Rado daug pažeidimų

Minijos gatvės 1 numeriu pažymėtas pastatas ne vienus metus bado akis praeiviams, kelia galvos skausmą ir gyventojams, ir administratoriui.

Vasario pradžioje patikrinimą čia surengė uostamiesčio savivaldybės specialistai. Nustatyta daug pažeidimų. Cokolio tinkas daugelyje vietų nutrupėjęs ir nuo drėgmės pajuodęs bei apsamanojęs.

Fasado tinkas taip pat sutrūkinėjęs, nubyrėjęs. Pažeisti balkono plokštės pakraščiai, nutrupėjęs betonas. Pasirodžiusios armatūros – pažeistos rūdžių, ant plokštės auga augalai.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad šlaitinio stogo būklė – nebloga, bet lietaus nutekėjimo sistema įvardyta kaip labai prasta, o vanduo kenkia fasadui ir cokoliui.

Kontrolieriai nurodė iki lapkričio 2 d. suremontuoti pastato išorę, bet darbai dar nepradėti.

Pastatą administruojančios įmonės "Paslaugos būstui" direktorė Regina Uznienė neslėpė, kad jau ne vienus metus laužomos galvos, kaip suremontuoti šį namą.

"Apie tai ne kartą bandėme kalbėti su būstų ir komercinių patalpų savininkais. Tačiau ne viskas taip paprasta", – tvirtino vadovė.

Saugomos ir grindys

Pasak R.Uznienės, šis Minijos gatvės namas yra įtrauktas į Kultūros paveldo departamento saugomų objektų registrą. Pastato reikšmingumo lygmuo yra vietinis.

Nurodyta, kad reikia saugoti statinio tūrinę ir erdvinę kompozicijas: stogą, jo formą, konstrukcijas. Be to, būtina išlaikyti pastato struktūrą, kapitalines sienas, architektūrinius fasado sprendinius.

Saugomi ir metaliniai kniedyti laiptai pirmame aukšte, mediniai laiptai ir jų turėklai, langai, jų varstymo mechanizmai, plytelių grindų danga laiptinėje.

R.Uznienė tvirtino, kad šio pastato atnaujinimas turi atitikti paveldosaugininkų reikalavimus. Tam reikėtų labai didelių investicijų. O šiame pastate yra šeši butai, iš kurių vienas priklauso savivaldybei, bei komercinės patalpos, įrengtos pirmame aukšte ir rūsyje.

"Vargu ar šio namo gyventojai būtų pajėgūs išmokėti tokią sumą. Dėl to žmonės, matyt, ir nenori girdėti apie jokius darbus. Čia gyvena ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie sunkiai verčiasi. Jei pastatas nebūtų saugomas, viskas būtų paprasčiau. Pigiau atsieitų ir darbai", – aiškino vadovė.

Vargu ar šio namo gyventojai būtų pajėgūs išmokėti tokią sumą.

Į programą neįtraukė

Pasak R.Uznienės, ką daryti su pastatu, kalbėta ir su savivaldybe. Sutarta, kad namas bus ruošiamas renovacijai. Ketinta jį įtraukti į šį modernizacijos etapą.

"Kontrolieriai iš mūsų reikalavo su pastatu kažką daryti, tad ieškojome išeičių. Norime, kad nenukentėtų ir gyventojai, jie nepatirtų didelio smūgio. Pavieniai darbai atsieitų kur kas brangiau, nei viską atlikti kompleksiškai", – tvirtino vadovė.

Direktorė prisiminė, kad renovacijai galiausiai pavyko prikalbinti 50 proc.+1 namo būstų savininkų.

"Dalis jų gyvena užsienyje. Susisiekėme, kalbėjome. Šiaip taip pavyko surinkti. Gaila, kad renovacijai nepritarė komercinių patalpų savininkai. Tada būtume jautęsi stipriau", – teigė vadovė.

Tačiau savivaldybė šio namo į renovacijos programą neįtraukė.

"Jei daugiau savininkų būtų pritarę darbams, manau, rezultatas būtų kitoks. Esant tokiam pritarimui, nebūtume gavę ir paskolos, nes reikalaujama daugiau nei 60 proc. sutinkančių asmenų", – numatė vadovė.

Trūko pritariančiųjų renovacijai

Dalyvauti naujame renovacijos etape norą buvo išreiškę 73 namai. Aplinkos ministerija buvo skyrusi lėšų tik 19-ai pastatų atnaujinti. Jie buvo atrinkti pagal tam tikrus kriterijus.

Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vyriausioji specialistė Inga Kubilienė pasakojo, kad Minijos gatvės 1 name yra septyni butai ir kitos patalpos. Papildomas balas buvo suteikiamas pastatams, kuriuose yra aštuoni butai ir daugiau.

Taip pat įtakos sprendimui turėjo ir gana prastas pasisakymas už renovaciją.

"Į antrą namų atrankos etapą pateko tie, kur atnaujinimui pritarė 60 proc. ir daugiau būstų savininkų. Žinome, kad tas namas – problemiškas. Patys prašėme, kad ruoštųsi renovacijai. Tačiau turėjome namų, kurių gyventojai kur kas labiau norėjo renovacijos. Pritarimas buvo ir 78, ir 100 proc.", – kalbėjo vyriausioji specialistė.

I.Kubilienė tvirtino, kad namas, kurio renovacijai pritarė visi būstų savininkai, taip yra nedidelis. Jame – aštuoni būstai.

"Jie šovė kaip kulka. Procedūras atlieka greitai, organizuoja susirinkimus. Matyti, kad žmonės labai nori renovacijos. Kai būna daug prieštaraujančiųjų, baisu, kad galima įstrigti kitų etapų metu. Bankas paskolą suteikia, jei pritarimas yra 60 proc. ir daugiau. Kitaip prarastume lėšas", – teigė vyriausioji specialistė.

I.Kubilienė patarė šiame Minijos gatvės name dar kartą organizuoti balsavimą dėl renovacijos, siekti, kad darbams pritartų kuo daugiau žmonių. Pažiūrėti, ar nėra socialiai remtinų žmonių. Jiems renovacija kompensuojama 100 proc.

"Gal šis namas pateks į kitą renovacijos etapą. Jau žinome kelis, kuriuos dėl pastatų būklės tikrai reikėtų atnaujinti. Minijos gatvės 1 yra tarp jų", – tvirtino I.Kubilienė.

Problema – praplatinta gatvė

R.Uznienės teigimu, renovacija šio pastato neišgelbėtų. Neilgai trukus jį vėl reikėtų atnaujinti. Pasirodo, pastatą, kai tik palyja, nuolat prausia pravažiuojantys automobiliai.

Jei ir suremontuosime, ilgai pastatas gražus nebus.

"Būna, kad visus pirmo aukšto langus užpila. Aptaškomi ir tie, kurie yra aukščiau. Vanduo bėga į rūsius, sienos baisios, tinkas lupinėjasi. Jei ir suremontuosime, ilgai pastatas gražus nebus. Apie tai kalbėjome ir pasitarime savivaldybėje", – pabrėžė vadovė.

Anot direktorės, tokios problemos prasidėjo, kai rekonstrukcijos metu buvo išplatinta Minijos gatvė. Namas atsidūrė arčiau važiuojamosios kelio dalies.

"Visi pamiršo, kokia yra pagrindinė problema. Miestas turi kažką daryti, kad pastatas nebūtų nuolat apliejamas. Kaip tai spręsti, man sunku pasakyti. Suprantu, kad namo neperkelsi, o gatvės nesusiaurinsi", – tvirtino vadovė.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Michailovas pripažino, kad apie šią problemą girdi pirmą kartą.

"Žiūrėsime, ką galime padaryti. Gal reikėtų įrengti kažkokią tvorelę ar sienelę. Ten šaligatvis labai siauras. Būtų ir pėstiesiems saugiau. Tegul gyventojai ar administratorius parašo raštą man. Perduosiu informaciją Miesto ūkio departamentui. Gal pavyks rasti išeitį iš šios bėdos", – tvirtino pavaduotojas.

Paramos gali nesitikėti

Sudėtingesnė situacija – dėl paramos saugomo pastato atnaujinimo darbams. R.Uznienė prisiminė, kad anksčiau egzistavo fondas, iš kurio buvo skiriama parama tokių pastatų fasadams tvarkyti.

"Atseikėdavo apie 50 proc. Stovėjo ir šis namas eilėje. Laukėme. Žadėjo skirti lėšų, bet fondo nebeliko. Tad liko vienintelė išeitis – renovacija", – pabrėžė vadovė.

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Karina Jakienė teigė, kad pirmenybė skiriama saugomiems objektams, kurie priklauso savivaldybei.

"Kitos tvarkos nėra. Žinau, kad prieš dešimt metų buvo galimybė gauti paramą remonto darbams iki 50 proc. ir kitiems saugomų pastatų savininkams. Tačiau žmonės, sužinoję, kad antra tiek turės prisidėti, patys nebenorėdavo. Dabar tokio fondo nebėra", – tvirtino K.Jakienė.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas tvirtino, kad šis objektas yra tik įtrauktas į registrą, bet ne saugomas valstybės. Tad jis neturi galimybės pretenduoti į valstybės paramą.

"Finansavimas skiriamas tik valstybės saugomų objektų tvarkybos darbams", – konstatavo vyriausiasis valstybinis inspektorius.

Anot L.Kavaliausko, gaila, jog nyksta tokie pastatai.

"Pagal mūsų įstatymus už objekto priežiūrą ir būklę atsako valdytojas. Dažniausiai susiduriama su tuo, kad pastatas priklauso keliems savininkams, ir prasideda drama. Būna žmonės, kurie neįgalūs susimokėti už darbus. Gal juos reikėtų atlikti ne iš karto, o etapais. Pirmiausia – svarbiausius ir reikalingiausius. Tada savininkams nebūtų tokio didelio smūgio", – pabrėžė inspektorius.

Vis tiek turės remontuoti

Artimiausiu metu Minijos gatvės 1 namo laukia dar vienas patikrinimas. Žadama įvertinti, ar pašalinti ankstesnio kontrolierių vizito metu užfiksuoti pažeidimai.

Klaipėdos savivaldybės Statinių priežiūros poskyrio vedėja Jurgita Drizgaitė teigė, kad po patikrinimo administratoriui dar kartą bus surašytas reikalavimas.

"Tada prižiūrėtojas galės imtis darbų be gyventojų sutikimo. Šie darbai yra privalomųjų sąraše. Panašu, kad sutikimo gyventojai tikrai neduos. Administratorius aiškino, kad dalis būstų savininkų išvykę į užsienį, kai kurie tiesiog nenori nieko imtis", – pasakojo vedėja.

Nors administratoriui rankos bus atrištos, R.Uznienė gailėjo gyventojų.

"Darbai daug kainuos. Gaila, kad ne visiems žmonėms rūpi jų turtas, išlaidos ir ne visi jie nori renovacijos. Ypač – komercinių patalpų savininkai", – teigė vadovė.

Faktai

Minijos gatvės 1 namas prieškariu ir pokariu buvo susijęs su farmacija bei gydytojais.

Pastatas yra asimetrinės kompozicijos, dviejų aukštų, dengtas šlaitiniu stogu. Pirminė pastato paskirtis – gyvenamasis namas su vaistine pirmame aukšte.

Minijos gatvės 1 namas nuo 1858 m. priklausė Smeltės kaimui. Čia iki XX a. pradžios buvo Špichuto dvarelio teritorija.

Tačiau 1903 m. miesto plane šis namas jau yra pažymėtas. 1909 m. aptinkamas pranešimas, kad čia veikė "Luizės" vaistinė.

1918 m. Smeltės priemiestis buvo prijungtas prie Klaipėdos. "Luizės" vaistinė tapo penktąja miesto "apotheka".

Kaupia minimalias sumas

Uostamiesčio daugiabučių namų gyventojai jau pusantrų metų kaupia lėšas remonto darbams. Tokia tvarką praėjusiais metais patvirtino šalies Vyriausybė.

Siekta, kad daug kainuojantys remonto darbai netaptų našta gyventojams – prireikus remontuoti stogą ar vamzdyną nereikėtų ieškoti didelių sumų iš karto, jos būtų sutaupytos po truputį.

Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką lėšos renkamos, atsižvelgiant į namo būklę, dydį.

Nustatyta minimali suma mažesniuose pastatuose, kurių naudingas plotas siekia iki 3 tūkst. kv. metrų, yra 0,05 euro už kv. metrą per mėnesį, didesniuose, kurių plotas yra 3 tūkst. kv. metrų ir daugiau, – 0,03 euro. Maksimali patvirtinta suma – 0,36 euro už kv. metrą.

"Iš pradžių dėl patvirtintų mokesčių kilo didelis gyventojų pasipiktinimas. Vėliau jie suprato, kad reikia taupyti remonto darbams. Nežinia, kokia bėda gali ištikti", – pasakojo daugiabučius namus prižiūrinčių įmonių "Paslaugos būstui" ir "Laukininkų valda" direktorė Regina Uznienė.

Pasak vadovės, beveik visų prižiūrimų namų gyventojai į kaupiamąjį fondą apsisprendė mokėti minimalias sumas. Tik dviejų sutiko taupyti atseikėdami daugiau.

"Kiekvieną kartą pristatydami ataskaitas, susirinkimų metu skatiname didinti sumas. Pradėjus kaupti bent kiek daugiau, žmonėms išlaidos per mėnesį stipriai neišaugtų, labai nepasijustų, bet bendra suma padidėtų, o, prireikus rimtesnių remonto darbų, būtų lengviau. Tačiau viskas priklauso nuo pačių gyventojų sprendimo", – pabrėžė direktorė.

Nori naujų pašto dėžučių

Pasak R.Uznienės, taupyti namo remonto darbams – būtina. Gyventojai turi suprasti, jog atnaujinti stogą ar vamzdynus reikia tikrai ne administratoriui, o jiems patiems, kad gyventi būti patogiau, ekonomiškiau, šilčiau. Juolab kad renovacijos procesas vyksta lėtesniu tempu.

Vadovė taip atkreipė dėmesį, kad, sumokėjus pinigus už darbus ar paslaugas iš karto, pastarieji atsieina pigiau nei atsiskaitant per tam tikrą laikotarpį – mėnesį, pusmetį ar metus.

"Visi esame protingi ir suprantame, kad išsimokėjimas padidina išlaidas. Rangovai įvertina laikotarpį, per kurį bus atsiskaityta už paslaugą, paskaičiuoja, kokius nuostolius patiria laukdami. Kai yra sukaupta pinigų suma, viskas paprasčiau ir pigiau", – aiškino direktorė.

Pagal patvirtintą tvarką namo kaupiamajame fonde sutaupytas lėšas galima panaudoti tik avariniams darbams. Šių lėšų negalima išleisti be būsto savininkų daugumos sutikimo.

"Visada gyventojus informuojame, kiek pinigėlių jau yra sukaupta, pasitariame, ką jie norėtų daryti. Žmonės šias lėšas nori panaudoti ne tik ilgalaikiams, dideliems darbams, tokiems kaip vamzdynų keitimas, ką mes rekomenduojame, bet ir smulkesniems", – pasakojo direktorė.

Anot R.Uznienės, kalbant apie paprastesnius darbus, dabar daugiabučiuose namuose populiariausia keisti pašto dėžutes ar duris.

"Atsižvelgiame į gyventojų lūkesčius. Suprantame, kad žmonėms reikia pašto dėžučių, kurios daug metų nebuvo keistos, jos išlaužytos, susidėvėjusios, neužsirakina. Juolab kad paštas grasina nenešti korespondencijos, jei dėžutės bus netvarkingos. Galima sakyti, kad tai taip pat avariniai darbai", – komentavo direktorė.

Iš 30 atrinko keturis

Tačiau, R.Uznienės teigimu, leidžiant sukauptas lėšas greitiems ir paprastiems darbams, ateityje gyventojų laukia didelės problemos, žinant, kad renovacijos tempas sulėtėjo ir pasikeitė tvarka.

Pasak vadovės, Laukininkų rajone esančiuose blokiniuose namuose problemų kyla dėl sienų. Jas reikia ne šiaip remontuoti, o šiltinti, nes pastarosios peršąla. Dėl to sudėtinga sureguliuoti ir šildymo sistemą. O kada namai sulauks renovacijos, nėra aišku.

Dabar visi nauji daugiabučių modernizacijos projektai, kuriuos remia valstybė, įgyvendinami dalyvaujant savivaldybei. Tiesiai kreiptis į Būsto energijos taupymo agentūrą nebegalima.

Klaipėdai Aplinkos ministerija finansavimą skyrė 19 daugiabučių namų renovacijai, nors iš viso projektų buvo pateikta 73. R.Uznienė teigė, kad savivaldybei buvo pateikusi 30 pastatų, kurių gyventojai nori renovacijos, sąrašą.

Savivaldybė namus atrinko pagal kriterijus. Tarp daugiabučių yra trys, kuriuos administruoja įmonė "Paslaugos būstui". Tai Panevėžio gatvės 15, 19 namai bei seniausias uostamiesčio daugiaaukštis, stūksantis adresu Taikos prospektas 3, kurio balkonai ypač traukia akį.

R.Uznienė atkreipė dėmesį, kad, atnaujinus minėtus Panevėžio gatvės namus, šioje arterijoje nebeliks nerenovuotų namų. Vadovė spėjo, kad tai buvo viena priežasčių, kodėl šie pastatai atrinkti atnaujinti.

Renovuojamas bus ir vienas bendrovės "Laukininkų valda" namas. Jis įsikūręs adresu Vingio gatvė 35.

Gyventojų prašo vienybės

Pasak R.Uznienės, atrinktų namų gyventojai turėtų būti vieningi. Aktyviai dalyvauti balsuodami, kai reikės patvirtinti pakoreguotus investicinius planus, priimti kitus svarbius sprendimus.

"Investiciniai projektai buvo parengti pagal tuometinius reikalavimus. Tada renovacija sustojo. Dabar procesas vėl atsinaujino, bet pasikeitė investicinių projektų rengimo tvarka. Koreguojame juos. Svarbu, kad procedūros neužsitęstų ir finansavimą renovacijai gautume vieni pirmųjų. Tada greičiau išsirinktume ir rangovus", – pasakojo direktorė.

Vadovės teigimu, svarbu, kad pakoreguotiems investiciniams projektams pritartų ne 50 proc.+1 būsto savininkų, kaip reikalauja Civilinis kodeksas priimant sprendimus, o daugiau nei 60 proc.

"Nežinome, kuris bankas suteiks kreditus darbams. Šiuo metu finansavimą skiria "Šiaulių bankas", o jis reikalauja, kad renovacijai pritartų ne mažiau nei 60 proc. būstų savininkų. Jei yra du buto bendraturčiai, už renovaciją turi pasisakyti abu. Tada bus vienas balsas. Pritarus tik vienam, balsas nebus skaičiuojamas", – pabrėžė direktorė.

Teko perbalsuoti dėl banko

Vadovė pasakojo, kad į priekį judama ir su 12 namų, kurie buvo išsirinkę rangovus, trūko tik finansavimo. Gyventojai apie metus laukė lėšų, nes jos nebuvo suteikiamos. Galiausiai paaiškėjo, kad bankas, kurį buvo pasirinkę būstų savininkai, kreditų nebeišduos.

Gyventojai turėjo perbalsuoti dėl banko pasirinkimo, o šios procedūros užtrunka.

"Dar neperbalsavome keturiose namuose. Trūko laiko. Procesas yra labai ilgas. Su visais kitais judame į priekį. Tvarkomės dokumentus dėl finansavimo gavimo. Užbaigus pastarąsias procedūras, prasidės darbai. Laimė, kad žmonės yra kantrūs ir supratingi", – pasakojo direktorė.

R.Uznienė pasakojo, kad prie pabaigos taip pat artėja Kretingos gatvės 11 ir 15 namų renovacija. Šių pastatų gyventojams nesisekė su rangovais. Pirmasis pradėjo bankroto procedūrą, kai buvo atlikta apie pusę visų darbų.

Namai buvo likę be balkonų, šildymo sistemos, nors artėjo šildymo sezonas. Vienoje laiptinėje buvo net išimti langai. Antras rangovas taip pat nepajėgė baigti darbų.

"Dabar dirba trečias. Bijau kažką ir sakyti apie šiuos namus. Tačiau jau beveik sutvarkyti darbų užbaigimo dokumentai. Dalis jų buvo dingę, tad reikėjo gauti naujus. Šie rangovai gelbsti esant bėdai. Paskutinio pasitarimo metu sakė, kad jau beveik visi dokumentai surinkti", – tvirtino direktorė.

R.Uznienė pabrėžė, kad išsirinkti patikimus rangovus – sudėtinga. Sunku įvertinti, kaip jie dirbs, ar nekils jokių rūpesčių: "Taip ir išeina, kad vieni rangovai bankrutuoja, kai kurių paslaugų tenka atsisakyti, nes nepajėgia dirbti. Tikimės, kad pavyks išvengti tokių situacijų."

Rūsiuose – sąvartynas

Prasidėjus renovacijai, tiek namų administratoriai, tiek darbus atliekančios įmonės susiduria su problemomis, kurias sukelia nedrausmingi gyventojai. Viena pagrindinių – užgriozdinti rūsiai ir juose esantys techniniai koridoriai.

Kai kuriuose jų sudėtinga net praeiti. Gyventojai į rūsius suneša ir palieka nereikalingus baldus, padangas, kitus rakandus, net statybinį laužą.

Per daiktus neįmanoma pasiekti vamzdynų, kuriuos reikia pakeisti. Taip pat gaisro pavojų kelia užgriozdinti koridoriai.

Tokiais atvejais administratorius priverstas samdyti darbuotojus, kurie išvalytų rūsius, transportą sukauptoms atliekoms išvežti. Išvežti ir priduoti rakandus į sąvartyną atsieina brangiai. Už paslaugą turi mokėti visi būstų savininkai.

"Padaryti nesąmonių gali vienas, o kentės visi. Gyventojai turėtų stebėti situaciją, kas teršia rūsius. Pamatę, pranešti mums. Informaciją perduotume kontrolieriams, kurie gali surašyti protokolą. Pažeidėjas turėtų iškuopti priterštą rūsį. Tada bus nubaustas pažeidėjas, o ne kentės visi gyventojai", – pabrėžė R.Uznienė.

Vamzdžius slepia plytelės

Kita problema – kapitaliniai remontai butuose. Jų metu neretai taip paslepiami vamzdynai, kad jų neįmanoma pasiekti. Jie uždengiami plytelėmis, apdailos medžiagomis, integruotais baldais.

Pasak direktorės, jei įvyksta avarija, per pykčius su būsto savininkais tenka prieiti prie vamzdžių ir juos lopyti.

"Vienų butų savininkai pyksta, kad mes niokojame jų turtą, kiti – jog neskubame užbaigti darbų, nors jiems varva ant galvos. O ant ko mums pykti? Tada prasideda gyventojų grasinimai, kad atsisakys mūsų paslaugų ir įkurs bendriją, bet ar tai ką nors pakeis? Darbai išliks tie patys. Vis tiek reikės prieiti prie vamzdžių avarijos ar renovacijos metu", – pabrėžė direktorė.

Prieš atliekant kapitalinį buto remontą ar sugalvojus paslėpti vamzdžius, R.Uznienė rekomendavo pasitarti su namo administratoriaus atstovais. Sužinoti, kokių problemų atlikus tokius darbus gali kilti ateityje.

"Žmonės yra apsiskaitę, viską supranta. Jie taip pat turėtų suvokti, ko nereikėtų daryti savo bute, pagalvoti, kas bus, jei įvyks avarija", – tvirtino direktorė.

Perbalsavimas baugina

Dienraštis „Klaipėda“ jau rašė, kad 12 uostamiesčio daugiabučių namų – Kretingos g. 39, Rūtų g. 13 ir 15, Taikos pr. 11, Kadagių g. 13, L.Giros g. 1, Birutės g. 15, Geležinkelio g. 6, Pilies g. 1, V.Berbomo 2, Sausio 15-osios g. 3, Galinio Pylimo g. 7 – įstrigo renovacijos procedūrų tinkluose.

Visi darbai, kurie priklausė nuo gyventojų ir pastatų administratoriaus, buvo baigti prieš daugiau nei metus. Iki renovacijos starto jiems buvo likęs vienas žingsnis – gauti finansavimą darbams.

Visų minėtų daugiabučių namų gyventojai buvo apsisprendę imti paskolas iš „Swedbank“. Tuo metu buvo sutrikęs finansavimo teikimas modernizacijai.

Gyventojams Aplinkos ministerija žadėjo, kad ledai pajudės pavasarį, bet tai nepasitvirtino. Finansavimo renovacijai minėti namai negavo. Gegužės pabaigoje paaiškėjo dar viena nemaloni staigmena – „Swedbank“ nebeteiks paskolų renovacijai.

Minėtus daugiabučius namus administruojančios įmonės „Paslaugos būstui“ direktorė Regina Uznienė tvirtino, kad apie tokią galimybę anksčiau niekas neinformavo.

Viena problemų – skirtingos bankų sąlygos. Vienas Šiaulių banko reikalavimų – kad renovacijai turi pritarti ne 50 proc.+1 būstų savininkų, o 60 proc. Taip pat jis neadministruoja suteikto kredito, ką daro „Swedbank“.

Dar didesniu galvos skausmu tiek namų administratoriui, tiek gyventojams tapo reikalavimas perbalsuoti dėl banko pasirinkimo. Baiminamasi, kad laukti pavargę ir nusivylę žmonės nedalyvaus balsavime, o nemažoje dalyje pastatų renovacijai pritarė mažiau nei 60 proc. būstų savininkų.

Svarsto įvairius variantus

Dėl susidariusios situacijos tiek gyventojai, tiek minėtų daugiabučių administratorius „Paslaugos būstui“ kreipėsi pagalbos į įvairias institucijas.

Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė susitiko su Šiaulių banko, „Swedbank“, Europos investicijų banko atstovais Lietuvoje ir tarėsi, kaip padėti į tokią situaciją pakliuvusiems namams.

Lietuvoje iš viso perbalsuoti dėl renovacijos finansuotojo turėjo 26 namai. Iš jų 12 administruoja įmonė „Paslaugos būstui“. Daug vilčių, kad kas nors pasikeis, nesuteikiama.

„Buvome susitikę su Šiaulių banko atstovais. Tarėmės, ar nebūtų įmanoma, kad minėtiems namams paskola būtų suteikta, jei renovacijai pritaria mažiau nei 60 proc. būstų savininkų. Tačiau šį skaičių išgalvojo ne pats Šiaulių bankas. Toks procentas yra numatytas jo ir Europos investicijų banko sutartyje“, – pasakojo viceministrė.

Pasak D.Matonienės, su „Swedbank“ ir Europos investicijų banko atstovais kalbėta, ar tikrai nėra galimybės „Swedbank“ finansuoti bent kelių minėtų namų renovacijas. Paaiškėjo, kad rezervas yra apie milijonas eurų, bet neaišku, ar bus galima lėšas panaudoti šiems pastatams atnaujinti.

Nors iš pradžių teigta, kad galbūt minėtų namų gyventojams dėl naujo renovacijos finansuotojo pasirinkimo nereikės perbalsuoti, paaiškėjo, kad tai neišvengiama.

„Keičiantis bankui, kuris finansuos renovaciją, gyventojų sprendimas – būtinas. Jie turės balsuoti iš naujo. Svarstome, kaip procedūrą būtų galima supaprastinti. Gal galima prašyti peržiūrėti balsavimo formą, gal rašytiniu būdu. Tikiu, kad rasime sprendimą, nepaliksime žmonių vienų tokioje situacijoje“, – žadėjo D.Matonienė.

Viceministrė administratoriui patarė daugiau bendrauti su Būsto energijos taupymo agentūros vadovu Valiumi Serbenta ir įstaigos specialistais.

Gyventojai pikti ir nusivylę

Minėtų namų administratorius „Paslaugos būstui“, nesulaukęs realios pagalbos, pradėjo organizuoti perbalsavimus dėl naujo finansuotojo pasirinkimo.

Pirmiausia imtasi trijų daugiabučių namų. Tačiau, anot R.Uznienės, šiuose pastatuose gauta mažiau nei 60 proc. būstų savininkų pritarimo.

„Sunku pasakyti, ar bus suteiktas finansavimas. Juk reikalaujama 60 proc. būstų savininkų pritarimo. Tikimės, tačiau galime vėl sustoti vietoje“, – teigė ji.

Informacija, kad reikės perbalsuoti dėl finansuotojo pasirinkimo, išsiųsta dar šešiems. Liko dar trys renovacijos procedūrų džiunglėse įstrigę daugiabučiai.

„Išsiuntėme dokumentus tiems šešiems namams ir laukiame gyventojų reakcijos. Iš karto organizuoti perbalsavimų visuose 12-oje namų nesame fiziškai pajėgūs“, – patikino vadovė.

R.Uznienė atkreipė dėmesį, kad perbalsavimo procedūros ilgai trunka, o gyventojai ir taip laukia daugiau nei metus, kol startuos darbai.

„Viskas labai sudėtinga. Žmonės pikti. Pyksta ant mūsų. Galvoja, kad mes kažko iki galo nepadarėme. Netiki, kad valstybė taip su jais galėjo pasielgti“, – tvirtino vadovė.

R.Uznienės teigimu, nieko keista, kad žmonės nusivylę. Jie tikėjo pažadais, kad finansavimas renovacijos darbams tuoj bus atnaujintas ir darbai startuos.

„Sakė – pavasarį, o jau vasara baigiasi“, – atkreipė dėmesį direktorė.

R.Uznienė įsitikinusi, kad namams, kurie jau buvo pasirinkę renovacijos darbų finansuotoją „Swedbank“, reikėjo leisti imti paskolas iš jo.

„Visoje Lietuvoje tokių namų buvo 26. Tai tikrai nėra daug, vertinant renovacijos mastus. Mūsų 12-os namų modernizacijai reikia 4,7 mln. eurų. Tikrai galėjo padaryti išimtį. Leisti užbaigti su „Swedbank“, jei jau pasirinkę, o naujiems namams šis bankas paskolų galėjo neišduoti. Tada visiems būtų buvę lengviau“, – pabrėžė direktorė.

Pažadai liko pažadais

Kretingos gatvės 39-ajame name gyvenantis Vytautas Marcinkevičius pasakojo, kad dar praėjusių metų birželį buvo atlikti visi renovacijos darbai iš gyventojų pusės: parengtas ir patvirtintas investicinis projektas, išrinktas rangovas, tačiau viskas sustojo ir nejuda iš vietos iki šiol.

"Trūko tik finansavimo darbams. Pasirodė pranešimai, kad pinigų nėra. Aukšti pareigūnai sakė, kad reikia truputį palaukti. Vis maitino pažadais, kad tuoj pinigų bus. Taip laukiame iki šiol", – pasakojo klaipėdietis.

Pasak V.Marcinkevičiaus, namo gyventojai buvo apsisprendę imti paskolą iš banko "Swedbank".

Galiausiai paaiškėjo, kad jis nebeteiks paskolų daugiabučių namų renovacijai.

"Panašu, kad likome ant ledo. Aplinkos ministerija siūlo mums kreiptis į kitą banką, tačiau jo ir sąlygos kitos. Gyventojams reikės perbalsuoti. Abejoju, kad tiek pralaukę žmonės apskritai sutiks imtis renovacijos. Nesuprantu, kodėl Vyriausybė nusprendė perkėloje keisti arklius. Vasara įpusėjo, tuoj ruduo, vėl aiškins, kad nepalankus metas darbams", – dėstė klaipėdietis.

V.Marcinkevičiaus nuomone, "Swedbank" galėtų nepriimti naujų paraiškų paskoloms renovacijai, tačiau Vyriausybė turėtų padaryti išimtį ir leisti šiam bankui suteikti finansavimą namams, kurie jį buvo pasirinkę seniai.

"Manau, kad tai būtų teisinga ir logiška", – pabrėžė vyras.

Apgauti ir nusivylę

Dėl susidariusios situacijos gyventojai jaučiasi ir apgauti, ir dar labiau nusivylę.

"Pasitikėjome Vyriausybe, kuri aktyviai skatino renovaciją. Priėmėme sprendimą – suvienyti gyventojus tikrai nebuvo lengva. Viską pasirengėme. Tikėjome pažadais, kad jau tuoj gausime finansavimą darbams, o situacija nesikeičia", – tvirtino vyras.

V.Marcinkevičius atkreipė dėmesį, kad dėl niekaip neprasidedančios renovacijos gyventojai patiria nuostolių. Kiekvieną mėnesį jie moka už renovacijos projekto administravimą.

"Šiuos pinigus buvo žadama kompensuoti, bet ne daugiau nei 2 proc. investicinio projekto vertės. Jei suma viršys, patirsime nuostolių. Iš dabartinės situacijos panašu, kad tą mokestį galime mokėti ir šimtą metų", – atkreipė dėmesį klaipėdietis.

V.Marcinkevičius nusiteikęs ryžtingai. Jei patirs nuostolių, vyras žada paduoti į teismą Vyriausybę ir išsireikalauti žalos atlyginimo.

"Būsiu priverstas tai daryti. Idealiausia būtų išsireikalauti žalos atlyginimo iš konkrečių žmonių, kurie vis žadėjo ir yra atsakingi už susidariusią situaciją. Akivaizdu, kad jiems trūksta kompetencijos. Negalima taip tyčiotis iš žmonių", – pabrėžė klaipėdietis.

Vyras labiausiai bijojo, kad reikės perbalsuoti dėl banko, kuris suteiks paskolą, pasirinkimo.

"Abejoju, kad visi namo gyventojai, kurie norėjo renovacijos, sutiks ir apskritai norės renovacijos. Žmonėms jau nusibodo laukti", – pabrėžė gyventojas.

Pasiekė nemaloni žinia

Pasak įmonės "Paslaugos būstui" direktorės Reginos Uznienės, į identišką situaciją, kaip Kretingos gatvės 39-asis namas, yra patekę dar 11 šios bendrovės administruojamų daugiabučių: Rūtų g. 13 ir 15, Taikos pr. 11, Kadagių g. 13, L.Giros g. 1, Birutės g. 15, Geležinkelio g. 6, Pilies g. 1, V.Berbomo 2, Sausio 15-osios g. 3, Galinio Pylimo 7.

Visų jų gyventojai sprendimą dėl renovacijos priėmė po kovo 31-osios ir yra išsirinkę rangovus.

"Niekaip nesutariame su Vyriausybės pareigūnais, kad galėtume užbaigti šiuos objektus", – tvirtino vadovė.

R.Uznienė akcentavo, kad tiek gyventojai, tiek daugiabučių administratoriai, tiek renovuoti namus išrinktos įmonės buvo maitinami pažadais.

"Aplinkos viceministrė nematė jokių problemų. Viešai administratoriams ji rekomenduodavo gražiai kreiptis į banką, ir paskola esą bus skirta. Tačiau realybė buvo kitokia. Pinigų niekas neskyrė. Vėliau viceministrė aiškino, kad pinigų renovacijai tikrai bus pavasarį. Tikėjome ir laukėme. Dabar birželis, vis tiek viskas stovi. Gyventojai laukia nesulaukia, kada pagaliau prasidės darbai, rangovai nervinasi, kad negali pradėti dirbti", – tvirtino vadovė.

Anot direktorės, galiausiai paaiškėjo dar viena nemaloni staigmena – paskolų renovacijai nebeišduos "Swedbank", o visi minėti namai yra pasirinkę būtent šį banką.

"Apie tokią galimybę anksčiau niekas net nebuvo užsiminęs. Kad eliminuojamas "Swedbank", sužinojome iš gegužės pabaigoje gauto aplinkos viceministrės Daivos Matonienės atsakymo į mūsų paklausimą premjerui Algirdui Butkevičiui. Finansavimo minėtiems 12 namų siūloma kreiptis į Šiaulių banką", – tvirtino vadovė.

Bankų sąlygos – skirtingos

R.Uznienė pabrėžė, kad tokie pokyčiai dar labiau apsunkina situaciją.

Pasak vadovės, bankų sąlygos skiriasi. Vienas iš Šiaulių banko reikalavimų – renovacijai turi pritarti ne 50 proc.+1, o 60 proc. būstų savininkų. Taip pat jis neadministruoja išduoto kredito.

"Ši pareiga gula ant administratoriaus pečių. 20 metų turėtume sekti mokėjimus, siųsti pranešimus gyventojams. Vieno ar dviejų namų kreditus dar galime administruoti su turimomis pajėgomis, tačiau 12 namų turėtume įkurti atskirą padalinį. Mūsų buhalterija pati nesusitvarkytų. Tai padidintų gyventojų išlaidas renovacijai", – pasakojo vadovė.

Anot R.Uznienės, "Swedbank" kreditą administruoja pats, neimdamas papildomo mokesčio. Būtent ši priežastis namus renovuoti pasiryžusius gyventojus paskatino rinktis pastarąjį.

Tik vienas iš įmonės "Paslaugos būstui" administruojamų namų paskolą nusprendė imti iš Šiaulių banko.

R.Uznienė teigė, kad banko pakeitimas nėra paprastas dalykas. Namuose reikės organizuoti naujus susirinkimus, balsavimus, paruošti naujus biuletenius, žmonėms išaiškinti, kodėl to reikia.

"Visa tai užtruks daug laiko – apie pusę metų. Bijau, kad dalis žmonių ne tik gali nesutikti keisti banko, bet ir apskritai nebenorės renovacijos. Gyventojai pavargo laukti, nebetiki, kad sulauks finansavimo", – prognozavo direktorė.

Į premjerą kreipėsi du kartus

Į beviltišką situaciją dėl 12 daugiabučių namų renovacijos patekusi R.Uznienė ne kartą kreipėsi pagalbos į Aplinkos ministeriją, o nesulaukusi – į patį ministrą pirmininką.

"Prašiau, kad padarytų išimtį ir leistų šiems namams imti paskolas renovacijai iš "Swedbank". Suskaičiavau, kad reikėtų apie 4,7 mln. eurų. Tai nėra labai milžiniška suma", – kalbėjo direktorė.

Anot R.Uznienės, į raštą premjerui atsakė Aplinkos ministerija.

"Iš pirmojo atsakymo buvo akivaizdu, kad jie nesuprato mano pozicijos. Parašiau pakartotinį kreipimąsi. Į jį vėl atsakė aplinkos viceministrė. Šiame rašte ir buvo nurodyta, kad turime kreiptis paskolos į Šiaulių banką. Po tokių atsakymų norisi verkti", – tvirtino vadovė.

R.Uznienei nesuprantama, kodėl aukščiausioji šalies valdžia nenori padėti gyventojams.

"Išjudino renovacijos traukinį, o dabar visi gali eiti kur nori. Įkaitais tapo ir gyventojai, ir rangovai, ir administratoriai. Juk niekas į premjerą nesikreipia šiaip sau. Viskas iš situacijos beviltiškumo. Jei jau kreipėmės du kartus, turi suprasti, kad mums labai skauda. Gaila, kad premjeras negirdi", – dėstė vadovė.

Pasak R.Uznienės, nors finansavimas nėra gautas, viename namų – Kadagių gatvėje 13 – rangovas darbus pradėjo ir be jo. Atlikti jau beveik 50 proc. darbų.

"Kompanija sutiko finansuoti darbus, kol bus gautas finansavimas. Juk visi tikėjo, kad pinigų tuoj tuoj bus", – tvirtino direktorė.

R.Uznienė teigė, kad norą atnaujinti būstus yra išreiškę dar 50 administruojamų namų, kuriems parengti investiciniai projektai. Tačiau, pasak vadovės, net neaišku, ką pasakyti gyventojams, kada jie galėtų tikėtis darbų.

"O kas liks kaltas, kad laiku neprasideda renovacija? Tikrai ne Vyriausybė, o administratorius. Žinoma, dalis gyventojų supranta situaciją, bet dalis – ne", – apgailestavo vadovė.

Bankas neturi reikšmės?

Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė situacijos, į kurią pateko mažiausiai 12 uostamiesčio daugiabučių namų, nedramatizavo. Ji informavo, kad prieš porą savaičių gauta papildoma apie 40 mln. eurų injekcija renovacijai, o nuo 2013 metų, kai startavo programa, tam skirta 700 mln. eurų.

D.Matonienė džiaugėsi, kad jau renovuota tūkstantis namų šalyje, o vien šiemet beveik 300.

"Finansiniai pajėgumai dideli tik tiek, kad viskas vyksta etapais. Namai, kurie pirmiausia viską susiderino, kurie pirmiau pasiruošė renovacijai, pirmiau gaus ir finansavimą", – dėstė viceministrė.

D.Matonienė taip pat atkreipė dėmesį, kad dar tūkstantis namų yra jau gavę finansavimą renovacijai, ir darbai vyksta.

"Jie turi spėriai dirbti, kad nebūtų užšaldomos lėšos. Dabar yra labai daug sutarčių, kurios pratęsiamos dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Nebaigia darbų, kaip buvo suplanavę. Atsakingai žiūrime į pajėgumus. Jei tūkstantis namų dar procese ir būtų paleista dar, akivaizdu, kad darbai nebūtų baigti laiku", – atkreipė dėmesį vicemininistrė.

Tačiau, anot D.Matonienės, nežiūrint į tai, yra pasirašyta sutartis su Šiaulių banku ir baigtos visos procedūros, kad šis išduotų paskolas renovacijai.

Taip pat baigiama derinti, kad tą patį darytų ir SEB bankas. Iš dalies paskolas teikia ir "Swedbank".

"Bus keturi tarpininkai, o nebe trys. Žmonėms jokio skirtumo, kuris bankas ar Valstybės investicinis fondas skirs lėšas. Svarbiausia, kad gautų finansavimą", – tikino viceministrė.

Džiaugėsi Klaipėdos rezultatais

D.Matonienė aiškino, kad daugiabučiuose namuose, kurie pasirinko banką, bet negauna iš jo finansavimo renovacijai, nereikės organizuoti balsavimų iš naujo.

"Tegul administratorius susisiekia su manimi. Viską aptarsime, išsiaiškinsime. Žiūrėsime, kokie galimi keliai. Pasakysiu, kur galima kreiptis. Įvertinsime kiekvieną namą konkrečiai. Žmonės tikrai nėra palikti likimo valiai. Finansavimą renovacijai jie gaus. Labai rūpinamės ir atsakingai žiūrime", – aiškino viceministrė.

D.Matonienė džiaugėsi, kad Klaipėdoje renovacija vyksta sparčiai. Nuo 2013 m. čia renovuota 50 namų. Klaipėda veržiasi į renovacijos lyderes šalyje.

"Renovacija yra iššūkis. Medalius reikėtų įteikti visiems administratoriams. Jie atlieka labai didelį ir sunkų darbą", – pabrėžė viceministrė.

Daugiabučių namų renovacija, kurią praėjusių metų vasarą buvo įšaldęs rangovo bankrotas, artėja prie pabaigos. Namų administratoriai neslepia, kad reikėjo įveikti daug sunkumų, bet visas problemas pavyko išspręsti.

Išsivežė ir langus

Į nepavydėtiną situaciją buvo patekę Kretingos gatvės 11 ir 15 daugiabučiai namai, kuriuos administruoja įmonė "Paslaugos būstui".

Juose renovaciją vykdė įmonė "Šilo statyba". Rugpjūtį pastatuose darbus įpusėjusi bendrovė kreipėsi į teismą dėl bankroto paskelbimo.

Minėtų namų gyventojai atsidūrė nežinioje, kas bus toliau. Gyvenimo sąlygos buvo nepavydėtinos. Visur buvo pilna dulkių, plytų. Gyventojams teko toliau verstis be balkonų.

Pastatuose nebuvo įrengtos šildymo sistemos. Kretingos gatvės 11-ajame name subrangovas net išmontavo langus laiptinėse.

Įmonės "Paslaugos būstui" direktorė Regina Uznienė pasakojo, kad dabar visos problemos išspręstos. Renovacija Kretingos gatvės 11 ir 15 namuose artėja prie pabaigos.

"Liko visai nedaug. Pirmiau turėtų būti baigtas Kretingos gatvės 11 namas. Jame liko užbaigti fasado ir balkonų apdailą. 15-ajame name taip pat reikia užbaigti statybinius darbus, tačiau jų yra daugiau nei 11-ajame", – komentavo vadovė.

Kada tiksliai bus baigti darbai, anot R.Uznienės, priklausys ir nuo orų. Tačiau numatoma, kad Kretingos gatvės 11 namas pabaigtuvių turėtų sulaukti kovą, o balandį darbus vertintų valstybinė komisija.

Kretingos gatvės 15-ajame name – mėnesiu vėliau.

"Tikimės, kad jau niekas nesutrukdys", – vylėsi direktorė.

Lengvatų nesulaukė

R.Uznienės teigimu, renovacija šiuose Kretingos gatvės namuose nebaigta numatytu laiku – praėjusių metų pabaigoje. Bankrutavus rangovui, iki Naujųjų pavyko įrengti tik šildymo sistemą.

Direktorė atkreipė dėmesį, kad du mėnesius užtruko procedūros, kai reikėjo nutraukti sutartį su rangovu, kuris kreipėsi dėl bankroto, išsirinkti naują ir pasirašyti sutartį.

"Nors situacija buvo ekstremali, turėjome vadovautis įprasta tvarka. Jokių lengvatų mums nebuvo daroma. Turėjome išlaikyti visas procedūras, terminus. Paskelbus konkurso nugalėtoją, laukti 15 dienų. Visos procedūros truko du mėnesius, o darbai nevyko", – prisiminė vadovė.

Anot R.Uznienės, tokiose ekstremaliose situacijose, kai ypač svarbus laikas, reikėtų taikyti paprastesnę tvarką, tačiau tokio mechanizmo nėra.

"Manau, kad ne tik šiose situacijose turėtų viskas vykti greičiau ir paprasčiau, bet ir visame modernizacijos procese", – komentavo direktorė.

Įtakos užtrukusiems darbams, vadovės teigimu, turėjo ir tai, kad jie nusitęsė į žiemos laikotarpį ir nepalankūs orai trukdė vykdyti renovaciją.

Valstybės paramos neprarado

Pasak R.Uznienės, nors Kretingos gatvės 11 ir 15 namų renovacija užsitęsė, gyventojai neprarado 40 proc. valstybės paramos.

Direktorė taip pat pabrėžė, kad rangovui pinigai buvo mokami už atliktus darbus. Tad dėl to gyventojai nuostolio nepatyrė.

Tačiau jie turėjo mokėti kredito palūkanas ir už tą laikotarpį, kurio metu darbai nevyko.

"Prašiau Finansų ministerijos, kad atsižvelgtų, jog darbai nevyko ne dėl gyventojų kaltės, o rangovo bankroto, bet ši nesureagavo. Tad žmonės patyrė nuostolį. Žinoma, subrangovai patyrė daugiau žalos", – tvirtino direktorė.

Problemų atnaujinamų namų gyventojams pridarė ne tik įmonė "Šilo statyba", bet ir bendrovė "Vikosta". Pastaroji uostamiestyje renovavo du daugiabučius namus – Manto gatvės 75-ąjį ir Malūnininkų gatvės 1-ąjį. Įmonė taip pat kreipėsi į teismą dėl bankroto paskelbimo.

"Manto gatvės 75-ąjį namą taip pat administruojame mes. Darbai jame turėjo būti baigti praėjusių metų spalį, tačiau užsitęsė dėl tų pačių priežasčių. Vis dėlto renovacijos darbai į pabaigą artėja ir šiame name", – pasakojo direktorė.

Paliko be stogo

Bankrutavusi bendrovė "Šilo statyba" renovacijos darbus taip pat vykdė penkiuose namuose, kuriuos administruoja bendrovės "Mano būstas" įmonės.

Tris iš jų – Liepų gatvės 34-ąjį ir 44A bei Manto 18-ąjį – prižiūri "Danės būstas", du – Kauno gatvės 3-iąjį ir 15-ąjį – "Vėtrungės būstas".

Bendrovės "Mano būstas" atstovas Paulius Ugianskis pasakojo, kad Liepų gatvės 34-ajame name, bankrutavus įmonei "Šilo statyba", situacija buvo nepavydėtina. Pastato šildymo vamzdynai ir šilumos mazgas buvo išpjauti.

Beveik tokia pat situacija buvo ir Kauno gatvės 3-iajame name. Šildymo sistema išpjaustyta, nauja danga uždengta tik pusė stogo, dalis pastato sienų nebaigta šiltinti ir tinkuoti.

Kauno gatvės 15, Liepų gatvės 44A ir Manto gatvės 18 namuose problemų nekilo, nes darbai nebuvo pradėti.

P.Ugianskis pasakojo, kad namais, kuriuose nutraukti darbai dėl rangovo bankroto, pasirūpinta. Prasidėjus šildymo sezonui, visuose pastatuose buvo sutvarkyta šildymo sistema.

"Kad gyventojai nepatirtų žalos, samdėme antstolį, kuris užfiksavo, kiek darbų atlikta. Taip užtikrinta, kad bankrutavusi įmonė negautų daugiau pinigų nei atlikta darbų", – aiškino atstovas.

Išgelbėtų pakeitimai

Pasak P.Ugianskio, gavus pranešimą apie tai, jog bendrovės "Šilo statyba" vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir ši nebegali vykdyti savo įsipareigojimų, sutartys nutrauktos. Paskelbtas konkursas naujam rangovui surasti.

"Pasirašius sutartis, nauji rangovai nedelsiant ėmėsi darbų", – tvirtino atstovas.

P.Ugianskis pasakojo, kad šiuo metu Liepų gatvės 34-ajame name šildymas tiekiamas, šildymo sistemos rekonstrukcija baigta. Kauno gatvės 3-iojo namo šildymo sistema veikia. Naujas rangovas ketina iki birželio užbaigti pastato renovaciją.

Namams, kuriuose "Šilo statyba" nebuvo pradėjusi renovacijos darbų, rangovai jau išrinkti, sutartys pasirašytos.

P.Ugianskis tvirtino, kad norint išvengti tokių situacijų reikėtų keisti teisinį daugiabučių namų modernizavimo programos reglamentavimą, nustatant, kad bankrutuojant rangovui sutarties dalies ar jos visos vykdymą galėtų perimti bankrutuojančio rangovo subrangovas, jeigu šis buvo pasitelktas tai sutarties daliai įvykdyti rangos darbų pirkimo pradžioje.

Taip pat, P.Ugianskio teigimu, tokiais atvejais reikėtų trumpinti valstybės ir savivaldybių institucijoms taikomus terminus veiksmams atlikti.

"Be abejo, sudarant sutartį su rangovu, visais be išimties atvejais būtina įtraukti reikalavimą iki darbų pradžios pateikti sutarties įvykdymo garantiją. Tada, bendrovei bankrutavus, nekils problemų dėl darbų apmokėjimo – sumą padengs draudimas, o naują rangovą bus lengviau išrinkti", – komentavo atstovas.

Bankrutavusi įmonė "Šilo statyba" turėjo atnaujinti ir Nidos gatvės 40-ąjį namą. Darbai jame nebuvo pradėti. Šiuo metu jam taip pat jau yra nupirkti rangos darbai.

Klaipėda – tarp lyderių

Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, panašių situacijų, kad renovacijos darbus vykdęs rangovas bankrutuotų jų neužbaigęs, kituose šalies miestuose nėra buvę.

Pasirodžius žiniai, kad renovaciją aštuoniuose namuose Klaipėdoje atlikusi įmonė "Šilo statyba" kreipėsi į teismą dėl bankroto paskelbimo, šios agentūros direktorius Valius Serbenta tvirtino, kad nuo bankroto niekas nėra apsaugotas.

Tokių dalykų nepavyks išspręsti ministro ar Vyriausybės nutarimu. Atskiros tvarkos, kuri palengvintų procedūras tokiais atvejais, taip pat nesukursi.

Renkantis rangovą renovacijai, patariama atidžiai išstudijuoti įmonės istoriją, darbus, paprašyti rekomendacijų. Pabrėžiama, kad tokios situacijos, į kurias pateko Klaipėdos namai, yra pavienės.

Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, nuo 2013 m. Klaipėdoje atnaujinta 40 daugiabučių.

Šiuo metu uostamiestyje renovuojami 84 namai. Lietuvoje – 881 daugiabutis.

"Vertinant Klaipėdą kitų šalies savivaldybių kontekste, galima tvirtinti, jog šiame mieste daugiabučių renovacijos procesai įsibėgėję gana sparčiai. Pagal atnaujintų daugiabučių skaičių šalyje Klaipėda yra penktoje vietoje – po Ignalinos, Vilniaus, Druskininkų ir Kauno", – tvirtino V.Serbenta.

Komentaras

Gediminas Onaitis

Ūkio viceministras

Mano žiniomis, renovacijos darbams įsigyti visada yra naudojamas mažiausios kainos pirkimo metodas, o pigiausios paslaugos visada turi žemesnės kokybės riziką. Perkant daugiabučių namų renovacijos darbus, įmanomas ir ekonominio naudingumo pirkimo būdas. Tokį pirkimą atlikti yra iš tiesų sudėtingiau, nes reikia specifinių žinių. Tačiau tai leistų pritraukti patikimesnius tiekėjus, kurie vengia pirkimų mažiausios kainos būdu, nes bijo susitepti reputaciją dėl prastos kokybės. Be to, pirkimas ekonominio naudingumo būdu reikštų, kad rangovai konkuruos dėl to, kas garantuos didesnį energijos sutaupymą. Todėl ateityje gyventojai patirtų mažiau išlaidų energijai, tokiu būdu laimėdami ne tik kokybės, bet ir finansiniu požiūriu. Toks pirkimo būdas nebūtinai reikštų ir didesnes pradines investicijas, nes rangovai būtų įpareigoti atsakingai įvertinti techninius sprendimus, atsisakant perteklinių priemonių. Trumpai tariant, tai leistų kokybės riziką visiškai perkelti rangovams, o būtent tokia situacija yra patraukli tikrai kvalifikuotiems ekspertams ir visiškai nepatraukli prastiems. Dar dirbdamas Energetikos ministerijoje inicijavau tokiu pat principu veikiančio renovacijos modelio taikymą viešųjų pastatų renovacijoje. Artimiausiu metu turėtų įvykti pirmieji viešųjų pastatų renovacijos pirkimai šiuo būdu. Užsienio ekspertų patirtis rodo, kad šio modelio taikymas turėtų tikrai pasiteisinti.

Net nuo namų byrančios plytos kai kurių klaipėdiečių neskatina imtis daugiabučių pastatų remonto. Į administratoriaus įspėjimus apie gresiantį pavojų bei rekomendacijas pradėti renovaciją tiesiog nekreipiama dėmesio.

Kelia pavojų

Nepavydėtina situacija susidarė Rūtų gatvės 13, Birutės gatvės 15 ir 17 namuose. Jau kurį laiką yra pastatų sienos – krenta raudonos plytos, jų sutrupėjusios dalys.

Namus administruojančios įmonės „Paslaugos būstui“ darbuotojai šiuos pastatus buvo priversti aptverti „Stop“ juosta. Taip praeiviai įspėjami apie krentančias plytas, o gyventojams primenama apie iškilusią problemą.

Įmonės „Paslaugos būstui“ direktorė Regina Uznienė pasakojo, kad su minėtuose namuose gyvenančiais klaipėdiečiais apie yrančius fasadus kalbama jau trejus metus.

Būstų savininkams siūloma renovuoti pastatus. Taip būtų ne tik atnaujintas fasadas, bet ir šildymo sistema, vamzdynai. Namas ne tik nebekeltų grėsmės gyventojams ir praeiviams, bet ir būtų taupus.

Tačiau, anot R.Uznienės, kol kas būstų savininkai nenori pradėti renovacijos, o administratorius negali įpareigoti jų imtis tokių darbų.

Geriausiu atveju šioje situacijoje prižiūrėtojas gali pasirūpinti, kad trupančios namo fasado plytos būtų pakeistos naujomis. Tačiau vadovė aiškino, kad pastarieji darbai yra labai brangūs.

Nuolatinis pavienių plytų keitimas gyventojams kainuos kur kas daugiau nei viso fasado remontas ir apšiltinimas.

„Problema labai rimta. Kalbame su gyventojais, aiškiname, kad reikia remontuoti visą fasadą, pradėti renovaciją, kad pavienių plytų keitimas problemos neišspręs. Tokie darbai sudėtingi ir daug kainuoja. Pakeisi dalį ištrupėjusių plytų, o po kiek laiko darbus teks kartoti kitoje vietoje“, – aiškino vadovė.

Nugriuvo namo siena

R.Uznienės teigimu, jei gyventojai nieko nedarys, problema tik aštrės. Per ištrupėjusias vietas į sienas pateks vanduo ir jas ardys. Problemų kils ir butuose. Dėl susikaupusios drėgmės pradės pelyti sienos.

Dėl nesandarių konstrukcijų reikės daugiau šilumos pastatui šildyti. Už tai turės mokėti gyventojai.

Galiausiai pastato sienos gali griūti, kaip tai pernai spalį nutiko viename Debreceno gatvės name. Jo gyventojai taip pat laiku neapsisprendė remontuoti fasado, nepripažino, kad sienos yra visų nuosavybė.

Analogiška situacija buvo ir Birutės gatvės viename name.

„Žmonės niekaip nesupranta, kad namo konstrukcijos, mūrai, stogas, kanalizacija, stovai, balkonai yra visų būstų savininkų nuosavybė. Anksčiau ar vėliau jas reikės suremontuoti. Geriau problemą spręsti iš karto. Tada ir darbai kainuos pigiau“, – pabrėžė vadovė.

Renovacijai – palankus metas

R.Uznienė pasakojo, kad problemų dėl krentančių plytų kilo ir keliuose kituose įmonės „Paslaugos būstui“ prižiūrimuose pastatuose. Tarp jų – Rūtų gatvės 15, Manto gatvės 92 ir 94 namuose.

Vadovė džiaugėsi, kad jų gyventojai pradėjo spręsti problemą – apsisprendė renovuoti namus.

Anot R.Uznienės, dabar tam labai palankus metas. Iki 2015-ųjų modernizacijos darbams galima iš valstybės gauti iki 40 proc. paramą. Gyventojams nekainuoja ir projektų parengimas, techninė priežiūra, administravimas po renovacijos. Šiuos darbus taip pat kompensuoja valstybė.

„Buvo pasakyta, kad po 2015 metų tokios didelės paramos nebus. Tad dabar labai palanki proga pradėti renovuoti daugiabučius namus“, – akcentavo vadovė.

Abejonės – nepagrįstos

Pasak R.Uznienės, gyventojai turi įvairių nuogąstavimų dėl renovacijos. Kai kuriems nepagrįstų abejonių pradėti darbus kelia planuojamas euro įvedimas.

Kitas dažnas gyventojų argumentas, kodėl nereikia pradėti renovacijos, – pinigų trūkumas.

„Euras neturi įtakos modernizacijai. Įvedus naują valiutą, mokesčius vis tiek reikės mokėti. Renovacijai reikia investicijų, tačiau jos atsiperka. Žmonės gauna mažesnes sąskaitas už šildymą.

Jei gyventojai nesiims renovacijos, tai daugiau pinigų išleis orui šildyti, o geresnės gyvenimo kokybės nebus“, – komentavo vadovė.

R.Uznienė pabrėžė, kad gyventojai patys turi apsispręsti dėl renovacijos. Tik jų sprendimas lemia, ar tenka gyventi griūvančiame name, nuolat leisti pinigus pavienių plytų pakeitimui, gauti dideles sąskaitas, ar investuoti, atsinaujinti, tapti taupiu namu ir išspręsti visas pastato problemas.

Miesto politikų noras priversti savininkus sutvarkyti vertybėmis pripažintus pastatus sukėlė nerimą jų administratoriams. Pabrėžiama, kad gyventojai nėra finansiškai pajėgūs vien tik savo lėšomis suremontuoti tokius namus.

Paramos negavo

Galimybės, kaip priversti saugomų pastatų savininkus imtis remonto, prieš porą savaičių buvo aptarinėjamos Klaipėdos savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitete.

Tarp namų, kuriuos reikia tvarkyti, paminėtas ir Minijos gatvės 1 pastatas. Anot jį administruojančios įmonės "Paslaugos būstui" direktorės Reginos Uznienės, politikų diskusija privertė sunerimti.

"Šis pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Jis tikrai baisus, reikia remontuoti. Bandėme net paramą darbams gauti, tačiau nesėkmingai", – pasakojo vadovė.
Minijos gatvės 1 numeriu pažymėto pastato yra saugoma priekinė, prie gatvės esanti fasado dalis. Pasak R.Uznienės, apie jo remontą jau galvojama seniai, bet gyventojai nėra patys pajėgūs sumokėti už darbus.

Pastate yra septyni butai. Jų plotai nėra dideli – 30, 50, 60 kv. metrų. Vienas iš butų priklauso savivaldybei. Taip pat yra 100 kv. metrų ploto komercinės patalpos. Jose anksčiau veikė vaistinė. Dėl prastos pastato būklės dabar šios patalpos tuščios.

Reikėtų apie 1 mln. litų

Skaičiuojama, kad vien pastato fasado remontui reikėtų maždaug 200 tūkst. litų. Namo kapitalinis remontas, kurio metu būtų atnaujinta šildymo sistema, vamzdynai, atsieitų apie milijoną litų.

"Kadangi pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių sąrašą, jo remontui keliami didesni reikalavimai. Reikia išsaugoti fasadą, o tai kainuoja. Namo gyventojai nėra turtingi. Jie neturi tokių pinigų", – tvirtino vadovė.

R.Uznienė pasakojo, kad prieš ketverius metus buvo kreiptasi dėl paramos pastato fasado remontui į savivaldybės Paveldosaugos skyrių, tačiau nesėkmingai.

"Negavome nei pinigų, nei jokio atsakymo, ar šie bus skirti. Jei gautume bent 50 proc. paramą fasado remontui, galėtume gyventojus griežčiau raginti imtis darbų", – pasakojo R.Uznienė.
Negavus paramos, administratorius ieškojo ir kitų išeičių. Bandė sutelkti gyventojus namo renovacijai.

"Organizavome susirinkimą. Į jį atėjo tik vienas žmogus. Kol nėra gyventojų sutikimo, pradėti procedūrų dėl pastato atnaujinimo negalime", – pabrėžė vadovė.

Problemų kelia ir gatvė

R.Uznienės teigimu, minėto pastato fasadui kenkia ir per arti esanti Minijos gatvė. Kai palyja, pro šalį važiuojantys automobiliai namo fasadą visada aptaško – jis būna šlapias iki 1–1,5 metro aukščio.

"Fasadas būna ne tik purvinas, bet ir drėgmė kenkia tinkui. Atnaujinimas nieko nepadės. Palijus, važiuojant automobiliams, jis vėl bus aptaškomas. Drėgmė ardys tinką. Kaip atnaujinti, plėsti gatves, sprendžia miesto valdžia. Tad savivaldybė turėtų padėti Minijos gatvės 1-u numeriu pažymėtam pastatui – prisidėti prie jo remonto, pastatyti sienutę, kuri apsaugotų nuo iš gatvės tykštančio vandens", – akcentavo direktorė.

R.Uznienė pridūrė, kad šiuo atveju administratorius stovi ant lieptelio ir nežino, ką daryti.

"Skirti baudas administratoriams yra lengviausia, bet problemos tai neišspręs. Savivaldybei vertėtų pagalvoti, kaip padėti tokių namų gyventojams. Savo jėgomis, kad ir kartu su administratoriaus pagalba, jie negali išsikapstyti – atnaujinti namo", – tvirtino vadovė.

Turi rūpintis gyventojai

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška pasakojo, kad saugomų pastatų fasadams tvarkyti lėšų iš paveldosaugos programos nėra skirta jau ketverius metus.

Tačiau Minijos gatvės 1 namui gauti paramą būtų problemiška. Šis pastatas yra įrašytas į Kultūros vertybių sąrašą, bet nėra saugomas nei valstybės, nei savivaldybės.

"Tokiam pastatui taikoma tik pradinė apsauga. Gauti didesnę paramą iš Kultūros paveldo departamento jam beveik neįmanoma", – teigė vedėjas.

Tačiau, V.Juškos teigimu, šio pastato fasado priekinė dalis yra saugoma ir ją remontuojant reikia laikytis tam tikrų reikalavimų, kad šis nepakistų. Vedėjas pabrėžė, kad rūpintis pastatu turi patys gyventojai. Tai yra jų turtas, o tik paskui yra valstybės ar savivaldybės interesai.

"Žmogui turi rūpėti, kad pastatas būtų tvarkingas, o finansiniai dalykai skaudūs visiems", – padarė išvadą V.Juška.

Anot vedėjo, šiuolaikiškų priemonių suremontuoti fasadą, kad jam nekenktų pravažiuojančių automobilių užteškiamas lietaus vanduo, tikrai yra.

Į vis labiau įsisiūbuojantį senųjų daugiabučių modernizavimą uostamiestyje aktyviau įsijungia ir tų namų gyventojai, kurie nėra susibūrę į bendrijas. Techniškai ir juridiškai sudėtingo proceso labirintuose žmonės gali jaustis drąsiau ir tvirčiau – pagalbos ranką jiems ištiesia pastatų administratoriai.

Naudą pajus šimtai šeimų

Uostamiesčio bendrovės "Paslaugos būstui" vadovė Regina Uznienė pasakojo, jog šiuo metu daugiabučių modernizavimo programoje dalyvauja 35 šios įmonės administruojami gyvenamieji namai. Šešiuose jų pluša statybininkai, ir kai kuriuose jau įgyvendinta daugiau nei 50 proc. numatytų rangos darbų.

Šiuo metu "Paslaugos būstui" administruoja pusketvirto šimto Klaipėdos gyvenamųjų namų. Tačiau, anot pašnekovės, 10 proc. renovuojamų ar planuojamų atnaujinti namų neatspindi realios statistinės situacijos.

"Tarp administruojamų gyvenamųjų pastatų mūsų įmonė turi nemažai 3–5 butų namų. Tuo tarpu modernizavimo procese dalyvauja daugiabučiai, kuriuose yra po keliasdešimt butų. Tad šiuo atveju reikėtų vertinti gyventojų, kurie pajus renovacijos naudą, skaičių", – įvertino R.Uznienė.

Įmonės vadovės akimis, vis daugiau klaipėdiečių nori gyventi gražiau ir taupiau. Kaip pastebėjo pašnekovė, bene aktyviausi – šiaurinės bei centrinės miesto dalies gyventojai.
Nesunkiai galima pastebėti, kaip sparčiai keičiasi Miško kvartalo daugiabučių veidas, modernizuojami ar planuojami atnaujinti bendrovės "Paslaugos būstui" administruojami namai Panevėžio, Kretingos, Geležinkelio, Kadagių, Herkaus Manto, Tilžės, Pilies gatvėse, Taikos prospekto pradžioje.

Lyg grandininė reakcija

"Džiugu, kad gyventojai priima protingus, ilgam jų gyvenimą pagerinsiančius sprendimus. Žinoma, žmonės darosi aktyvesni, kai mato, kaip tvarkosi jų kaimynai, kai sužino, kokia yra reali renovacijos nauda. Geri pavyzdžiai užkrečia – tai kaip grandininė reakcija", – pripažino pašnekovė.

Įmonės vadovė svarstė, jog galbūt dėl tokių užkrečiamų pavyzdžių stokos renovacijos reikalai stringa pietinėje miesto dalyje.

"Štai nors "Laukininkų valdose" daugiabučiai sąlygiškai naujesni, susiduriame su gausybe problemų: tai ir kiauros sienos, per kurias skverbiasi vanduo, šaltuoju metu laiku jos peršąla, lopyk nelopęs, susidėvėję vamzdynai, kitos konstrukcijos. Deja, žmonės gana pasyvūs. Neseniai Vyturio gatvės 5 namo gyventojai pritarė renovacijai, pirksime investicinį planą, žiūrėsime, kaip žmonės jį įvertins. Tad jei galiausiai bus įgyvendintas vienas kitas renovacijos projektas, galbūt reikalai pajudės ir šiame Klaipėdos rajone", – vylėsi pašnekovė.

Kiek vangiai į renovacijos procesą įsijungia ir namų, kuriuose nėra centrinio šildymo, savininkai. Tokių įmonė nemažai administruoja Tauralaukyje, Melnragėje, Giruliuose, centre – Tulpių, Gėlių ir kitose gatvėse.

"Šiems gyventojams taip pat siūlome susipažinti su gyvenamųjų namų modernizavimo programa, juo labiau kad Aplinkos ministerija yra numačiusi į renovacijos darbus įtraukti ir vadinamuosius "kvadinius" namus", – apie galimybes kalbėjo R.Uznienė.

Svarbiausia gyventojų valia

Pašnekovės teigimu, "Paslaugos būstui" atlieka didžiulį darbą, ne tik gyventojams suteikdama visą įmanomą informaciją, bet ir tarpininkaudama sudėtinguose procesuose.
Daugiabučių administratorius rengia susirinkimus, organizuoja energinio naudingumo sertifikatų, investicinio plano, statinio techninio projekto, techninės priežiūros, rangos darbų konkursus.
"Bet kokiu atveju svarbiausia – pačių gyventojų valia, pirmiausia jie patys turi norėti renovacijos, sutartinai priimti šį sprendimą. Mes savo ruožtu darome viską, kas mums, kaip administratoriams, priklauso, ir net daugiau. Gal net kartais į tuos procesus kišamės per daug, bet tiesiog norisi, kad viskas vyktų sklandžiai, operatyviai, teisingai, – šypsojosi pašnekovė. –

Ir pačius žmones raginčiau būti labiau sąmoningesnius, pakantesnius, nes statybų metu neišvengiamai tenka susidurti su tam tikrais nepatogumais."

Atnaujinti – kompleksiškai

Anot R.Uznienės, nors nemažoje dalyje administruojamų daugiabučių įvairūs darbai atliekami etapais, visada naudingiau rinktis kompleksinę renovaciją.
"Renovacijos programa nesuteikia galimybės atnaujinti namą etapais. Tokiu atveju, atsiskaitant už darbus išsimokėtinai, rangovai nustato dideles kainas. Tuo tarpu modernizuojant daugiabučius kompleksiškai, paskolą palankiomis sąlygomis galima išsimokėti per 20 metų. Gyventojai iš karto pajaučia renovacijos naudą, gyvena patogiau, taupiau, be to, padidėja ir paties būsto vertė", – privalumus įvardijo pašnekovė.

Statistika byloja, jog kompleksiškai renovuotuose namuose šilumos suvartojama 60–70 proc. mažiau, ir tai neretai yra geresni rodikliai nei naujos statybos daugiabučiuose.
R.Uznienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog asmenims, kurie gauna kompensacijas už šildymą, valstybė kompensuoja 100 proc. išlaidų.

Statistika

Klaipėdoje yra per 1600 gyvenamųjų namų, kuriems tiekiamas centralizuotas šildymas. Dauguma (97 proc.) šių namų yra daugiabučiai, pastatyti ar statybos leidimus gavę iki 1993 m. Būtent šių pastatų savininkai gali gauti valstybės paramą pagal Daugiabučių namų atnaujinimo programą. Populiariausios atnaujinimo priemonės yra išorės sienų šiltinimas, langų, balkonų durų keitimas, stogo atnaujinimas. Iki šiol aktyviausiai daugiabučiai atnaujinami Panevėžyje. Šios savivaldybės investicijų dydis pastatų atnaujinimui sudarė 17 proc. visų programoje dalyvaujančių savivaldybių. Aktyvios buvo ir Vilniaus, Klaipėdos ir Tauragės miestų savivaldybės – atitinkamai 10 ir 8 proc. investicijų. Apklausus atnaujintų daugiabučių gyventojus paaiškėjo, kad po daugiabučio namo atnaujinimo jų turto vertė padidėjo 15–20 proc. Net 95 proc. gyventojų pareiškė, kad patartų ir kitoms bendrijoms dalyvauti atnaujinimo programoje.

Šaltinis: atnaujinkbusta.lt.

Paskelbus oficialią šildymo sezono pradžią, klaipėdiečiai priversti pradėti šildyti daugiabučius namus, nors butuose dar yra šilta. Pabrėžiama, kad neįmanoma gauti visų būstų savininkų sutikimo.

Kauno gatvės 19 namas šildymo sezono nepradeda iki paskutinės minutės. Numatoma, kad jis bus įjungtas ketvirtadienį, kada baigsis laikas, per kurį šildymo sistemų prižiūrėtojai turi tai padaryti.

Namo bendrijos „Pamario kiemas“ pirmininkė Jūratė Žukauskaitė pasakojo, kad šildyti daugiabučio dar nepradėtų. Butuose yra šilta. Vyrauja 20-21 laipsnis šilumos – aukštesnė temperatūra nei reikalauja higienos normos.

„Tikrai dar nepradėtume šildymo sezono. Tačiau, norint jį įjungti name vėliau, reikia gauti visų būstų savininkų sutikimą, o tai yra neįmanoma. Jei būtų galimybė, dar nesišildytume“, – pabrėžė J.Žukauskaitė.

Didžiose daugiabučių namų bendrijose taip pat nėra nė vieno namo, kurio gyventojai nukeltų šildymo sezono pradžią. Namų administratoriai ir nesulaukė nė vieno tokio prašymo.

„Matyt, visiems yra šalta. Ankstesniais metais yra buvę atvejų, kai namas šildymo sezoną pradėdavo vėliau, bet šiemet – ne“, – tvirtino įmonės „Mano būstas LT“, kuriai priklauso šešios uostamiesčio daugiabučius administruojančios įmonės, Klaipėdos regiono vadovas Mindaugas Genys.

Bendrovių „Vitės valdos“ ir „Debreceno valdos“ direktorius Jevgenij Sakovskij atkreipė dėmesį, kad naktimis yra šalta, o artimiausiu metu prognozuojama neigiama oro temperatūra.

„Gyventojai supranta, kad šildymo sezonas prasideda laiku. Dažniausiai namai nori anksčiau pabaigti šildymo sezoną, bet ne vėliau jį pradėti. Kai vidutinė paros temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių, butuose šalta. Dažniausiai žmonės vis tiek šildosi elektra ir nelabai ką sutaupo“, – pasakojo J.Sakovskij.

Įmonių „Paslaugos būstui“ ir „Laukininkų valdos“ direktorė Regina Uznienė pasakojo, kad kai kurie gyventojai pageidavo, kad šildymo sezonas būtų pradėtas anksčiau nei paskelbta jo pradžia.

„Tokių skambinančiųjų buvo. Daugiabučiuose namuose gyvena įvairūs žmonės. Suaugę žmonės dar gali kentėti, bet mažamečiai vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės – ne. Nepataupysi“, – teigė vadovė.

M.Genys įspėjo, kad užtempti šildymo sezono pradžią daugiabučiuose namuose nerekomenduojama, jei nesišildoma kitais įrenginiais.
„Tokiais atvejais sužindyti įšalusias sienas reikės daugiau šilumos. Aišku, jei žmonės dar nepradėtų šildymo, sutaupytų“, – tvirtino M.Genys.

Algis Gaižutis

Klaipėdos savivaldybės butų ir energetikos poskyrio vedėjas

Reikalaujama, kad šildymo sezono pradžios nukėlimui pritartų visi būstų savininkai, jog nebūtų pažeistos mažumos teisės. Jei namas to nepaiso, nesišildo ir gaunamas skundas, tada pirmiausia būtų paprašoma administratoriaus ar bendrijos įjungti šildymą. Jei šis to nepadarytų, tada būtų tiriamas skundas. Nustačius, kad pažeistos gyventojo teisės, administratoriui ar bendrijos pirmininkui gresia nuobaudos.