"Labai smagu, afišose pamatyti mūsų buvusių mokinių pavardes, pagalvoju: štai ir mūsų mokykla prisidėjo, netgi dėl vieno išgarsėjusio vaiko jau vertėjo mokyklą atidaryti", – šypsojosi Garliavos meno mokyklos direktorė Regina Guobė. Neseniai mokykla atšventė 45-ąsias veiklos metines.
Išaugo dešimt kartų
1974 m. atidarius Garliavos meno mokyklą, į ją buvo priimti 72 mokiniai ir 3 mokytojai, mokantys groti smuiku, pianinu ir akordeonu. Šiandien čia mokosi 818 mokinių, dirba 82 pedagogai. Vaikai gali rinktis groti iš 16 skirtingų instrumentų, be to, atsirado dailės skyrius.
"Smagu, kad tėvai supranta, jog vaikams reikia tokio lavinimo. Žinoma, reikia mokėti skaityti, rašyti, tačiau muzika ir dailė turi ypatingą poveikį. Muzika ir dailė veikia vaiką emociškai, lavina suvokimą, bendravimą, išmoko planuoti savo laiką, kruopštumo", – tokio papildomo lavinimo privalumus vardijo R.Guobė.
Bazinėje mokykloje Garliavoje mokosi daugiau kaip 500 vaikų, o filialuose Raudondvaryje, Babtuose ir Vilkijoje – dar 300. "Šiemet Raudondvaryje persikėlėme į atnaujintas patalpas, šį filialą lanko net 230 vaikų, tai jau kaip atskira mokyklėlė. Apačioje veikia Raudondvario pradinė mokykla, todėl vaikai turi idealias sąlygas po pamokų lavintis toliau, tereikia pakilti į trečią ar ketvirtą aukštą", – permainomis džiaugėsi direktorė.
Karalius neužleidžia pozicijų
Nors mokytis groti galima net iš 13 skirtingų instrumentų, populiariausias visais laikais buvo ir tebėra fortepijonas. "Nežinau, ką jis turi, tačiau yra instrumentų karalius. Maždaug kas ketvirtas vaikas lanko fortepijono skyrių. Toliau pagal populiarumą rikiuojasi dailė, ją Garliavoje, Vilkijoje ir Raudondvaryje lanko 200 vaikų. Ypač dailė populiari Raudondvaryje, anksčiau čia ateidavo 10–12 vaikų, šiemet susirinko net 25. Mes tuo labai džiaugiamės, nes organizuojamos parodos, plenerai, mūsų ugdytinių darbai puošia mokyklą. Trečioji vieta tenka akordeonui. Čia jau, matyt, Martynas Levickis sukėlė bumą", – šypsojosi mokyklos vadovė.
Pasak R.Guobės, vaikai nori mokytis ir gitaros skyriuje, tačiau tikisi labai greito rezultato, o jo siekti reikia ilgai ir atkakliai. "Televiziniai projektai labai išpopuliarino dainavimą. Pas mus atveda vos ketverių metų vaikučius. Mažiausieji dainuoja, šoka, lavinama vaikučių ritmika", – veiklas pristatė direktorė.
Mokytis niekada nevėlu
Į Garliavos meno mokyklą priimami vaikai nuo penkerių metų, ir kartais jie čia praleidžia dvylika metų. Nors dailės mokamasi 7, o muzikos – 8 metus, meno mokykloje yra ir išplėstinis meninis ugdymas, jį lankyti galima tol, kol mokomasi bendrojo lavinimo mokykloje.
Tačiau sakyti, kad vyriausi ugdytiniai yra dvyliktokai, būtų netikslu. "Šiuo metu Garliavos meno mokykloje mokosi ir 16 suaugusiųjų: 62 metų vyriškis mokosi groti saksofonu, keletas moterų – kanklėmis, yra 50-metė besimokanti smuikininkę. Gal žmonės kažkada turėjo galimybių šiek tiek pasimokyti, dabar tuos mokslus nori tęsti ir jiems neblogai sekasi. Vilkijoje kunigas lankė akordeono užsiėmimus, gitara pradėjo vėl groti 40–50 m. vyriškis, seniau lankęs J.Naujalio muzikos mokyklą. Pas mokosi ir dvi jo dukros – galima sakyti, kad Garliavos meno mokyklą lanko visa šeima. Suaugusių žmonių buvo atėję ir į dailės veiklas", – konkrečiais pavyzdžiais, teiginį, kad mokytis niekada nevėlu, akcentavo R.Guobė.
Tai, kad važiuojame į konkursus Vokietijoje, Lenkijoje, Italijoje – jau įprasta, nes tai darome kasmet, dažnai laimime pirmąsias vietas, "Grand Prix". Mūsų vaikai yra mažieji krašto atstovai.
Didžiuojasi pasiekimais
Galbūt suaugę Garliavos meno mokyklos mokiniai jau nespės užkopti į pasiekimų aukštumas, tačiau tikrai realizuos vaikystės ar jaunystės svajones. O štai jaunieji Garliavos meno muzikantai važinėja po visą pasaulį ir skina laurus.
"Tai, kad važiuojame į konkursus Vokietijoje, Lenkijoje, Italijoje – jau įprasta, nes tai darome kasmet, dažnai laimime pirmąsias vietas, "Grand Prix". Vien tik dalyvavimas tarptautiniuose konkursuose jauniesiems atlikėjams jau yra šis tas: pristatyti save, išgirsti kitus, atsivežti įvairiausių įspūdžių. Be to, tokių konkursų metu populiariname lietuviškus instrumentus, kitiems ypač įdomios lietuviškos kanklės. Mūsų vaikai yra mažieji krašto atstovai", – šypsojosi R.Guobė.
Neseniai šios mokyklos tautinių instrumentų ansamblis "Jiesia" dalyvavo tarptautiniame Europos šalių jaunimo tautinių instrumentų konkurse Austrijoje ir jame tarp 24 kolektyvų laimėjo "Grand Prix". Mokyklos vadovė džiaugiasi ir pasiekimais šalies konkursuose ir projektuose.
"Dabar labai madingos visokios televizijos laidos, mūsų vaikai juose irgi dalyvauja. "Lietuvos talentuose" Ginas Baladinskas, grojantis skrabalais, tapo talentu, jį vis rodo per televiziją. Turėjome labai gerų akordeonistų, mūsų mokinys Algirdas Vaičaitis taip yra tapęs talentu, o Domantė Vabuolaitė laimėjo konkursą "Vunderkindai.lt", – vardijo direktorė.
Pasak mokyklos vadovės, baigę Garliavos meno mokyklą, kai kurie ugdytiniai tolimesnėms studijoms renkasi ne tik Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, bet Londono karališkąją akademiją. Tai pianistė Karolina Pancernaitė, Tautvydas Pašakinskas ir fortepijonu skambinanti Erika Aleksaitė. Ji prieš ketverius metus Londone išleido savo debiutinį fortepijono muzikos albumą.
Viena svajonė išsipildė, turi ir kitą
Išties, veiklos 45 metinių proga Garliavos meno mokykla gavo puikią dovaną – modernias ir erdves patalpas Raudondvaryje. Tačiau visa mokyklos bendruomenė jau puoselėja kitą svajonę. "Mokyklai reikėtų naujo rojalio. Mes jį turime, tačiau šis koncertinis fortepijonas yra pirktas tada, kai buvo atidaryta mokykla. Gal jis anksčiau buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, transportuojamas ir jau yra susidėvėjęs. Galėčiau sakyti, kad turiu "Mercedes", bet penkiasdešimties metų senumo. Tas pats ir dėl mūsų rojalio, turime, bet labai seną. Mums tikrai reikia naujo instrumento ir labai tikimės, kad jį įsigyti padės Kauno rajono savivaldybė, aišku, ir patys labai taupysime. Jei meras patikėjo, kad reikalinga tokia mokykla, tai fortepijonas, palyginti su ja, jau yra smulkmena", – šmaikštavo R.Guobė.
