-
Kauno rajone teikiamos emocinės gerovės konsultantų paslaugos: kodėl verta jomis pasinaudoti? 3
Vakarų šalyse, tokiose kaip Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Norvegija, panašios paslaugos yra labiau išvystytos ir pasiteisinusios. Rūpintis žmonių psichikos sveikata, teikti jiems standartizuotas konsultacijas ten apmokomi slaugytojai, socialiniai darbuotojai ir kiti sveikatos specialistai. Būtent jie ir padeda žmonėms susidoroti su pirmaisiais nerimo bei depresijos simptomais, taikydami kognityvinės elgesio terapijos metodus, kurių efektyvumas pagrįstas moksliniais tyrimais.
Lietuvoje nemokamas paslaugas gyventojams jau teikia emocinės gerovės konsultantai, aukštos kvalifikacijos, specialius mokymus baigę specialistai, padedantys žmonėms susidoroti su lengvais emociniais sunkumais, pirmaisiais nerimo, nemigos ir depresijos simptomais.
„Parengti specialistai pajėgūs suteikti kvalifikuotą pagalbą ir veiksmingai per trumpą laiką padėti nerimo, nemigos ar depresijos kamuojamiems žmonėms dorotis su šiais simptomais. Jų tikslas – pasiekti, kad žmogus įgautų įgūdžius valdyti savo psichologinę būseną, galima sakyti, taptų savo paties psichoterapeutu“, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gerovės konsultantų mokymų programos vadovas dr. Julius Neverauskas. Todėl, neabejojama, kad kuriamas emocinės gerovės konsultantų tinklas turėtų gerokai pagerinti psichologinės pagalbos prieinamumą šalyje ir ypač regionuose, kur tokių paslaugų ypač trūksta.
Labai svarbu, kad į emocinės gerovės konsultantus žmonės gali kreiptis patys, tam nereikia šeimos gydytojo ar kito specialisto siuntimo. Be to, užtikrinamas ir besikreipiančių žmonių konfidencialumas bei visiškas anonimiškumas.
Kauno rajone dirba 3 emocinės gerovės konsultantės, kurios pasiruošusios atsakyti į visus rūpimus klausimus:
Paulina Žarovaitė – 8 678 04 021 paulina.zarovaite@kaunorvsb.lt;
Skaidrė Kepalienė – 8 678 06 931, skaidre.kepaliene@kaunorvsb.lt;
Karolina Brazaitytė – 8 678 05 419, karolina.brazaityte@kaunorvsb.lt.
Konsultacijos teikiamos Raudondvaryje (Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro patalpose) ir Garliavoje (Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centre), Karmėlavoje (seniūnijos patalpose), Vilikjoje (seniūnijos patalpose) arba nuotoliu. Dėl patogesnės konsultacijos vietos derinama kiekvienu atveju individualiai.
Projektas finansuojamas 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir LR valstybės biudžeto lėšomis. Visos Lietuvos specialistų kontaktus galite rasti interneto puslapyje www.geroveskonsultantai.lt.
-
Rudens vakarai – su pasakomis ir psichoterapija Doviluose 2
Lapkričio 10 d. 18 val. vyks paskaita ir diskusija „Ką žinome apie psichikos sveikatą?“, suteiksianti žinių apie psichikos sveikatą, galimus sutrikimus ir psichikos sveikatos priežiūros sistemą. Paskaitą ir diskusiją ves gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Jonas Mikaliūnas.
Susitikimų „Stiprybės ir savęs pažinimo paieškos pasakose“ metu bus pažvelgta į pasakas – kaip į galimybę giliau pažinti save ir sustiprėti. „Tirsime pasakų simbolių, motyvų psichologines prasmes, ieškosime atsakymų į aktualius asmenybės augimui ir skleidimuisi klausimus. Susitikimus ves psichoterapeutė Dalia Beniušytė. Norinčius ne tik pasmalsauti, bet realiai patirti pasakų naudą asmenybės augimui ir tvirtėjimui, kviečiame dalyvauti visuose susitikimuose. Vietų skaičius ribotas, registracija tel.: +370 676 33895 arba paspaudus nuorodą: https://forms.gle/nZBAe4xYwiFL5JGG7“, – į renginius kviečia Dovilų etninės kultūros centras.
Lapkričio 11 d. 15 val. vyks pasakų popietė su psichoterapeuto komentarais. Pasakotoja Milda Varnauskaitė pristatys meninę pasakų programą. Psichoterapeutė Dalia Beniušytė atskleis pasakose slypinčių simbolių psichologines reikšmes ir prasmes. Klausytojai galės pateikti savo interpretacijas.
Lapkričio 15 d. 18 val. rengiamas susitikimas „Mano vaikystės pasakos“, skirtas pažinčiai su psichologine pasakos analize ir pasidalijimui mėgstamomis savo vaikystės pasakomis, atrandant sau aktualius pasakų motyvus, psichologines simbolių prasmes ir susiejant jas su savo asmenybės savybėmis, santykių ypatumais, randant atsakymus į aktualius dabartinio gyvenimo klausimus.
Lapkričio 22 d. 18 val. – susitikimas „Trauminių patirčių įveikos pasakose“. „Skaitysime lietuvių liaudies pasaką „Atgaivinti vaikai“, analizuosime psichologines simbolių prasmes ir ieškosime žmogaus atsparumo vidinių psichinių resursų“, – atskleidė renginio organizatoriai.
Lapkričio 29 d. 18 val. vyks apibendrinimas „Gydanti ir stiprinanti pasakos galia“. Bus aptartas buvusių susitikimų patyrimas, kaip psichologinė pasakos analizė suteikia galimybę geriau save pažinti ir rasti resursų asmenybės augimui ir stiprėjimui.
Renginiai nemokami, finansuojami iš Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos 2023 m.
-
SAM: psichikos sveikatos centrai priežiūros paslaugas pacientams teiks ir namuose 7
Anot SAM, paslaugos namuose gali būti teikiamos ir kitais psichikos sveikatos centro vadovo nustatytais atvejais.
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymu atnaujinta šių centrų paslaugų teikimo tvarka numato, kad jie taip pat turės užtikrinti paslaugų tęstinumą po paciento išrašymo iš psichiatrijos stacionaro. Tai, anot SAM, svarbu, nes šiuo metu tik vienas iš dviejų pacientų po išrašymo per mėnesį pratęsia gydymą psichikos sveikatos centre, o tai gali lemti medikamentinio gydymo ankstyvą nutraukimą ir dažnesnius ligos atkryčius.
Matydami didėjantį psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, artimiausioje ateityje didesnį dėmesį skirsime priklausomybių atpažinimui ir gydymui.
„Atsižvelgdami į gyventojų poreikius, atnaujinome paslaugų teikimo tvarką, sudarydami galimybę paslaugas gauti greičiau ir paprasčiau. Matydami didėjantį psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, artimiausioje ateityje didesnį dėmesį skirsime priklausomybių atpažinimui ir gydymui“, – pranešime cituojamas sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Taip pat sudaryta galimybė plėsti paslaugas, teikiamas nuotoliniu būdu.
Iki šiol pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas nuotoliu galėjo teikti tik psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras bei medicinos psichologas. Atnaujinta tvarka numato galimybę nuotolines konsultacijas teikti ir kitiems psichikos sveikatos centro specialistams, t. y. psichikos sveikatos slaugytojui ir socialiniam darbuotojui.
„Šiandien nuotolinės paslaugos jau tapo įprastos, daugumai pacientų priimtinos, pagerinusios paslaugų prieinamumą, ypač sunkiai vaikštantiems, kaimo žmonėms, dirbantiems asmenims. Ir medicinos darbuotojai, ir pacientai, jų namiškiai – visi išmokome naudotis skaitmeninėmis technologijomis, o tai atveria kelius pas mus ateiti naujiems medicinos pasiekimams“, – sako Žemaitijos psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė bei darbo grupės, rengusios tvarkos atnaujinimą, narė Stefa Naujokienė.
Anot ministerijos, psichikos sveikatos centras užtikrina pirminę psichikos ir elgesio sutrikimų priežiūrą. Esant sudėtingesniems ligos atvejams, gydytojas psichiatras gali siųsti pacientą psichiatrijos dienos stacionaro, stacionaro, ambulatorinės psichoterapijos ar kitoms psichikos sveikatos priežiūros paslaugoms.
Jei paaiškėja, kad psichiatro ir jo komandos narių paslaugų pacientui nereikia, psichikos sveikatos centras gali jį nukreipti gauti psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugoms visuomenės sveikatos biuruose, kurios yra anoniminės ir gali būti teikiamos grupinių arba individualių paslaugų formatu.
Psichikos sveikatos centre paslaugas teikia gydytojo psichiatro, psichikos sveikatos slaugytojo, socialinio darbuotojo ir medicinos psichologo komanda. Rekomenduojama, kad komandoje būtų ir gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Komandoje taip pat gali būti atvejo vadybininkas ir kiti specialistai, kurių veikla susijusi su asmens sveikatos priežiūra.
Pirminio lygio psichikos sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje teikia apie 130 psichikos sveikatos centrų. Kiekvienas gyventojas, apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, yra prirašytas prie psichikos sveikatos centro ir gali kreiptis pagalbos tiesiogiai be kito gydytojo siuntimo. Kasmet psichikos sveikatos centruose apsilanko virš 300 tūkst. asmenų ir suteikiama virš 1 milijono paslaugų pacientams.
Pasak ministerijos, vykdomi pokyčiai yra dalis vykdomos asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugų reformos, ja siekiama didinti bendruomeninių ir ambulatorinių paslaugų aprėptį, gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą ir stiprinti orientaciją į pacientą teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas.
Psichikos sveikatos centrų adresus ir kitos naudingos informacijos psichikos sveikatos tema galima rasti tinklalapyje pagalbasau.lt.
-
Psichikos sveikatos stigma Lietuvoje vis dar gaji: ministerija pristato tolesnius žingsnius 6
Vis dėlto, psichikos sveikatos stigma Lietuvoje vis dar gaubia daug gyvenimo sričių – gyvenimą bendruomenėje, darbą, švietimą, sveikatos priežiūrą.
Tai rodo 2022 m. atlikto tyrimo „Stigmatizuojančios Lietuvos gyventojų nuostatos psichikos sveikatos srityje“ (toliau – tyrimas) rezultatai. Visą tyrimą rasite ČIA.
„Asmeninė (ar šeimoje) patirtis lemia aukštesnį psichikos sveikatos žinių lygį ir mažesnę stigmą psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių atžvilgiu, kas lemia palankesnį numatomą elgesį susidūrus su psichikos sveikatos sutrikimų turinčiais asmenimis ir mažesnį socialinį atstumą“, – sako doc. dr. Marija Jakubauskienė.
Vis dėlto, kaip parodė tyrimas, ketvirtadalis gyventojų nenorėtų gyventi kaimynystėje su psichikos sveikatos sutrikimų turinčiu žmogumi. Du trečdaliai Lietuvos gyventojų teigia, kad nepasitikėtų tokio asmens atliekamu darbu, o kas penktas pritaria nuostatai, kad psichikos sveikatos sunkumų patiriantys vaikai neturėtų mokytis bendrojo ugdymo įstaigoje.
Lietuvos žmonėms dar stinga palankaus požiūrio į psichikos sveikatą, skatinančio pripažinti psichikos sveikatos problemas ir ieškoti reikiamos pagalbos, yra nemaža visuomenės dalis, kuriai trūksta žinių, tačiau jie nėra nei savęs, nei kitų stigmatizuojanti.
„Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos žmonėms dar stinga palankaus požiūrio į psichikos sveikatą, skatinančio pripažinti psichikos sveikatos problemas ir ieškoti reikiamos pagalbos, yra nemaža visuomenės dalis, kuriai trūksta žinių, tačiau jie nėra nei savęs, nei kitų stigmatizuojanti. Didžiausias iššūkis, kurį iliustruoja duomenys, – tai gebėjimas suprasti ir priimti psichikos sveikatos sutrikimus patiriančius žmones, atsisakymas išankstinių nuostatų, kurios dažnai trukdo gyventi, mokytis ar dirbti kartu“, – sako sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė.
Siekdama mažinti su psichikos sveikata susijusią stigmą bei stiprinti palankias nuostatas į savo ar kitų žmonių psichikos sveikatą, Sveikatos apsaugos ministerija imasi veiksmų – Lietuvoje ilgalaikei komunikacijai ir kitoms veikloms šioje srityje vykdyti sukurtas ir pradedamas naudoti naujas prekės ženklas „Žvelk giliau“.
„Žvelk giliau“ – tai psichikos sveikatai skirtas prekės ženklas, kuriuo siekiama didinti mūsų visuomenės narių žinias, keisti jų nuostatas, susijusias su psichikos sveikata, pakviesti skirti laiko savo ir kitų psichikos sveikatai, skatinti tolerantišką elgesį.
Juo galės naudotis valstybės, savivaldybių institucijos, įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, savanoriai ir kiti visuomenės atstovai, kurie bendromis pastangomis sieks spręsti su psichikos sveikata susijusios stigmos mokyklose, darbo vietose ir bendruomenėse kylančius iššūkius. Iki 2027 m. tai numatoma vykdyti skirtingomis veiklomis: socialinėmis komunikacijos kampanijomis, advokacijos projektais bei netrukus startuosiančia Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva.
Jau nuo balandžio mėnesio turintys psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų patirties ar su jais susidūrę savo artimoje aplinkoje žmonės bus kviečiami savanoriauti, tapti psichikos sveikatos ambasadoriais. Juos pasitelkiant per renginius, susitikimus, diskusijas bendruomenėse, inicijuojamus pokalbius skirtingose aplinkose bus dalijamasi savo išgyventa patirtimi, siekiant „normalizuoti“ su psichikos sveikata susijusius klausimus, mažinti skirtingų rūšių stigmos paplitimą mūsų visuomenėje.
Džiugu, kad Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva pasiskirsto po Lietuvą gana plačiai.
„Džiugu, kad Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva pasiskirsto po Lietuvą gana plačiai. Joje dalyvaus organizacijos, atstovaujančios skirtingas gyventojų amžiaus grupes: jaunimą, darbingo amžiaus asmenis, senjorus, taip pat turinčios skirtingą patirtį su psichikos sveikatos temomis: pogimdymine depresija, vaikų raidos sutrikimais, kriziniais įvykiais, savižudybių atvejais, priklausomybės ligomis ir kt. Ši įvairovė leis ne tik megzti socialinius kontaktus ir vykdyti stigmos mažinimo veiklas su skirtingomis bendruomenėmis, bet ir paliesti skirtingus stigmos pasireiškimo, jos daromos žalos aspektus“ – sako S. Bieliūnė.
Pasak jos, Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvoje vien per šiuos metus planuojama parengti 100 ambasadorių. Maždaug tiek pat planuojama ir renginių, į kuriuos įsitrauks minėtieji ambasadoriai. Be to, planuojama apie įgyvendinti apie 2300 socialinio kontakto veiklų, t. y. kai psichikos sveikatos ambasadorius viešai ar privačiai dalijasi savo asmenine psichikos sveikatos sunkumų patirtimi su vienu ar keletu asmenų, skatindamas juos klausti, įsitraukti į pokalbį, dalytis grįžtamuoju ryšiu.
Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva prasidės jau nuo balandžio net keturiolikoje nevyriausybinių organizacijų ir biudžetinių įstaigų, kurias koordinuos Higienos instituto Psichikos sveikatos centras. Ambasadorių mokymus bei supervizijas teiks ilgametę stigmos mažinimo patirtį turintys ekspertai iš Jungtinės Karalystės.