Nors karinis konfliktas Rytų Ukrainoje nesibaigia, dalis Lietuvos verslininkų verslo planų neatsisako. Kijeve duris atvėrė oftalmologijos centras, kuriame dirba gydytojai iš Lietuvos. Ukrainos verslininkai taip pat kuria investicijų planus Lietuvoje. 

Ant šimtamečio pastato, kuriame įsikūrė lietuvių lėšomis įrengta akių klinika, trispalvė suplazdėjo vos prieš pusantro mėnesio. Pasak verslininkų, projektas pradėtas prieš porą metų, todėl jį užbaigti reikėjo, neatsižvelgiant į Ukrainos sudėtingą politinę ir ekonominę padėtį.

Čia dirba gydytojai iš Lietuvos, Baltarusijos, Norvegijos ir Didžiosios Britanijos. Akių klinika jau susitarė su viena karo ligonine dėl pagalbos sužeistiesiems.

„Siūlome savo pacientams geriausią aptarnavimą: įranga yra pati naujausia, nupirkta iš paties geriausių gamintojų, daktarai turi daugiausiai patirties – stažuojasi Norvegijoje, Japonijoje, Anglijoje. [...] Kainos yra prieinamos ir pacientai žino, kad sumokėję gaus europietišką paslaugą“, – teigia Kijevo oftalmologijos centro medicininės informacijos ir registracijos vadovas Artūras Aželionis.

Pasak Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje, Lietuvos verslininkams siūloma investuoti Vakarų Ukrainoje – antai pervežimo srityje, statyti logistikos centrus.

„Ukraina yra labai didelė šalis ir karas apėmė tiktai nedidelę dalį, Kijeve tikrai galime investuoti. [...] Vystomas prekybos verslas, yra labai nemažas prekybos tinklas, įsteigtas lietuvių, ir jis plečiasi, yra paslaugų, kuriomis lietuviai labai domisi“, – tvirtina Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje Rimantas Šėgžda.

Nors Rytų Ukrainoje neramu, Kijevo verslininkai kuria verslo planus Lietuvoje. Vienas šiltnamių kombinatas daržovių rinkas prarado Rusijai įvedus embargą. Daržovių rinkoje konkurencija nemaža, tačiau daržovių augintojai sako, kad produkcijos į šiukšlių konteinerius nemetantys ir planuojantys plėtrą.

„Pagrindiniai mūsų konkurentai – bendrovės šalies pietuose auginančios daržoves. Ten daug šiltnamių, o ir pavasaris ateina greičiau. Bet mes garantuojame kokybę – daržoves auginame naudodami olandiškas technologijas. Lenkija mums konkurentė, bet Ukraina lenkiškų daržovių įsiveža nedaug. Tačiau į Ukrainą įvežti lenkiškų agurkų – sunki užduotis. Yra pasienis, reikia leidimų, todėl kol kas su lenkiška produkcija nekonkuruojame“, – pasakoja šiltnamių kombinato valdybos pirmininkas Volodymyras Černyčenko.

„Galvoju, kad mes turime išnaudoti patirtį. Matote, koks tai yra kombinatas, kokia kokybiška prekė. Ir tokį analogišką kombinatą su ES parama galėtume pastatyti Lietuvoje. Ir pritraukti iš Ukrainos specialistus ir pasiūlyti Lietuvai gerą derlių. [...] Manau, kad investicijos ateitų iš ES, kad prisidėtų, norintys Lietuvos-Ukrainos klubo nariai“, – sako Ukrainos-Lietuvos verslo klubo prezidentas Andrius Venckūnas.

Pernai Ukrainos tiesioginės investicijos Lietuvoje sudarė apie 10 milijonų eurų, Ukraina užėmė 33 vietą pagal tiesioginių investicijų dydį Lietuvoje. Investuota į apdirbamąją pramonę, nekilnojamąjį turtą, mokslą.

Rusijos remiamiems separatistams užėmus Luhanską ir Donecką, sugriauta infrastruktūra – užsidarė didžiausios gamyklos, dalis anglies gavybos įmonių, verslas buvo priverstas bėgti iš Rytų Ukrainos. Lietuvos verslininkai – ne išimtis. Iš Rytų Ukrainos pasitraukė lietuviško kapitalo statybos, langų ir baldų gamybos įmonės, stringa šakočių gamyba.

Lietuvis verslininkas Virmantas prieš dvidešimt metų pradėjo verslą Luhanske. Vyras sako net nesapnavęs, kad statybos įmones, langų ir fasadų gamyklą ,didžiausią Luhanske verslo centrą su viešbučiu bei kavines teks palikti Rusijos remiamiems separatistams. Verslo centre dabar šeimininkauja apsišaukėliškos Luhansko respublikos vadeivos.

„Tiek gamybinėse patalpose davė vieną parą laiko, tiek verslo centre davė ir mums patiems, ir darbuotojams, kiek ką galit susirinkit ir palikit. Taip ir palikta viskas, daug kas išvogta. Šiai dienai yra užimta separatistų.  Jie gyvena, dalis sugriauta, vaizdas liūdnokas. Kol kas nematau garantijų dėl investicijų,“ – LRT Televizijos žurnalistams sakė verslininkas.

„Donbaso likimas bus liūdnas. Išdeginta žemė ir jokios investicijos ten negalimos. Pusmetį gyvenimas nevyks,“ – prognozavo politologas Oleksandras Palij.

Lietuvis į verslą investavo apie 20 milijonų dolerių, produkcijos gamyklose liko už daugiau nei milijoną. Pasak verslininko, kol kas nėra jokių galimybių verslą bent jau perkelti kitur. Dėl neramumų Rytų Ukrainoje, sutrikus žaliavos tiekimui, sugriovus kelių ir geležinkelių infrastruktūrą, veiklą nutraukė lietuviai baldininkai, šakočių gamintojai. Verslas separatistų užgrobtas ne tik Rytų Ukrainoje – skaičiuojama, kad okupuotame Kryme neteisėtai nacionalizuota per 400 įmonių.

Pasak Lietuvos komercijos atašė,  Ukrainoje padėtis nestabili, ekonomika slysta žemyn, šalies skolos siekia beveik 100 procentų bendrojo vidaus produkto. Tačiau verslui laisvų nišų dar yra.

„Yra paslaugų, į kurias lietuviai labai aktyviai žiūri,domisi: pervežimo paslaugomis, kaip logistikos paslaugomis, taip yra planuojama investuoti į vakarinę šalies dalį.  Stabilumas ateis kartu su mūsų investoriais iš Vakarų, kurie atveža vakarietiškas technologijas, darbo patirtį,“ – sakė Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje Rimantas Šėgžda.

Lietuvos tiesioginės investicijos Ukrainoje pernai siekė apie 50 milijonų eurų.

Laisvėjant prekybai su Ukraina, verslininkai šią šalį įvardija kaip perspektyvią rinką, į kurią reikia eiti šiandien, kad būtų galima po kelerių metų pasiimti pelną, o Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje Rimantas Šėgžda įspėja, kad dabar, kai iš Ukrainos išstumiami Rusijos gamintojai, į jų vietą braunasi lenkai, vokiečiai, prancūzai, vengrai, todėl lietuviams reikia nesnausti.

Nors bendrovė "Pieno žvaigždės" dar neatliko audito, ką būtų galima tiekti į Ukrainą, jos komercijos direktorius Eugenijus Budreika "Verslo žinioms" nurodė, kad labiausiai įmonės eksportą stabdo kritusios kainos ir perkamoji galia.

"Iki grivinos kurso kritimo ir karo Ukrainoje dirbome ir net planavome plėtrą. Nuvertėjus grivinai bendradarbiavimą sustabdė mūsų partneriai. Su mumis visiškai atsiskaitė", - dienraščiui teigė sausus pusryčius gaminančios įmonės "Cerera foods" komercijos direktorius Kęstutis Jokubauskas.

Lietuvos verslas Ukrainoje plečiasi, sako Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje. Rimantas Šegžda BNS pranešė, kad Lietuvos pilietybę turintis rusų kilmės verslininkas Dmitrijus Buriakas balandžio viduryje Kijeve atidarys didelį prekybos ir pramogų centrą „Atmosfera“, kuriame veiks pirmoji šalyje sporto ir laisvalaikio drabužių parduotuvė „Audimas“.

Pasak R.Šegždos, Ukrainos parduotuvėse daug Alytaus šaldytuvų gamintojos „Snaigė“, žuvų perdirbimo, duonos gamintojos „Vičiūnų“ produkcijos. Tačiau nežinomybė slegia Lietuvos kapitalo įmonę „BT Invest“, kuri Kryme turi mažmeninių parduotuvių tinklą „Novus“.

„Važiuoja ir mūsų pieno, ir mėsos produktai, baldai. Dabar ir „Audimo“ parduotuvė bus atidaryta. Galima dirbti Kijeve, realus, normalus gyvenimas, nėra jokių trukdymų“, - BNS sakė R.Šegžda.

Daugiau kaip 70 tūkst. kvadratinių metrų ploto centras „Atmosfera“ bus atidarytas balandžio 12 dieną Kijeve, šalia kito centro „Domosfera“.

„Bus didžiulis prekybos centras, didesnis kaip „Akropolis - su prekybos centrais, ledo ir sporto arenomis. Jame „Audimas“ pasiruošęs atsidaryti. Šiame centre galėtų ir daugiau Lietuvos įmonių veikti, nes jie siūlo geras, palankias sąlygas. Pirmais metais bus nebrangi nuoma“, - sakė R.Šegžda.

„Audimo“ rinkodaros vadovė Kristina Sypčenko BNS sakė, jog tai pirmoji „Audimo“ parduotuvė Ukrainoje, ji veiks pagal franšizę.

„Daugiau parduotuvių Ukrainoje atidaryti šiais metais neplanuojame. Šios parduotuvės perspektyvas parodys gyvenimas - jeigu seksis gerai, ji dirbs, jei ne - bus uždaryta“, - BNS sakė K.Sypčenko. Jos teigimu, „Audimo“ parduotuvės atidarymas „Atmosferoje“ atitinka bendrovės strategiją dirbti su prekybos centrais.

Pasak R.Šegždos, daugiausiai nežinomybės kyla dėl mažmeninės prekybos tinklo „Novus“ - Kryme, Sevastopolyje veikia 7 parduotuvės - dėl jo padėties konsultuojamasi su mokesčių inspekcija bei laukiama Ukrainos valdžios politinio sprendimo.

„Jeigu Ukraina pripažintų, kad Krymas yra okupuota teritorija, reiškia, kad veikla neleistina ir persiregistruoti pagal Rusijos įstatymus tada bus negalima. Todėl yra delsiama pripažinti okupaciją, tai yra labai sudėtingas klausimas. Jeigu įmonė registruotųsi pagal Rusijos įstatymus, vadinasi, pripažino Krymo okupaciją, tuomet ten reikėtų išvis veiklą nutraukti“, - BNS sakė R.Šegžda.

„Novus“ prašo išaiškinimo dėl prekybai Kryme naudotinos valiutos bei mokesčių, nes Krymo valdžia reikalauja naudoti rublius ir mokesčius mokėti jai.

„Krymo valdžia nepripažinta Ukrainos, nepripažinta viso civilizuoto pasaulio. Visumoje Ukraina turėtų priimti įstatymą, pripažinti, kad tai yra okupuota teritorija ir kad Kijevo kompanijoms ten draudžiama kai kuri veikla. Tokio įstatymo nėra. Antradienį buvome Mokesčių tarnyboje, teiravomės, kaip išspręsti šį klausimą - jie paprašė išdėstyti raštu. Bet kol kas niekas nežino, kaip elgtis“, - BNS sakė R.Šegžda.

Ukrainos žiniasklaida rašo, kad ukrainiečiai raginami boikotuoti rusiškas prekes parduotuvėse, o verslininkai - jų netiekti. Publikacijose minimos ir „Novus“ parduotuvės, kurios raginamos dalyvauti boikote. Kijeve veikia apie 20 „Novus“ parduotuvių.

Su „Novus“ savininkės įmonės „BT Invest“ vadovu Aivaru Karaliumi BNS susisiekti nepavyko.

„Verslo žinios“ rašė, kad verslininko Raimondo Tumėno kontroliuojama investicijų bendrovė „BT invest“ dėl įvykių Ukrainoje pristabdė planuotas investicijas. A.Karalius sakė, kad buvo numatytos investicijos į parduotuvių rekonstrukciją, tačiau kol kas šie darbai pristabdyti.