„Aš visiškai atviras ir kitoms idėjoms. Galbūt yra ir kitokių pasiūlymų ir dėl pridėtinės vertės mokesčio“, – trečiadienį interviu portalui „Delfi“ kalbėjo G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, nestandartinė ekonomikos situacija reikalauja ir nestandartinių valdžios sprendimų.

„Tai neturėtų būti tabu (siūlymas dėl nulinio PVM tarifo). Tikrai neturėtų būti toks ortodoksiškas mąstymas, kad jeigu jau apie PVM lengvatas, tai jokiu būdu ne. Šiandien situacija nėra ortodoksinė“, – tikino jis.

Aš visiškai atviras ir kitoms idėjoms. Galbūt yra ir kitokių pasiūlymų ir dėl pridėtinės vertės mokesčio.

Nors prezidentas pažymi, kad nėra būtina pritaikyti tokį patį mokestinių lengvatų modelį, kaip kaimyninėje Lenkijoje, tačiau diskusija dėl nulinio PVM tarifo taikymo, jo vertinimu, yra reikalinga.

„Jeigu Lenkija tai daro, nežinau, ar mes automatiškai turime kopijuoti tai, ką daro jie, bet bent jau diskutuoti apie tuos sprendimus, vertinti jų privalumus ir trūkumus mes galime. O sprendimai gims tokie, kokie gims, bet svarbiausia, kad būtų noras ir politinė valia tuos sprendimus daryti“, – mano G. Nausėda.

ELTA primena, kad prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis pažymėjo, jog trečiadienį su Seimo valdyba susitikęs šalies vadovas Gitanas Nausėda paragino neatidėlioti anksčiau jo pasiūlytų infliacijos padarinių švelninimo priemonių svarstymo parlamente.

„Prezidentas prašė už paraščių neužmesti antiinfliacinių priemonių, kurias pateikė prezidentas. Jas taip pat svarstyti“, – po susitikimo žurnalistams sakė P. Mačiulis.

Smarkiai išaugus energijos kainoms, sausio pradžioje Vyriausybė pritarė antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Nuspręsta parlamentui siūlyti įstatymo projektą, kuriame numatoma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti nulinį lengvatinį PVM tarifą, o tai valstybės biudžetui kainuotų maždaug 23,3 mln. Taip pat siūloma skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda Seimui taip pat pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus. Šalies vadovas siūlo didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Tačiau pirmadienį su premjere Ingrida Šimonyte susitikę parlamentinių frakcijų atstovai sutarė, kad skubos tvarka Seime bus svarstomas tik gynybos biudžeto didinimo klausimas, o siūlomos antiinfliacinės priemonės bus įvertinamos vėliau.

Susitikime dalyvavusio Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo teigimu, dar vienas biudžeto peržiūrėjimas, kuriame ir būtų įvertintas kainų augimo amortizavimo priemonių poreikis, galėtų įvykti tuomet, kai išryškėtų energetikos išteklių kainų tendencijos rinkoje.

Lietuviški prekybos tinklai tikina, kad tokia politika turės įtakos ir Lietuvos mažmeninės prekybos rinkai, nors lietuvių apsipirkinėjimas Lenkijoje nėra naujas reiškinys. Taip pat tikimasi, jog dalis pirkėjų pirmenybę teiks lietuviškai produkcijai.

Kaip antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė kainų lyginimo portalas Pricer.lt,, Lenkijos parduotuvėse „Lidl“ ir „Biedronka“, įsigaliojus naujajam PVM tarifui, mėsos produktų kainos, lyginant su lietuviškųjų „Lidl“, „Rimi“ bei „Maxima“ kainomis, skyrėsi iki 48 proc.

Portalo duomenimis, Lenkijoje 1,91 euro pigesnė kiaulienos šoninė (2,08 euro), o kiaulienos mentės faršas kainuoja 1,87 euro – 1,71 euro pigiau, nei kiaulienos kumpio faršas Lietuvoje. Kalakutienos filė Lenkijoje 1,82 euro arba 30 proc. pigesnė ir kainuoja 4,16 euro. Vištienos blauzdelės kaimyninėje šalyje pigesnės 27 proc., kiaulienos šonkauliai – 14 proc.

„Aišku, apsipirkimo Lenkijoje profesionalai sutaupo daugiau lankydamiesi bazėse, bet ir prekybos tinklų skirtumai įspūdingi“, – rašoma įraše. Kitų prekių grupių tyrimus Pricer.lt žada pateikti ateityje.

Bendrovės „Iki“ Eltai atsiųstame komentare tikinama, kad prekybos tinklas situaciją Lenkijoje seka, o pirkėjams gali pasiūlyti konkurencingas kainas.

„Stebime kainas Lenkijoje, ir kol kas matome, kad mūsų pasiūlymai yra labai konkurencingi. Visada reaguojame tiek į savo konkurentų, tiek į kaimyninių rinkų situaciją bei veiksmus“, – rašoma „Iki“ atsakyme.

Stebime kainas Lenkijoje, ir kol kas matome, kad mūsų pasiūlymai yra labai konkurencingi.

Kito didžiojo Lietuvos prekybos tinklo, „Maxima“ atstovai atsakydami Eltai teigė jau praėjusį gruodį stebėję padidėjusius pasienyje gyvenančių lietuvių srautus į kaimyninę valstybę, tad, anot jų, alkoholis, pieno produktai, mėsa ar kitos prekės Lenkijoje buvo perkami ir anksčiau.

„Jau pernai gruodį netoli pasienio su Lenkija esančiuose miestuose, kur dirba mūsų parduotuvės, pastebėjome, kad žmonės vėl pradėjo dažniau vykti į Lenkiją. Tad šis procesas nėra naujas. Populiariausios prekės yra alkoholis, pieno produktai ir mėsa, ypač paukštiena“, – nurodo „Maxima“.

Tinklo atstovai viliasi, jog pirkėjų srautai parduotuvėse nemažės, nes „Maxima“ klientai yra pripratę rinktis lietuviškų gamintojų produkciją.

„Esame lietuviškas prekybos tinklas, daugiau nei du trečdaliai siūlomo šviežio maisto „Maxima“ parduotuvėse yra lietuviškas, o Lietuvoje pagamintos prekės sudaro beveik 50 proc. visų parduodamų gaminių. (...) Viliamės, kad ir pirkėjai yra atradę savo mėgstamus ir kokybiškus Lietuvos gamintojų produktus“, – rašoma „Maxima“ komentare.

„Rimi“ atstovai neabejoja, kad Lenkijos priimti sprendimai paveiks Lietuvos mažmeninės prekybos rinką, kurioje jie pastebi didelę konkurenciją.

„Neabejojame, kad Lenkijoje įsigaliojęs nulinis PVM maisto produktams paveiks situaciją ir Lietuvoje, kur mažmeninės prekybos rinkoje konkurencija yra itin įtempta ir daugeliu atvejų pirkėjai parduotuves renkasi pagal geriausius kainos pasiūlymus“, – Eltą informavo prekybos tinklas.

„Rimi” prekybos tinklui šis pokytis labiausiai aktualus kalbant apie parduotuves, įsikūrusias regionuose, artimesniuose pasieniui su Lenkija“, – teigia bendrovė, tačiau neatmeta, kad apsipirkti į Lenkiją gali vykti ir labiau nutolusių regionų gyventojai – tą esą galėtų lemti bendra visų prekių ir paslaugų infliacija.

Kaip galimai pasikeisiantis pirkėjų elgesys atsilieps verslo rezultatams, „Rimi“ teigia prognozuoti dar negalinti, tačiau prekybos tinklas ketina toliau kalbėti apie privalumus pirkti Lietuvoje ir skatinti vietinį verslą.

ELTA primena, kad Lenkija nuo vasario 1 dienos laikinai sustabdė PVM taikymą maisto produktams ir sumažino PVM tarifą degalams. Šis sprendimas, kuriuo siekiama sumažinti infliaciją vartotojams, galios šešis mėnesius.

Daugumai maisto produktų, išskyrus prabangos prekes, Lenkijoje galioja 5 proc. PVM tarifas. Jis šešiems mėnesiams bus panaikintas, PVM benzinui ir dyzelinui mažėja nuo 23 iki 8 proc.

Tam pačiam laikotarpiui PVM nebus taikomas ir dujoms bei trąšoms.

Vyriausybė Varšuvoje, laikinai mažindama PVM, reaguoja į smarkiai išaugusią infliaciją. Statistikos tarnybos duomenimis, brangimas gruodį siekė 8,6 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.