Partija siekia, kad šis projektas būtų priimtas dar šioje Seimo sesijoje.

„Yra pasirinkimas dabar arba nežinia kada. Mes sakome – dabar. Mes žinome, kad kitąmet turėsime trejus rinkimus, kita jau po šitos Seimo sesija bus labai rinkiminė, kada gi mes ten galėsime nuspręsti. Dabar yra laiko, yra rezervų ir Tėvynės Sąjungos, ir Liberalų sąjūdyje, ir socialdemokratų partijoje“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.

Anot jos, jeigu visos partijos, kurios savo programose buvo įvardijusios partnerystės projektą arba jį palaikančios, „subalsuotų, tas projektas būtų priimtas“.

„Liko vienas balsavimas. Tai mes siūlome neužsikasti tuose apkasuose, kad nėra balsų – dirbkim ir bus balsų. Nuėjom juk pateikimą, komitetus, svarstymą, komitetus, visokias ekspertines išvadas – vienas balsavimas liko, tik venas balsavimas, padarykime“, – teigė ministrė.

„Tų rezervų yra, kaip sakiau, ir koalicijos viduje, ir Socialdemokratų partijos viduje. Girdėjome partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sakė pati balsuotų už projektą, jei būtų Seimo narė, tikiuosi, kad frakcija pirmininkę palaikys ir balsuos“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Pavasarį Seimas po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė.

Už projektą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 52 ir susilaikė trys parlamentarai. Dar liko paskutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Tuo metu Estijoje šildymo sezono pabaigoje biokuras atpigo ketvirtadaliu ir kainavo 18,72 euro, o Latvijoje brango 7 proc. iki 27,78 euro.  

„Biokuro kainų mažėjimą lėmė įvairių faktorių visuma – neįprastai šilti orai, žema gamtinių dujų ir elektros kaina, o taip pat – tiekėjų noras sezono pabaigoje ištuštinti biokuro sandėlius, – pranešime teigė „Baltpool“ Prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.

Pasak jo, sezono pradžioje pakilusios kainos paskatino smulkius medienos rinkos dalyvius atsigręžti į biokuro rinką, kurią jie keletą metų buvo apleidę dėl pigaus baltarusiško kuro – tai, anot V. Jonučio, sukūrė žaliavos pasiūlą.

Biokuro kainų mažėjimą lėmė neįprastai šilti orai, žema gamtinių dujų ir elektros kaina.

Vis dėlto vidutinė biokuro tiekimo kaina Lietuvoje šių metų sausį–balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 33 proc. ir siekė 33,17 euro už MWh.

Latvijoje antroje šildymo sezono pusėje biokuro tiekimas per metus brango 31 proc. iki 36,5 euro, Estijoje – 11 proc. ir siekė 24,61 euro.

Sausį–balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje buvo patiekta 12 proc. mažiau biokuro – 2,42 mln. MWh,

Pasak „Baltpool“, šią tendenciją lėmė šilti orai sausio ir vasario mėnesiais, kuomet sumažėjo biokuro poreikis. Vis dėlto kovo mėnesį biokuro vartojimas vėl padidėjo įmonėms siekiant realizuoti sandėliuose per žiemą susikaupusius didesnius biokuro likučius.

Tuo metu Latvijoje „Baltpool“ biržoje prekiaujančios įmonės sausį–balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, patiekė 10 kartų daugiau biokuro – 165 tūkst. MWh, Estijoje – 3,4 karto daugiau arba 114 tūkst. MWh.  

„Strateginės atsargos bus panaudotos lygiagrečiai su analogišku kitų didžiųjų daug energijos vartojančių valstybių sprendimu, įskaitant Kiniją, Indiją, Japoniją, Korėjos Respubliką ir Jungtinę Karalystę“, – pažymėjo Baltieji rūmai.

JAV rezervai, laikomi požeminėse saugyklose Teksaso ir Luizianos valstijose, yra didžiausias naftos rezervas pasaulyje.

Pasak vieno vyresniojo JAV prezidento administracijos pareigūno, nafta iš rezervų bus pradėta naudoti gruodžio viduryje arba pabaigoje, ir kad neatmetama tolesnio įsikišimo siekiant stabilizuoti rinką, „reaguojant į kartą per šimtmetį pasitaikančią pandemiją“, tikimybė.

„Kaip pažymėjo prezidentas, degalinių kainos vartotojams šiuo metu yra tikrai labai skausmingos“, – teigė pareigūnas.

„Prezidentas yra pasirengęs imtis papildomų veiksmų, jei reikės, ir panaudoti visas savo galias, bendradarbiaudamas su likusiu pasauliu, kad išlaikytų tinkamą tiekimą, žengiant iš pandemijos sukeltos krizės“, – pridūrė jis.

Didėjant naftos gavybos apimtims, per pastarąsias kelias savaites naftos kainos jau sumažėjo beveik 10 procentų.

Visgi administracijos pareigūnai antrino J. Bidenui, sakydami, kad nepaisant sumažėjusių žaliavos kainų, benzino kainos vairuotojams tik kilo.

Tai skaudžiai atsiliepė eilinių amerikiečių piniginėms, o paties J. Bideno reitingai smuko.

„Esama vis daugiau įrodymų, kad naftos kainų ir kitų degalų sąnaudų kaštų mažėjimas nesumažina kainų degalinėse“, – pareiškė aukšto rango pareigūnas, nepanoręs viešai atskleisti savo tapatybės.

Pasak jo, vyriausybė tiria, ar rinkoje nesama „antikonkurencinės praktikos“ bei „neteisėto [naftos įmonių] elgesio, nukreipto prieš vartotojus“.

„Jų yra likę, žinoma, likę mažiau nei buvo prognozuojama praėjusių metų rudenį, kai buvo teikiami šių metų biudžetai. Su „Sodra“ situacija kiek geresnė, nemažai PSDF rezervų išsinaudojo ir, aišku, fondas nepasipildė todėl, kad pajamos buvo surenkamos blogiau negu planuota“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė pirmininkė.

I. Šimonytė pažymėjo, kad pagal pateiktą kitų metų biudžeto projektą bus siekiama išsaugoti jau sukauptą PSDF rezervą.

„Ateinančiais metais pagal pateiktą biudžeto projektą yra siūloma išsaugoti tą rezervą, kuris yra, t. y. visas išlaidas, kurios yra reikalingos (...) tiek mokant už sveikatos priežiūros paslaugas, tiek mokant priedus medikams, tiek kompensuojant vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Tiesiog finansuoti tas sumas dotacijomis iš valstybės biudžeto, kad PSDF rezervas liktų ne mažesnis nei jis bus šių metų pabaigoje“, – sakė ji.

„Bet papildyti jo, savaime suprantama, ateinančiais metais nebus iš ko. Todėl, kad tiesiog nebus viršplaninių pajamų, kurios galėtų būti skiriamos rezervui pildyti“, – pridūrė I. Šimonytė.

Pagal patobulintą variantą, PSDF biudžetą kitąmet sudarys 2,477 mlrd. eurų įplaukų ir tiek pat išlaidų. Pajamos ir išlaidos, palyginti su pirminiu variantu, didėtų po 108 mln. eurų.

Numatomas 2021 metų PSDF biudžeto rezervas metų pradžioje – 227,6 tūkst. eurų.

Pagal patikslintą „Sodros“ biudžeto projektą, pajamos, palyginti su pirmuoju variantu, augs 104 mln. eurų, iki 5,127 mlrd. eurų, o išlaidos mažės 17,7 mln. eurų, iki 4,991 mlrd. eurų. Pajamos išlaidas viršytų 136,2 mln. eurų.

„Fiskaliniam tvarumui išlaikyti valstybė turėtų apsispręsti, kokio dydžio valstybės skola būtų priimtina ir suvaldoma ir kokio dydžio valstybė turėtų būti sukaupusi rezervus, kad įvykus tam tikroms krizėms, sugebėtų tinkamai į jas sureaguoti“, – pirmadienį Seimo Audito komitete, svarstant kitų metų valstybės biudžeto projektą, teigė Mindaugas Macijauskas.  

Jis apgailestavo, kad Vyriausybė šiemet netikslino biudžeto, nors išlaidos dėl koronaviruso krizės pasekmių didėjo, o įplaukos gerokai atsilieka nuo plano.

Pasak jo, valdžia turėtų atsižvelgti į Valstybės kontrolės ankstesnį siūlymą ir apsispręsti, kiek daugiausiai gali išleisti Vyriausybė netikslinant biudžeto Seime.

„Kadangi tokio įstatymo nėra, mūsų siūlymas dėl skaidrumo buvo įtraukti visas išlaidas, kurias daro Vyriausybė ir tikslinti biudžetą“, – teigė M. Macijauskas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ne kartą yra sakęs, kad valstybės finansinė parama nukentėjusiam verslui ir gyventojams turi būti perkelta į biudžetą. Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta taip pat yra pareiškęs, kad šių metų biudžetas turėjo būti tikslinamas.

Audito komitetas, apsvarstęs 2021 metų valstybės biudžeto, „Sodros“, Pensijų anuitetų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetus, nutarė grąžinti juos Vyriausybei tobulinti.   

Ministerijos valdomų sistemų veiklą apibrėžiančiuose dokumentuose numatyti galimi jų neveikimo laikai, svyruojantys nuo šešiolikos iki dvidešimt keturių valandų.

„Informacinių sistemų sutrikimų yra buvę, tačiau jie niekada nebuvo susiję su gamtos reiškiniais ar jų padariniais ir visada būdavo pašalinami laikantis numatytų terminų. Suprantama, kiekvienas informacinės sistemos sutrikimas sukelia nepatogumų, tačiau instituciniai pajėgumai leisdavo šiuos atvejus suvaldyti profesionaliai ir nepakenkiant veiklos kokybei“, – rašoma portalui pateiktame institucijos atsakyme.

URM teigia, kad pagrindinis jos duomenų centras buvo įrengtas prieš keliolika metų, turi priešgaisrinės apsaugos sistemas ir yra įrengtas pastato žemutiniame aukšte specialioje kapsulėje, kuri nepaveiki gamtos reiškiniams ar jų padariniams. Ministerija taip pat atskirai saugo rezervines duomenų kopijas, tačiau atsarginio serverio neturi.

Diskusijas apie viešojo sektoriaus požiūrį į informacinių sistemų patikimumą paskatino avarija Registrų centro serverinėje ir su tuo susiję e. sveikatos sutrikimai.

Po liepos 20 dienos liūties Vilniuje, užliejus Registrų centro serverines, iš rikiuotės išėjo šios valstybės įmonės teikiamos paslaugos. Jos buvo atkurtos per kelias dienas, tačiau e. sveikatos sistemos atstatymas užtruko daugiau nei savaitę.

Kitas Registrų centro valdomas sistemas pavyko atkurti greičiau, nes jos turėjo rezervines duomenų bazes kitose vietose. E. sveikatos sistema tokios neturėjo, todėl jai atkurti prireikė aštuonių dienų.