Amerikiečių greitojo maisto tinklo KFC restoranas buvo atidarytas trečiadienį – tą dieną Ukraina minėjo penktąsias revoliucijos pradžios metines.

Maitinimo įstaiga įsikūrusi pastate sostinės Maidano aikštėje, kur paskutinėmis kruvinomis sukilimo dienomis 2014-ųjų vasarį veikė laikina ligoninė. Per tą sukilimą buvo nuverstas prorusiškų pažiūrų prezidentas Viktoras Janukovyčius, o pastatą nusiaubė gaisras. 

Daugelio ukrainiečių nuomone, keptą vištieną siūlančio restorano atidarymas šiame pastate teršia dešimčių per neramumus žuvusių žmonių atminimą.  

Ultradešiniųjų pažiūrų protestuotojai trečiadienį prie restorano surengė eitynes, per kurias buvo areštuoti šeši asmenys. Ketvirtadienį žmonės toliau liejo savo nepasitenkinimą internete ir užtvindė KFC feisbuko paskyrą piktomis žinutėmis. 

„Kaip galite atidaryti savo restoraną vietoje, kur žmonės krito kovodami už laisvą Ukrainą?“ – klausė vienas socialinio tinklo vartotojų.

„Žmonės netoleruos tokių dalykų!“ – rašoma kitoje žinutėje. 

Su tokia visuotinio pasipiktinimo banga susidūrusi maitinimo įstaiga ketvirtadienį vakare užvėrė duris ir pakabino įspėjimą, kad restoranas „laikinai“ nedirba.

„Laikinai nedirbsime bent iki pirmadienio“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš darbuotojų, pageidavęs neviešinti savo pavardės.

Amerikiečių restoranų tinklo filialas Ukrainoje  atsisakė komentuoti kilusį triukšmą. Jis išplatino pareiškimą, kuriame nurodė, kad restoraną atidarė franšizės licenciją turinti bendrovė, o ne pati JAV kompanija.  

Maidano revoliucija prasidėjo 2013 metų lapkričio 21 dieną, kai V. Janukovyčius sustabdė derybas dėl glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga.

Kulminaciją ji pasiekė 2014-ųjų vasarį, kai žuvo šimtas protestuotojų ir apie 20 policininkų. V. Janukovyčius paspruko į Rusiją.

Per šią revoliucija Ukraina ryžtingai pasuko Vakarų kryptimi. Tačiau šalies rytuose, aktyviai prisidedant Maskvai, įsiplieskė separatistinis konfliktas, o Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

Faina Taran drebančiomis rankomis laikė sulankstytą nespalvotą savo sūnaus Ivano nuotrauką, pasakodama, kaip jis prieš metus dingo per Maidano revoliuciją Kijeve.

Šis 40-metis saugos bendrovės darbuotojas išvyko iš savo miesto vakarų Ukrainoje – nepranešęs motinai, nes nenorėjo jos nuliūdinti – ir prisidėjo prie protestų prieš vyriausybę Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, vadinamoje Maidanu.

„Apie tai sužinojau, kai man paskambino vienas jo draugų ir pasakė, kad mano sūnus buvo Maidane ir kad jis dingo“, – F. Taran sakė naujienų agentūrai AFP.

„Nuvykau į aikštę, kur žmonės patvirtino, kad jis ten buvo vasario 20-ąją ir kovėsi su riaušių milicija. Jis atsidūrė (milicijos) rikiuotės užnugaryje ir tuomet dingo“, – pridūrė ji.

Praėjus metams po protestų Kijeve kruvinos atomazgos, žymėjusios promaskvietiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimo pabaigą, F.Taran beviltiškai tebelaukia bet kokių žinių apie savo sūnų.

Jis – vienas iš daugelio dingusiųjų per susirėmimus didžiulėje Maidano protestų stovykloje Ukrainos sostinės širdyje, ir jų likimas iki šiol nežinomas.

Paskutines protestų dienas temdė kraujo liejimas ir chaosas, kai saugumo pajėgos šaudė į protestuotojus ir daug jų nukovė arba sužeidė per didžiausius neramumus nuo Ukrainos nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais.

Dėl sumaišties per šį sukilimą ir vėliau Ukrainą apėmusių neramumų vis dar tiksliai nežinoma, kiek demonstrantų yra dingę.

Dvi savanorių organizacijos paskelbė atskirus sąrašus, rodančius, kad dingusiųjų yra 27 arba 55.

Tuo tarpu milicija nurodė atliekanti baudžiamąjį tyrimą dėl aštuonių žmonių, kurie tikrai buvo Nepriklausomybės aikštėje, dingimo.

Studentė Katia Melnik, Maidano savanorė, dar vykstant protestams pradėjo rinkti informaciją apie dingusius demonstrantus.

Iki praėjusių metų balandžio į jos sąrašą pateko daugiau kaip 100 vardų, bet vėliau jų sumažėjo, kai dingusieji sugrįždavo namo arba paaiškėdavo, kad jie išvykę kautis su prorusiškais separatistais šalies rytuose.

Vis dėlto dalies dingusiųjų likimas nepaaiškėjo, o viltys, kad juos pavyks rasti gyvus, blėsta.

„Deja, tikėtina, kad šis žmonių skaičius liks galioti, ir tuo viskas baigsis“, – aiškino K.Melnik, dabar dirbanti savanorių organizacijoje „Euromaidan SOS“.

„Paprastai, jeigu nerandi žmogaus per tris dienas, tuomet jo visiškai nerandi arba randi tik palaikus“, – pridūrė ji.

Daugelio žmonių dingimas siejamas su ankstesnio Ukrainos režimo saugumo pajėgų veiksmais.

Per daugelį mėnesių vykusias demonstracijas Kijeve aktyvistai dokumentavo atvejų, kai protestuotojai būdavo pagrobiami ir patirdavo smurtą.

Trečiadienį paskelbtoje žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ ataskaitoje pateikiama detalių apie 11 atvejų, kai protestuotojai buvo sulaikomi ir mušami saugumo pareigūnų. Tačiau organizacija pripažino, kad šie atvejai tėra įvykdytų pažeidimų „mažytė dalis“.

Pareigūnai buvo aštriai kritikuojami dėl teisėsaugos nesugebėjimo patraukti atsakomybėn atsakingųjų už kraujo liejimą Maidane, o aktyvistai teigia, kad tyrimai tyčia vilkinami.

Šiuo metu tik du žemo rango buvę milicijos specialiųjų pajėgų pareigūnai laukia teismo dėl demonstrantų žūties.

Milicijos tyrėjas Romanas Krylevyčius sakė, kad dingusiųjų paieška yra sudėtingas procesas.

Pirmiausiai milicijai reikia patikrinti daugybę šaltinių, kad išsiaiškintų, ar dingęs žmogus iš tikrųjų buvo Maidane, o vėliau – mėginti surinkti tikslios informacijos.

„Dauguma ten buvusių žmonių neatskleisdavo savo tikrųjų asmeninių duomenų, baimindamiesi, kad gali būti persekiojami, – sakė R.Krylevyčius. – Dėl to kyla dar daugiau problemų.“

Pasak pareigūno, kai kurie dingusiais laikomi žmonės galbūt nenori būti rasti – pavyzdžiui, įvykdę nusikaltimų arba susipykę su savo šeimomis.

R.Krylevyčius pabrėžė, kad visi rasti žuvusiųjų Maidane palaikai buvo atpažinti.

Savo artimųjų iki šiol neradusios šeimos viliasi, kad jau daug mėnesių besitęsianti skausminga nežinia baigsis.

Faina Taran sakė dabar mananti, kad jos sūnus buvo nužudytas, kai buvo sučiuptas milicijos.

„Motinos nuojauta man sako, kad jo nebėra tarp gyvųjų“, – pridūrė apsiašarojusi moteris.

Ji sakė labai trokštanti, kad pareigūnai rastų bent kokių Ivano pėdsakų.

„Labai noriu sužinoti, kas jam nutiko: ar jis gyvas, ar miręs. Tiesiog noriu jį surasti, kad ir kur būtų“, – aiškino motina.

Kijevo komunalinių įmonių darbuotojai ir savanoriai šeštadienį išardė paskutines barikadas, blokavusias eismą pagrindiniu sostinės prospektu – Chreščiatiko gatve – nuo praeitų metų pabaigoje prasidėjusių protestų, nuvertusių ankstesnę promaskvietišką Ukrainos vyriausybę.

Keli šimtai savanorių prisidėjo prie komunalininkų Nepriklausomybės aikštėje, vadinamoje Maidanu, ardydami barikadas ir palapines bei šalindami padangas nuo Chreščiatiko ir Horodeckio gatvių sankryžos iki miesto merijos ir Besarabijos aikštės.

„Taip pasielgti buvo teisinga. Buvau čia nuo Maidano (judėjimo) pradžios ir manau, kad dabar gerai padarė, kad išardė, kas ten buvo likę. Ten praktiškai nebuvo likę normalių žmonių“, – sakė 43 metų verslininkas Jurijus Kovalčukas.

Protestuotojai pastatė tas barikadas, norėdami apsaugoti savo pagrindinę stovyklą centrinėje Nepriklausomybės aikštėje.

Nors ta stovykla smarkiai sumažėjo, kai vasarį iš šalies pabėgo prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius ir susikūrė nauja provakarietiška vyriausybė, atkakliausi demonstrantai pasiliko, demonstruodami nepasitikėjimą naująja valdžia.

Dar daugiau protestuotojų, įskaitant vadinamųjų Savigynos šimtinių narius, išardė savo palapines ir grįžo namo, kai gegužės pabaigoje prezidentu buvo išrinktas konditerijos pramonės magnatas Petro Porošenka.

Kijevo naujoji valdžia leido suprasti, kad norėtų, jog gyvenimas mieste grįžtų į įprastas vėžes ir nebebūtų trikdomas eismas, artėjant tikėtiniems parlamento rinkimams spalio pabaigoje.

Šeštadienį dalis Maidano palapinių buvo paliktos, tačiau žiniasklaida citavo sostinės merą Vitalijų Klyčko, vieną iš protestų prieš V.Janukovyčių lyderių, kuris sakė, kad su pasilikusiais protestuotojais buvo susitarta atkurti laisvą judėjimą sostinės centre.

V.Klyčko partijos UDAR spaudos biuras rašė socialiniame tinkle „Twitter“, kad meras šeštadienį asmeniškai dalyvavo barikadų griovimo talkoje.

„Kijevo meras prisidėjo prie Maidano valymo“, – sakoma žinutėje, prie kurios buvo pridėta nuotrauka, kurioje V.Klyčko, buvęs sunkiasvorių bokso pasaulio čempionas, matomas nešantis iš barikados išluptą medinį padėklą.

Protestai Ukrainoje įsiplieskė pernai lapkritį, kai V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti politinės asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį su Europos Sąjunga (ES), mėgindamas šalies politiką vėl atgręžti į Rusiją. Per tų protestų kulminaciją tūkstančiai žmonių iš visos Ukrainos buvo įsitvirtinę Nepriklausomybės aikštėje ir aplinkinėse gatvėse.

„Atrodo, tarsi vėl matyčiau viską, kad dėjosi žiemą: liepsnoja padangos, lūkuriuoja milicija ir žmonės su lazdomis“, – penktadienį sakė 37 metų Kijevo gyventojas Vitalijus Liachas.

„Tai nėra gerai – juolab, kad dauguma padorių žmonių išėjo kautis kare (su prorusiškais separatistais šalies rytuose). Civilizuoti žmonės taip nesielgia“, – pridūrė jis.

Ukrainos kazokų uniformą vilkintis protestuotojas Mykola Bondaris pareiškė nesutinkantis su pastangomis išardyti stovyklą. Grupė jaunų kaukėtų protestuotojų stovėjo netoliese, užsilipę ant sunkvežimio ir daužydami jo stogą lazdomis.

„Šiandien mus mėgino nužudyti. Mus užleido ugnimi“, – penktadienį teigė M.Bondaris.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland (Viktorija Njuland) antradienį vykusioje spaudos konferencijoje Kijeve pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nefinansavo 2013 metų lapkritį Ukrainos sostinėje prasidėjusių protestų.

Tačiau ji taip pat pareiškė, kad nuo 1991 metų JAV reguliariai padeda Ukrainai vykdyti svarbias reformas ir skyrė 5 mlrd. JAV dolerių pagalbos, siekdamos paskatinti plėtrą įvairiose srityse.

Panašius pagalbos projektus ji vykdė ir Rusijoje, kur jiems nuo 1991 metų buvo skirta 18 mlrd. JAV dolerių, sakė V.Nuland.

Jungtinės Valstijos yra pasiruošusios ir toliau paremti Ukrainos pastangas vykdyti reformas ir šiam tikslui yra numačiusi papildomai skirti 48 mln. JAV dolerių, kalbėjo ji.

Pasak V.Nuland, JAV finansinė pagalba turėtų būti skirta ekonomikos stabilizavimui, kovai su korupcija, konstitucinei reformai ir Ukrainos nacionalinio saugumo stiprinimui.

JAV džiaugiasi galėdamos paremti Ukrainos žmonės tokiu metu, kai Ukraina pradeda naują laikotarpį, sakė ji.

Į Lietuvą ketvirtadienį gydyti atskraidintas per protestus Kijeve sužeistas ukrainietis teigia netekęs dešiniosios akies, kai po jo kojomis sprogo garsinė granata. Anot Kauno klinikose gydomo protestų Euromaidane dalyvio, per protestus nukentėjo daug žmonių, todėl Ukrainos žmonės priešinsis galimam kompromisui tarp prezidento Viktoro Janukovyčiaus ir opozicijos, reikalaudami visiškos dabartinės valdžios ir teisėsaugos atsakomybės.

"Mano akis pažeista sprogus garsinei granatai. Aš palaikiau mitinguojančius, aktyvių veiksmų nevykdžiau, akmenų nemėčiau į teisėsaugos pareigūnus, vaikščiojau, telefonu filmavau. Milicija pažeidė riaušių malšinimo ginklų naudojimo taisykles ir granatas mėtė tiesiai po mitinguojančių žmonių kojomis - ten, kur stovėjo reporteriai, protestuotojai. Jie šaudė į žmones ir mėtė granatas", - ketvirtadienio vakarą Kauno klinikose žurnalistams sakė ukrainietis, saugumo sumetimais nenorėjęs atskleisti tapatybės.

Anot 28 metų Kijevo apskrities gyventojo, dešinioji akis po sprogimo sužalota taip, kad ją teko pašalinti.

"Viena akimi nematysiu, nes ji buvo visiškai pažeista ir pašalinta per operaciją dar Ukrainoje. Dabar tiesiog bus tęsiamas gydymas, reabilitacija po operacijos", - sakė sužalotas protestų dalyvis.

Dėkodamas Lietuvos institucijoms ir pareigūnams už pagalbą, vyriškis teigė tikįs medicinos pažanga ir naujausiomis technologijomis.

"Žmonės gyvena, tikiuosi, pasitaisysiu. Gal technologijos pasiekusios tokį lygį, kad bus galima donoro akį įstatyti", - vylėsi ukrainietis.

Anot jo, sužalotų žmonių per pastarojo meto protestus Kijeve - daug, todėl siūlomiems valdžios kompromisams Ukrainos tauta nepritars.

"Manau, kad tauta neleis leistis į kompromisus V.Janukovičiaus ir opozicijos, todėl, kad daug žmonių nukentėjo ir žmonės nori, kad kaltieji būtų nubausti. O valdžia jau yra kalta, todėl, kad jie leido tuos pažeidimus. Tauta bus prieš tokius kompromisus, tauta bus už tai, kad valdžia, teisėsaugos atstovai būtų nubausti už tuos pažeidimus ir betvarkę", - kalbėjo vyriškis.

Jis yra antrasis gydytis į Lietuvą atskraidintas Euromaidano protestų dalyvis. Kitą savaitę gydyti į Lietuvą planuojama atskraidinti dar aštuonis per protestus Ukrainoje sužalotus šios šalies piliečius.

Vienas protestuotojas gydytis į Vilnių atvyko trečiadienį. Rostislavas Melnykas teigė, jog jį sužalojo specialiosios paskirties milicijos "Berkut" pareigūnai. Jam sulaužyta ranka, nukentėję plaučiai, vyras gydomas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.

Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui pernai lapkritį atsisakius pasirašyti Ukrainos ir Europos Sąjungos asociacijos bei laisvos prekybos sutartį, į gatves išėjo tūkstančiai ukrainiečių. Protestams peraugus į susirėmimus su milicija ir specialiosiomis pajėgomis, keli žmonės žuvo. Tikslus sužeistųjų skaičius nėra žinomas, remiantis įvariais šaltiniais, jų gali būti pusantro šimto ar kelis kartus daugiau.

Antradienį siekdamas padėti išspręsti jau du mėnesius trunkančią žmonių gyvybių pareikalavusią krizę atsistatydino Ukrainos premjeras Mykola Azarovas. Ukrainos Aukščiausioji Rada taip pat antradienį atšaukė protestus varžantį įstatymą.

Ukrainos sostinėje keleiviai evakuoti iš abiejų - Žulianų ir Boryspilio - oro uostų ir centrinės geležinkelio stoties, skelbiaVoiceOfRussia.com su nuoroda į Ukrainos Vidaus reikalų ministeriją.

Iš oro uostų  evakuojami keleiviai ir darbuotojai, gavus pranešimą apie sprogmenis.

Milicija informuoja, kad apie galimus sprogmenis visuose trijuose su susisiekimu susijusiuose pastatuose pranešta telefonu trečiadienio popietę. 

Anonimas buvo pranešęs, kad užminuoti Kijevo Žulianų ir Borispolio oro uostai bei geležinkelio stotis.

Prieš 17 val.  Kijevo Žulianų oro uostas vėl pradėjo dirbti įprastu ritmu. Pranešimai apie sprogmenis nepasitvirtino.

V. Janukovyčius susitiko su V. Putinu aptarti strateginės partnerystės

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kolega Ukrainoje Viktoras Janukovyčius susitiko penktadienį Sočyje aptarti strateginio bendradarbiavimo sutarties, pranešė Ukrainos prezidentūra. Apie šį susitikimą iš anksto nebuvo pranešta.

„Ukrainos prezidentas Vilktoras Janukovyčius ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko Sočyje“, – paskelbė prezidentūra, V.Janukovyčiui grįžtant iš trijų dienų vizito Kinijoje.

„Šių valstybių vadovai aptarė prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo įvairiose ekonomikos šakose ir pasirengimo būsimam strateginės partnerystės sutarties klausimus“, – sakoma Ukrainos prezidento spaudos tarnybos pranešime.

Anksčiau penktadienį leidinys zn.ua pranešė, kad Ukraina neva veda derybas su Rusija dėl mažiausiai 12 mlrd. dolerių kredito ir galimo kontrakto tarp „Gazprom“ ir Ukrainos privačių bendrovių dėl 10 mlrd. kubinių metrų dujų tiekimo nuo 2014-ųjų sausio po 210-230 dolerių už tūkstantį kubų.

Ukrainos prezidentas atidėjo kelionę į Maltą

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atidėjo planuotą kelionę į Maltą, paskelbta prezidentūros tinklalapyje, o nė kiek nenurimusi opozicija tuo metu tęsia protestus.

„Prezidentas priėmė sprendimą perkelti planuotą kitai savaitei vizitą Maltoje dėl būtinybės susikaupti į vidaus politikos klausimų sprendimą“, – sakė žurnalistams penktadienį per spaudos konferenciją Užsienio reikalų ministerijos Informacinės politikos departamento direktorius Jevhenas Perebijnosas.

„Tikimės artimiausiu metu su Malta suderinti naujas to vizito datas“, – pridūrė jis.

Dėl apsilankymo Ukrainos protestuotojų stovykloje Rusija pasmerkė Vokietijos atstovą

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas penktadienį pareiškė, kad užsienio pareigūnų dalyvavimas Ukrainoje besiklostančiuose politiniuose įvykiuose yra „kišimasis“ į šalies vidaus reikalus, kritikuodamas Vokietijos užsienio reikalų ministrą dėl apsilankymo opozicijos protestų stovykloje.

Duodamas interviu televizijai, D.Medvedevas sakė, kad užsienio pareigūnai turi teisę susitikti su Ukrainos opozicijos lyderiais, bet „dalyvauti tokiuose renginiuose – atleiskit, tačiau tai vadinama labai paprastai: kišimusi į vidaus reikalus“.

Trečiadienį Vokietijos diplomatijos vadovas Guido Westerwelle (Gvidas Vestervelė) perėjo su opozicijos lyderiais per demonstrantų stovyklą Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, kur eurointegracijos šalininkai protestuoja prieš vyriausybės sprendimą nusigręžti nuo Europos Sąjungos (ES) ir vėl stiprinti ryšius su Rusija.

„Atvyksta mūsų partneriai – užsienio reikalų ministro lygio – ir eina ne tiesiog pasikalbėti su vadovybe, su opozicija, kas būtų normalu; jie eina tiesiai į politinių įvykių tankmę, eina į renginius, kurie kertasi su esamomis mitingų organizavimo taisyklėmis, dalyvauja tuose renginiuose“, – piktinosi jis.

„Galvoju, kaip jaustųsi mūsų partneriai vokiečiai, jeigu, pavyzdžiui, Rusijos užsienio reikalų ministras nueitų į kokį nors susirinkimą, prieštaraujantį Vokietijos taisyklėms? Nemanau, kad jie tai palaikytų draugišku žingsniu“, – pareiškė premjeras.

Rusijos premjeras D. Medvedevas: Kijevas laikosi pragmatiškos pozicijos ES atžvilgiu

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Ukrainos sprendimas atidėti asociacijos sutarties pasirašymą su Europos Sąjunga (ES) atitinka šios kaimyninės šalies konstituciją ir yra pagrįstas potencialios naudos bei nuostolių analize.

„Jie priėmė savo sprendimą – ir, man regis, – visiškai pagal (Ukrainos) konstituciją, nieko nepažeisdami. Tiek vyriausybė, tiek prezidentas turi teisę priimti sprendimus, kokiuose aljansuose dalyvauti, kokius dokumentus pasirašinėti“, – D.Medvedevas sakė duodamas interviu pagrindinėms Rusijos televizijoms.

Jo nuomone, Ukrainos vyriausybė tą sprendimą priėmė remdamasi pragmatiškais skaičiavimais.

„Jie paskaičiavo ir suprato, kad šiuo metu tam nėra pasiruošę. Dėl to, tikėtina, priėmė sprendimą dėl visa pikta atidėti atitinkamo dokumento pasirašymą. Tai jų vidaus reikalas. Mes tiesiog atkreipėme dėmesį į jiems galinčias kilti problemas“, – aiškino Rusijos premjeras.

Kijevas planavo pasirašyti asociacijos sutartį su ES per Vilniuje lapkričio 28–29 dienomis vykusį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, tačiau lapkričio 21-ąją Ukrainos vyriausybė netikėtai paskelbė stabdanti pasiruošimus to dokumento pasirašymui.

Šis žingsnis išprovokavo masinius eurointegracijos šalininkų protestus Kijeve ir kituose Ukrainos miestuose. Protestuotojai, pasipiktinę premjero Mykolos Azarovo vyriausybės sprendimu, užėmė Nepriklausomybės aikštę Kijevo centre ir sostinės administracijos pastatą, taip pat blokavo kai kuriuos svarbius vyriausybinius pastatus.

Milicijos duomenimis, nuo masinių demonstracijų Kijeve pradžios per susirėmimus buvo sužeisti iš viso per 400 žmonių.

Ukrainos vadovas V. Janukovyčius grįžta į krizės apimtą šalį

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius penktadienį grįš į Kijevą po viešnagės Kinijoje, jo šalį apėmus didžiausiai per pastarąjį dešimtmetį politinei krizei, kurią išprovokavo jo vyriausybės atsisakymas pasirašyti sutartį dėl glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (ES).

Per tris prezidento kelionės dienas už eurointegraciją pasisakantys demonstrantai įsitvirtino centrinėje Kijevo aikštėje ir blokavo svarbius vyriausybės pastatus, o JAV ir ES pareigūnai išsakė jų kovą palaikančių pareiškimų.

Tuo pačiu metu Rusija, kuri nori įtraukti Ukrainą į muitų sąjungą tarp kelių buvusių Sovietų Sąjungos respublikų, sugriežtino savo toną, smerkdama Vakarų šalių „isteriją“ dėl to klausimo.

Žodinė priešprieša suintensyvėjo ketvirtadienį, Kijeve vykstant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų susitikimui.

„Raginame Ukrainos vyriausybę įsiklausyti į savo žmonių, kurie nori gyventi laisvėje, balsus, – pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland (Viktorija Njuland). – Toks yra Ukrainos momentas: išpildyti žmonių lūkesčius, arba juos nuvilti ir rizikuoti nugrimzti į chaosą bei smurtą.“

Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tikino, kad ši krizė yra pernelyg sureikšminta.

„Ši padėtis susijusi su isterija, kuri apėmė kai kuriuos europiečius dėl fakto, kad Ukraina, naudodamasi savo suverenia teise, nusprendė šiuo metu nepasirašyti tam tikrų sutarčių, kurias Ukrainos ekspertai ir pareigūnai pripažino nenaudingomis“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo S.Lavrovo pasisakymą Kijeve.

Buvo keliamos prielaidos, kad V.Janukovyčius gali užsukti į Maskvą, grįždamas iš Kinijos. Ukrainos premjeras Mykola Azarovas praeitą savaitgalį teigė, kad toks vizitas įvyks „neabejotinai“.

Tačiau ketvirtadienio vakarą nei V.Janukovyčiaus biuras, nei Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas nepatvirtino, jog šis vizitas įvyks.

Pats V.Janukovyčius savo pranešime, paskelbtame po susitikimo su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) ir pasirašius sutarčių dėl 8 mlrd. JAV dolerių vertės dvišalio bendradarbiavimo, nurodė, kad jiedu diskutavo apie „mūsų strateginės partnerystės stiprinimą“.

Kreipdamasis į ESBO susitikimo dalyvius, Ukrainos premjeras sakė, kad jo vyriausybė „pasiruošusi dialogui“ su oponentais.

Tačiau M.Azarovas pažymėjo, jog ES lyderiai dėl sutarčių turėtų diskutuoti su valdžia, o ne opozicija.

„Naciai, ekstremistai ir nusikaltėliai negali būti eurointegracijos partneriais“, – jis sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrui Guido Westerwelle (Gvidui Vestervelei).

Tuo tarpu kalinama Ukrainos opozicijos lyderė Julija Tymošenko ragino Vakarų šalis paskelbti sankcijas V.Janukovyčiui ir jo šeimai.

„Tikslinės sankcijos jam ir jo šeimai yra vienintelė kalba, kurią jis supranta“, – buvusios premjerės, paskelbusios bado streiką iš solidarumo su protestuotojais, žodžius citavo jos advokatas.

"Gazprom": pigesnėmis dujomis Ukrainos lojalumo nenupirksi

Rusijos dujų monopolininko "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas naiva pavadino idėją sumažinti gamtinių dujų kainą Ukrainai mainais už jos prisijungimą prie Rusijos vadovaujamos Muitų sąjungos.

"Mes - ne turguje. Toks klausimas (dujų kainos mažinimas Ukrainai - red.) šiuo metu nesvarstomas. Pigesnėmis dujomis Ukrainos lojalumo nenupirksi", - pareiškė A.Medvedevas.

Toks vieno "Gazprom" vadovų pasisakymas prieštarauja Rusijos pirmojo vicepremjero Igorio Šuvalovo neseniai išsakytai minčiai, jog Ukraina gali tikėtis pigesnių dujų, jei prisijungtų prie Muitų Sąjungos.

Maskva siekia, kad Ukraina prisidėtų prie Muitų sąjungos, kuriai dabar priklauso Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas.

Aukštas Ukrainos pareigūnas atmeta opozicijos reikalavimus surengti pirmalaikius rinkimus

Vienas aukštas Ukrainos pareigūnas ketvirtadienį atmetė opozicijos reikalavimą surengti pirmalaikius prezidento rinkimus, šalį krečiant masiniams gatvių protestams, o Vakarų valstybių pareigūnams mėginant padėti rasti išeitį iš šios krizės.

Tūkstančiai įpykusių ukrainiečių jau kelias dienas protestuoja prieš prezidento Viktoro Janukovyčiau netikėtą sprendimą įšaldyti ryšius su Europos Sąjunga (ES) ir milicijos jėgos naudojimą prieš demonstrantus.

Tačiau premjero pavaduotojas Serhijus Arbūzovas sakė televizijai „1+1“, jog nebus išpildyti protestuotojų pagrindiniai reikalavimai: kad atsistatydintų ministrų kabinetas ir būtų surengti pirmalaikiai prezidento rinkimai.

„Nematau tame jokios prasmės, – teigė S.Arbūzovas. – Nėra biudžeto pirmalaikiams rinkimams.“

Tuo tarpu Europos aukščiausioji žmogaus teisių institucija ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos vyriausybė ir ją nuversti siekiantys opozicijos lyderiai priėmė pasiūlymą sukurti komisiją, kuri ištirtų praeitą savaitgalį prasiveržusį smurtą prieš protestuotojus.

Europos Tarybos atstovas Danielis Holtgenas sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“, kad tą komisiją sudarys po vieną vyriausybės ir opozicijos atstovą, o Taryba deleguos trečiąjį narį, turintį didelę patirtį žmogaus teisių reikaluose.

Praeitą šeštadienį ir sekmadienį protestuotojus riaušių policija, ginkluota guminėmis lazdomis, o tie susirėmimai padidino pasipiktinimą opozicijoje, kuri jau anksčiau buvo įtūžusi dėl V.Janukovyčiaus sprendimo padėti į stalčių sutartį, pagal kurią būtų užmegzti glaudesni politiniai ir ekonomikos ryšiai su ES.

Protestuotojai apskritą parą budi Ukrainos sostinės centrinėje aikštėje ir laiko užėmę Kijevo miesto administracijos pastatą, taip pat blokuoja vyriausybės biurų prieigas.

Kijevo teismas nurodė demonstrantams iki pirmadienio palikti miesto administracijos pastatą, o sostinės policijos viršininkas perspėjo, kad jiems nepaklusus gali būti panaudota jėga.

„Mes stengiamės nenaudoti jėgos. Tačiau jeigu bus pažeidinėjami įstatymai, veiksime ryžtingai ir griežtai“, – policijos vadovo Valerijaus Mazano žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax“.
Kol kas nepasiūlyti jokie kandidatai į planuojamą tyrimo komisiją, sakė D.Holtgenas, ir neaišku, kada ji galėtų pradėti darbą.

Tačiau „skaidrumas ir susitikimas atlikti šį tyrimą taps pirmuoju žingsniu, atkuriant pasitikėjimą Ukrainoje“, sakoma Europos Tarybos vadovo Thorbjorno Jaglando (Torbjorno Jaglando) pranešime.