Birutės Letukaitės vadovaujamas Kauno šokio teatras „Aura“ skatina šiuolaikinio šokio pažinimą stebint ne tik vietinių kūrėjų darbus, tačiau ir tarptautinius pastatymus. Šį trupės spektaklį „Norėčiau būt paparčio žiedu“ sukūrė prancūzų choreografė Dea Debrabant. Atliekamas tarptautinės šokėjų komandos jis apjungia profesionalus iš Pietų Korėjos, Italijos, Meksikos, Prancūzijos, Albanijos, Kanados, Taivano bei Lietuvos. Gamtos įkvėptas kūrinys įkūnija medžius, kantriai įsikibusius į žemę, gamtos stichijas, prisitaikymą. Tai šokis apie medžius arba apie žmones, kurie gyvybiškai reikalingi vieni kitiems – tam, kad bendrautų, kvėpuotų veiktų. Išliktų ir nepailsdami ieškotų savo laimės – kaip stebuklingojo paparčio žiedo.

Spektaklis „Norėčiau būt paparčio žiedu“ Ramučių kultūros centre vyks rugsėjo 16 dieną (penktadienį), 19 val.

Šis spektaklio rodymas – tai šiuolaikinio šokio sklaidos projekto „PROmetėjas“ programos dalis. Organizuojamas susivienijusių kultūros centrų projektas šiais metais lankosi Akademijoje, Balbieriškyje, Birštone, Josvainiuose, Kaišiadoryse, Kėdainiuose, Krakėse, Prienuose, Ramučiuose, Skriaudžiuose, Stakliškėse, Žiežmariuose iki rugsėjo 23 dienos.

Edukacija mažiausiems

Šiuolaikinis šokis – tai neformalusis ugdymas, tinkamas tiek moksleiviams, tiek ir mažiausiems žiūrovams. Štai šokio spektaklis „Lopšinė Žemei“, kurį J. Miltinio dramos teatras pristatys Josvainiuose rugsėjį, skirtas patiems mažiausiems 3–5 metų vaikams. O projekto „PROmetėjas“ metu vykusi Šiuolaikinio šokio asociacijos edukacija moksleiviams padėjo ugdyti ne tik kūrybiškumą, supažindino su žanru, bet ir taip reikalingus, visiems svarbius socialinius įgūdžius. „Bendrojo ugdymo programoje sumanyta ne šiaip sau. Meninis ugdymas padeda įgyti įvairias kompetencijas: ir bendrąsias, ir profesines, ir kitokias itin reikalingas šiuolaikiniam žmogui. Vaikai tai gali gauti ir per šiuolaikinį meną, raišką, o tokių pamokų reikia labai daug“, – mintimis dalinosi spektaklio „Lopšinė Žemei“ režisierė, šiuolaikinio šokio asociacijos narė, edukatorė Ieva Jackevičiūtė. 

Netikėtas šokio vyksmas

Protesto kultūrą tyrinėjanti šokio menininkė Agnietė Lisičkinaitė į Prienų rajone esantį Stakliškių miestelį atkeliauja su šokio vyksmu „Hands Up“. Hands up (liet. Rankas aukštyn) – tai fizinė kūno pozicija, atsikartojanti daugelyje skirtingų kultūrinių, socialinių ir religinių kontekstų. A. Lisičkinaitės pasirinktas kontekstas – protesto kultūra. Vyksmą pradėdama žiūrovų įtraukimu, menininkė ragina pajausti reikalingą drąsą ir ryžtą išsakyti savo poziciją bei už ją stovėti. O tuo pačiu pažvelgti į kitas nuomones. Šis meninis tyrimas neturi vieno atsakymo – „kaip ir viena tiesa, vienas atsakymas čia neegzistuoja“ teigiama kūrinio pristatyme. Choreografinis vyksmas kvestionuoja ribą tarp pasidavimo ir atsidavimo, susitaikymo ir pasipriešinimo.

Šiuolaikinio šokio spektakliai

Kauno šokio teatro „Aura“ tarptautinės trupės spektaklis „Norėčiau būt paparčio žiedu“ bus nemokamai rodomas Ramučiuose. Birutės Letukaitės vadovaujamas teatras pristatys prancūzų kūrėjos Bea Debrabant gamtos inspiruotą kūrinį, kuriame pasirodo atlikėjai iš Pietų Korėjos, Italijos, Meksikos, Prancūzijos, Albanijos, Kanados, Taivano bei Lietuvos. Tuo tarpu akimirkai atsitraukti nuo intensyviai įtraukusio rudens ritmo kvies kūrėjai „Nuepiko“. Įkvėpti savų ir svetimų „perdegimų“ trupės įkūrėjai šokėjai Marius Paplauskas, Marius Pinigis ir Andrius Stakelė spektaklyje „Perdegimas“ imasi tyrinėti ir menine kūno kalba interpretuoti „perdegimo“ reiškinį. Trijų šokėjų (M. Pinigio, A. C. Bibiano, A. Stakelės) tandemas šių metų projektą „PROmetėjas“ vainikuos Akademijoje.

K. Latvytės nuotr.

Kultūra regionuose

Šiuolaikinio šokio sklaidos projektas „PROmetėjas“ vyksta antrus metus: pirmo sezono metu Kauno regione suvienijo dešimt kultūros centrų, įtraukė dešimt regiono miestelių ir truko du mėnesius. O šįmet – išsiplėtė ir partnerių skaičius, ir programa. Projekto „PROmetėjas“ veiklose šiuolaikiniu šokiu jau mėgavosi apie pusantro tūkstančio Kauno regiono kultūros mėgėjų. O su šiuolaikiniu šokiu susipažįstantys žiūrovai bei edukacijų, rezidencijų dalyviai džiaugiasi unikalia proga bei skatina ir toliau domėtis šiuo žanru.

„Šiuolaikinis šokis kaip ir kitos profesionaliojo meno formos tenkina ne tik hedonistinius žmogaus poreikius, bet taip pat augina, formuoja asmenybės dorovinę sąmonę, lavina kūrybingumą, vaizduotę bei kritinė mąstymą. Ypač svarbu sukurti kokybišką ir turtingą kultūrinę-meninę aplinką jauniausiems kultūros vartotojams. Nuo to didele dalimi priklauso kultūrinio sąmoningumo raida, siekis suprasti bei ugdyti teigiamas nuostatas kultūrinio kitoniškumo atžvilgiu, gebėjimas kurti bei dalyvauti kultūriniuose procesuose ateityje. Todėl šių metų projekte „PROmetėjas“ ženkliai didesnę programos dalį užima edukacinės veiklos ir spektakliai, skirti vaikams bei jaunimui“, – teigė Prienų laisvalaikio ir kultūros centro direktorė Virginija Naudžiūtė.

Šiuolaikinio šokio programa „PROmetėjas“ kelionę Kauno regione tęsia iki rugsėjo 23 dienos. Visi projekto renginiai nemokami.

Įkvėpti savų ir svetimų „perdegimų“ trupės „Nuepiko“ šokėjai (Adrian Carlo Bibiano, Marius Pinigis ir Andrius Stakelė) savo spektaklyje imasi tyrinėti ir menine kūno kalba interpretuoti „perdegimo“ reiškinį, kurį perkėlė į populiarumo sulaukusį pasirodymą „Perdegimas“. Šį šiuolaikinio šokio spektaklį Kaišiadoriečiai bei miesto svečiai galės nemokamai išvysti jau šį šeštadienį, birželio 18 d. 19 val. Kaišiadorių kultūros centre.

„Kasdieną matau „perdegusius“ žmones. Kartais ir pats jaučiuosi „perdegęs“. Negana to, savotiškas „perdegimas“ vyksta ir globalesniame politiniame bei ekologiniame lygmenyje. Žmonija labai stipriai serga“ – mintimis dalinasi šokėjas, vienas iš spektaklio kūrėjų M. Pinigis.

K. Latvytės nuotr.

Trupė „Nuepiko“ susikūrė 2016 metais, po pasirodymo „(g)round zero“ nusprendusi drauge tęsti kūrybinę veiklą. Spektakliai, edukacinės dirbtuvės, darbas su bendruomene, filmų ir muzikos kūryba – segmentai, per kuriuos trupės menininkai siekia plėtoti šokį ir pristatyti savo kūrybinę komandą. Trupė savo spektaklius rodo ne tik įvairiose erdvėse Lietuvoje (ką tik J. Miltinio dramos teatre pristatyta premjera „Kūnai“), tačiau birželio 15 d. spektakliu „Niekur, bet ne čia“ atidarė ir tarptautinį šokio festivalį Chemnice, Vokietijoje. Trupės veikla aktyvi, o jos nariai – įvertinti aukščiausiais scenos meno apdovanojimais Lietuvoje.

Spektaklis „Perdegimas“ šiuolaikinio šokio sklaidos programoje „PROmetėjas“ bus rodomas Kaišiadoryse (Kaišiadorių kultūros centre) birželio 18 d. (šeštadienį) 19 val. Ir Ramučiuose (Kauno rajone, Ramučių kultūros centre), rugsėjo 23 d. 18 val. Renginys – nemokamas.

Šiuolaikinio šokio meno sklaidos projektą „PROmetėjas 2022" organizuoja Akademijos kultūros centras, Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centras, Birštono kultūros centras, Josvainių kultūros centras, Kaišiadorių kultūros centras, Kėdainių kultūros centras, Krakių kultūros centras, Prienų kultūros ir laisvalaikio centras, Kauno rajono Ramučių kultūros centras, Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras, Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centras, Žiežmarių kultūros centras. Partneriai: Šiuolaikinio šokio asociacija, Lietuvos šokio informacijos centras. Finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno regiono savivaldybės.

Visą savaitę Pakuonyje rezidavęs šokėjas, menininkas Petras Lisauskas dirbo su vietos bendruomene: kvietė kelti rūpimus klausimus, pažvelgti į savo vidinį aš ir iš naujo atrasti šokio judesį. Pagrindine medžiaga čia tapo molis – ši medžiaga pasirinkta dėl jos daugiasluoksniškumo ir praktiškumo.

„Žmogus buvo sukurtas iš žemės pagal Dievo atvaizdą ir ši legenda panaši skirtingose kultūrose, religijose. Molis – puiki medžiaga, nes jis išraiškingas ir patogus naudoti ar pernaudoti“, – paaiškino P.Lisauskas.

Išsikėlę rūpimus klausimus bendruomenės nariai lipdė, o tada iš procese naudotų judesių kūrė choreografiją. Menininkas dalijasi, kad be molio rankose atkartotas judesys abstraktus, tačiau, pasitelkus fantaziją, tiek jį atliekančiam, tiek ir stebinčiam prisipildo įvairiausių prasmių, kurios ateina pagal vidinį norą matyti, mintyse esančias ar įvardytas temas.

Kamertonas – tai la nata, kuri yra atskaitos taškas dainuojantiems. Šis kūrybinis procesas kvietė pabudinti vidinius kamertonus, susipažinti su Tomo Mertono asmenybe ir, svarbiausia, šiuolaikiniu šokiu. Menininkas prisimena, kad vienas atropologų apie žmogaus prigimtį yra pasakęs: pirmiausia pradedama dainuoti, tik tada kalbėti; pirmiausia pradedama šokti, tik tada išmokstama vaikščioti. Šiandieniame pasaulyje kiekvienas turime leisti sau tai iš naujo patirti.

Šią savaitę šiuolaikinis šokis atkeliavo į Kėdainius, kur šokio menininkė, choreografė I.Puišytė-Šidlauskienė dirba su vietos jaunimu. Pasirinkę miesto vietą jaunieji šokėjai tyrinėja jos istoriją, o kūrybinėms dirbtuvėms įpusėjus jų kūnai prabils surinktais faktais.

Kūnai ir istorija susijungs per šokio vyksmą „Prabylantys kūnai“, kurio metu žiūrovai miesto erdvės istoriją galės išvysti nauju kampu. Šis performatyvus įvykis tiesiogiai įtraukia Kėdainių istoriją ir yra skirtas miesto jubiliejui.

Žmogus buvo sukurtas iš žemės pagal Dievo atvaizdą ir ši legenda panaši skirtingose kultūrose, religijose. Molis – puiki medžiaga, nes jis išraiškingas ir patogus naudoti ar pernaudoti.

„Mėgstu kurti netradicinėse erdvėse, tad Kėdainių miesto erdvės įprasminimas man labai artimas ir įdomus. Kėdainiečiai pasiūlė keletą vietovių, iš kurių pasirinkau būtent Rinkos aikštėje esantį Rotušės kiemelį: jis jaukus, jame stovi skulptūrų alėja ir slypi ne viena istorija, kurią žino tikrai ne visi. Vieta ne tik graži vizualiai, bet ir įdomi savo praeitimi. Nuvykus į pasirinktą vietą buvo labai džiugu matyti, kaip rezidencijoje dalyvaujančiam jaunimui atsivėrė fantazija. Žvelgėme ir į tai, kaip tam tikri faktai daro įtaką žmogaus emocinei būsenai, kaip reaguoja žmogaus kūnas ir iš to gimsta judesys. Taip mes kuriame ir taip mūsų kūnai prabyla kiemelyje glūdinčia istorija. Tikiu, kad tai bus išskirtinis kūrinys Kėdainiams ir miestiečiams“, – kūrybinio sumanymo užkulisiais dalijasi kūrėja I.Puišytė-Šidlauskienė ir pabrėžia, kad birželio 11-ąją 12 val. kiemelyje prabils ne tik kūnai, bet ir sienos.

Kita programos „PROmetėjas“ dalyvė Ema Senkuvienė savo meninę rezidenciją „Posūkiai“ pristatys birželio 15–16 d. 13 val., 17 d. 17 val. Veiverių kultūros ir laisvalaikio centre.

„PROmetėjas“ – tai šiuolaikinio šokio sklaidos programa Kauno regione. Inicijuota šiuolaikinio šokio atstovų, ji vienija regiono kultūros centrus, skatindama jų tarpusavio bendradarbiavimą ir tobulėjimą, o gyventojams suteikia kokybišką ir įvairų turinį, šiuolaikinio šokio spektaklius, menines rezidencijas ir edukacijas. Šiemet „PROmetėjas” keliauja net po dvylika vietovių.

Lietuvos kultūros tarybos, Prienų, Kauno ir Kėdainių rajonų, Kaišiadorių savivaldybės remiamą programą organizuoja Akademijos kultūros centras, Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centras, Birštono kultūros centras, Josvainių kultūros centras, Kaišiadorių kultūros centras, Kėdainių kultūros centras, Krakių kultūros centras, Prienų kultūros ir laisvalaikio centras, Kauno rajono Ramučių kultūros centras, Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras, Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centras, Žiežmarių kultūros centras. Partneriai: Lietuvos šokio informacijos centras, Šiuolaikinio šokio asociacija.

Šių metų programoje – išskirtinis dėmesys vaikams, kuomet regiono moksleivius aplankė edukacinė programa, rodomi nemokami, dar nematyti spektakliai. Artimiausias jų – judesio spektaklis „Agus ir monstriukai“ įvyks Ramučiuose, birželio 3 dieną.

„Prienų kultūros ir laisvalaikio centre jau keletą metų kuriame pasiūlos lauką mažamečiams vaikams ir jų tėveliams. Siekiame užtikrinti, kad jie gautų pakankamą kultūrinę pasiūlą ir jaunoji karta gerbtų meną bei domėtųsi naujovėmis.“ – teigia projekto „PROmetėjas“ vadovė Živilė Rusevičienė. Ji pasakoja, jog nuo mažens vaikams rodant šiuolaikinio meno formų įvairovę, jie skatinami matyti pasaulį plačiau. Tačiau augdami mažesnėse gyvenvietėse, dažnai neturi galimybės lankyti šokio profesionalų vedamus užsiėmimus ar stebėti aukščiausius įvertinimus pelniusius pasirodymus. Dėl to „PROmetėjas“ programoje šiemet Prienuose rodytas Šeiko šokio teatro spektaklis vaikams „Baltoji lopšinė“, režisuotas pačios choreografės Agnijos Šeiko.

Ramučius aplankys spektaklis „Agus ir monstriukai“, sukurtas pagal didelio populiarumo sulaukusią komiksų knygų seriją (leidykla „Apkabink mėnulį“, autoriai J. Coponis ir L. Fortuny). Personažas Agus – išdykęs, nemėgsta tvarkytis ir vis pamiršta, kas užduota namų darbams. Tačiau netikėtai susipažinus su knygų monstriuku Butinuku, jo gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Smagi istorija kviečia pažvelgti į monstrus ir baimes kitu kampu. „Kartais, baimė pralaimėti, reikalinga tam, kad suprastum bei atrastum naujų savo savybių, keltum sau naujus reikalavimus, darytum tai kuo niekad nesi daręs. Judesio spektaklio forma pasirinkta neatsitiktinai. Tokio amžiaus vaikams vizualūs problemų sprendimai gali būti daug geriau suprantami ir suvokiami, nei žodžiai. Komiksų knygų serija, spektaklio autorių įsitikinimu, teatro scenoje puikiai gali virsti šokiu, ieškančių naujų vizualinių išraiškos priemonių vaiko pasaulėžiūros formavimosi ypatumams suprasti.“ – pristatydami spektaklį pasakoja kūrėjai. Režisieriaus Antano Gluskino judesio spektaklyje atsiskleidžia geriausios berniuko Agus savybės: jautrumas, draugiškumas, empatija, smalsumas ir noras padėti kitiems.

„Šokio spektaklio vaikams (ar kito profesionaliojo spektaklio vaikams) Ramučių kultūros centre dar nesame turėję. Todėl dalyvaudami partnerystės projekte „PROmetėjas“ džiaugiamės tokia galimybe. Tikslas ir noras – pakviesti vaikus pažinti, patirti  ir pajausti nekasdienę būseną, judesio meno poveikį, sudaryti sąlygas per kinestetinę empatiją patirti kinestetinį pasitenkinimą.  Taip pat, kad vaikai patirtų įvairias emocijas, kad pajustų pasaulį per kitokias raiškos priemones, kad išgyventų būties įvairovę bei turėtų progą prisidėti prie tos įvairovės kūrimo,“ – atvirauja Rasa Banevičiūtė, kultūros centro meno vadovė. Ji atkreipia dėmesį, jog lyginant su praeitų metų projektu, šiemet „PROmetėjo“ programa ne tik platesnė, bet ir visiškai kitokia kiekviename miestelyje. Taip sudaryta ji leis dar platesnei auditorijai stebėti, patirti bei pažinti šokį.

Tuo tarpu Josvainiuose vaikų akiratį plėsti pasirinkta J. Miltinio dramos teatro muzikiniu spektakliu „Lopšinė Žemei“. „Siekiame supažindinti su kitokia, nei mūsų aplinkoje įprasta, meninės raiškos forma bei nuo mažų dienų ugdyti kultūros suvokimą, meninį skonį, suteikti galimybę susipažinti su meninės raiškos formos įvairove.“ – teigia Josvainių kultūros centro direktorė Renata Kalvaitė. Pasak organizatorės, šis interaktyvus muzikinis judesio spektaklis jauniesiems žiūrovams leis ne tik stebėti, bet ir aktyviai dalyvauti vaidybinėje erdvėje, susipažinti su skirtingomis pasaulio šalių kultūromis, o svarbiausia – atrasti judesio raiškos galimybes ir išjausti emocijas. Spektaklį režisavo šokėja, pedagogė Ieva Jackevičiūtė, o pasakojime vaikams suprantama kalba pateikiamos ekologijos problemos. Skirtingomis kalbomis atliekamos lopšinės įpintos į Žemės guodimo veiksmą, tačiau spektaklyje nėra moralizavimo, konkrečių personažų ar vientiso siužeto. Aktoriai tiesiogiai bendrauja su vaikais (ne per rampą, o kviesdami į vaidybinę erdvę), kiekvienoje scenoje pasiūlydami vis kitą veiksmą-žaidimą.

Šiuolaikinio šokio asociacijos edukacija „PROmetėjo“ kvietimu moksleivius jau aplankė Ašmintoje, Balbieriškyje, Prienuose, Šilavote ir Žiežmariuose, kur kūrybines užduotis vedė ir su žanru supažindino šokėjai Ieva Jackevičiūtė ir Paulius Prievelis.

Visi „PROmetėjas“ renginiai – nemokami. Spektakliai ir rezidencijos lankosi Akademijoje, Balbieriškyje, Birštone, Josvainiuose, Kaišiadoryse, Kėdainiuose, Krakėse, Prienuose, Ramučiuose, Skriaudžiuose, Stakliškėse, Žiežmariuose. Visa „PROmetėjas“ programa: shorturl.at/dvCEW . Projekto partneriai: Šiuolaikinio šokio asociacija, Lietuvos šokio informacijos centras. Finansuoja Lietuvos kultūros taryba, regiono savivaldybės.

Kas kur kada:

„PROmetėjas“ | spektaklis „Agus ir Monstriukai“ | Ramučių kultūros centre birželio 3 d. 17:30 val.

„PROmetėjas“ – tai antrus metus iš eilės vykstanti šiuolaikinio šokio sklaidos programa Kauno regione. Inicijuota šiuolaikinio šokio atstovų ir įgyvendinama susivienijusių kultūros centrų, per kokybiškus ir įvairius šiuolaikinio šokio pasirodymus bei patirtis, miestelių gyventojams ir svečiams ji atneša kultūrinę ugnį. O laisvalaikio ir kultūros centrams – glaudesnį bendradarbiavimą ir tobulėjimą.

„Siekiame parodyti, kad kultūros centrai – šiuolaikiški, modernūs bei kupini naujoviškų idėjų, priimantys netradicines meno šakas. Pernai metais pastebėjome, kad „PROmetėjas“ sulaukia ne tik vietinių žiūrovų, bet ir svečių iš kitų miestų. Tai puiki galimybė ugdyti auditoriją ir garsinti savo miestą“ – teigia Kaišiadorių kultūros centro pavaduotoja kultūrinei veiklai Aistė Gudeliauskaitė. Pernai metais rodę Vilniaus šokio teatro „Low Air“ pasirodymą „Žaidimas baigtas“, šiais metais kaišiadoriečiai kvies į šokio trupės „Nuepiko“ pasirodymą „Perdegimas“.

„PROmetėjo“ organizatorių gretos išsiplėtė – šiemet prisijungė Akademijos, Kėdainių, Krakių ir Veiverių kultūros centrai. Akademijos kultūros centro direktorė Žydronė Smulskienė pasakoja, jog įsitraukti į projektą paragino kultūros sektoriaus kolegos bei sužavėjo pernai metais pastebėtas projektas. Šią patirtį regiono gyventojams ir darbuotojams ji mato meno rezidencijose, kurių metu vyksta betarpiškas kūrybinis procesas su scenos meno profesionalais: „šiuolaikinio šokio menininkas gali atvežti ir parodyti tai, kas yra daugiau ir galingiau. Tai yra neįkainojama patirtis ir jaunimui, ir patiems neformaliojo ugdymo vadovams. Atsiveria naujos galimybės!” – mintimis dalinasi Ž. Smulskienė.

Organizatorių nuotr.

Spektaklių programa prasidės jau gegužės 18 d. Prienuose Šeiko šokio teatro spektakliu vaikams „Baltoji lopšinė“ bei tęsis regione visą birželį, rugsėjį. Pasirodymus demonstruos Šeiko šokio teatras, Kauno šokio teatras „Aura”, studija „Monoklis”, J. Miltinio dramos teatras. Į netikėtą šokio vyksmą pakvies menininkė Agnietė Lisičkinaitė. O meno rezidencijose su vietinių bendruomenių įsitraukimu kurs šokėjai, menininkai Petras Lisauskas, Indrė Puišytė-Šidlauskienė, Ema Senkuvienė ir Marius Pinigis.

Šiais metais net keli spektakliai yra skirti mažiesiems žiūrovams. O projekto įžanginė-edukacinė programa regiono moksleivius jau aplankė Ašmintoje, Balbieriškyje, Prienuose, Šilavote ir Žiežmariuose. Šiuolaikinės šokio asociacijos atstovai Ieva Jackevičiūtė ir Paulius Prievelis džiaugėsi vaikų žingeidumu ir susidomėjimu bei atkreipė dėmesį, kad šokis į regioną atneša ne tik kultūrinę įvairovę bei taip reikalingą neformalųjį ugdymą, tačiau ir papildo nuo miestų nutolusių vietovių mokyklų programą. Per šokį ugdomas ne vien kūrybiškumas, tačiau ir socialiniai įgūdžiai – būtini žmogaus santykių pagrindams ir buvimui bendruomenėje.

Organizatorių nuotr.

„Džiaugiamės šio projekto tęstinumu. Nesvarbu kur žmogus gyvena, didžiuosiuose miestuose ar regionuose, jis turi turėti tas pačias teises ir galimybes matyti ir patirti aukšto lygio kultūrą per skirtingas meno formas, tame tarpe ir šiuolaikinį šokį. Kuo didesnis ir tolygesnis aukšto lygio kultūros prieinamumas visoje Lietuvoje, tuo mažesnė atskirtis, stabilesnė ir tvirtesnė visuomenė. Šiuolaikinis šokis, kaip ir visos kitos šiuolaikinės meno formos prisideda prie demokratijos vertybėmis grįstos visuomenės stiprinimo, inovacijų vystymosi ir atsparumo didinimo  propagandoms bei melagienoms. Kuo laisvesnis ir kūrybiškesnis protas, tuo stipresnė asmenybė. O šiuolaikinis šokis suteikia laisvę improvizuoti, bandyti naujas formas, pasakoti istorijas, griauti nusistovėjusias normas, kalbėti skirtingais kūnais, žavėti, stebinti ir kelti klausimus“ – teigia Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė.

„Keliaudami per regionus visuomet atsivežame dalelę to, kaip mes suprantame ir matome šių dienų pasaulį. Meno sklaida regionuose yra svarbi dėl edukacinio elemento, kadangi šiuolaikinio šokio spektakliai bei kiti projektai dažniausiai pulsuoja aktualiausiomis Europos ar net pasaulio temomis, o šios pristatomos patraukliu raiškos būdu“, – teigia vienas iš spektaklio „Žaidimas baigtas“ kūrėjų ir „Low Air“ direktorius Laurynas Žakevičius.

Jis pripažįsta, jog kartais po spektaklio žiūrovų lūpose skamba frazės „geras“, „nieko nesupratau“, „labai patiko“ arba „nesąmonė“, „nepatiko“, tačiau visi šie variantai yra teisingi – esą svarbiausia – ieškoti atsakymų.

Įkvėpti prancūzų rašytojo Julio Cortazar žaidimo su vaizduote taisyklių spektaklyje „Žaidimas baigtas“ kūrėjai kviečia išdrįsti pasinerti į sapną. Novatoriškame spektaklyje į gyvos muzikos garsus įpinti šokis ir vizualusis menas susijungia. Menininkai siūlo pažaisti su vaizduote ir nebijoti pasilikti sapnuose... Performansas formuojamas kaip žaidimas su žiūrovu, jį įtraukiant į netikėtus sapno bei realybės susidūrimus, o visos spektaklio situacijos baigiasi ties pabudimo momentu. Teatro kritikė Goda Dapšytė apžvelgdama šį spektaklį teigia, jog kūrinyje vaizdai, garsai ir judesiai sudaro darnią vienovę. O kuriamų vaizdų įtaigumu spektaklis „Žaidimas baigtas“ primena vizijų ir sapnų įspūdžius per netikėtus įvaizdžius kūrusį ir į kažkurį pasąmonės sluoksnį besibrovusį šokio ir vizualiojo meno junginį.

D. Matvejevo nuotr.

Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ švenčia kūrybinės veiklos dešimtmetį rengdami pasirodymus visoje Lietuvoje. Jų spektakliai taip pat buvo įtraukti ir į Tarptautinio šokio festivalio „Aura 31“ Kaune, Tarptautinio šokio festivalio „Pėdos“ Anykščiuose ir Psichikos sveikatos menų festivalio „Ryšiai“ Vilniuje programas. Spektaklį „Žaidimas baigtas“ pristatę Kaišiadoryse ir Vilniuje, jau spalio pabaigoje rodys Tarptautiniame Seulo šokio festivalyje „SIDance“ Korėjoje.

Spektaklis „Žaidimas baigtas“ Kaišiadorių kultūros centre – spalio 10 d. 18 val.

Renginys nemokamas. Šis spektaklis – tai profesionalaus šokio meno sklaidos projekto „PROmetėjas“ dalis.

Toliau nešdamas šokį „PROmetėjas“ tęsia kelionę Kauno regione ir spalio mėnesį apsilankys Prienuose, Kaišiadoryse, Žiežmariuose, Palomenėje bei Domeikavoje – čia bus rodomi spektakliai „Žaidimas baigtas“ ir „Aside“, vyks Šiuolaikinio šokio asociacijos edukacinė programa moksleiviams bei dar viena, Mariaus Pinigio meninė rezidencija „Kūrybiško kūno anatomija“.

Kūnas yra kūrybiškas

Rugsėjo pabaigoje Prienų rajone įvyko net dvi meninės rezidencijos. Čia, Stakliškėse, su vietos jaunimu dirbo šokio menininkė ir pedagogė Indrė Puišytė-Šidlauskienė. „Nuo pirmos dienos su dalyviais mes žengėme dideliais žingsniais į priekį – jau pirmą dieną atlikome didelę dalį to, kas buvo numatyta kelioms dienoms. Išties labai jautėsi vaikų atvirumas ir nuoširdumas, noras eiti ir daryti, tai vedė į priekį, o laikas prabėgo akimirksniu.“ – jaunimo įsitraukimu ir gebėjimais džiaugėsi menininkė. Čia vykusios kūrybinės dirbtuvės „Intervencijos“ skatino atrasti santykį su aplinka – susipažinę su judesiu ir jį pajutę, dirbtuvių dalyviai kūrė skulptūras, įkūnydami jas kūne bei įkurdami aplinkoje.

Susipažinti su judesiu vietos bendruomenę Jiezne kvietė šokėjas Marius Pinigis. Nors čia buvo planuota taip pat dirbti su jaunimu, dirbtuvėmis susidomėjo bei įsitraukė ir nemažai suaugusiųjų. Šokėjas pastebi, jog šiuolaikinis šokis vis dar mažai pažįstamas ir daug kas jį išgirdę tikisi suskaičiuotų žingsnelių bei įvairių estetinių formų. Tuo tarpu kūrybinių dirbtuvių „Kūrybiško kūno anatomija“ metu M. Pinigis su dalyviais ne tik atliko įvairias užduotis, bet ir aiškino kūno anatomiją bei šokį, ugdė kūrybiškumą. „Dirbtuvių metu dirbome per kūno pajautimą, kalbėjomės apie kūną ir šokį, kaip įrankį pažadinti kūrybiškumą savyje. Dažnai žmonės įsivaizduoja šokį kaip konkrečių judesių junginius, kur viskas suskaičiuota sudėliota, kad atvažiuosiu aš ir kokią duosiu muziką, mes skaičiuosim skaičiukus ir dėliosim kojytes rankytes, o aš pradedu nuo filosofinių visokių minčių, daug kalbu ir pirmasis mūsų išeities taškas yra per vaizduotę. Svarbu, jog netaptume tik gyventojai savo galvoje, o kūnas – tik transporto priemone iš taško A į tašką B.“

E. Sabaliauskaitės nuotr.

Pokytis per šokį

M. Pinigis pastebi, jog žmonės dažnai nepasitiki savimi ar savo kūnu, ypač paaugliai. „Savęs priėmimo klausimas yra labai svarbus ir atėjau su žinute, jog nebijokime atrodyti kvailai ar kitaip, nei įpratę. Atliekant judesį kartais dalyviai sako „kokią nesąmonę čia darau“, tačiau nesąmonė šiame kontekste yra gerai, nes labai daug sąmonės yra išoriniame pasaulyje. Suprasti ir priimti dalykus mes įpratę racionaliai, per protą, būtinai juos paaiškinti. Tuo pačiu mes bandome paaiškinti ir sau patiems bei atrasti pretekstą kodėl mes judame... A. Kamiu yra pasakęs, jog gyvenime prasmės gal ir nėra, bet ją sukurti turime mes patys, manau, taip yra ir šokyje.“ – samprotauja menininkas.

I. Puišytė džiaugėsi, jog pavyko ne tik įtraukti susirinkusius dirbtuvių dalyvius, tačiau ir atnešti jiems pokytį. „Šiandien kiekvienas patiriame labai daug bėgimo, streso, esame spaudžiami daugybės įtampų. Kiekvienoje situacijoje mes galime arba nugrimzti ir užsidaryti arba žiūrėti kūrybiškai. Pavyzdžiui, kasdienybėje, erzina gaminti vakarienę, bet pagalvokime kaip tai galima padaryti ar pateikti kūrybiškai – atsisėsime prie stalo ir nuotaika bus kita, tai kels vidinę gerą emociją ir nuo to kis vidinis klimatas. Tačiau pirmiausia, norint pasiekti kūrybiškumo reikia atsiverti pačiam, nebijoti sau leisti bei priimti save.“ – mintimis apie kūrybiškumo svarbą kasdienybėje dalinasi pedagogė ir šokėja, šokio trupės „Ulna“ įkūrėja.

Šokis menininkų dirbtuvėse tapo įrankiu lavinant pasitikėjimą savimi ir skatinant kūrybiškumą. O dar viena Mariaus Pinigio meninė rezidencija „Kūrybiško kūno anatomija“ įvyks Ramučių kultūros centre, Domeikavos laisvalaikio salėje spalio 18–29 dienomis.

D. Merksaičio nuotr.

Pamatyti ir patirti

Į projektą „PROmetėjas” įsitraukė ir Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air”, šiuo metu švenčiantis dešimtmetį. Šokio teatro direktorius bei šokėjas Laurynas Žakevičius teigia, jog šokis yra neverbalinė meno raiškos forma, kuri žiūrovui palieka daug laisvės asmeniškai suprasti ar interpretuoti tai, ką pamatė. Spalio 10 d. šokio teatras „Low Air” Kaišiadorių kultūros centre pristatys spektaklį „Žaidimas baigtas”. Šokį ir vizualų meną apjungiantis gyvais muzikos garsais spektaklis ragina pasinerti į sapną, pažaisti su savo vaizduote ir nors kartą nebijoti pasilikti sapnuose. Spektaklyje pasirodys Lauryna Liepaitė, Airida Gudaitė, Laurynas Žakevičius, Povilas Laurinaitis, Adas Gecevičius.

„PROmetėjas” projektą spalio 14 dieną vainikuos Šeiko šokio teatro spektaklis „Aside”, vyksiantis Prienų kultūros ir laisvalaikio centre. Čia gilinamasi į saviraišką, noro būti suprastu, atstūmimo ir ryšio su kitu bei aplinka temas. Dviejų šokėjų nepaliaujamas, jautrus, tikslus judesys ir atšiauri elektroninė muzika scenoje atveria trapias žmogiškų santykių kūrimo pastangas. Spektaklio kūrėjai – tai šokėjų ir choreografų duetas Gintarė Marija Ščavinskaitė ir Nielsas Claesas, 2017 metais apdovanoti „Auksiniu scenos kryžiumi“, o spektaklio muzikos dizaineris – Andrius Stakelė.

Visą spalio mėnesį Žiežmariuose, Palomenėje, Kaišiadoryse ir Prienuose vyks Šiuolaikinio šokio asociacijos edukacijos moksleiviams, kurias ves asociacijos narys, šokėjas ir choreografas Petras Lisauskas. Edukatorius teigia, jog šokis – ne tik puiki alternatyva fizinio lavinimo pamokoms, tačiau ir kupinas kūrybinio džiaugsmo, savistabos ir motyvacijos. Edukacijų metu vyresnių klasių moksleiviai diskutuos ir teoriškai bei praktiškai susipažins su šiuolaikiniu šokiu.

Visi profesionalaus šokio meno sklaidos projekto „PROmetėjas“ renginiai nemokami.

Keturios šokio stichijos

Pirmasis festivalio renginys – Šeiko šokio teatro šokio ir muzikos spektaklis "Metų laikai". Tai keturių skirtingų šokėjų atliekamas spektaklis, skambant gyvai violončelių muzikai. Metų laikus ir stichijas įkūnija savo srityje unikalūs, itin skirtingos išraiškos ir plastikos atlikėjai: aristokratiškoji balerina Beata Molytė, teatro šamanu vadinamas Benas Šarka, aktorius mimas Aleksas Mažonas ir vienas stipriausių savo kartos šiuolaikinio šokio šokėjas Marius Pinigis.

Kurdama spektaklį choreografė Agnija Šeiko ne tik meistriškai sustygavo šių atlikėjų pasirodymą, bet ir suteikė kiekvienam pakankamai saviraiškos laisvės. Gyva muzika spektaklį pripildo Klaipėdos violončelių kvartetas, atlikdamas Antonio Vivaldi "Keturių metų laikų" aranžuotę.

"Labai svarbi patirčių įvairovė, ypač gyvenant atokiau nuo didžiųjų miestų", – sako A.Šeiko ir priduria, kad Šeiko šokio teatro programos didelę dalį sudaro gastrolės Lietuvoje. Nors, pasak kūrėjos, jų spektakliai neturi konkretaus moralo ar žinutės, juose kalbama apie tai, kas aktualu mums visiems. "Daug kas miglotai supranta šiuolaikinį šokį. Galvoja, kad nesupras. Norime išsklaidyti šiuos stereotipus ir pakviesti stebint spektaklius būti atviriems, interpretuoti", – sako choreografė.

Traukia intelektualiąja kultūra

Spektaklis "Metų laikai" vyks viename iš projektą "PROmetėjas" organizuojančių kultūros centrų – Birštono kultūros centre. Pradėdamas pokalbį Zigmas Vileikis džiaugėsi antrą kartą jo vadovaujamo Birštono kultūros centro erdvėse siautėjusia "Junior Camp" chorų stovykla, subūrusią balsingus jaunuolius iš Kupiškio, Vilniaus, Gargždų, Klaipėdos ir daugybės kitų miestų, miestelių. Visų, kurie mėgsta atvykti į kurortą stovyklauti, jis sako net nepajėgtų išvardyti, tačiau jų gretose yra tiek chorvedžių, tiek choreografų, tiek psichologų.

Spektras: metų laikus ir stichijas įkūnija skirtingos išraiškos menininkai B.Molytė, B.Šarka, A.Mažonas ir M.Pinigis. / E. Sabaliauskaitės nuotr.

"Projekto "PROmetėjas" kolegos jau minėjo, o mokslininkai įrodė, kad šokis žmones daro laimingesnius – gerėja tiek fizinė, tiek psichologinė sveikata, tad esame kultūringas sveikatingumo miestas", – sako Z.Vileikis. Lietuvoje, be didmiesčių, esą nedaug vietovių, kur "per metus būna penki rečitaliai, rodomi "Scanoramos" filmai, meninio apšvietimo projektai ir dar – skamba džiazas".

"Esame nišinės meno srities propaguotojai, kasmet pasitinkant Naujuosius metus klausome simfoninio orkestro..." – sako pašnekovas ir sako, kad esą džiazą į Birštoną prisiviliojo pirmas – čia jis pradėjo skambėti jau aštuntajame dešimtmetyje, o Vilnius pasivijo tik 1987-aisiais, Kaunas – 1991-aisiais. Jis pripažįsta, kad Birštone propaguoja intelektualiąją kultūrą, ir mano: ne visą gyvenimą reikia tik šokti lenciūgėlį ar klumpakojį.

"Birštonas nedidelis, bet, kaip sakoma, deimantai nebūna dideli – jie  maži, bet vertingi", – šypsosi savivaldybės kultūros centro direktorius ir pasakoja, kad dalis gyventojų čia atsikelia ieškodami ramybės ar pasitikti gyvenimo saulėlydį.

"Mes siekiame rodyti tai, kas mums aktualu ir įdomu. Kiek galima, tą provincialumą nustumti į šoną... – pabrėždamas kokybiškų renginių prieinamumą ir kultūros renginių įvairovę, kalba organizatorius. – Esame pamėgę ir dailę, mieste – per 130 skulptūrų, tikrai nesame toks visiškai užmirštas Dievo miestelis..."

Spektras: metų laikus ir stichijas įkūnija skirtingos išraiškos menininkai B.Molytė, B.Šarka, A.Mažonas ir M.Pinigis. / E. Sabaliauskaitės nuotr.

Kaip prijaukinti žiūrovą?

Z.Vileikis neslepia, kad surinkti daug žmonių salėse yra ilgas ir nelengvas darbas: "Gėlė neišdygsta dykumoje, dirvą laistyti reikia daug metų ir padaryti ją derlingą." Jis priduria, kad klasika reikalauja brandos, o ši neatsiranda staiga. Juolab kad intelektualios kultūros ieško ne visi kurorto svečiai ar po daugybės procedūrų jai tiesiog nebeturi jėgų.

Z.Vileikis neslepia, kad surinkti daug žmonių salėse yra ilgas ir nelengvas darbas: "Gėlė neišdygsta dykumoje, dirvą laistyti reikia daug metų ir padaryti ją derlingą."

"Tam, kad eitum į pianisto Gintaro Januševičiaus rečitalį, turi žinoti, kur ir dėl ko eini. Kaip ir į bažnyčią... Rimtas menas – tai nekasdienės Mišios. Žinot, būna atlaidai ir Mišios – atlaidai juk nebūna dažnai", – sako Birštono kultūros centro direktorius ir tuoj pat priduria, kad koncertai  dažnai vyksta ir pačioje kurorto bažnyčioje.

Kaip prijaukinti meno renginių auditoriją? Atsakymo Z.Vileikis kviečia ieškoti vaikystėje. "Jei tau šeimoje tėvai nesudėliojo tam tikrų dalykų ir  kukliai baigei mokslus tik vidurinėje, tai tas pasaulėlis yra nekoks... Bet jeigu pavyko studijuoti didesniame mieste, lankei meno mokyklą ar mėgėjų kolektyvą, tikimybė, kad visą gyvenimą trauks šokis, muzika, dailė ar kiti menai, didesnė. Mes labai skatiname birštoniečius vaikus lankyti menus – 520 moksleivių mokosi gimnazijoje, o 230 iš jų lanko meno mokyklą. Džiaugiamės, kad tie vaikai pamėgo džiazo festivalius mieste, sugebėjome pakeisti vaikų požiūrį ir jie pradėjo klausyti kitokios muzikos. Meno mokykloje atsirado mušamieji, saksofonas, bosinė gitara... Poreikis atsiranda nuo to, kokią aplinką suformuoji", – sako jis.

Spektras: metų laikus ir stichijas įkūnija skirtingos išraiškos menininkai B.Molytė, B.Šarka, A.Mažonas ir M.Pinigis. / E. Sabaliauskaitės nuotr.

Aukščiausia klasė

Pašnekovas pastebi, kad Lietuvoje šiuolaikinis šokis vystosi Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje, o toliau – tik Anykščiuose organizuojamas šiuolaikinio šokio festivalis "Pėdos". Kiti apsiriboja vienkartinėmis injekcijomis, jei prisikalbina trupes.

Spektaklis "Metų laikai", nuo kurio prasidės "PROmetėjas", jau apkeliavo Kretingą, Žagarę, Zarasus, yra sukaupęs kelerių metų patirtį ir patikrintas. Rodyti Birštone pasirinktas ne tik dėl choreografės A.Šeiko ir šokėjų, bet ir dėl gyvai atliekamos muzikos su Mindaugu Bačkumi priešakyje.

"Aišku, kriterijus buvo kokybė. Taip pat spektaklio metu skamba A.Vivaldi muzika ir dalyvauja keturi puikūs ir labai skirtingi atlikėjai – mimas, aktorius, šokėjai. Surinkti deimantukai", – "PROmetėjo"  spektaklį komentuoja Z.Vileikis.

Kas? Spektaklis "Metų laikai".

Kur? Birštono kultūros centre.

Kada? Rugpjūčio 20 d. 19 val.