Prokuratūros įstatymo pataisos priimtos už balsavus 107 Seimo nariams, prieš buvo šeši ir susilaikė 13 parlamentarų.

Nustatyta, kad nuo 2024 metų sausio 1 dienos prokurorų pareiginė alga bus padidinta tiek, kad ji sudarys ne mažiau 75 proc. atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos, o nuo 2025 metų sausio 1 dienos – ne mažiau kaip 90 proc. atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos.

Tam kitąmet papildomai būtų skiriama per 10 mln. eurų, o ne 8,6 mln. eurų, kaip iš pradžių siūlė Vyriausybė. 2025 metais prokurorų atlyginimams papildomai reikės per 17 mln. eurų.

Prokurorų atlyginimus daugiau, nei pirminiame Vyriausybės variante, kelti pasiūlė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir Seimas tam pritarė.

Komiteto skaičiavimu, po pakeitimų generalinės prokurorės alga iki mokesčių didėtų 2549 eurais iki 7873 eurų, žemiausios grandies prokuroro – 1463 eurais iki maždaug 4695 eurų.

Kelti atlyginimus prašė prokurorai, teigdami, kad jų atlyginimai neproporcingai atsilieka nuo teisėjų, kurių atlygis jau augo nuo liepos.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė yra sakiusi, kad tai diskriminuoja ir demotyvuoja prokurorus, sunku pritraukti jaunų specialistų.

„Aš palaikau komiteto (Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto – BNS) kompromisinį siūlymą, komitetas labai gilinosi į visus pasiūlymus, į visų pusių argumentus ir manau, kad jis įvertino ir valstybės galimybes, ir poreikius“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Komitetas praėjusią savaitę pritarė siūlymui, kad prokurorų atlyginimai 2024 metais vidutiniškai siektų 75 proc., o 2025 metais – 90 proc. teisėjų atlyginimo, kaip ir siekia Prokuratūra.

Tam kitąmet papildomai būtų skiriama per 10 mln. eurų, o ne 8,6 mln. eurų, kaip siūlo Vyriausybė. Komiteto skaičiavimu, generalinės prokurorės alga iki mokesčių didėtų 2549 eurais iki 7873 eurų, žemiausios grandies prokuroro – 1463 eurais iki maždaug 4695 eurų.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, siūlančios prokurorų atlyginimus iki 90 proc. teisėjų atlyginimo didinti jau nuo kitų metų, lyderis Saulius Skvernelis sako, kad jei Seimui tokio siūlymo nepalaikytų, frakcija palaikytų komiteto sprendimą.

„Manau, kad tas turėtų įsigalioti iš karto, nuo kitų metų sausio 1 dienos, bet jeigu Seimas atmes mūsų siūlymus, tai mes pritarsime tam kompromisiniam variantui, vis tiek kažkas į tą pusę, ne iš karto, bet į tą pusę“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę teigė, kad Vyriausybė palaikytų siūlymą algas prokuroras didinti labiau ir dviem etapais.

Seime ketvirtadienį vyks antrasis 2024 metų valstybės biudžeto svarstymas.

„Dėkojame, kad buvo žengtas šis žingsnis, bet mūsų tai netenkina“, – Eltai teigė N. Grunskienė.

Komitetas siūlo, kad nuo 2024 metų prokurorų atlyginimai pasiektų 75 proc. tos pačios grandies teisėjų darbo užmokesčio, o nuo 2025 metų – 90 proc. Visgi priežasties, kodėl prokurorams atlyginimų kėlimas išskaidytas etapais, generalinė prokurorė tikina nesuprantanti.

„Kodėl reikia dviejų etapų ir kodėl nuo sausio siūloma didinti iki 75 proc., o nuo dar kitų metų 90 proc.  –aš neišgirdau nei motyvų, nei argumentų. Aš taip pat neišgirdau argumentų, ką mes turime padaryti tokio ir kodėl mes neverti, kad iškarto būtų padidinta iki 90 proc.“, – nusivylimo neslėpė generalinė prokurorė.

Aš neišgirdau, ką mes dar turime padaryti.

„Taip, mes džiaugiamės, kad Vyriausybė pripažino, jog prokurorų atlyginimai turėtų pasiekti 90 proc. teisėjų atlyginimų, bet kodėl tik antruoju etapu? Nesuprantu pastovaus priekaišto, kad prokuratūra nepadarė namų darbų, kad kažką turėtų padaryti, kad įrodytų, jog yra verta to antrojo etapo. Aš neišgirdau, ką mes dar turime padaryti“, – akcentavo ji.

N. Grunskienės neįtikina ir premjerės argumentai, kad šiuo metu biudžete papildomų 16 mln. prokurorų atlyginimų didinimui nėra. Pasak jos, pati ministrė pirmininkė teigė sutinkanti su kompromisiniu siūlymu prokurorų atlyginimų didinimui ateinančiais metais skirti per 10 mln. eurų. Todėl N. Grunskienė įsitikinus, kad atrasti papildomus 5 mln. eurų valstybės biudžete daug iššūkių neturėtų kilti.

„Komitetas siūlo skirti virš 10 mln. eurų. Norint pakelti prokurorams atlyginimus iki 90 proc., mums reikėtų beveik 16 mln. eurų. Tai ar 5 mln. eurų yra labai didelė našta mūsų valstybei?“ – kėlė klausimą generalinė prokurorė.

„Tai yra neteisybės jausmas, tai yra prokurorų darbo neįvertinimas, kvestionavimas prokurorų atliekamo darbo reikšmingumo. Ir nelygybės, neteisybės, diskriminacijos jausmas tikrai žeidžia prokurorus“, – sakė N. Grunskienė.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad, siekdama kompromiso, Vyriausybė pritartų Seimo VVSK siūlymui prokurorų atlyginimus didinti dviem etapais – nuo 2024 metų šių darbuotojų atlyginimai pasiektų 75 proc. tos pačios grandies teisėjų darbo užmokesčio, o nuo 2025 metų – 90 proc.

ELTA primena, kad Prezidentūra sukritikavo Vyriausybę dėl delsimo didinti prokurorų darbo užmokestį. Siūlymą nuo spalio 1 d. kelti šios darbuotojų grupės atlyginimus dar vasaros pradžioje buvo įregistravęs šalies vadovas Gitanas Nausėda. Visgi, Prezidentūros teigimu, ši iniciatyva nebuvo realizuota būtent dėl Ministrų kabineto kaltės.

Prokurorai nepasitenkinimą per mažais atlygimais reiškia jau kurį laiką. Spalio pabaigoje virš 50 prokurorų kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami priteisti atlyginti valstybės veiksmais padarytą žalą.

Pareiškėjai yra įsitikinę, kad sprendimas nuo 2023 m. liepos 1 d. padidinti teisėjų darbo užmokestį, proporcingai nepadidinus prokurorų atlyginimų, prilygsta jų atlyginimo mažinimui ir kartu yra prokurorų nepriklausomumo principo pažeidimas, teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimas, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principų pažeidimas.

„Komitetas priėmė tarpinį kompromisinį variantą, kuriam šiandieną buvo pritarta, kad pereinamas laikotarpis būtų ne treji metai, o dveji metai. Nuo 2024 metų prokurorų atlyginimai pasiektų ne mažiau kaip 75 proc. teisėjų atlyginimų, o nuo 2025 metų ne mažiau kaip 90 proc. Taigi, būtu didinama dviem etapais“, – Eltai teigė VVSK komiteto pirmininkas Ričardas Juška.

„Taip pat dar pakėlėme vadinamąsias „grindis“ mažiausiai gaunantiems, kad jiems ir kitais metais santykinai atlyginimai didėtų daugiau“, – taip pat pažymėjo parlamentaras.

Pasak jo, komitetas siūlo prokurorų atlyginimų didinimui nuo kitų metų numatyti per 10 mln. eurų.

„Mažiausiai gaunančių prokurorų santykinė išraiška vien kitais metais didėtų apie 1400 eurų papildomai per mėnesį, o generalinei prokurorei – padidėtų 2500 eurų. Tai yra kompromisinis variantas, kad būtų atskaitos taškas“, – sakė komiteto pirmininkas.

Visgi, Vyriausybės išvadoje buvo pateiktas siūlymas prokurorų atlyginimus didinti trimis etapais. 2024 metais buvo siūloma, kad prokurorų darbo atlygis pasiektų 70 proc. teisėjų darbo užmokesčio, 2025 metais – 80 proc., o 2026 metais – 90 proc.

Taip pat dar pakėlėme vadinamąsias „grindis“ mažiausiai gaunantiems, kad jiems ir kitais metais santykinai atlyginimai didėtų daugiau.

Tuo metu prezidentas anksčiau Seimui buvo pateikęs siūlymą didinti prokurorų atlyginimus iki 90 proc. nuo teisėjų darbo užmokesčio. Tai siūlyta daryti nuo 2023 metų spalio 1 d. Tačiau Vyriausybei laiku nepateikus išvados šis klausimas Seime toliau svarstytas nebuvo.

Savo ruožtu generalinė prokurorė Nida Grunskienė komiteto posėdyje teigė, kad nuo liepos 1 d. įsigaliojęs teisėjų atlyginimų didinimas, proporcingai nepadidinus prokurorų algų, išbalansavo valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą.

„Išsprendus teisėjų atlyginimo problemą, prokurorų atlyginimus paliekant tokius, kokie jie buvo, padarant neproporcingą atotrūkį tarp prokurorų ir teisėjų atlyginimo, buvo išbalansuota valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sistema. Tokia sistema ir tokia situacija mažina pasitikėjimą teisingumu ir valstybe, menkinamas prokuroro statusas ir kelia grėsmę prokurorų nepriklausomybei“, – trečiadienį vykusio komiteto posėdžio metu sakė N. Grunskienė.

Todėl generalinė prokurorė akcentavo, kad Vyriausybės siūlymas prokurorams atlyginimus didinti trimis etapais yra visiškai nesuprantamas.

„Taip, Vyriausybė pripažįsta, kad turi būti 90 proc. atitinkamos grandies teisėjo algos, tačiau mums visiškai yra nepriimtina, kad turi būti įvykdyta trimis etapais“, – sakė N. Grunskienė.

„Neišgirdau motyvų, kodėl tik prokurorams pareiginės algos didinimas numatytas trimis etapais. Ir tai prieštarauja pačios Vyriausybės numatytai valstybės tarnybos įstatymo reformai, kadangi jau tuomet buvo numatyta, rengėjai akcentavo, kad bus numatyti du etapai“, – akcentavo ji.

ELTA primena, kad Prezidentūra sukritikavo Vyriausybę dėl delsimo didinti prokurorų darbo užmokestį. Siūlymą nuo spalio 1 d. kelti šios darbuotojų grupės atlyginimus dar vasaros pradžioje buvo įregistravęs šalies vadovas Gitanas Nausėda. Visgi, Prezidentūros teigimu, ši iniciatyva nebuvo realizuota būtent dėl Ministrų kabineto kaltės.

Prokurorai nepasitenkinimą per mažais atlygimais reiškia jau kurį laiką. Spalio pabaigoje virš 50 prokurorų kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami priteisti atlyginti valstybės veiksmais padarytą žalą.

Pareiškėjai yra įsitikinę, kad sprendimas nuo 2023 m. liepos 1 d. padidinti teisėjų darbo užmokestį, proporcingai nepadidinus prokurorų atlyginimų, prilygsta jų atlyginimo mažinimui ir kartu yra prokurorų nepriklausomumo principo pažeidimas, teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimas, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principų pažeidimas.

„Atlyginimų skirtumas yra neproporcingas, atotrūkis – labai didelis. Apylinkės teismo teisėjo atlyginimas didesnis už generalinio prokuroro“, – trečiadienį per opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdį sakė Nida Grunskienė.

Apylinkės teismo teisėjo atlyginimas didesnis už generalinio prokuroro.

Prokuratūros duomenimis, generalinės prokurorės vidutinis atlyginimas šiuo metu siekia 5537 eurų neatskaičius mokesčių, tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas skelbia, kad vidutinis čia dirbančio teisėjo darbo užmokestis yra 6228 eurai.

Pasak N. Grunskienės, pradedantis prokuroras uždirba apie 1,6 tūkst. eurų į rankas, pradedantis teisėjas – 3,8 tūkst. eurų.

Jos teigimu, nesuprantama, kodėl prokurorų darbo užmokestį suplanuota didinti vėliau nei teisėjams ir tai daryti trimis etapais, nors kiti telpa į du etapus.

„Aiškiai buvo pasakyta, kad valstybės tarnybos reforma vyks dviem etapais, pirmu etapu nuo šių metų liepos 1 dienos buvo teisėjams išspręstas klausimas, žvalgybos, STT pareigūnams, buvo pasakyta, kad antrame etape bus išspręstas ir prokurorų atlyginimų klausimas. Dabar jau išgirdome, kad vietoj antro etapo prokurorai jau patenka į trečią“, – aiškino prokuratūros vadovė.

Numatyta, kad nuo kitų metų sausio vidutinis prokurorų atlyginimas turėtų siekti 70 proc., teisėjų algos, nuo 2025 metų sausio – 80 proc. ir nuo 2026 metų – 90 procentų.

„Džiugu, kad Vyriausybė pripažino, jog prokurorai turėtų gauti 90 proc. teisėjų darbo užmokesčio“, – teigė N. Grunskienė.

Pasak generalinės prokurorės, ji nesulaukė jokių Vyriausybės paaiškinimų, kodėl prireikė trijų etapų.

„Buvo klausimai viename iš komitetų, premjerės patarėjas pasakė, kad ne tik biudžete klausimas, o konkrečiai neįvardijo“, – sakė N. Grunskienė.

Kita vertus, ji pabrėžė, kad toks lėtas algų didinimas demotyvuoja prokurorus.

„Tai tikrai diskriminuoja prokurorus, demotyvuoja prokurorus, krūviai kiekvieną dieną auga, pareiškimų dėl viešojo intereso gynimo sparčiai daugėja, turime tirti. Ir kaip motyvuoti prokurorus, kitus darbuotojus? Iššūkis yra tikrai nelengvas“, – tvirtino N. Grunskienė.

Anot jos, prokurorų darbo krūviai yra didžiuliai, vienas pareigūnas kontroliuoja po 60–70 ikiteisminių tyrimų vienu metu, todėl kalbėti apie greitesnį bylų ištyrimą nevertėtų.

Prokuratūros vadovė atmetė kaltinimus, jog prokuratūra neatliko reikalingų pertvarkų, kad jos veikla būtų efektyvi. Generalinės prokurorės teigimu, pertvarkos vykdomos nuo 2012 metų: prokuratūros sustambintos, sujungti įvairūs skyriai, atsisakyta nereikalingų pastatų, nuo 190 iki 71 sumažinta vadovaujančių prokurorų.

Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Julius Rėksnys teigė, kad pareigūnai jaučia didelę neteisybę dėl požiūrio į juos.

„Žmonės deklaruoja, kad jie žino, ką daro, yra sveiko proto, daro tai, kas geriausia valstybei, bet kyla didelių abejonių. Toks atotrūkis (tarp prokurorų ir teisėjų atlyginimų – BNS) logiškai nepaaiškinamas ir nesuvokiamas“, – tvirtino jis.

Pasak J. Rėksnio, per būsimus kelerius metus tarnybą paliks per 100 prokurorų.

N. Grunskienė taip pat akcentavo, kad prokuratūra „sensta“, joje nedirba nė vienas prokuroras iki 30 metų, apie 6 proc. yra iki 40 metų.

Demokratų lyderis Saulius Skvernelis trečiadienį per frakcijos posėdį sakė, kad lėtai didindama algas prokurorams Vyriausybė juos baudžia.

„Mano manymu, tai prokuratūros baudimas, (...) prokurorų atlyginimai, palyginti su teisėjų, tapo ne tai kad juokingi, o žeminantys“, – tvirtino jis.

Priimtas sprendimas pasityčioti iš prokurorų, nes kitaip to pavadinti neįmanoma.

„Priimtas sprendimas pasityčioti iš prokurorų, nes kitaip to pavadinti neįmanoma“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Generalinė prokuratūra siekia, kad kitąmet prokurorų algoms didinti turėtų būti skirta apie 16 mln. eurų, o ne 8,6 mln. eurų, kaip numatyta kitų metų biudžeto projekte.

N. Grunskienės teigimu, jų prašoma suma leistų išlaikyti 90 proc. proporciją su teisėjų atlyginimais.

2024-ųjų biudžeto projekte Generalinei prokuratūrai numatyta iš viso 50,3 mln. eurų asignavimų (8,3 mln. eurų daugiau nei šiemet), iš jų atlyginimams – beveik 44,9 mln. eurų (8,6 mln. eurų daugiau). Šiemet institucijai skirta atitinkamai 42 mln. ir 36,3 mln. eurų.

„Pavasario sesijoje pradėjęs valstybės tarnybos pertvarką Seimas išbalansavo valstybės pareigūnų darbo sąlygų sistemą – išspręsdamas teisėjų atlyginimo problemą, o prokurorų atlyginimus palikdamas kokius buvus. Prezidentas savo metiniame pranešime pažymėjo, kad tokia situacija mažina pasitikėjimą teisingumu ir valstybe“, – rašoma Prezidentūros komunikacijos grupės atsakyme Eltai.

Prezidentūra primena, kad šalies vadovas dar Seimo pavasario sesijoje inicijavo įstatymo pataisas, įtvirtinančias, kad prokurorų pareiginės algos koeficientai jau nuo 2023 m. spalio 1 d. siektų vidutiniškai 90 proc. atitinkamo lygmens teisėjų algų koeficientų.

Visgi Prezidentūra atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė užkirto kelią tolesniam šios šalies vadovo iniciatyvos svarstymui Seime.

„Nepaisant to, kad absoliučiai visos Seimo frakcijos po pateikimo pritarė šiai Prezidento iniciatyvai („už“ balsavo 122 Seimo nariai, taip pat ir Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė), Vyriausybė ją sustabdė pateikdama savo išvadą ir siūlydama dar keleriems metams palikti neproporcingą atotrūkį tarp prokurorų ir teisėjų atlyginimų“, – rašoma Prezidentūros komentare.

„Tam be kita ko prieštarauja tarptautinių institucijų rekomendacijos, susiformavusi kitų Europos valstybių praktika, tai kelia grėsmę Lietuvos prokurorų nepriklausomumui“, – taip pat akcentuojama atsakyme.

Prezidentas savo metiniame pranešime pažymėjo, kad tokia situacija mažina pasitikėjimą teisingumu ir valstybe.

Prezidentūra įsitikinusi, kad I. Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas bando atsakomybę dėl prokurorų atlyginimų didinimo permesti būsimai Vyriausybei.

„Prezidento požiūriu šios Vyriausybės, kurios įgaliojimai baigsis kitais metais, mėginimas kitai Vyriausybei permesti prokurorų algų kėlimą, t.y. delsimas spręsti vienos iš pagrindinių profesinių grupių, iš esmės užtikrinančių teisinės valstybės principą, darbo užmokesčio klausimą yra tiesiog nepateisinamas“, – pabrėžia Prezidentūra.

VVSK pirmininkas: prokurorų atlyginimus Vyriausybė ketina didinti nuo naujų metų

Savo ruožtu Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas Ričardas Juška tikina asmeniškai gavęs premjerės Ingridos Šimonytės patikinimą, kad dar rudens sesijos metu parlamentą pasieks Vyriausybės siūlymas dėl prokurorų atlyginimų didinimo.

Parlamentaro žiniomis, Ministrų kabinetas ketina siūlyti prokurorų atlyginimus nuo naujų metų didinti iki 70 proc. teisėjų darbo užmokesčio.

„Nuo sausio 1 dienos turėtų kilti iki 70 proc. teisėjų atlyginimų“, – Eltai sakė R. Juška.

Visgi R. Juška teigia, kad tikslas yra, jog prokurorų darbo užmokestis didėtų etapais ir ilgainiui pasiektų 90 proc. teisėjų atlyginimo vidurkio.

„Priklausomai nuo lėšų skaičiaus ir vykdomų pertvarkų pačioje Generalinėje prokuratūroje, bus dėliojama, kada prokurorų darbo užmokestis pasieks 90 proc. teisėjų atlyginimų“, – sakė parlamentaras.

„Tai dabar Vyriausybė vykdo skaičiavimus ir numačiusi lėšas į Seimą atneš valstybės tarnybos pertvarkos paketą, kuriame ir bus tai numatyta“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad prokurorai nepasitenkinimą per mažais atlygimais reiškia jau kurį laiką. Spalio pabaigoje virš 50 prokurorų kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami priteisti atlyginti valstybės veiksmais padarytą žalą.

Pareiškėjai yra įsitikinę, kad sprendimas nuo 2023 m. liepos 1 d. padidinti teisėjų darbo užmokestį, proporcingai nepadidinus prokurorų atlyginimų, prilygsta jų atlyginimo mažinimui ir kartu yra prokurorų nepriklausomumo principo pažeidimas, teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimas, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principų pažeidimas.

Skelbiama, kad pareiškėjai yra įsitikinę, kad neteisėtas įstatymų leidėjo neveikimas, kai nuo 2023 m. liepos 1 d. keliant teisėjų, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir žvalgybos pareigūnų užmokestį, nesant jokių objektyvių kriterijų, prokurorų atlyginimai nebuvo proporcingai padidinti, prilygsta jų atlyginimo mažinimui ir kartu yra prokurorų nepriklausomumo principo pažeidimas, teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimas, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principų pažeidimas.

Teismas nutartimis įtraukė Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį, kadangi bylos išsprendimas gali turėti įtakos šios institucijos teisėms ir pareigoms, ir įpareigojo atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pateikti atsiliepimus.

Valstybės vadovas registravo atitinkamas įstatymo pataisas.

Pagal projektą, 1785,4 euro bazinis dydis prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti turėtų būti naudojamas nuo spalio 1 dienos.

Pataisomis numatyta, kad generalinio prokuroro darbo užmokestis būtų beveik 8,4 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių (dabar pareiginė alga be priedų yra 4,3 tūkst. eurų), Generalinės prokuratūros prokuroro – 6248 (dabar 3,3 tūkst.), apygardos prokuratūros prokuroro – 5534 (dabar 3 tūkst.), apylinkės prokuratūros prokuroro – 5177 eurų (dabar 2,6 tūkst.).

Taip pat numatyta, kad būtų galima mokėti priemokas iki 30 proc. pareiginės algos.

Prezidento teigimu, prokurorų darbo užmokestis negali ženkliai skirtis nuo teisėjų, o šiems atlyginimus Seimas nutarė didinti nuo liepos.

Seimas gegužės pabaigoje patvirtino valstybės tarnybos reformą ir numatė, kad nuo šių metų liepos 1-osios darbo užmokestis didinamas merams, Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, žvalgybos pareigūnams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams. Tuo metu prokurorai pateko į antrąjį algų kėlimo etapą – nuo kitų metų sausio.

2021 metais įvyko tik vienas egzaminas, jį laikė vos 12 asmenų, o 2022 metais egzaminas neįvyko, nes jį laikyti pageidavo tik aštuoni asmenys.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė yra sakiusi, kad jei įsigalios šie pakeitimai, nemaža dalis prokurorų paliks tarnybą dėl mažo darbo užmokesčio.

Prezidentūros skaičiavimu, 627 prokurorų etatams padidinti algas papildomai reikia beveik 16 mln. eurų metams.

Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2019–2023 metais tarnybą prokuratūroje paliko 84 prokurorai, iš jų 40 tai padarė savo iniciatyva.

„Mažėja asmenų, pageidaujančių laikyti pretendentų į prokurorus egzaminą, skaičius – egzaminas paprastai organizuojamas, kai susirenka pageidaujančių jį laikyti 15 asmenų grupė, todėl 2021 metais įvyko tik vienas egzaminas, jį laikė vos 12 asmenų, o 2022 metais egzaminas neįvyko, nes jį laikyti pageidavo tik aštuoni asmenys“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad šiuo metu itin mažas vadovaujančios grandies prokurorų ir eilinių prokurorų atlyginimų skirtumas. Dėl šios priežasties atrankose į vadovų pareigas trūksta potencialių pretendentų, jose dalyvauja du ar trys, dažnai – tik vienas pretendentas.