitikimas yra paskutinė galimybė sudaryti susitarimą, kuris leistų išvengti chaotiško „Graikijos išėjimo“ (Grexit) iš 19 narių turinčios euro zonos, kuris neabejotinai sukeltų pasaulinio masto padarinių.

„Tai tikrai ir neabejotinai paskutinis žadinantis skambutis Graikijai ir mums – mūsų paskutinė galimybė“, – perspėjo jis, aiškindamas, kad šių pastangų nesėkmė „gali vesti į Graikijos bankrotą“ ir sukelti Europai naujų geopolitinių grėsmių.

Kiti įtakingi pasaulio finansų veikėjai trečiadienį taip pat perspėjo, kad pagal naująjį susitarimą turi būti numatyta restruktūrizuoti milžinišką Graikijos skolų naštą.

„Graikija yra aštrios krizės padėtyje, kurią reikia spręsti“, – Tarptautinio valiutos fondo (TVF) direktorė Christine Lagarde (Kristin Lagard) sakė per vieną konferenciją Vašingtone.

„Manome, kad (skolų restruktūrizavimas) reikalingas Graikijos atveju, kad būtų užtikrintas skolų tvarumas“, – pridūrė ji.

Praeitą savaitę paskelbtoje ataskaitoje TVF nurodė, kad Graikijos oficialieji skolintojai Europos Sąjungoje turėtų dvigubai pratęsti Graikijos skolų grąžinimo laikotarpį, taip pat skirti tai šaliai dar 36 mlrd. eurų, kad jos finansų sistema išliktų tvari.

Atėnai nuo birželio 28 dienos laiko bankus uždarytus ir riboja gyventojų grynųjų pinigų atsiėmimą, pasibaigus anksčiau Graikijai suteiktos finansinės pagalbos programos galiojimui. Graikija praeitą savaitę taip pat tapo pirmąja išsivysčiusia šalimi, neįstengusia laiku grąžinti skolos Tarptautiniam valiutos fondui.

Europos centrinis bankas (ECB), palaikantis Graikijos finansų institucijų mokumą, pirmadienį nutarė, kad toliau teiks vadinamąją likvidumo pagalbą kritiniais atvejais (ELA), bet šio finansavimo dydis liks įšaldytas birželio 26 dieną nustatytu lygiu – maždaug 89 mlrd. eurų.

Skolų krizės padariniai skaudžiai smogė Graikijai gyvybiškai svarbiam turizmo sektoriui: kaip nurodo Graikijos turizmo konfederacija, paskutinės minutės kelionių užsakymų sumažėjo 30 procentų.

Ekspertai taip pat perspėjo, kad ši krizė gali susilpninti Graikijos gebėjimą susitvarkyti su dešimtimis tūkstančių migrantų, kurie plūsta per šalies sienas, ieškodami geresnio gyvenimo Europoje.

Graikijai nuo 2010 metų skirti jau du finansinio gelbėjimo paketai, kurių bendra vertė – 240 mlrd. eurų. Vėliausia iš tų programų baigė galioti birželio 30 dieną.

Bankai liks uždaryti iki pirmadienio

Graikijos bankai liks uždaryti iki pirmadienio, pranešė Finansų ministerija, vyriausybei skubiai rengiant naujus pasiūlymus kreditoriams, kurie turėtų leisti paskutinę minutę išvengti šalies pasitraukimo iš euro zonos.

„Bankų atostogos pratęsiamos iki liepos 13 dienos“, – sakoma trečiadienį paskelbtame Finansų ministerijos pranešime. Vienas ministerijos šaltinis patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad per dieną leidžiama išsigryninti pinigų suma nebus keičiama.

Bankai yra uždaryti nuo birželio 28 dienos, o graikams leidžiama išsiimti iš bankomatų ne daugiau negu 60 eurų per dieną, siekiant išvengti grynųjų pinigų stygiaus po to, kai vyriausybė paskelbė referendumą dėl Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) iškeltų finansinio gelbėjimo plano sąlygų.

Per tą referendumą 61 proc. balsavo prieš naujausius skolintojų pasiūlymus, todėl Atėnų santykiai su daugeliu partnerių Europoje dar labiau pašlijo.

Pasisakydamas Europos Parlamente anksčiau trečiadienį, Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pažadėjo pateikti „įtikinamus“ reformų planus iki galutinio termino ketvirtadienį, iškelto nusivylusių Europos lyderių.

Graikijos vyriausybė pažadėjo nuo ateinančios savaitės pradėti vykdyti pensijų ir mokesčių reformas, kurių reikalavo skolintojai, mainais prašydama trejų metų kredito sutarties, kuri leistų atitraukti šalies finansų sistemą nuo žlugimo slenksčio.

„Rytoj mes atvirai pateiksime savo pasiūlymus su patikimomis reformomis, kad pasiektume tai, ką vadiname sąžiningu kompromisu“, – sugrįžęs iš Strasbūro A.Cipras sakė Graikijos prezidentui Prokopiui Pavlopului (Prokopis Pavlopoulos).

Premjeras pridūrė, kad mainais prašė „aiškių pasižadėjimų“ dėl finansavimo ir Graikiją žlugdančios skolų naštos mažinimo.

Kapitalo kontrolės priemonės leido Graikijos bankams išsilaikyti, bet pareigūnams sunkiai sekasi papildyti grynųjų pinigų atsargas bankomatuose, o papildomi kliuviniai importui didina nuogąstavimus, kad šalyje gali pristigti prekių ir vaistų.

ES ekonomikos komisaras: susitarimas įmanomas

Susitarimas dėl naujos finansinės pagalbos programos Graikijai yra įmanomas, jei Atėnų vyriausybė pateiks „konkrečius, išsamius“ reformų pasiūlymus, pareiškė Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis)

Ketvirtadienį radijui „France-Inter“ P.Moscovici sakė, kad tai „lemiama diena“ Europai, Atėnų tarptautiniams kreditoriams laukiant iš Graikijos premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) vyriausybės detalaus ekonomikos reformų plano, kuris turi būti pateiktas iki vidurnakčio.

„Jaučiu, kad dialogas užmegztas ar buvo atkurtas ir esama išeities“, - sakė eurokomisaras.

„Jei susitarimas nebus pasiektas, tai gali būti pirmasis žingsnis į Graikijos pasitraukimą iš bendros euro zonos“, - pridūrė jis. 

Graikija trečiadienį savo partnerių Europoje paprašė naujos trejų metų pagalbos programos. Tarptautiniai kreditoriai nesutaria, ar nurašyti šalies skolas. P.Moscovici nurodė, jog šiuo metu apie tai nediskutuojama.

TVF vadovė: būtina numatyti skolų restruktūrizavimą

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) direktorė Christine Lagarde (Kristin Lagard) trečiadienį pareiškė, kad į naująją Graikijos finansinio gelbėjimo programą turėtų būti įtrauktas kreditorių įsipareigojimas restruktūrizuoti skolas.

Ch.Lagarde pabrėžė, kad Atėnai turi vykdyti reformas, bet pridūrė: „Kitas žingsnis – skolų restruktūrizavimas, kuris, mūsų nuomone, reikalingas Graikijos atveju, kad būtų užtikrintas skolų tvarumas.“

„Graikija yra aštrios krizės padėtyje, kurią reikia spręsti, – ji sakė per vieną konferenciją Vašingtone. – Esame visiškai angažuoti, kad padėtume surasti sprendinį.“

Praeitą savaitę paskelbtoje ataskaitoje TVF nurodė, kad Graikijos oficialieji skolintojai Europos Sąjungoje turėtų dvigubai pratęsti Graikijos skolų grąžinimo laikotarpį, taip pat skirti tai šaliai dar 36 mlrd. eurų, kad jos finansų sistema išliktų tvari.

Tačiau Europos Komisija ir Europos centrinis bankas spaudžia Atėnus priimti griežtų biudžeto ir politikos korekcijų paketą, kurio Graikija iki šiol kratėsi.

Naujasis Graikijos prezidentas Prokopis Pavlopulas (Prokopis Pavlopoulos) penktadienį pažadėjo kovoti su skurdu ir nedarbu krizės krečiamoje šalyje, sakydama, kad ši kova bus „pačios Europos labui“.

„Visi privalome prisidėti prie kovos su skurdo ir nedarbo rykštėmis“, – 64 metų konstitucinės teisės profesorius, buvęs konservatyvios vyriausybės ministras, sakė žurnalistams, kai buvo prisaikdintas.

Po šešerius metus užsitęsusios recesijos Graikijoje nedarbas pernai buvo 26,4 proc., 23,1 proc. šalies žmonių gyveno už skurdo ribos, rodo nacionalinės statistikos agentūros duomenis.

„Graikija kovoja ne vien savo žmonių, bet ir pačios Europos labui“, – pabrėžė P.Pavlopulas, kuris išsilavinimą įgijo Prancūzijoje.

„Liūdna, kad ši krizė pastaraisiais metais privertė Europą žengti kelis žingsnius atgal“, – sakė jis.

Graikijos parlamentas praeitą mėnesį 233 balsais išrinko proeuropietiškų konservatyvių pažiūrų P.Pavlopulą į daugiausiai reprezentacinį prezidento postą penkerių metų kadencijai. Kad laimėtų, 300 vietų parlamente jam reikėjo užsitikrinti ne mažiau 180 deputatų palaikymą.

P.Pavlopulo kandidatūrą pasiūlė premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras), kurio radikali kairioji vyriausybė stengiasi iš naujo susiderėti dėl šaliai suteikto tarptautinio finansinės pagalbos paketo. Tačiau Vokietija ir kitos euro zonos šalys nesutinka, kad Atėnai atsisakytų griežto taupymo priemonių.

Kai kurie valdančiosios partijos „Syriza“ veikėjai abejojo dėl P.Pavlopulo kandidatūros, nes jis per savo karjerą neišvengė skandalų.

2004–2009 metais dirbdamas vidaus reikalų ministru P.Pavlopulas buvo kritikuojamas, kad užtikrino darbą viešajame sektoriuje daugybei savo draugų ir tūkstančiams jo konservatyvios „Naujosios demokratijos“ partijos šalininkų.

Vėliau jo reputaciją aptemdė jaunimo riaušės, įsiplieskusios 2008 metais, kai Atėnų policija nušovė vieną 15-metį moksleivį.

Pastaruoju metu malonaus būdo P.Pavlopulas buvo kritikuojamas, kad nė piršto nepajudino, jog padėtų komunistei įstatymų leidėjai, kai vienas neonacių politikas trenkė jai į veidą per rytinę televizijos pokalbių laidą. Tas incidentas įvyko 2012 metais.

Tačiau P.Pavlopulo šalininkai giria jo diplomatinius įgūdžius ir teisės išmanymą.

Graikijos parlamentas trečiadienį išrinko proeuropietiškų konservatyvių pažiūrų Prokopį Pavlopulą (Prokopis Pavlopoulos) naujuoju šalies prezidentu, o šis žingsnis turėtų sustiprinti kraštutinės kairiosios vyriausybės pozicijas kritiškai svarbiose derybose dėl Europos Sąjungos finansinės pagalbos.

Buvęs ministras ir viešosios teisės ekspertas buvo pasiūlytas į šį postą siekiant užsitikrinti labai reikalingą kitų partijų palaikymą, kai skolų prislėgta Graikija stengiasi susitarti dėl naujos skolinimosi sutarties su tarptautiniais kreditoriais.

64 metų P.Pavlopulas į daugiausiai reprezentacinį prezidento postą penkerių metų kadencijai buvo išrinktas 233 balsais. Kad laimėtų, 300 vietų parlamente jam reikėjo užsitikrinti ne mažiau 180 deputatų palaikymą.

P.Pavlopulo kandidatūra į prezidento postą laikyta saugiu pasirinkimu, nes jis nebuvo siejamas su ankstesnės konservatorių vyriausybės prisiimtais įsipareigojimais tarptautiniams kreditoriams pagal itin nepopuliarią finansinės pagalbos programą.

Nors P.Pavlopulas nebalsavo prieš griežto taupymo priemones, pasiūlytas jo Naujosios demokratijos partijos, jis atsiribojo nuo diržų veržimo politikos, kuri, pasak daugelio graikų, smaugia šalies ekonomiką ir baudžia neturtinguosius.

Būtent nesugebėjimas išrinkti prezidento pernai gruodį atvedė Graikiją į pirmalaikius rinkimus, per kuriuos sausį į valdžią atėjo kraštutinė kairioji partija „Syriza“.