Nors mūsų komandos atstovams startai nesusiklostė taip, kaip norėtųsi, bėgikas D. Sodaitis po pasirodymo ragino komandos draugus nenukabinti nosies ir toliau siekti užsibrėžtų tikslų.

Paskutinę čempionato dieną startavusi R. Adomaitienė varžėsi F38 klasės disko metimo rungtyje ir įrankį nuskraidino 23 metrus 59 centimetrus. Tai klaipėdietei lėmė vienuoliktą vietą galutinėje rikiuotėje.

D. Sodaitis pirmame T47 negalios klasės pusfinalio bėgime 100 metrų nubėgo per 11.45 sek. ir tarp 20 dalyvių pademonstravo šešioliktą rezultatą, kuris lietuviui kelio į finalą neatvėrė.

Nors Marto Skrabulio treniruojamas sprinteris startavo pučiant stipriam priešiniam vėjui, apie tai ir savo pasirodymą paraatletas nedaugžodžiavo: „Šiandien sąlygos buvo tokios, kad geresni buvo kiti“, – nukirto klubo „Cosma“ sprinteris. Ir pakreipė pokalbį apie visos Lietuvos rinktinės rezultatus Paryžiuje.

Lietuviams Paryžiuje nepavyko iškovoti medalių ir bilietų į 2024 m. Paryžiaus paralimpines žaidynes, bet D. Sodaitis ragino komandos draugus nenusiminti ir sutelkti dėmesį į ateitį ir kitas atrankines kovas.

„Komandos draugams noriu palinkėti vertinti rezultatus taip, kokie jie yra. O jie nėra nei geri, nei blogi, jie yra, kokie yra. Tiesiog šiandien kažkas turėjo būti stipresnis, o kažkas silpnesnis. Pralaimėtojai esame ne mes, o tie, kurie sėdi ant sofos namie. Atvažiuoti čia, sudalyvauti čempionate ir varžytis su stipriausiais pasaulio atletais, yra didelė privilegija ir didelis įvertinimas.

Sėkmė yra didelis faktorius sporte. Šį kartą kažkam pasisekė labiau, kažkam mažiau. Svarbiausia yra likti pozityviems ir žvelgti į priekį. Sportas nėra vien tik varžybos. Tai pasiruošimas, rutina, gyvenimas sportu, pats gyvenimas ir savęs realizavimas. Manau, kad didžiausias laimėjimas sporte yra tęsti tuos dalykus ir žvelgti tolyn“, – sakė Lietuvos paralimpinės rinktinės bėgikas.

Pasaulio žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionate Paryžiuje Lietuvos nacionalinei rinktinei atstovavo net 19 atletų, šešiems pavyko pagerinti asmeninius rekordus, būrys buvo netoli rekordų.

Paryžiuje arčiausiai medalio iš lietuvių buvo triratininkas Deividas Podobajevas, kuris T72 klasės 100 metrų rungtyje liko per žingsnį nuo medalio. Netoli kelialapio į žaidynes buvo F11 klasėje besivaržanti disko metikė Oksana Dobrovolskaja, ji planetos pirmenybėse liko penkta. 

Lietuvos lengvaatlečiai atranką į Paryžiaus paralimpines žaidynes tęs ir kitais metais, o kitas svarbiausias startas, kur bus dalijami paralimpiniai kelialapiai, bus 2024 m. planetos pirmenybėse Japonijoje.

„Ši komanda buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei prieš ketverius metus pasaulio čempionate Dubajuje, kur Lietuvai atstovavo aštuoni sportininkai. Smagu, kad komanda auga, o Lietuvos vardas girdimas elitinio lygio varžybose. Dabar visas dėmesys bus kitiems metams ir pasaulio čempionatui Japonijoje. Atrankos į paralimpines žaidynes sistema sunkesnė nei bet kada, bet mes turime atletų, kurie gali tuos kelialapius iškovoti“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

Lietuvos komanda: Ramunė Adomaitienė, Raimondas Dabužinskas, Oksana Dobrovolskaja, Donatas Dundzys, Osvaldas Kucavičius, Bella Morkus, Arturas Plodunovas, Deividas Podobajevas, Ramūnas Rojus, Kęstutis Skučas, Andrius Skuja, Danas Sodaitis, Jonas Spudis, Simonas Strelkauskis, Eugenijus Vaičaitis, Eivydė Vainauskaitė, Ramūnas Verbavičius, Karolis Virkutis, Genadij Zametaškin.

Nuo aštuntos finalo Lietuvos lengvaatletę skyrė trys su puse metro. R. Adomaitienei, kad patektų į finalą, reikėjo asmeninio rekordo.

„Trūko labai daug. Nejaučiau savęs visiškai. Buvau labai susikausčiusi. Nepasiekiau net to rezultato, kurį turėjau Lietuvoje ar kitose varžybose. Jaudulys savo daro. Metus ruošiausi. Gal per daug aš save psichologiškai spaudžiau, gal per daug apie tai galvojau. Ranka buvo sukaustyta, vėjas priešinis man nepalankus, dėl kurio nesigavo paguldyti diską. Tiesiog nežinau. Buvau kaip nesava ir supratau, kad dar labai daug trūksta“, – po pasirodymo Dubajaus stadione krimtosi R. Adomaitienė.

Pasaulio čempione tapo kinė Na Mi, užfiksavusi pirmenybių rekordą (37 m 50 cm), sidabro medalį iškovojo Pietų Afrikos Respublikos atstovė Simone Kruger (33 m 91 cm), o bronzos apdovanojimas atiteko kanadietei Daniellei Renee Foessel (33 m 27 cm).

Trečiadienį 19.03 val. Lietuvos laiku Dubajaus stadione startuos Donatas Dundzys, kuris varžysis F37 klasės disko metimo varžybose.

Nugalėjo vengrė Luca Ekler (5 m 39 cm).

R. Adomaitienė varžėsi ir disko metimo varžybose (F64 klasė) bei užėmė ketvirtąją poziciją.

Vyrų 100 metrų vežimėliais (T52 klasė) rungtyje 50-metis Kęstutis Skučas taip pat buvo penktas (19,64 sek.).

Europos čempionu tapo portugalas Mario Trindade (18,53 sek.).

Lietuvos sportininkai savo sąskaitoje jau turi tris medalius. Pirmąją čempionato dieną Egidijus Valčiukas pelnė bronzą rutulio stūmimo rungtyje, o trečiadienį sidabru pasipuošė sprinteris Danas Sodaitis (100 m), bronza - Andrius Skuja (rutulys).

49-erių metų lengvaatletė sėkmingiausiu bandymu įrankį numetė 23 m 47 cm ir pasiekė geriausią savo sezono rezultatą.

Nugalėjo pasaulio rekordą pagerinusi airė Noelle Lenihan - 32 m 95 cm. Antrąją vietą čekė Eva Datinska (27 m 29 cm), trečiąją - latvė Ingrida Priede (25 m 52 cm).

Trečiadienį vakare R. Adomaitienė varžysis šuolių į tolį rungtyje.

Pakilo iš komos

Dienraštis jau rašė apie klaipėdietės R.Adomaitienės gyvenimą sujaukusį įvykį, kai į automobilio avariją prieš daugybę metų papuolusi sportininkė neteko vyro, o pati patyrė tiek sužalojimų, kad turėjo iš naujo mokytis vaikščioti.

Trenerė, planetos rekordininkė dar ir šiandien su siaubu akyse atsimena 1997-uosius – tie metai jai buvo lemtingi.

Automobilį su dviem sveikais žmonėmis suknežino traukinys – vyras žuvo iškart, Ramunės kūnas tiesiogine to žodžio prasme buvo sutraiškytas.

Mėnesį 27-erių klaipėdietė išgulėjo lovoje be jokių gyvybės ženklų.

Išsaugoti gyvybę beveik nebuvo šansų, artimiesiems beliko melstis. Ir stebuklas įvyko – Ramunė pakilo iš komos.

Nors gydytojai prognozavo, kad likusį gyvenimą Ramunei teks praleisti neįgaliųjų vežimėlyje, ji visomis jėgomis stengėsi tai paneigti.

Atsibudusi iš komos moteris sparčiai sveiko ir pradėjo vėl intensyviai treniruotis.

Į gyvenimą vėl kibusi klaipėdietė per tuos metus pasiekė neįtikėtinų sporto aukštumų ir iki šiol yra lyderė neįgaliųjų sporte.

Su šiuo likimo smūgiu per daugybę metų lengvaatletė susitaikė, tačiau tai, kas jos dar laukė, įveikia bet kokias sveiko proto ribas.

Laiminga nelaimė

2017-ieji Ramunei pasiuntė neeilinių išbandymų, kuriuos pati moteris vadina laimingomis nelaimėmis.

Skaudžiausias incidentas įvyko gruodžio pabaigoje Pempininkų mikrorajone, netoli prekybos centro "Lidl".

Tą rytą smarkiai lijo. Ramunė buvo su savo mama, lengvosios atletikos trenere Algina Marija Vilčinskiene. Mama ėjo priekyje, dukra šiek tiek nuo jos atsiliko.

Dvi automobilių kolonos sustojo prie perėjos praleisti moterų, tuo metu vienas vairuotojas važiavo "kiaurai".

"Norėjau pasivyti mamą, bet vos tik įžengiau į perėją, pajutau trinktelėjimą ir nukritau ant žemės. Net nesupratau, kaip ir kada atsirado toji mašina. Mane ištiko šokas. Laimei, buvo mama, kuri pakėlė, nuramino", – pasakojo lengvaatletė.

"Ir vėl"

Pašnekovės apibūdinimu senyvas, maždaug 70-ies vairuotojas nepastebėjo į kelią išėjusios pėsčiosios ir kliudė ją.

"Ir vėl", – tokia buvo pirmoji mintis, kuri šovė į galvą po smūgio atsipeikėjusiai klaipėdietei.

"Ačiū Dievui, niekas nelūžo. Sutrenkta kairė koja, kelio sąnarys, alkūnė, patemptas kaklas. O galėjo baigtis kur kas blogiau, kaip sakė policininkai, jei važiavimo greitis būtų buvęs ne 40, o 60 kilometrų per valandą, reikėtų kaulelius rinkti. Vairuotojas aiškino, kad nematė manęs", – apmaudavo ji.

Netrukus į įvykio vietą atvyko greitosios pagalbos medikai, policijos pareigūnai. Kol vairuotojas buvo apklausiamas, gydytojai apžiūrėjo nukentėjusiąją.

Tiesa, Ramunė iškart po įvykio važiuoti į ligoninę atsisakė, nes norėjo pasikonsultuoti su savo gydytoju.

Kai smarkiai pakilo spaudimas ir dėl prastos savijautos ji negalėjo dirbti, tą pačią dieną išskubėjo pas medikus.

Nepakilo iš lovos

Gydytojas apžiūrėjo Ramunę, patikrino, ar ši nepatyrė lūžių, skilimų, galvos sutrenkimo, išrašė vaistų.

Nesuprantu, kaip galima ramiai švęsti šventes nežinant, kas nutiko kitam žmogui

Kita diena irgi nieko gero nežadėjo – moteris nepakilo iš lovos, netgi neįstengė pakelti galvos. Ją partrenkęs vyras nė karto nepasiteiravo, kaip ji jaučiasi.

Taikiai išspręsti ginčo abiem pusėms nepavyko, todėl moteris parašė pareiškimą policijai ir yra rimtai nusiteikusi bylinėtis teisme.

"Aš tenoriu įrodyti savo tiesą. Juk vietoje manęs galėjo būti bet kuris kitas žmogus ar gyvūnas, eismas toje vietoje dabar tikrai labai intensyvus. Šitaip neatsakingai vairuoti negalima. O dar žinant, koks atmestinis žmogaus požiūris – po nelaimės net nepaskambino, nepasidomėjo mano sveikata. Dingo kaip į vandenį. Nesuprantu, kaip galima ramiai švęsti šventes nežinant, kas nutiko kitam žmogui", – širdo pašnekovė.

Piktina ir tai, kad nukentėjusioji nesulaukė jokio palaikymo iš pareigūnų, veikiau priekaištų, kad iškart po incidento nevyko į ligoninę.

Tarsi nelaimių magnetas

Dabar Ramunė stengiasi pamiršti šį nemalonų įvykį treniruotėse su vaikais.

"Jei atsikėlusi ryte jaučiu, kad galiu sportuoti, tai ir darau. Galiu garantuoti, kad sportuojant trigubai geriau atsistato organizmas, nei laukiant ir nieko nedarant. Matyt, toks mano likimas", – šyptelėjo pašnekovė.

Tai – ne vienintelis eismo įvykis, kurį jai teko išgyventi praėjusiais metais.

Vasarą Baltijos ir Taikos pr. žiedinėje sankryžoje autobusas rėžėsi į automobilio, kuriuo važiavo Ramunė, dešinį šoną. Ji sėdėjo keleivio pusėje.

Laimei, pavyko atsipirkti tik apgadinta mašina.

O prieš pat Naujuosius moteris papuolė dar į vieną avariją, kai prie prekybos centro į jos dukters mašiną rėžėsi kitas lengvasis automobilis. Ant galinės sėdynės buvusią Ramunę sukrėtė smūgis jos pusėje.

"Aš – kaip nelaimių magnetas, net juokinga. Tikiuosi, šiais metais viskas bus gerai", – optimistiškai kalbėjo R.Adomaitienė.

Geriausia neįgaliųjų sportininkė

Kalbant apie sportinius pasiekimus, praėję metai daugkartinei čempionei buvo geri.

Lengvaatletė gruodžio pradžioje IWAS pasaulio žaidynėse Portugalijoje iškovojo aukso ir bronzos medalius.100 m bėgimo rungtyje ji pelnė bronzos medalį, auksą – šuolių į tolį varžybose.

Maža to, pernai gruodį ji buvo vienintelė moteris, įvertinta geriausių 2017 metų Lietuvos neįgaliųjų sportininkų apdovanojimuose.

R.Adomaitienė užėmė penktą vietą šuolio į tolį rungtyje Pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate. Už tai Vilniuje ji buvo apdovanota ir pagerbta šalies vadovų, Lietuvos sporto bendruomenės atstovų.

Nuo bronzą iškovojusios 25 metų lenkės Annos Trener-Wierciak lietuvė atsiliko vos 1 centimetru.

„Aš dariau viską, ką galėjau šiuo momentu. Man taip yra gerai. Man tiktai gaila jūsų, draugų, pažįstamų, kad jūs visi tikėjotės. Aš tiek dirbau visą vasarą – kiekvieną dieną treniruotės. Galvojau, kojas pakratysiu. Bet gi reikia ruoštis parolimpinėms. Aš negaliu kiekvienose varžybose daryti asmeninių rekordų“, – iškart pasibaigus varžyboms sakė R. Adomaitienė.

Aukso medalis F38 neįgalumo grupėje atiteko 24 metų kinei Junfei Chen (4,77 m), o sidabrą iškovojo 23 metų australė Taylor Doyle (4,62 m).

„Kinė išlindo tik parolimpinėse. Taip, ji gražiai nušoko, bet tai tu dalyvauk visus keturis metus varžybose, o ne prieš parolimpines išlįsk. Kinės pagrindinis privalumas – jos greitis. Pažiūrėkite – visos trys laimėjusios yra mažytės, greitos, o mes – kaip antilopės. Jos iš greičio kiek nulekia, tiek nušoka. Šuolį į tolį lemia ne rankų ar dubens technika, o greitis. Jos – sprinterės, net su sprinto startukais šoko“, – šviežiais varžybų įspūdžiais dalijosi R. Adomaitienė.

47 metų Lietuvos sportininkė juokavo, kad ji varžėsi su savo dukters amžiaus lengvaatletėmis: „ateina jauna karta, reikia jai leisti sportuoti“.

Ramunę Adomaitienę treniruoja jos mama Algina Marija Vilčinskienė.

„Jau žinau, ką man sakys mama, bet aš jai sakau: „tu sakyk ką nori, aš vis tiek tave myliu“. Man mama tiek daug atidavė, kad turbūt nė viena mama nėra tiek įdėjusi. Išėjo, kaip išėjo. Aišku, būtų labai malonu, jeigu užkabintų medalį, bet aš dariau 100 procentų, o jeigu to vieno centimetro nepridėjo iš viršaus, tai nepridėjo“, - tikėjimo pilna liko R. Adomaitienė.

Moteris pasakojo, kad kai esi pripratusi treniruotis viena, parolimpinių varžybų metu sunkiausias yra laukimas, kol visos dalyvės atliks šuolį ir vėl ateis tavo eilė.

„Aš viską dariau mintinai. Šuolis į tolį – man tai yra įaugę į kraują. Aš nieko negalvojau. Ten apie galvojimą nėra kalbos. Gali įsibėgėjimo metu kažkiek pridėti ar atimti – aš pataikiau gražiai visus žingsnius, o po to jau šuolis, kritimas... Tas laukimas yra pats sunkiausias. Esu įpratusi treniruotis viena, darau po dešimt šuolių iš karto. O čia ateini, lauki dešimt minučių, kol apsisuks visų ratas. Kai kitų rungčių nugalėtojams himnai groja, turi stovėti, laukti“, – tik varžybų dalyviams suprantamais potyriais dalijosi R. Adomaitienė.

Klaipėdos miesto sporto centro vaikų trenere dirbanti R. Adomaitienė sakė, kad po parolimpiados tikrai toliau sportuos.

„Dalyvausiu varžybose ar ne – savo kūną aš vis tiek treniruosiu. Jis yra pripratęs judėti ir aš jo nepaliksiu sėdėti“, – apie ateitį kalbėjo R. Adomaitienė.

R. Adomaitienė asmeninis geriausias rekordas šuolio į tolį rungtyje siekia 4,65 metro, sezono rekordas – 4,61 metro. F38 neįgalumo grupės moterų šuolio į tolį rekordas (5,22 metro) priklauso rusei Margaritai Gončarovai, kuri šių metų pelnė Europos čempionato auksą, o R. Adomaitienė – sidabrą.

Pirmadienį parolimpiadoje startuos Lietuvos plaukikas Edgaras Matakas – jis 16.26 val. Lietuvos laiku plauks 50 metrų laisvu stiliumi atrankoje, o vyrų golbolo rinktinė 20.15 val. susitiks su Kinijos komanda, kuriai vienu įvarčiu nusileido Pekino parolimpinių žaidynių finale.

Svečias lengvaatletei Ramunei Adomaitienei ir irkluotojui Augustui Navickui įteikė Lietuvos parolimpinės rinktinės narių pažymėjimus žaidynių dalyvių pažymėjimus, o R.Adomaitienės mamą ir trenerę Alginą Vilčinskienę pasveikino su garbingu 80-uoju gimtadieniu.

"Dalyvauti Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse – mano svajonė, – šypsojosi R.Adomaitienė. – Tikiuosi, kad per likusį laiką nieko neatsitiks ir aš varžysiuos Brazilijoje.“

A.Navickas – pirmasis ir vienintelis šalyje neįgalusis irkluotojas. Į parolimpines žaidynes jis gavo vardinį pakvietimą.

26-erių klaipėdietis ne svajojo, o žūtbūt siekė užsibrėžto tikslo, kurį buvo sau iškėlęs. Irkluotojas džiaugėsi, kad įgyvendino planą – rungtyniaus Pietų Amerikoje.

Neįgalių žmonių vasaros olimpinės žaidynės vyks tose pačiose arenose, bazėse, kur šiuo metu varžosi pajėgiausi planetos sportininkai, vyks rugsėjo 7-18 d.

Dukra nepažino mamos

47-erių R.Adomaitienė sporto aukštumų siekia nuo mažų dienų.

Jaunystėje ji buvo nepralenkiama šuolininkė į aukštį ir tolį.

Baigusi mokslus Vilniaus pedagoginiame institute, dabartiniame Lietuvos edukologijos universitete, moteris grįžo į uostamiestį toliau treniruotis.

Būdama 25-erių ištekėjo už mylimo vyro, susilaukė dukros Robertos.

Praėjus dvejiems metams po vestuvių, klaipėdietę ištiko likimo smūgis. Tuomet jai buvo 27-eri.

"Buvo rugpjūčio pabaiga. Tą nelemtą dieną vyras pasiūlė kartu nuvažiuoti į Šilutę. Dukrą pirmą dieną buvau palikusi darželyje, kaip šiandien atsimenu, išeinant Roberta rėkė ne savo balsu. Kitą kartą pamačiau ją jau pustrečių metukų. Vaikas manęs neatpažino. Džiaugiuosi tik dėl to, kad tądien jos nebuvo su mumis", – virpančiu balsu kalbėjo pašnekovė.

Ramunė su vyru pateko į avariją – automobilį su dviem sveikais žmonėmis suknežino traukinys.

Vyras žuvo iškart, moters kūnas tiesiogine to žodžio prasme buvo sutraiškytas. Mėnesį klaipėdietė išgulėjo lovoje be jokių gyvybės ženklų.

Mėnuo nežinios ir užmarštis

Pasak Ramunės mamos ir daugybę metų lengvosios atletikos trenere dirbančios Alginos Marijos Vilčinskienės, dukros likimas itin skaudus – tragiška automobilio avarija 1997-aisiais sugriovė sportininkės gyvenimą it kortų namelį.

"Susidūrė su traukiniu. Ramunės vyras žuvo, o ji buvo visa sutraiškyta, lūžo kaulai, veido išvis nebuvo matyti. Taip mėnesį pragulėjo komos būklės. Išsaugoti gyvybę beveik nebuvo šansų. Gydytojai, kasdien sutikdami mane reanimacijos palatoje, sakė: "Melskitės. Tik vienas Dievas gali jai padėti." Taip ir padarėme – nuvažiavome į Šiluvą, ir Dievas padėjo. Kaip ir išskirtinis Ramunės pasišventimas, charakteris, ryžtas gyventi. Šios savybės jai padeda ir sporte", – teigė A.M.Vilčinskienė.

Prabudusi iš komos moteris nepažino savo artimųjų: "Atsiminiau tik 15–16-us savo metus, draugę Ingą ir visa tai, ką veikdavome paauglystėje."

Mamai buvo itin skaudu matyti bejėgę ir sutrikusią dukrą, kuri neatsiminė net ir to, kad yra ištekėjusi, turi vaiką.

Apie vyro žūtį Ramunei medikai leido pasakyti tik Palangoje, reabilitacijos metu. Apie tai sužinojusi tris paras ji nepratarė nė žodžio.

"Valgiau, mankštinausi ir dariau tik tai, kas būtina. Visai kaip robotas. Mane veža vežimėliu, o aš žiūriu priešais save ir nieko nematau. Atsigavau tik prieš išleidžiant namo", – atviravo pašnekovė.

Gan greitai po komos atsipeikėjusi moteris sparčiai sveiko ir pradėjo vėl intensyviai treniruotis. Emocinė jos būklė irgi gerėjo.

"Medikai prognozavo, kad likusį gyvenimą Ramunei teks praleisti neįgaliųjų vežimėlyje, tačiau ji visomis jėgomis stengėsi tai paneigti: Palangoje per reabilitacijos laikotarpį bandė ištrūkti iš vežimėlio. Negalėjo paeiti, tai šliaužte šliaužė, kol atsistojo. Darė viską, kad tik nereikėtų sėdėti jame. Aplinkiniai stebėjosi jos atkaklumu", – apie dukros ryžtą ir užsispyrimą kalbėjo A.Vilčinskienė.

Po kelių dienų Ramunė į valgyklą ėjo pasiremdama tik ramentais.

"Neturiu laiko, man reikia namo", – vis kartojo sportininkė, o grįžusi namo sviedė ramentus į šoną ir po trijų dienų jau bėgiojo stadione.

Dabar ji atrodo išties puikiai – yra geros fizinės formos, jaunatviška ir besišypsanti.

Dėkinga medikui V.Grykšui

Ramunė ir jos mama nenustoja dėkoti gydytojui Vytautui Grykšui – Klaipėdos universitetinės ligoninės neurochirurgui, 1-ojo skyriaus vedėjui, prikėlusiam sportininkę antram gyvenimui.

Moterys įsitikinusios, kad V.Grykšas itin profesionaliai atliko savo darbą, todėl dabar moteris gali visavertiškai mėgautis gyvenimu – jausti, kvėpuoti, matyti.

Jam Ramunė žemai lenkiasi grįždama iš kiekvienų varžybų: "Niekada nepamiršiu, ką gydytojas dėl manęs padarė, žiūrėdama į veidrodį matau jį", – šypsodamasi sakė Ramunė.

"Kūną reikėjo sulipdyti iš dalių, net ir žandikaulis buvo išplėštas. Jei ne puikus gydytojo V.Grykšo darbas, dabar gulėčiau po žeme. Šiandien turiu nosį, dantis, galiu girdėti. Trūksta žodžių apibūdinti, kokia dėkinga jam esu. Kiti, žiūrėdami į mane, nė nenutuokia, kokioje siaubingos būklės aš buvau, klausia: "Ar katė įbrėžė į veidą?" Kai parodau nuotraukas, kokią mane atvežė į ligoninę, pradeda aikčioti, nes negali patikėti tuo, ką mato", – su džiaugsmo ašaromis akyse kalbėjo pašnekovė.

Taip pat R.Adomaitienė įsitikinusi, kad pakilti iš ligos patalo jai padėjo sportas, kuris visą gyvenimą buvo ir yra didžiausia jos aistra.

Moteris nuo vaikystės daug ir intensyviai judėjo, buvo daugkartinė daugiakovės prizininkė.

Lengvaatletei labai padeda mama, kuri kartu važiuoja į varžybas, ją gydo.

"Reikalingi specialūs medicininiai aparatai. Varžybos – tik saldainiai, palyginti su tuo, kas vyksta treniruočių metu. Kiti nemato juodosios pelnytų medalių pusės", – aiškino trenerė.

Ramunės dukra Roberta taip pat domisi sportu, tačiau šiuo metu yra įnikusi į paskaitas. Klaipėdos universitete mergina studijuoja Kūno kultūrą ir sporto pedagogiką.

Ruošiasi parolimpiadai

Prieš kelerius metus grįžusi iš Londono parolimpinių žaidynių, kur liko per plauką nuo medalio, Ramunė nuėjo pasitikrinti sveikatą.

Atlikus magnetinį rezonansą paaiškėjo, kad galvoje ant trišakio nervo atsirado nedidelis auglys. Teko nedelsiant jį šalinti. Prieš operaciją moteris net nusirėžė turėtus ilgus plaukus.

Aplinkinius ji stebina savo užsispyrimu ir ryžtu.

Lengvaatletė neseniai tapo Italijoje vykusių Europos neįgaliųjų varžybų vicečempione, o prieš kelis mėnesius grįžo iš Kataro, kur iškovojo sidabro medalį pasaulio pirmenybėse.

"Kelionė buvo labai ilga, papuolėme į didelius karščius, lauke vyravo 38 laipsnių temperatūra. Ramunės kūnas buvo labai išsiderinęs. Sušlubavo sveikata, labiausiai baiminomės, kad netektų atsisėsti į invalido vežimėlį", – pasakojo A.Vilčinskienė.

Galbūt dėl geresnės savijautos jai vertėtų atsisakyti intensyvaus sporto? Ramunės akys išsiplėtė. "Taip. Bet ką tuomet veikti?" – į provokaciją klausimu atsakė moteris.

Rugsėjį ji trečią kartą dalyvaus parolimpinėse žaidynėse ir susirungs šuolio į tolį varžybose.

Šiandien intensyviai joms ruošiasi – Klaipėdos lengvosios atletikos manieže Ramunę galima rasti nuo ankstaus ryto ligi vakaro.

"Nėra kada džiaugtis, žinau, kad laukia ilga kelionė ir, duok Dieve, kad jėgos leistų ją atlaikyti", – tvirtai kalbėjo pašnekovė.

2016 m. Lietuvos parolimpinę rinktinę, rugsėjo 7–18 d. vyksiančią į Rio de Žaneiro parolimpines žaidynes, sudarys 13 sportininkų.

Pasiekimai stulbina

Praėjusį mėnesį Grosete Italijoje vykusiame Europos lengvosios atletikos čempionate Ramunė pelnė sidabro medalį. Čempionate savo jėgas išbandė vienuolika pačių geriausių Lietuvos atletų.

Per savo karjerą Ramunė yra iškovojusi daugybę medalių ir titulų planetos ir Europos čempionatuose. 2011-aisiais ji buvo pripažinta geriausia Lietuvos sportininke tarp neįgaliųjų.

Ją pagerbė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikdama sportininkei ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžių.

R.Adomaitienei yra pavykę įvykdyti du Londono parolimpinių žaidynių normatyvus: šuolių į tolį ir ieties metimo.

Naujojoje Zelandijoje vykusiose planetos pirmenybėse lietuvė į tolį nušoko 4,64 m ir ne tik tapo čempione, bet kartu užfiksavo planetos rekordą.

Antradienį Vilniuje įvyko tradicinis „Geriausių 2015 metų Lietuvos neįgaliųjų sportininkų apdovanojimų“ renginys. Sportininkų pagerbimo vakarą surengė Lietuvos parolimpinis komitetas ir Parolimpinio sporto rėmimo fondas.

Ceremonijoje dalyvavo Prezidentas Valdas Adamkus, sportininkams apdovanojimus įteikė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, seimo narys, jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požėla, Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Edis Urbanavičius, LTOK prezidentė Daina Gudzinavičiūtė, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, premjero patarėjas sporto klausimais Vytautas Janušaitis, „Citadele“ banko valdybos pirmininkas Skirmantas Jareckas ir kiti garbūs svečiai.

Renginio pradžioje visiems susirinkusiems buvo pristatytas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos sukurtas filmas „Neįgalieji ar didvyriai?“, kuriame geriausi Lietuvos parolimpinio judėjimo atletai pasakojo apie skaudžius likimus, savo kelionę į sportą, pirmąsias treniruotes, viltis ir pergalingus pasirodymus. Filmo kūrimą rėmė „Citadele“ bankas, svariai prisidėjo parolimpinio komiteto partneris valstybinė įmonė Lietuvos jūrų uostas.

„Mūsų sportininkų ryžtas ir drąsa yra savybės, kurios yra jų pergalių pagrindas. Aš tikrai tikiu, kad Rio de Žaneire mūsų komanda bus auksinė. Mes tikrai ten iškovosime medalių todėl, kad mūsų komanda, mūsų sportininkai iš tikrųjų yra tie, kurie gali. Džiaugiuosi, kad į mūsų sportininkų pagerbimą atėjo tokie garbūs svečiai. Tai rodo, kad jūs esate labai svarbūs Lietuvai,“ – apdovanojimų ceremonijos atidarymo metu kalbėjo Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Vytautas Kvietkauskas.

V. Kvietkauskas taip pat pasidalino, kad į parolimpines žaidynes Rio de Žaneire vyks 12–14 sportininkų.

Renginio metu Parolimpinio komiteto padėka ir apdovanojimu – “Garbės ženklu“ buvo pagerbtas Prezidentas Valdas Adamkus. Parolimpinio komiteto padėkos raštais ir stiklo prizais apdovanoti 10 geriausių 2015 metų Lietuvos neįgaliųjų sportininkų ir jų treneriai.

"Didžiuojamės mūsų sportininkais. Savo pavyzdžiu jie įrodo, kad asmeninės drąsos ir ryžto dėka galima judėti į priekį, net esant sudėtingiausioms aplinkybėms. Mūsų neįgalieji sportininkai įkūnija ir liudija faktą, kad, jei tu esi, vadinasi – tu gali. Jų drąsa ir ryžtas yra pavyzdys mums visiems,“ – įteikdamas prizą aklai sportininkei plaukikei Gluosnei Norkutei kalbėjo „Citadele“ banko valdybos pirmininkas Skirmantas Jareckas.

Banko valdybos pirmininkas visiems sportininkams įteikė sėkmę nešančius marškinėlius ir palinkėjo pergalių būsimose varžybose.

„Remdami Lietuvos parolimpinį komitetą, kartu sieksime aktyviai prisidėti prie žmonių su negalia aktualijų viešinimo, sieksime skatinti parolimpinio sporto plėtrą Lietuvoje, populiarinti neįgaliųjų sportą ir į jį pritraukti naujų žmonių, šviesti visuomenę bei keisti visuomenės požiūrį į žmones su negalia ir į jų galimybes, – sakė „Citadele“ banko valdybos pirmininkas. – Įgyvendindami neįgaliųjų sporto rėmimą – socialinę iniciatyvą „Tu esi. Tu gali“, išplėsime „Citadele“ grupės rėmimo strategiją Baltijos šalyse. „Citadele“ bankas Latvijoje parolimpinį sportą remia nuo 2012-ųjų metų. Bendradarbiaudami su Lietuvos parolimpiniu komitetu sieksime, kad mūsų parolimpiečiai turėtų geresnes sąlygas treniruotis, galėtų konkuruoti su užsienio šalių sportininkais bei dalyvauti tarptautinėse varžybose,“ – kalbėjo Skirmantas Jareckas.

"Citadele“ bankas kviečia visus Lietuvos gyventojus ir verslininkus prisijungti prie neįgaliųjų sportininkų rėmimo – prie socialinės iniciatyvos „Tu esi. Tu gali“ ir paremti Lietuvos sportininkus, kad jie galėtų tinkamai pasiruošti ir dalyvauti 2016 m. vasarą vyksiančiose Parolimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire.

Geriausiųjų Lietuvos sportininkų su negalia dešimtukas:

1. Ramunė Adomaitienė - lengvaatletė su judėjimo negalia.

Šiemet pasaulio čempionate šuolių į tolį rungtyje Ramunė iškovojo sidabro medalį ir tuo pačiu iškovojo teisę dalyvauti Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse.

Daugkartinė Europos, pasaulio čempionatų čempionė ir prizininkė, bei pasaulio rekordininkė šuolio į tolį ir ieties metimo rungtyse.

Ramunė Adomaitienė taip pat yra Klaipėdos miesto Sporto centro vaikų trenerė. Ramunės trenerė - Algina Vilčinskienė.

2. Mindaugas Bilius - lengvaatletis su judėjimo negalia.

Šiemet neįgaliųjų sportininkų Pasaulio lengvosios atletikos čempionate Mindaugas užėmė II vietą rutulio stūmimo rungtyje,

IWAS (neįgaliųjų sporto) pasaulio žaidynėse iškovojo I vietą rutulio stūmimo rungtyje ir  III vietą disko metime.

Jis iškovojo teisę dalyvauti Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse.

Mindaugas pradėjo treniruotis 1998 metais. Jo treneriai – Deimantas Jusys ir Rimantas Plungė.

3. Mantas Brazauskis – aklųjų riedulio (golbolo) žaidėjas.

Šiemet IBSA (aklųjų sporto) žaidynėse laimėjo 1 vietą ir iškovojo teisę dalyvauti Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse.

Europos čempionate šiemet laimėjo bronzos medalį. Manto treneriai - Karolis Levickis ir Klaidas Janeika.

4. Raimeda Bučinskytė - šaudymo pistoletu meistrė.

Sportininkė šaudymo pasaulio taurės varžybose P2 grupėje šaudant pistoletu į taikinį, esantį už 10 metrų, šiemet Lenkijoje užėmė 5 vietą ir yra tarp dešimties geriausių šaulių pasaulyje.

Raimedos trenerė - Tatjana Klimova.

5. Mindaugas Dvylaitis - plaukikas, sporto klubo „Sveikata“ narys.

Atvirame Vokietijos plaukimo čempionate tapo 50 m ir 100 m nugara plaukimo rungčių čempionu, 50 m krūtine vicečempionu.

Lietuvos žmonių su negalia plaukimo čempionate pasiekė rekordus 50 m nugara ir 100 m krūtine plaukimo rungtyse.

Lietuvos studentų plaukimo čempionate pasiekė 100 m kompleksinio plaukimo rekordą.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių individualiame plaukimo čempionate tapo čempionu 3 rungtyse bei pagerino šių rungčių rekordus.

Mindaugo trenerė - Birutė Statkevičienė.

6. Gluosnė Norkutė - plaukikė, Aklųjų sporto federacijos sportininkė. Gluosnė šiemet pasaulio čempionate pateko į geriausiųjų planetos plaukikų dešimtuką.

Jos treneris - Rimantas Venckutonis.

7. Genrik Pavliukianec – golbolo žaidėjas.

Šiemet IBSA (aklųjų sporto) žaidynėse Genrik laimėjo 1 vietą ir iškovojo teisę dalyvauti Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse. Europos čempionate šiemet jis laimėjo bronzos medalį.

Treneriai - Karolis Levickis ir Klaidas Janeika.

8. Jonas Spudis - lengvaatletis.

2015 m. IWAS (neįgaliųjų sporto) pasaulio žaidynėse ieties metimo rungtyje sportininkas tapo čempionu. Jono treneris - Deimantas Jusys.

9. Ramūnas Verbavičius – lengvaatletis.

Sportininkas 2015 m. IWAS (neįgaliųjų sporto) pasaulio žaidynėse iškovojo II vietą ieties metimo rungtyje ir III vietą rutulio stūmimo rungtyje.

Ramūno treneris - Mindaugas Bilius.

10. Marius Zibolis – golbolo žaidėjas.

Šiemet IBSA (aklųjų sporto) pasaulio žaidynėse sportininkas laimėjo 1 vietą ir iškovojo teisę dalyvauti Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse.

Europos čempionate šiemet laimėjo bronzos medalį. Mariaus treneriai - Karolis Levickis ir Klaidas Janeika.

Disko metikas Mindaugas Bilius Didžiojoje Britanijoje vykstančiose Tarptautinio parolimpinio komiteto (IPC) organizuojamose 2014 metų Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos pirmenybėse iškovojo sidabro medalį.

Judėjimo negalią (neįgalumo indeksas F37) turintis M.Bilius trečiadienį įrankį nuskraidino 49,59 m ir, pagerinęs asmeninį rekordą, 5,30 m nusileido čempionu tapusiam ukrainiečiui Mykolai Žabniakui.

Tai jau trečiasis Lietuvos lengvaatlečių medalis šiose pirmenybėse - bronzos medaliais Ramunė Adomaitienė ir Simonas Kurutis (abu šuoliai į tolį).

Bronzą disko metimo rungtyje iškovojo lenkas Tomaszas Blatkiewiczius (45,61 m).

Taip pat šioje rungtyje startavęs Donatas Dundzys (39,06 m) liko devintas.

Trečiadienį vakarinėse varžybose rutulio stūmimo rungtyje (F53/54/55) kovojusi judėjimo negalią turinti Irena Perminienė įrankį nustūmė 5,10 m ir liko devinta.