Kaip pranešė uostamiesčio policija, ketvirtadienį, apie 9.35 val., gautas pranešimas, kad Sausio 15-osios gatvėje, pirminiais duomenimis, nuo savo buto balkono ant renovuojamo namo stelažų nukrito žmogus.

Dėl patirtų sužalojimų 54 metų vyras nuvežtas į ligoninę.

Surinkta medžiaga dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

„Ugniagesiai 20 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių. Daugiausia iš jų – penkis kartus vyko šalinti medžių Alytaus apskrityje, tiek pat ir Šiaulių apskrityje. Kaune buvo gauti trys pranešimai“, – BNS sekmadienį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo poskyrio atstovas Konradas Liekis.

Pranešimai buvo gauti nuo 6 val. ryto šeštadienį iki 6 val. ryto sekmadienį.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdyba pranešė, kad šeštadienio vakarą, 19.21 val. buvo gautas pranešimas, kad Laisvės alėjoje pavojingai juda rekonstruojamo namo konstrukcijos.

Dėl stipraus vėjo judėjo rekonstruojamo pastato statybų metu naudojamos konstrukcijos ir apsauginė plėvelė. Pastato teritorija aptverta STOP juosta. Policijos pareigūnai apie situaciją informavo pastato savininką.

Tą pačią dieną, 15.29 val., buvo gautas pranešimas, kad Prienų rajone, Išlaužo seniūnijoje, Dambravos kaime, Juodupės gatvėje, ant kelio nuvirto medis ir nutraukė elektros laidus.

Atvykus ugniagesiams įvykio vietoje jau buvo atvykę ESO avarinės tarnybos  darbuotojai.

Prieš vidurdienį šeštadienį, Jonavos rajone, Užusalių seniūnijoje, Išorų kaime, rastas ant kelio užvirtęs medis. Jis buvo patrauktas, kelio danga nušluota.

Tą pačią dieną 13.56 val. ugniagesiai gavo Kauno autobusų stoties dispečerio pranešimą, kad nuvirtęs medis trukdo automobilių eismui.

Paaiškėjo, kad ant važiuojamosios kelio dalies buvo nuvirtęs medis, jis nutraukė gatvių apšvietimo elektros laidus.

Apie įvykį buvo informuotas Kauno miesto gatvių apšvietimo budėtojas. Kai atvyko avarinė tarnyba ir atjungė elektros tiekimą, medis nuo važiuojamosios kelio dalies patrauktas, kelio danga nušluota.

Vyriškio kūnas be išorinių sužalojimų rastas Laivės gatvėje prie renovuojamo namo, pranešė Šiaulių policija.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Portalo kauno.diena.lt skaitytojai pasidalijo vaizdo įrašu, kuris prieš kelias dienas buvo padarytas Birštone. Vaizdo įraše matyti, kaip renovuojant Vilniaus gatvės 10-ąjį namą darbininkai elgiasi visiškai neatsargiai ir nesaugiai.

Matyti, kad vienas darbininkas užlipęs ant kažkokios pakylos, vedančios nuo žemės link pirmojo aukšto langų. Jis tarsi stovi ant nedidelės atbrailos. Apačioje primėtyta įvairių statybinio laužo atliekų. Šiam vyrui kitas darbininkas paduoda kažkokį daiktą, matyt, įrankį, reikalingą darbų atlikimui. Nei vienas darbininkas nedėvi šalmų, nėra prisirišę saugos diržais. Iš viso, net nėra pastatyta normalių pastolių, ant kurių darbininkai galėtų atlikti reikiamas statybų užduotis.

„Iki nelaimės vienas žingsnis. Kur žiūri mūsų darbdaviai? Darbo inspekcija?“ – klausė į redakciją besikreipęs vyras.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai pažymėjo, kad iš užfiksuotos medžiagos akivaizdu, kad dirbama nesaugiai, todėl informacija yra registruota ir persiųsta atitinkamam VDI skyriui.

VDI atstovai nurodė, kad matomi pažeidimai patenka į tų baudų, pagal Administracinių nusižengimų kodekso 96 str., kurios nuo lapkričio 1 d. dvigubės. Pirmiausia, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą darbuotojui nuo 30 iki 90 eurų.

Be to, Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 240 iki 880 eurų.

„Minėto straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų“, – dar apie gresiančias baudas komentavo VDI.

„Tuo pačiu norime informuoti, kad jau pradėjo veikti VDI sukurta mobilaus telefono programėlė „zinok teises“, kurioje vienu mygtuko paspaudimu galima nufotografuoti pažeidimą ir nusiųsti VDI. Ten taip pat galima gauti įvairios informacijos darbo santykių bei darbų saugos klausimais“, – apie tai, kur galima kreiptis pastebėjus darbo saugos pažeidimus, pridūrė VDI atstovai.

Kaip BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai, 17.17 val. gautas pranešimas apie Antakalnio gatvėje pavojingai pakibusius renovuojamo namo pastolius.

Atvykus priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms, prie penkiaaukščio daugiabučio namo esantys pastoliai įlūžo ir sukrito dalis konstrukcijų nuo penkto iki antrojo aukto.

Ugniagesių duomenimis, žmonės ar gyventojų turtas nenukentėjo, buvo kilęs pavojus keletui automobilių, dalis jų jau patraukti, bandoma susisiekti su likusiųjų automobilių savininkais.

Namo renovacija atliekančiai įmonei nurodyta demontuoti pastolius.

Manoma, kad konstrukcijos galėjo neatlaikyti stipresnio vėjo gūsio ar galėjo būti netinkamai pritvirtintos.

„Stogas liks toks pat – raudonų čerpių. Pastatas nei didės, nei mažės. Daromas tik kapitalinis fasado ir stogo remontas“, – pasakojo renovacijos darbus atliekančios bendrovės „Modaista“ vadovas Modestas Mikutis.

Pastato savininkai, prieš imdamiesi atnaujinimo, domėjosi jo istorija. Kartu su architektais buvo tariamasi, kaip jį padaryti kuo autentiškesnį. Vietomis svarstoma palikti atviro mūro.

„Išlaikome tas pačias proporcijas, nebus jokio modernizmo. Tik atsiras langų viršuje. Ir fasade vienas kitas naujas bus“, – teigė ir stogo renovaciją vykdančios bendrovės direktorius.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Viršutinės gatvės pirmuoju numeriu pažymėtas triaukštis namas pastatytas 1918 m.

Netoliese archeologai yra aptikę devyniolikto ir dvidešimto amžiaus dirbinių. Buvo rasta ir iškelta žmonių palaikų, kaip spėjama, iš čia kadaise buvusių kapinių.

Dalyje Viršutinės ir Sportininkų gatvių prieš šimtmetį buvo įsikūręs Zandvero kaimas. Vokiškas pavadinimas reiškė smėlio užtvarą. Jame gyveno darbininkai, daugiausia sodinę miškus ir apželdinę smėlynus. Vėliau kaimas buvo prijungtas prie miesto.

„Pastatas pergyveno kelias kartas ir kelias valdžias“, – juokėsi M.Mikutis.

Paskutinė pastate šeimininkavo gyvenamuosius namus administruojanti bendrovė „Vitės valdos“. Tačiau prieš ketverius metus objektą įsigiję savininkai turėjo jį iš esmės tvarkyti.

Stogą keičiantys darbininkai sako pratę prie darbų senuose namuose, tačiau pripažįsta, kad šįkart teko rimtai paprakaituoti.

„Sunku. Vis dėlto reikia nusivalyti, išsiardyti. Buvo prikaupta nemažai šiukšlių. Tiek metų palėpėje niekas negyveno. Bet nieko, išvežėme į sąvartynus, sutvarkysime“, – pasakojo M.Mikutis.

Savininkai tikisi atkurti maksimaliai autentišką pastatą tik su modernia infrastruktūra – kad gražiai derėtų šalia esančių pastatų. Gyvenamosios paskirties name bus įrengti šeši butai.

Prašė apginti teises

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje trys kaimynai pateikė ieškinį bendrovei „Paslaugos būstui“, prašydami apginti jų teises.

Klaipėdiečiai per teismą prašė namo administratorių atsakyti į jiems rūpimus klausimus apie sąskaitose nurodytus delspinigius.

Kai kurie gyventojai įsitikinę – iš jų reikalaujama didesnių delspinigių, nes bendrovė dėl netikusių rangovų kaltės turėjo daug nuostolių. Žmonės įtaria, kad šiuos nuostolius siekiama išlupti iš jų nepagrįstai didinant delspinigius.

Svarbiausias dalykas, kurio prašė ieškovai, – įpareigoti bendrovę „Paslaugos būstui“ pateikti jiems prašomų dokumentų kopijas.

Gyventojai tvirtino, kad ne vienerius metus trunkančios namo renovacijos metu jiems nuolat kyla klausimų dėl atliktų darbų kokybės ir kainos. Norėdami susivokti, ar sąskaitos yra pagrįstos ir teisingos, jie esą niekaip negali išsireikalauti su renovacija susijusių dokumentų.

Gyventojai pasiryžę net mokėti už dokumentų kopijas, tačiau vis sulaukia to paties atsako – susipažinti su jiems rūpimais popieriais jie gali, bet kopijų administratoriai nepateiks.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad namo gyventojai turi teisę gauti prašomų dokumentų kopijas. Tiesa, jie už tai turės iš anksto sumokėti.

Bendravo ir laiškais

Gyventojų interesus teisme gynęs teisininkas Arvydas Ektis tikino, kad delspinigiai žmonėms skaičiuotini perpus mažesni, nei pateikiama sąskaitose. Pasak A.Ekčio, tokie delspinigiai susidarė esą dėl namo administratorių kaltės.

Namą renovuoti buvo parinktas rangovas, kuris neįvykdė sutarčių, o galiausiai apskritai dingo.

Pasak teisininko, žmonės negavo renovacijos dokumentų kopijų: projekto, sutarčių su rangovais, kreditavimo sutarčių, darbų priėmimo–perdavimo aktų, statybos žurnalo.

Jiems nesuteikta informacija dėl broko ištaisymo, o svarbiausia – kaip buvo apskaičiuota mokėtina suma kiekvienam gyventojui. Todėl neįmanoma sužinoti, ar buvo įtraukta papildomų mokesčių.

Žmonės tikino bandę gauti rūpimus dokumentus kalbėdami su įmonės „Paslaugos būstui“ darbuotojais gyvai, o vėliau susirašinėdami elektroniniais laiškais.

Pamiršo, kam tarnauja?

Kaskart atsakas buvo tas pats – galima susipažinti su popierių turiniu bendrovės administracijoje, bet kopijų pasidaryti nevalia. Galiausiai į paklausimus imta atsakinėti, kad gyventojams teks bendrauti su įmonės advokatais.

A.Ektis patikino, kad tokią bendravimo formą pasirinko įmonės „Paslaugos būstui“ direktorė Rasa Rimaitė.

Nuostata: įmonės „Paslaugos būstui“ vadovė R.Rimaitė įsitikinusi, kad gyventojai be reikalo bylinėjasi ir yra tyčia klaidinami. (Vytauto Petriko nuotr.)

„Administratorius kažkodėl nusprendė, kad tai yra ne gyventojų, o administratorių informacija, kurią jie gali tik parodyti, bet ne pateikti kopijas. Ieškinyje kėlėme klausimą, kas yra informacijos savininkas. Teismas nedviprasmiškai pasisakė, kad informacijos savininkai yra butus tame name turintys žmonės, o administratorius yra viso labo atstovas, dirbantis jų labui. Daugelis dalykų priklauso nuo požiūrio į gyventojus ir geranoriškumo“, – paaiškino A.Ektis.

Reikalaujamos kopijos sudarytų didelį pluoštą ir padaryti popierines jų kopijas nemažai kainuotų, bet gyventojai pageidavo dokumentus pateikti skaitmenine forma, o tai būtų nepalyginamai pigiau, nei kiekvieną spausdinti ant popieriaus.

Įtaria nešvarų ketinimą

Praėjusių metų lapkričio 23 d. paskelbtas teismo sprendimas – pirmas šioje civilinėje byloje, bet ne paskutinis, nes „Paslaugos būstui“ jį apskundė.

Bylos turės imtis aukštesnės instancijos teismas.

Teisininkas mano, kad čia yra principo klausimas. Jis įsitikinęs – byla aiškiai laimima.

„Dažniausiai taip elgiamasi, kai norima kažką paslėpti. Kai paklausi, kas buvo atlikta ir kaip paskaičiuota, prasideda problemos. Pripažinkime, didelės įmonės renovacijas vykdo įdomiai, jos turi tam tikrą tendencingą schemą ir bijo, kad gyventojai apie tai paklaus. Dažniausiai tai yra karteliniai susitarimai, kurių niekaip nepatikrinsi. Tiesiog žmonės gauna apmokėti sumą, iš kurios pagyvena visi, kas susiję su renovacija. Jeigu padarytas brokas, o rangovas bankrutavo, kas prisiims atsakomybę už papildomas išlaidas? Tada daroma paprastai – ta suma įmaišoma į bendrą, išdalijama visiems ir taip paslepiama. Tada geriau neduoti jokių dokumentų, kad gyventojams nekiltų klausimų. Šis procesas dėl dokumentų kopijų buvo pirminis, kad galėtume judėti į priekį. Dokumentai yra įrodymai, o juos turi namą administruojanti įmonė“, – atviravo A.Ektis.

Papiktino kaimynus

Namo gyventoja Ala Zamiatina, pati būdama buhalterė, tikino, kad vienas pagrindinių dokumentų, kurį gyventojai norėjo pamatyti ir turėti jo kopijas, – statybų žurnalas.

Jie pasisamdė advokatus, žinoma, ne už kieno kito, o už mūsų pinigus.

Moteris pasakojo ilgą, dar 2016 m. spalį prasidėjusios renovacijos istoriją, kurioje laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi ukrainiečių įmonė. Moteris, pati kalbėjusi su darbininkais, įsitikino, esą vyrai mokėjo tik vidaus apdailos darbus, su namų fasadais jie niekada nedirbo, todėl padarė broko, o galiausiai dingo.

Moteris lenkė pirštus – balkonus teko perdaryti iš naujo, audra nuplėšė stogo dangą, buvo ir kitų dalykų, kuriuos naujai pasamdyta įmonė turėjo taisyti. Ji tikino turinti vienintelį dokumentą – lentelę, kurioje nurodyta, kiek ji turės sumokėti iki bene 2035 m.

„Dabar gaunu sąskaitą už renovaciją mokėti 126 eurus, kai pačią šalčiausią žiemą už šildymą mokėdavau daugių daugiausia 200 eurų, bet tiek mokėjau tik porą mėnesių. O šią sumą esu priversta mokėti kiekvieną mėnesį. Apie kokį taupymą čia kalbama? Pasirenkant tą ukrainiečių įmonę nebuvo patikrintas jos patikimumas. Pati ieškojau žinių apie ją internete, nurodytais telefonais niekas neatsiliepė, atsiliepimų apie jų darbus nebuvo. Vyrai patys man sakė, kad nėra specialistai. Esame tiesiog priblokšti įmonės elgesio. Kai mes neberadome kito būdo, kaip su jais susikalbėti, jie pasisamdė advokatus, žinoma, ne už kieno kito, o už mūsų pinigus“, – pasakojo A.Zamiatina.

Saugojo duomenis?

R.Rimaitė bendrovės vadove tapo 2018 m., o minimo namo renovacijos pradžia ir pirkimai vykdyti anksčiau dirbusios direktorės, todėl moteris apgailestavo dabar turinti srėbti ne savo klaidų viralą.

Ji tikino, kad gyventojai bet kada gali susipažinti su renovacijos dokumentais, bet kopijų duoti negalinti. Esą žmonės prašo techninio darbo projekto. Tai yra storą segtuvą sudarantis dokumentų pluoštas.

Be to, tai yra autorinis projektuotojų darbas, kurio gyventojams negalima duoti, nes už jį sumokėjo valstybė.

„Aš nesuprantu, ką jie veiks su tuo projektu. Jį norėjo gauti ne gyventojai, o ponas A.Ektis. Galbūt jis nori administruoti šį namą, juk jis yra negražiai perėmęs ne vieną. Ne kartą sakiau gyventojams: „Negalvokite mane duoti į teismą, nieko nelaimėsite. Galime kartu bylinėtis su rangovu, su technine priežiūra.“ Bet manęs žmonės neišgirdo“, – tikino R.Rimaitė.

Įmonei „Paslaugos būstui“ atstovavusi teisininkė tikino, kad tam tikruose dokumentuose gali būti konfidencialios informacijos, o jų prašantys asmenys turėtų nurodyti, kur ją naudos. Asmens duomenų apsaugos įstatymas neleidžia viešinti dokumentų, kuriuose minimi tokie duomenys.

Prisiima nuostolius

Didžiausia blogybė, pasak R.Rimaitės, kad minimo namo renovacijos pradžioje dar galiojo reikalavimas rinktis mažiausią kainą pasiūliusią bendrovę. Todėl ir nukentėjo kokybė.

Įmonės direktorė pasakojo, kad darbus pradėjusios įmonės nebėra Lietuvoje, o „Paslaugos būstui“ dabar ruošiasi su ja bylinėtis. Bet tam reikia išversti į ukrainiečių kalbą 325 lapus dokumentų ir siųsti juos į Ukrainą.

Už tai reikės brangiai sumokėti, bet šios sumos gyventojams, R.Rimaitės tikinimu, mokėti nereikės. Tai bus įmonės nuostoliai.

Pasak R.Rimaitės, kiti labai geri rangovai ištaisė defektus, baigė renovaciją ir jau ruošiasi pabaigos formalumams.

Įmonė ketina bylinėtis ir su renovacijos techniniais prižiūrėtojais. Pasirodo, per kelerius metus pasikeitė trys prižiūrėtojai.

„Gyventojams renovacijos kaina neviršijo investicinio plano užfiksuotos sumos. Tai gali patvirtinti tiek bankas, tiek Būsto energijos taupymo agentūra. Namo patalpų savininkų balsavimo biuleteniai įrodo, kad gyventojai pritarė imti kreditą ne didesnei nei nurodyta sumai. Apie tai ne kartą kalbėjome susirinkimų metu. Palūkanos, apie kurias kalba gyventojai, yra nustatytos banko, kuris duoda kreditą. Tai parašyta kiekviename atsiskaitymo lapelyje ir užfiksuota sutartyje su Šiaulių banku. Mes šių pinigų neskaičiuojame“, – aiškino R.Rimaitė.

Norėjo taikos

Bendrovės „Paslaugos būstui“ interesams atstovaujantys teisininkai teigė, kad buvo galima taikiai išspręsti susidariusią situaciją, ir administratorius kaip įmanydamas bandė tai padaryti, tačiau gyventojai kreipėsi į teisininkus.

Įmonės atstovai pabrėžė, kad gyventojai neteikė aiškių reikalavimų, buvo prašoma juos patikslinti.

„Gyventojams buvo leista ir pasiūlyta susipažinti su informacija ir ji niekada nebuvo slepiama. Pažymime, kad dėl informacijos gavimo į namo administratorių kreipėsi tik trys gyventojai iš viso namo, todėl administratorius turėjo užtikrinti kitų gyventojų duomenų saugumą ir konfidencialumą. Gyventojams buvo leista susipažinti su dokumentais, kaip tai numatyta administravimo nuostatuose, – rašoma teisininkų komentare. – Kaip matyti iš teismo sprendimo, dalyje dėl delspinigių patys gyventojai savo reikalavimus patikslino teismo proceso metu, tuo patvirtindami, kad iki teismo administratoriui buvo pateikę netinkamus, netikslius reikalavimus. Kitoje teismo sprendimo dalyje dėl dokumentų kopijų pateikimo administratorius yra apskundęs teismo sprendimą. Kol teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, bendrovė „Paslaugos būstui“ negali daugiau jo pakomentuoti. Administratorius neturi tikslo bylinėtis su gyventojais, tačiau dar kartą pabrėžia, kad maža dalis gyventojų buvo teisminio proceso iniciatoriai, nors šią situaciją galima buvo išspręsti bendradarbiaujant. Kiekvienas asmuo turi konstitucinę teisę savo interesus ginti teisme.“

Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs ir kiekviena proceso šalis turi teisę jį apskųsti.

Kaip praneša Kauno policija, apie 0 val. 56 min. Kaune, Muitinės g., renovuojamo namo palėpėje, kilo gaisras.

Jo metu apdegė medinės konstrukcijos.

Įtariamas padegimas. Nuostolis nustatinėjamas.

Negali patekti

Kaunietis Vilius Paškevičius socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo vaizdo įrašu, kaip čiurliai negali patekti pas savo vaikus. Tai padaryti jiems trukdo vos prieš kelias dienas prasidėjusi P.Lukšio g. 2-ojo namo renovacija. Uždengus ventiliacijos angas tinklu, suaugę čiurliai negali patekti pas savo jauniklius.

„Suaugę čiurliai jau antrą dieną skraido aplink negalėdami patekti į savo lizdus, kur jų neseniai išsiritę vaikai gyvena paskutines savo dienas. Įstatymai draudžiantys sunaikinti laukinę fauną – yra, institucijos, kurios turi tuo rūpintis – yra, bet niekas nesuveikė“, – prie įrašo pažymėjo jis.

O ką į tai aplinkos apsaugos ministras? Jam ką – nusispjauti? Čia Europa milijonų neskiria, tad nėra ką dalytis?

V.Paškevičius prieš maždaug kelias savaites buvo pasidalijęs dar vienu įrašu, kuriuo parodė, kaip minėtas daugiabutis tapęs namais ne tik žmonėms, bet ir išskirtiniams vasaros paukščiams – čiurliams. Tąkart kaunietis pažymėjo, kad iki renovacijos pradžios dar liko kelios savaitės ir paukščiai dar turi gražaus laiko. Deja, dabar sparnuočiai priversti blaškytis, o mažieji jaunikliai pasmerkti mirti. Žūstantys jaunikliai sukėlė didelę kauniečiųreakciją.

„O ką į tai aplinkos apsaugos ministras? Jam ką – nusispjauti? Čia Europa milijonų neskiria, tad nėra ką dalytis?“, – aštraus žodžio negailėjo Julija.

„Negana to, kad tie stikliniai monstrai kenkia paukščiams, dar ir taip juos reikia naikinti“, – komentavo kita feisbuko vartotoja Regina.

Įstatymų nėra

Lietuvos ornitologų draugijos narė Birutė Stukė tikino, kad su V.Paškevičiumi jau kuris laikas bandė atkreipti institucijų dėmesį į žūstančius čiurlius, tačiau čia įstatymai bejėgiai. Jie nenumato, jog renovacijos darbus reikėtų pradėti tada, kol dar čiurliai nesugrįžo iš šiltųjų kraštų.

„Suaugę paukščiai turbūt ne tik skraido, bet ir viduje uždaryti. Įstatymai ir tos visos įstaigos nenaudingos“, – pridūrė B.Stukė.

Kad apginti čiurlių nuo renovacijos nėra teisinių galimybių patvirtino ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) specialistai. „Kauno dienai“ aplinkosaugininkai patvirtino, kad už renovaciją yra atsakinga savivaldybė bei darbus atliekančios bendrovės. Yra du būdai išsaugoti čiurlius. Norint, kad dabar nežūtų jaunikliai, reikia stabdyti renovaciją, atverti angas, kad paukščiai galėtų išskristi. Siekiant, kad ši problema nepasikartotų, būtina nurodyti aiškias taisykles. Reikia, kad pavasarį, kol dar nėra parskridę čiurliai, arba rudenį, kai jie jau išskridę, uždaryti ventiliavimo angas. Tokiu atveju vasarą laisvai galima atlikti renovaciją.

„Pakeisti situaciją gali savivaldybės administracija, atsakinga už namų renovaciją. Reikia į projekto derinimą įdėti sąlygas, kad negalima pradėti renovacijos paukščių perėjimo metu, kai jie būna sunešę lizdus. Juk renovacija neprasideda kitą dieną. Yra iš anksto derinami projektai, todėl būtų galima kai kuriuos paruošiamuosius darbus atlikti kiek anksčiau“, – komentavo Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos institucijos viršininkas Tomas Barkauskas.

Daugiabutis – ne gamta

Jis tikino, kad čiurliai įprastai deda kiaušinius birželio pirmosiomis dienomis. Jei būna drėgni orai, perėjimas gali užsitęsti. Jaunikliai išsirita po maždaug 18-20 dienų, o po maždaug 40 dienų palieka lizdą. Dabar yra būtent toks metas, kai jaunikliai jau išsiritę, tačiau dar iš lizdų neišskrido, todėl yra didelė rizika, kad mažieji paukščiai žus, jei tėvai dėl renovacijos nebegali patekti į susuktus lizdus. Deja, aplinkosaugininkai sustabdyti prasidėjusių darbų negali.

„Čiurlių perėjimo vieta daugiabučiuose nėra natūrali ir gamtinė vieta. Mes negalime traktuoti kaip padarytos žalos gamtai, nes namas yra techninis įrenginys, o ne gamta, tad negalime taikyti kažkokių sankcijų“, – sakė T.Barkauskas.

Pasak ornitologų,  šie paukščiai migruodami grįžta perėti  tik į  tą pačią vietą, labai dažnai poilsio ir perėjimo  vieta būna daugiabutis namas. Daugiabučius namus čiurliai pasirenka,  kaip jiems tinkančią perėti buveinę.

Privalo palikti angas

Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai aiškino, kad vadovaujantis LR Laukinės gyvūnijos įstatymu, namo renovaciją įmonė atliekanti privalo palikti atviras angas Juodųjų čiurlių perimvietėms išsaugoti,  kol pasibaigs šių paukščių perėjimo sezonas.

LR Laukinės gyvūnijos įstatymas reglamentuoja, kad planuojant, projektuojant ir statant (rekonstruojant, plečiant) gyvenamąsias vietoves, ūkinės veiklos objektus, tobulinant esamas ir diegiant naujas technologijas, jei tai turi poveikio laukinių gyvūnų gyvenamajai aplinkai, veisimosi sąlygoms ar migracijos keliams, privalo būti numatomos ir įgyvendinamos priemonės laukinių gyvūnų gyvenamajai aplinkai, veisimosi sąlygoms ir migracijos keliams išsaugoti.

Lizdų nerado

„Kauno diena“ susisiekė su P.Lukšio g. 2 namą renovuojančios bendrovės atstovais ir pasidomėjo, ką ketinama daryti, kad čiurliai būtų išsaugoti. Už statybos techninę priežiūrą atsakingas Juozas Lingevičius sakė, kad iš ornitologų skambučio dėl čiurlių sulaukė maždaug prieš savaitę, tačiau tąkart apžiūrėjus angas, paukščių lizdų darbininkai nerado.

„Dabar darbininkai neranda, kad kas išskristų. Ten, kur dabar daro fasadą, pabarškino tas skylutes, bet nieko nebuvo. Kai persikelsim į kitą pusę, vėl pažiūrėsim. Tačiau jei lizdus atrasime greičiau, reikės kalbėtis su gyventojais, ką daryti, ar pristabdyti darbus“, – komentavo darbų vykdytojas.

Gerasis pavyzdys

Kaune yra ir gerųjų pavyzdžių, kuomet gyventojai paliko vietos ir čiurliams. K.Škirpos g. 6-asis namas – vienas pirmųjų renovuotų daugiabučių namų Kaune. Čia ir dar keliuose kaimyniniuose daugiabučiuose po renovacijos liko neuždarytos angos ir taip palikta galimybė čia sugrįžti vasaros paukščiams. Tačiau tokios idėjos autorius pripažino, kad teko pereiti kryžiaus kelius tam, kad projektas būtų pakeistas.

„Aš esu užsaugęs Kaune ir visada suvokiau giluminės įvairovės svarbą žmogui. Jis negali žemėje vienas gyventi, jei neturi biologinių draugų. Mūsų mieste yra didelė laimė, kad mus lydi įvairūs paukščiai. Vienas iš tų paukščių – juodieji čiurliai. Vilniuje jų nėra tiek daug, kaip pas mus, nes Kaune yra daug sovietinių namų, kuriuose yra įstatytos ventiliacijos angos, kurios primena čiurliams uolas. Jie juk negyvena medžiuose. Čiurlys – unikalus paukštis, kuriam svarbiausia įskristi į olą. Tad kai prasidėjo renovacija, supratau, kad jie liks be namų. Buvo nemigo naktų, kaip juos išsaugoti“, – nuo ko prasidėjo idėja išsaugoti čiurliams angas pasakojo medikas Vilius Pilvinis.

Jis „Kauno dienai“ pasakojo, kad čiurlių išsaugojimo žygį pradėjo nuo darbininkų. Šie prisipažino, kad patiems širdis skauda, kai reikia uždaryti angose mažus paukščiukus, tačiau jie negali daryti kitaip, nei nurodyta projekte. Tada teko kreiptis į K.Škirpos g.6 namą renovavusį darbų vykdytoją. Jis sakė tą patį, kad projekto negali koreguoti, nes jau patvirtintas valstybinis finansavimas.

Tačiau V. Pilvinis nenuleido rankų. Kreipėsi į Aplinkos ministeriją bei gamtininką Salamoną Paltanavičių. Kartu su juo ieškojo būdų, kaip palikti atviras ventiliacijos angas. Kauno medikas pasakojo, kad sugalvojo, jog būtų galima įdėti plastikinius vamzdelius, tačiau tokius pakeitimus turėjo palaiminti statybų inspektoriai. Jiems įrodžius, kad tai smulkus projekto pakeitimas, kuris nedaro esminių korekcijų, liko įtikinti namo gyventojus.

„Kaip dabar atsimenu tą jaudulį, ilgai ruošiausi kalbai. Per susirinkimą gal kokia 20 min kalbėjau apie gamtos įvairovę ir tai, kad name gyvename ne tik mes, bet ir čiurliai. Po kalbos buvau visas susijaudinęs ir mačiau, kad ir kiti gyventojai taip pat susijaudino. Gal tik pora žmonių sakė, kad jiems paukščiai trukdo, tačiau čiurliai nėra iš tų paukščių, kurie labai terštų ar kitaip trukdytų žmogui, tad dauguma gyventojų pritarė, jog reikia išsaugoti angas. Pakoregavus projektą parašėme, kad reikia ventiliacijos stogui, nors iš tikrųjų žinojome, kad paliekame namus čiurliams“, – prisiminė V.Pilvinis.

Gražiausia akimirka

Įgyvendinus projektą beliko laukti pavasario, kuomet į Kauną sugrįžta čiurliai. V.Pilvinis pripažino, kad šio laiko laukė su nerimu, nes nežinojo, ar renovavus namą, paukščiai sugrįš, tačiau juos pamačius užplūdo didelio džiaugsmo banga.

„Vos tik išgirdęs pirmuosius krykštavimus, bėgau į lauką ir žiūrėjau, ar čiurliai grįžta į renovuotas angas. Kai pamačiau, kad paukščiams patiko mūsų idėja, netvėriau džiaugsmu. Žinote, gyvenime esu turėjęs daug gražių akimirkų, tačiau kai čiurliai sugrįžo, buvo viena laimingiausių akimirkų mano gyvenime ir netyčiomis išsprūdo, kad namo grįžo mano čiurliai“, – prisiminimais pasidalijo kaunietis.

Renovavus minėtą namą V.Pilvinis siekė, kad ir kiti daugiabučiai pasektų jų pavyzdžiu ir paliktų vietos čiurliams. Jis pasakojo, kad ėjo per kaimyninių namų gyventojus, kalbėjo apie gamtos įvairovę.

„Atrodžiau taip, lyg išmaldos prašyčiau. Ėjau pas gyventojus, beldžiau į duris, o jie į mane keistai žiūrėjo, nesuprato, ko aš noriu, jei gyvenu kitame name. Buvo visokių nuomonių. Džiaugiuosi, kad pavyko prikalbinti dar kelių namų gyventojus, kurie taip pat po renovacijos neužvėrė angų ir paliko namus čiurliams. Tačiau kai kurie nepaklausė. Prie mūsų yra keli devynaukščiai namai. Viename angas uždarė ir viskas, tas namas nebegyvas. Šalia dar yra nerenovuotas, tad girdisi čiurlių krykštavimas“, – sakė kaunietis.

Jis viliasi, kad renovuojant kitus Kauno daugiabučius architektai paieškos įvairių sprendimo būtų, kaip išsaugoti namus vasaros paukščiams, kurie mieste ir taip neilgai užsibūna. Tuoj po Žolinių visas čiurlių būrys išskrenda. „Tada žinai, kad jau atėjo ruduo“, – pridūrė V.Pilvinis.

Nuo 2013 m., kai šalyje startavo Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, Klaipėdoje renovuota 117 tokio tipo pastatų.

"Iki šios programos starto renovacija vyko vangiai. Dėl to į šį procesą buvo įtrauktos savivaldybės. Nuo to laiko praėjo ketveri metai. Renovacijos procesas yra įgavęs pagreitį. Norinčiųjų atnaujinti pastatus yra daug", – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Pirmajame etape, kai į renovacijos procesą buvo įtraukta savivaldybė, dalyvavo 24 daugiabučiai namai, antrajame – šeši. Trečiojo metu Aplinkos ministerija Klaipėdai skyrė lėšų 19 pastatų modernizacijai. Dar 27-iems finansavimas numatytas papildomo šaukimo metu.

Pirmieji šeši daugiabučiais namai, kurie renovacijos programoje dalyvavo kartu su savivaldybe, atnaujinti užpernai. Praėjusiais metais tokių buvo penki.

L.Dūda atkreipė dėmesį, kad visi pastatai po renovacijos pasiekė C energinę naudingumo klasę. Pastatų šilumos suvartojimas sumažėjo ne mažiau kaip 60 proc.

"Anksčiau šiluma išeidavo į aplinką, žmonės šildydavo lauką, o dabar yra sutaupoma. Šia suma galima apmokėti ir išlaidas renovacijos darbams. Dviguba nauda", – teigė direktorius.

Renovacijos darbai toliau atliekami 11 daugiabučių namų. Dar daug namų ruošiasi modernizacijai – rengia projektus.

Uostamiesčio savivaldybė laukia ir Aplinkos ministerijos paskelbto naujo šaukimo atnaujinti daugiabučius namus rezultatų.

Paraiškas buvo galima teikti tiesiai viešajai įstaigai "Būsto energijos taupymo agentūra" (BETA), nedalyvaujant savivaldybei. Taip pat, kaip pastaraisiais metais, kartu su savivaldybe.

"Vieni pasitiki savivaldybe ir nori, kad ji dalyvauti procese. Kai paskirtas administratorius, gali pasikonsultuoti iškilus klausimų. Kiti skaičiuoja pinigus, nenori papildomai mokėti už administravimą ir tiesiogiai sudaro sutartis su BETA. Dalyvaujant savivaldybei, bus pateiktos trys paraiškos, nors norinčiųjų atnaujinti namus buvo apie 40. Matyt, kiti nuėjo tiesiai į agentūrą", – komentavo vadovas.

Naujo šaukimo metu nebėra kvotų savivaldybėms. Paraiškos bus vertinamos visos šalies mastu pagal nustatytus kriterijus. Pasak L.Dūdos, vieni pagrindinių – sunaudojamas šilumos kiekis, renovacijai pritarusių gyventojų skaičius.

"Jei namai nebus atrinkti šį kartą, jie galės pretenduoti į modernizacijos finansavimą kitais metais", – teigė direktorius.