„Socialinių partnerių vaidmuo yra labai įvairiapusis, o aktyvumas priklauso nuo konkretaus regiono. Girdime ir žinome, kad yra ir labai noriai įsitraukiančių, ir mažiau aktyvių. Tarkime, Marijampolėje, mano nuomone, situacija yra labai gera, nes mes dažniau organizuojame posėdžius, kad palaikytume pulsą ir darbinę dvasią“, – pasakojo Marijampolės regiono plėtros tarybos partnerių grupės pirmininkė Raimonda Bogužaitė.

Ji sako, kad kartais kolegoms kai kuriuose regionuose pritrūksta prasmės matymo ir motyvacijos.

„Mes pasisakome už kuo aktyvesnį socialinių partnerių ir bendruomenių įtraukimą į investicijų krypčių nustatymo ir įgyvendinimo procesus, – sakė skaidrumo iniciatyvos „Baltosios Bangos“ tarybos pirmininkė Rūta Skyrienė. – Patirtis rodo, kad kuo viešesnis, atviresnis sprendimų priėmimo procesas, kuo aktyviau į jį įtraukiami vietos socialiniai partneriai, tuo skaidrėja procesas, mažėja korupcijos apraiškų, o vietos gyventojai labiau pasitiki priimamais sprendimais ir įgyvendinamomis priemonėmis.“

Būtent šiuo metu, kai regiono plėtros tarybos dirba su dabartinio 2021–2027 m. ES periodo investicijomis, kurių panaudojimui ruošiami rimti projektai, labai reikia kantrybės ir motyvacijos. Visi supranta, kad labai daug dokumentų, į kuriuos reikia įsigilinti. O regiono plėtros tarybos partnerių darbas yra neatlygintinas...

„Tokie renginiai kaip šis parodė, kad mes, socialiniai partneriai, esame girdimi, matomi ir esame svarbūs ne tik regionuose, bet ir nacionaliniu lygiu. Tai geriausia paskata eiti į priekį. Nes yra socialinių partnerių, kurie kartą ar du apsilanko tarybos posėdžiuose, vėliau jų dalyvavimas tampa formalumu. Norint realiai prisidėti prie sprendimų priėmimo, reikia iš tiesų gilintis, diskutuoti ir aktyviai dalyvauti susitikimuose“, – patirtimi dalijosi R. Bogužaitė.

Ji sako, kad proga keisti savo, savo šalies ateitį ir dalyvauti kuriant jos gerovę pasitaiko toli gražu ne kiekvienam. Norėtųsi, kad žmonės tai suprastų ir įvertintų.

Pasak finansų ministrės patarėjos Aidos Martinaitienės, ES investicijų administravimo procesas yra labai kompleksiškas ir daugialypis, reikalaujantis daugelio šalių įsitraukimo, todėl socialinių partnerių vaidmuo yra labai svarbus ir reikšmingas.

„Regionų organizacijos ir bendruomenės yra įgalintos dalyvauti priimant sprendimus įgyvendinant ES investicijas ir aktyviai išreikšti savo bendruomenės poreikius. Dėl to investicijų procesas tampa skaidresnis, efektyvesnis, labiau atsižvelgiama į regionų gyventojų poreikius“, – partnerių darbą įgyvendinant ES investicijų programas komentavo A. Martinaitienė.

Kauno regiono plėtros tarybą sudaro:

SIMONA STOČKIENĖ, Regionų plėtros tarybos administracijos direktorė.

NIJOLĖ DIRGINČIENĖ, Kauno regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkė, Birštono savivaldybės merė.

VALENTINAS VINCAS REVUCKAS, Birštono savivaldybės tarybos narys.

MINDAUGAS SINKEVIČIUS, Jonavos rajono savivaldybės meras.

NERIJUS ŠALŪGA, Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys.

ŠARŪNAS ČĖSNA, Kaišiadorių rajono savivaldybės meras.

GINTARAS GRUŽAUSKAS, Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos narys.

VISVALDAS MATIJOŠAITIS, Kauno miesto savivaldybės meras.

JONAS AUDĖJAITIS, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.

ROSVYDAS MARCINKEVIČIUS, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.

RIMANTAS LEKAVIČIUS, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.

JAUNIUS RAMOŠKA, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.

DARIUS RAZMISLEVIČIUS, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.

KAZIMIERAS RIMEIKIS, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.

INGRIDA VISOCKIENĖ, Kauno miesto savivaldybės tarybos narė.

VALERIJUS MAKŪNAS, Kauno rajono savivaldybės meras, Kauno regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininko pavaduotojas.

VIOLETA BOREIKIENĖ, Kauno rajono savivaldybės tarybos narė.

IRENA MARCINKEVIČIENĖ, Kauno rajono savivaldybės tarybos narė.

REGINA LUKOŠEVIČIENĖ, Kauno rajono savivaldybės tarybos narė.

VALENTINAS TAMULIS, Kėdainių rajono savivaldybės meras.

SAULIUS GRINKEVIČIUS, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys.

ALVYDAS VAICEKAUSKAS, Prienų rajono savivaldybės meras.

RIMA ZABLACKIENĖ, Prienų rajono savivaldybės tarybos narė.

ARVYDAS NEKROŠIUS, Raseinių rajono savivaldybės meras.

EDMUNDAS JONYLA, Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys.

Nemokama pagalba

Marijampolės regiono plėtros tarybos partnerių grupės pirmininkė, Lietuvos jaunimo organizacijos tarybos atstovė Raimonda Bogužaitė teigė, kad socialinių partnerių įtraukimas tikrai pasiteisino.

„Mes kaip socialiniai partneriai žvelgiame į pragmatinę pusę, kaip padaryti, kad būtų kokybiškiau, kaip paskatinti žmones, kurie vėliau rengs paraiškas, gaus investicijas, kad galutinis rezultatas būtų geresnis, naudingesnis visam regionui. Prisidedame patarimais, patirtimis, analizėmis dar dokumentų ruošimo etape, o paskui, peržiūrėdami dokumentus, žiūrime, ką dar galėtume patarti“, – kalbėjo R. Bogužaitė.

Ji pateikė Marijampolės pavyzdį, kai socialiniai partneriai pateikė tam tikrus skaičius, analizes, o jos buvo sėkmingai panaudotos ir pritaikytos ruošiant projektus.

„Jeigu nebūtų partnerių grupių, jaustumėte didesnę atskirtį tarp sprendimų priėmėjų ir įgyvendintojų. Nevaldytume jokios informacijos, negalėtume pasakyti, kur matome didžiausias problemas. Valdininkai problemas mato, bet ne taip artimai kaip socialiniai partneriai“, – akcentavo R. Bogužaitė.

Jos nuomone, jeigu kažkiek keisis struktūra ir partnerių grupės galės dar intensyviau įsitraukti į visą šį darbą ir procesą, galėsime matyti dar geresnių rezultatų.

Tikimės, kad dalyviai, pasisėmę patirčių, galbūt gavę naujų priemonių ir, grįžę į savo bendruomenes, į darbą su savivalda ir institucijomis, galės būti labiau išgirsti.

Daugiau susikalbėjimo

„Šis renginys skirtas tam, kad vieni kitus geriau išgirstume, kad pasidalytume patirtimi, kaip sekėsi, kokių iššūkių kilo, kaip jie buvo sprendžiami, kas geriausiai pasiteisino“, – dėstė renginio moderatorė, skaidrumo iniciatyvos organizacijos „Baltoji Banga“ koordinatorė Giedrė Bielskytė, kurios atstovaujamos organizacijos vienas tikslų ir yra skatinti dialogą, susikalbėjimą.

„Tikimės, kad dalyviai, pasisėmę patirčių, galbūt gavę naujų priemonių ir, grįžę į savo bendruomenes, į darbą su savivalda ir institucijomis, galės būti labiau išgirsti, galės aktyviau dalyvauti dialoge, skatinti daugiau nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovų įsijungti į ES investicijų skirstymo procesą“, – teigė G. Bielskytė.

Dėl to procesas, anot jos, bus tik efektyvesnis ir skaidresnis, bus daugiau susikalbėjimo ir supratimo.

Sprendžia patys

Finansų ministerijos atstovas Arūnas Malinovskis apibūdino, kad regionų plėtros tarybos buvo sukurtos tam, kad patys regionai susitarę tarpusavyje galėtų inicijuoti tam tikrus projektus ir kad jie būtų kuo arčiau žmogaus, kad jie būtų kuo tikslingesni tam konkrečiam regionui.

Į regionų plėtros tarybas įeina merai, savivaldybių administracijos darbuotojai, socialiniai partneriai: įvairios nevyriausybinės organizacijos, darbdavių atstovai, kad savo patirtimi, žiniomis prisidėtų prie projektų sėkmės.

„Šiame 2021–2027 ES investicijų finansavimo periode Lietuvos regionams yra skirta 1,8 mlrd. eurų. Dėl šių pinigų paskirstymo regionų projektams ir spręs regionų plėtros tarybos“, – sakė A. Malinovskis.

Kokie pagrindiniai kriterijai? Kiekvienas regionas diskusijose išsigrynina savo prioritetus. Daugelis prioritetais pasirenka švietimą, socialinę apsaugą, susisiekimo sektorių. Tada stengiasi sukurti bendrus kelių savivaldybių projektus, kurie būtų naudingi visam regionui. Pavyzdžiui, Tauragės regiono savivaldybės susitarė ir sukūrė bendrą viešojo transporto sistemą. Utenos regione kelios savivaldybės kuria bendrus turizmo projektus.