„2023-ieji metai gyvenamojo būsto rinkoje buvo išties unikalūs. Dėl padidėjusių įmokų bankams už paskolas staiga ėmė stoti pardavimai, tačiau būsto kainos toliau kilo. Tai – unikalus reiškinys, dėl kurio vystytojams tenka sukti galvas kaip paskatinti pardavimus“ – sakė Remigijus Pleteras, daugiabučių plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas.

Pasak jo, šiandien tie laikai, kai butai buvo parduodami dar nepastatyti, jau praeityje.

„Šiandien daugumos vystytojų tikslai yra parduoti jau pastatytus ar šiuo metu statomus namus. Didesni gali projektus įšaldyti ir laukti geresnių laikų, tačiau mažesniems reikia pardavimų tolesnei plėtrai, todėl rinka pildosi įvairiais pasiūlymais, akcijomis ir nuolaidomis“, – sakė R. Pleteras.

2024-ieji bus NT kainų augimo metai.

 

Eksperto teigimu, dauguma jų – tai „kosmetiniai“ pasiūlymai, tokie kaip skalbimo ar indų plovimo mašina dovanų. Kartais – su nuolaida parduodami parodiniai butai, kurių vertė pardavimų pradžioje įprastai būna išpūsta dėl pilnos apdailos ir baldų, kurie sukuria gražų vaizdą.

„Bonava Lietuva“ vadovas pripažįsta, kad jo vadovaujama bendrovė rinkai taip pat pateikė patrauklių pasiūlymų.

„Šiuo metų viename mūsų projekte Vilniuje naują būtą su pilna apdaila galima įsigyti už mažiau nei šimtą tūkstančių eurų“, – sakė R. Pleteras.

Už 99 tūkst. eurų siūlomi kiek daugiau nei 29 kv. metrų būstai su papildoma beveik 6 kv. metrų terasa A energetinės klasės name. Butuose suprojektuotos bendros virtuvės ir svetainės erdvės, atskiros miegamojo zonos, atskiri holai bei vonios kambariai.

„Šiai dienai tai – bene mažiausia kaina sostinės rinkoje už visiškai įrengtą tokios kvadratūros būstą pirminėje rinkoje“, – teigė R. Pleteras ir pridūrė, jog tokia kaina yra patraukli tiek asmenims, ieškantiems pirmojo būsto sostinėje, tiek siekiantiems investuoti.

„Tai – suma, kurią investuojantys dažnai gali sumokėti be banko paskolos ir tikėtis solidžios grąžos iš nuomos. Taip pat tai – patraukli suma karjerą pradedantiems asmenims, nes pradinis įnašas nėra didelis lyginant su tuo, kas siūloma rinkoje, o banko paskolos įmoka net šiomis dienomis būtų mažesnė nei tokio būsto nuomos kaina“, – aiškino R. Pleteras.

Ekspertas sako, kad remiantis ekonominėmis prognozėmis, tarp jų ir Lietuvos banko, ir Europos Centinio Banko, atlyginimai šalyje šiemet ir toliau kils, nebedidės palūkanų normos, toliau mažės infliacija.

„Visa tai suponuoja geresnį būsto įperkamumą, ypač patraukliomis kainomis, o rinkos atsigavimas prognozuojamas antroje metų pusėje“, – sakė „Bonava Lietuva“ vadovas R. Pleteras bei pridūrė, kad ir 2024-ieji bus NT kainų augimo metai.

Tad dabar nekilnojamojo turto vystytojai sako, kad, sudėjus visus iššūkius, vilniečiai šiandien teišgali įsigyti pigiausią būstą. Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su nekilnojamojo turto bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovu Remigijumi Pleteru.

– Kas lėmė tokią situaciją ir kada butai pradės pigti?

– Pastaruosius dvejus metus labiausiai lėmė kainų kilimas. Kas lėmė kainų kilimą yra įvairialypės priežastys. Kalbant apie globalias priežastis, per pandemiją pagrindiniai pasaulio bankai liejo dideles pinigų sumas, dėl to žmonės, stengdamiesi apsaugoti savo santaupas, puolė pirkti nekilnojamąjį turtą. Pandemijai slobstant bei sparčiai atsigaunant ekonomikoms sutrūkinėjo žaliavų tiekimo grandinės, tad pabrango žaliavos. Kitos priežastys – lokalios. Sparčiausiai augantis iš Baltijos šalių sostinių Vilnius, kuriame yra didelis būsto poreikis, bet Savivaldybės darbas yra ypač sulėtėjęs derinant ir išduodant statybų leidimus.

Dabartinė kainų situacija lemia tai, kad vis mažiau dairomasi į prestižinį būstą.

– Kas yra pigiausias būstas?

– Šiuo metu pats pigiausias būstas Vilniuje kainuoja 2 tūkst. eurų ir daugiau už kvadratinį metrą. Kainos kreivė einant metams kilo nuosekliai ir sveikai, panašiame infliacijos lygyje. Dažniausiai netgi mažiau nei atlyginimų augimas, tad būsto įperkamumas visuomet buvo pakankamai aukštas. Tačiau pastaruosius dvejus metus kilimo skaičius tapo dviženklis ir praktiškai nevaldomas. Pernai metais būsto kainos pakilo 24 proc. Šių metų pirmąjį pusmetį yra beveik 9 proc. kilimas. Šie skaičiai neramina. Būsto kainos kyla labiau nei atlyginimai.

– Kaip atrodytų pigiausias butas?

– Jeigu kalbėtume apie Vilniaus miesto periferiją, būstas turėtų būti pakankamai erdvus, kad būtų kuo didesnė kvadratūra. Tačiau tokiu atveju suminė išraiška – didelė. Labiausiai nekilnojamojo turto kainą lemia vieta. Toks butas turėtų būti vieno kambario arba studijinio tipo nedidelis butukas 35–45 kvadratinių metrų ploto. Tenka pripažinti, kad Vakarų Europoje praktiškai tik Lietuvoje mes turime dalinės apdailos sąvoką. Drįsčiau pastebėti, kad ir čia būtų dalinė apdaila, kas kitose šalyse yra nesuvokiama, nes ten būstas parduodamas su visa apdaila. Žmonėms, įsigijusiems tokį būstą, dar tektų kovoti su apdailos medžiagų kainomis ir įrengimo kaštais.

– Stebuklingos infrastruktūros ar parkavimo vietos irgi nereikėtų tikėtis, tiesa?

– Jeigu parkavimo vieta nėra įsigyjama, tai praktiškai neegzistuoja projektų, kur galima laisvai statyti mašiną.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek žmonių gali įpirkti geresnį, brangesnį būstą?

– Reikia pripažinti, kad būstą įsigyti sostinėje gali ne visi žmonės. Dabartinė kainų situacija lemia tai, kad vis mažiau dairomasi į prestižinį būstą. Jaunos poros ir kiti žmonės bando įsigyti bent kokį stogą virš galvos.

– Kaip prognozuojate, kiek bus pastatytų ir neparduotų būstų ir kada kainos ims kristi?

– Kainas lems šis ruduo tiek pasaulinėje ekonominėje situacijoje, tiek mūsų šalyje. Tačiau Vilniaus situacija yra šiek tiek kitokia, nes jis yra labai sparčiai augantis, jame yra labai daug tarptautinių paslaugų centrų, kur dešimtys tūkstančių darbuotojų eksportuoja paslaugas į visą pasaulį ir gauna europietiškus atlyginimus. Todėl dar nedrįsčiau prognozuoti kainų kritimo. Iš šios dienos perspektyvos, kainos galėtų stagnuotis bei išlikti stabilios 1–2 metus.

– Kokia nekilnojamojo turto situacija kitose šalyse?

– Nekilnojamojo turto kainos visoje šiaurės Europoje kilo labai panašiai kaip Lietuvoje. Tai lėmė lygiai tos pačios globalios priežastys bei būsto stoka vietinėse rinkose. Mes koreliuojame su visa Europa.

Tai, pasak įmonės atstovų, verčia peržiūrėti planus ir drąsiau vertinti perspektyvas Vilniuje.

140 hektarų – apytiksliai tiek žemės, skirtos gyvenamųjų būstų statybai, šiuo metu parduodama sostinėje. Tai paaiškėjo įmonei rugsėjo mėnesį paskelbus apie pirmojo sklypo paieškas Vilniuje.

„Vos paskelbėme žinią, kad Vilniuje ieškome sklypo mūsų pirmajam projektui vystyti, ėmė plūsti pasiūlymai. Per 60 dienų sulaukėme net 80-ties pasiūlymų įsigyti gyvenamosios paskirties žemę. Bendra visų pasiūlymų vertė – daugiau nei 170 mln. eurų“, – sako Remigijus Pleteras, „Bonava Lietuva“ generalinis direktorius.

Įvertinus gautus pasiūlymus teigiama, jog toli gražu ne visi atitinka bendrovės reikalavimus, tačiau dalis jų išties verti dėmesio. „Jei pradžioje vylėmės sudaryti tik vieną pirkimo sandorį iki Naujųjų metų, šiuo metu rimtai vertiname du ar net tris pasiūlymus“, – sako įmonės vadovas.

Tai reiškia, kad skandinavų milžinė jau kitais metai galimai pradės vystyti ne vieną daugiabučių kompleksą, o kelis. „Šiuo metu vyksta diskusijos su akcininkais, tačiau galiu atskleisti, jog linkstama pritarti spartesnei plėtrai Vilniuje nei buvo numatyta anksčiau“, – pažymi R. Pleteras.

Tokį sprendimą, jo teigimu, diktuoja pati rinka, kuri „turi ką pasiūlyti“. Bendrovės atstovas patikina, kad jau kitų metų pradžioje žiniasklaidai ir visuomenei bus atskleistos pirmųjų sandorių detalės ir pateiktos būstų vizualizacijos su preliminariais įkainiais.

„Bonava Lietuva“ anksčiau skelbėsi ieškanti sklypų, atitinkančių motininės skandinavų kompanijos viziją. Bendrovė pabrėžia turinti aiškiai nubrėžtus kriterijus, kuriais vadovaujasi kiekvienoje šalyje, siekiant išlaikyti skandinavišką dvasią. Vertinama viskas, kas gyventojams svarbu renkantis būstą: vieta mieste, saugumo kriterijai, galimybės įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, taip pat tai, kaip arti yra artimiausios mokyklos ir darželiai, kokia viešojo transporto infrastruktūra, ar netoliese yra laisvalaikio ir pramogų zonos. 

Iki šiol „Bonava“ veikė Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Danijoje, Norvegijoje, Rusijos mieste Sankt Peterburge, Estijoje ir Latvijoje. Visoje įmonių grupėje šiuo metu statoma daugiau nei 10 000 būstų. Nuo 2004 m. Baltijos šalyse bendrovė yra įrengusi net 2,5 tūkst. butų.

2018 m. kompanijos pardavimo pajamos siekė 1,4 mlrd. eurų. Didžiausią kompanijos pardavimų dalį 2018 m. sudarė Vokietijos (41 proc.) ir Švedijos (28 proc.) rinkos, Danijos ir Norvegijos – 9 proc. nuo visų pardavimų, Suomijos – 16 proc., Sankt Peterburgo – 4 proc., Estijos ir Latvijos – 2 proc. Lietuvoje įmonė veikia nuo gegužės mėnesio, o per artimiausius metus tikisi tapti rinkos lydere.

Suomijos kapitalo didžiausios Lietuvos nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės "Ober-Haus" vadovas Vytas Zabilius traukiasi iš įmonės, o jį nuo liepos 1-osios pakeitė jo pavaduotojas ir valdybos narys Remigijus Pleteras.

"Duodu galimybę jaunimui tobulėti, kiek gi galima būti direktoriumi. Lieku valdybos pirmininku, būsiu atsakingas už "Ober-Haus" darbą asociacijose, taip pat lieku Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos nariu ir Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentu. Taigi, dalyvausiu sprendžiant rimtus klausimus tarp akcininkų, o administracinį darbą patikiu savo pavaduotojui", - BNS sakė V.Zabilius, kuris bendrovei vadovavo nuo jos įkūrimo 1998 metais.

Jis teigė daugiau dėmesio planuojantis skirti nuosavam verslui.

"Esu vienas pagrindinių "Regroup" grupės akcininkų. Grupėje yra projektavimo ir nekilnojamojo turto projektų valdymo įmonės. Tad ten skirsiu truputį savo laiko. Rengiame detaliuosius planus, techninius projektus ir teikiame statybos valdymo paslaugas. Anksčiau gal kiek per mažai dėmesio tam skyriau", - BNS sakė V.Zabilius.

R.Pleteras "Ober-Haus" dirba 9 metus, jis yra įmonės valdybos narys. 2005-2009 metais jis vadovavo įmonės Būsto departamentui bei padaliniui Ukrainoje.

"Ober-Haus" apyvarta 2013 metais siekė 10,62 mln. litų - 48 proc. daugiau nei 2012-aisiais (7,18 mln. litų), įmonė turi 9 biurus. 2007 metais susijungus "Ober-Haus" ir "Realia Group", bendrovė tapo didžiausia ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Vidurio bei Rytų Europoje.