„Šiandien skelbiu apie didžiausią krašto gynybos stiprinimą naujausiais laikais“, – pareiškė R. Sunakas.

Ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) ir jo valdančioji Konservatorių partija siekė prastumti įstatymo projektą, pagal kurį teisėjai šią Vidurio Afrikos valstybę turės laikyti saugia trečiąja šalimi.

Valdantieji taip pat nori suteikti sprendimus dėl prieglobsčio prašymų priimantiems pareigūnams įgaliojimus nepaisyti dalies tarptautinių ir šalies įstatymų dėl žmogaus teisių, kad būtų galima apeiti JK Aukščiausiojo Teismo sprendimą blokuoti šį planą. Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad yra neteisėta siųsti migrantus į Kigalį su bilietu į vieną pusę.

Dėl šių planų vyriausybės laukė kovos parlamente. Įstatymo projekto svarstymas abejuose parlamento rūmuose buvo įstrigęs apie du mėnesius: aukštieji Lordų Rūmai ne kartą siūlė pakeitimus, kuriuos vėliau žemieji Bendruomenių Rūmai atmetė. Lordų Rūmai neturi teisės sužlugdyti projekto, tačiau turi jam pritarti, kad jis taptų įstatymu.

Lordų Rūmų nariai, kurie įstatymo projektą vadino neadekvačiu, norėjo, kad Ruanda nebūtų laikoma saugia šalimi, kol to nepasakys kokia nors nepriklausoma stebėsenos institucija.

Jie taip pat norėjo išimties JK agentams, sąjungininkams ir darbuotojams užsienyje, įskaitant afganistaniečius, padėjusius britų pajėgoms Afganistane.

Bendruomenių Rūmai, kur toriai turi daugumą, balsavimais atmesdavo kiekvieną pakeitimą ir prašydavo Lordų Rūmų pagalvoti dar. Tačiau nerenkami aukštieji rūmai, kur jokia partija neturi bendros daugumos, laikėsi savo.

Vis dėlto prieš pat vidurnaktį (2 val. Lietuvos laiku) Lordų Rūmai galiausiai nusileido renkamų parlamentarų valiai ir sutiko nebeteikti tolesnių pakeitimų, taip užbaigdami aklavietę. Dabar įstatymo projektui, kad jis įsigaliotų, reikia tik karaliaus pritarimo.

Ruanda antradienį pareiškė, jog yra patenkinta JK parlamento sprendimu.

„Mes patenkinti, kad JK parlamentas priėmė šį įstatymo projektą“, – sakoma vyriausybės atstovės Yolande Makolo (Jolandės Makolo) pareiškime.

Jame priduriama, kad vyriausybė Kigalyje laukia į Ruandą perkeliamų asmenų.

R. Sunako vyriausybė buvo vis labiau spaudžiama mažinti rekordinius prieglobsčio prašytojų, laiveliais ir valtimis atplaukiančių iš Šiaurės Prancūzijos, skaičius, ypač po pažado griežčiau spręsti imigracijos klausimą Britanijai išstojus iš Europos Sąjungos.

Teisiniai sunkumai

Ruandos schemą, kurią kritikuoja Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertai ir prieglobsčio prašytojus remiančios grupės, nuo pat jos pasiūlymo 2022-aisiais persekioja teisiniai sunkumai.

Mes patenkinti, kad JK parlamentas priėmė šį įstatymo projektą.

Tais metais pirmieji deportuojami asmenys paskutinę minutę buvo išlaipinti iš lėktuvo dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) uždraudimo. Nuo to laiko jokie migrantai dar nebuvo išsiųsti.

Valstybės išlaidas prižiūrintis Nacionalinis audito biuras yra apskaičiavęs, kad pirmųjų 300 migrantų deportavimas šaliai atsieis 540 mln. svarų (625,5 mln. eurų) – maždaug po 2 mln. svarų vienam asmeniui.

Labdaros organizacijos sako, kad schema neveiks ir dėl mažos apimties nelabai sumažins susikaupusių paraiškų dėl prieglobsčio skaičių.

Kiti kritikai sako, kad ja sukuriamas pavojingas precedentas, kai parlamentas leidžia įstatymus dėl klausimo, kurį teismai jau pripažino neteisėtu, ir kad tai pakenks JK pozicijoms tarptautinėje arenoje bei jos moraliniam autoritetui.

JT antradienį paragino Britaniją apsigalvoti dėl planų deportuoti migrantus į Ruandą ir įspėjo, kad šie planai kelia grėsmę teisinei valstybei ir sukuria pasaulyje pavojingą precedentą.

JT pabėgėlių reikalų ir žmogaus teisių agentūrų vadovai paragino Londoną verčiau „imtis praktinių priemonių dėl netvarkingų pabėgėlių ir migrantų srautų, remiantis tarptautiniu bendradarbiavimu ir pagarba tarptautinei žmogaus teisių teisei“.

Ruanda – maža, 13 mln. gyventojų turinti šalis – pretenduoja būti vadinama viena stabiliausių Afrikos valstybių. Tačiau teisių gynimo grupės kaltina prezidentą veteraną Paulį Kagame (Polį Kagamę), kad jis valdo tvyrant baimės atmosferai, slopina kitokias nuomones ir žodžio laisvę.

Pirmadienį R. Sunakas paskelbė, kad vyriausybė yra pasirengusi pirmuosius lėktuvus su prieglobsčio prašytojais į Ruandą išsiųsti jau po 10–12 savaičių.

„Mes esame pasiruošę, planai jau parengti, o tie skrydžiai įvyks kad ir kas nutiktų“, – prieš parlamento balsavimą žurnalistams sakė jis.

Ministras pirmininkas viliasi, jog politika „sustabdyti valtis“ įtikins migrantus, kad neverta rizikuoti gyvybe ir palaikėmis pripučiamomis valtimis plaukti per Lamanšo sąsiaurį iš žemyninės Europos dalies į JK. Jis taip pat tikisi, kad ši politika suteiks sunkioje padėtyje atsidūrusiai Konservatorių partijai postūmį prieš vėliau šiais metais įvyksiančius rinkimus.

Toriai pagal populiarumą atsilieka nuo pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos ir gali prarasti 14 metų turimą valdžią.

R. Sunako planams dar gali trukdyti teisiniai skundai. JT teisių ekspertai užsimena, kad oro bendrovės ir aviacijos reguliuotojai galėtų pažeisti žmogaus teisių įstatymus, jei dalyvautų deportacijose.

Lenkijos sostinėje britų ministras pirmininkas paskelbs apie 500 mln. svarų (579 mln. eurų) papildomą karinį finansavimą Kyjivui, jau trečius metus kovojančiam su Rusijos didelio masto invazija, sakoma Dauningo gatvės pranešime.

„Ginti Ukrainą nuo Rusijos brutalių ambicijų yra gyvybiškai svarbu mūsų saugumui ir visai Europai. Jei [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui bus leista pasiekti savo šiame agresijos kare, jis nesustos prie Lenkijos sienos“, – prieš kelionę sakė R. Sunakas.

Jo vizitas rengiamas Kyjivui prašant sąjungininkių didinti itin reikalingų šaudmenų ir oro gynybos priemonių tiekimą. Vakarų šalys šiuo metu taip pat jaučia spaudimą didinti išlaidas savo gynybai Rusijos grėsmės akivaizdoje.

Žmogaus teisių grupė pareiškė, kai toks britų premjero pasisakymas kelia nerimą.

Trečiadienį vykusiame policijos viršininkų susitikime R. Sunakas sakė, kad „vis dažniau pastebimas smurtinis ir bauginantis elgesys“, kuriuo siekiama „užgniaužti laisvas diskusijas ir sutrukdyti išrinktiems atstovams dirbti savo darbą“.

„Vis labiau sutariama, kad demokratinį valdymą keičia minios valdžia, – sakė jis, kaip teigiama premjero biuro paskelbtoje stenogramoje. – Ir mes visi kartu turime tai skubiai pakeisti.“

„Amnesty International“ atstovas Tomas Southerdenas (Tomas Souterdenas) ketvirtadienį teigė, jog kalbos apie minios valdžią „labai sureikšmina šią problemą ir kelia pavojų, kad bus panaikintos teisės į taikius protestus“.

Vis labiau sutariama, kad demokratinį valdymą keičia minios valdžia, – sakė jis, kaip teigiama premjero biuro paskelbtoje stenogramoje. – Ir mes visi kartu turime tai skubiai pakeisti.

Beveik kas savaitę šimtai tūkstančių žmonių susirenka Londono centre reikalauti nutraukti ugnį konflikte, per kurį, pasak islamistų judėjimo „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos, jau žuvo daugiau kaip 30 tūkst. palestiniečių. Izraelio teigimu, per spalio 7 dieną „Hamas“ įvykdytą ir karą išprovokavusį išpuolį žuvo 1 160 žmonių ir buvo pagrobta apie 250 įkaitų.

Dauguma protestų Londone buvo taikūs, nors buvo sulaikyta dešimtys žmonių, demonstravę ženklus ir skandavę šūkius, kuriais, kaip įtariama, reikštas palaikymas JK uždraustai organizacijai „Hamas“.

Žydų organizacijos ir daugelis įstatymų leidėjų teigia, kad masinės eitynės Londone gyvenantiems žydams kelia baimę, nors žydų bendruomenės narių taip pat dalyvauja mitinguose už paliaubas.

Nesutarimai dėl konflikto Gazos Ruože sukrėtė Britanijos politiką. Kai kurie įstatymų leidėjai teigia bijantys dėl savo saugumo po to, kai sulaukė grasinimų dėl savo pozicijos karo klausimu. Po spalio 7-ąją „Hamas“ įvykdyto išpuolio prieš Izraelį, į kurį reaguodama žydų valstybė pradėjo invaziją į Gazos Ruožą, Britanijoje padaugėjo pranešimų apie antisemitinius ir antimusulmoniškus išpuolius.

Praėjusią savaitę Bendruomenių Rūmuose vykę debatai dėl raginimo nutraukti ugnį virto chaosu, kilus įtarimams, kad parlamento pirmininkas, reaguodamas į palestiniečius remiančių aktyvistų spaudimą, pažeidė parlamento taisykles.

Šeštadienį R. Sunakas sustabdė konservatorių įstatymų leidėjo Lee Andersono (Li Andrsono) narystę partijoje už tai, kad jis pareiškė, jog Londono meras Sadiqas Khanas (Sadikas Chanas), kuris yra musulmonas, yra kontroliuojamas islamistų ir leido jiems perimti miesto valdymą.

Šį mėnesį palestiniečius palaikantys demonstrantai protestavo prie vieno konservatorių įstatymų leidėjo namų, o aplinkosaugos aktyvistai nusitaikė į R. Sunako šeimos namus Šiaurės Anglijoje.

Premjeras susitiko su policijos vadovais po to, kai paskelbė apie 31 mln. svarų sterlingų (37 mln. eurų) fondą, skirtą įstatymų leidėjų saugumui sustiprinti, politikams pranešus apie grasinimus ir bauginimus dėl karo.

Diskusija vyksta po kelerius metus trukusių konservatorių vyriausybės bandymų vis griežčiau apriboti taikius protestus. Ji priėmė naujų įstatymų dėl viešosios rimties sutrikdymo, už kurį gresia įkalinimas iki 10 metų, ir suteikė policijai daugiau galių apriboti protestus, laikomus trikdančiais. Šimtai aplinkosaugos aktyvistų buvo sulaikyti ir kai kuriais atvejais net įkalinti už kelių blokavimą ir kitus nesmurtinius veiksmus.

„Saviraiškos ir susirinkimų laisvė yra absoliučiai pagrindinės teisės bet kurioje laisvoje ir teisingoje visuomenėje“, – sakė T. Southerdenas.

„Pastaraisiais metais Jungtinėje Karalystėje buvo smarkiai suvaržytos protestų teisės: taikių protestų taktika buvo kriminalizuota, o policijai suteikti dideli įgaliojimai užkirsti kelią protestams“, – sakė jis.

Prasidėjus tretiesiems Maskvos didelio masto invazijos į Ukrainą metams, R. Sunakas sakė, jog Vakarų sąjungininkės privalo eiti toliau su savo sankcijomis. Pasak ministro pirmininko, to reikia siekiant pakirsti Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsitikinimą, kad jis paprasčiausiai gali išlaukti.

„Privalome drąsiau konfiskuoti šimtus milijardų įšaldyto Rusijos turto, – straipsnyje laikraštyje „The Sunday Times“ rašė R. Sunakas. – Tai prasideda nuo palūkanų, kurias generuoja šis turtas, milijardų paėmimo ir nusiuntimo Ukrainai.“

O tada su G-7 (Didžiuoju septynetu) privalome surasti teisėtų būdų konfiskuoti patį turtą ir šias lėšas taip pat nusiųsti Ukrainai.

„O tada su G-7 (Didžiuoju septynetu) privalome surasti teisėtų būdų konfiskuoti patį turtą ir šias lėšas taip pat nusiųsti Ukrainai“, – pridūrė jis.

Jo komentaras pasirodė po to, kai G-7 šalių lyderiai šeštadienį pažadėjo išsiaiškinti visus įmanomus kelius, kaip būtų galima panaudojant įšaldytą Rusijos turtą padėti Ukrainai.

G-7 lyderių pareiškime pažymima, kad bet kokie veiksmai turi atitikti atitinkamas šalių teisines sistemas ir tarptautinę teisę.

G-7 patvirtino, kad Rusijos turtas liks įšaldytas, kol Rusija sumokės Ukrainai už padarytą žalą.

Išsivysčiusių ekonomikų grupė taip pat sveikino Europos Sąjungos praėjusį mėnesį sudarytą preliminarų susitarimą dėl pirmo žingsnio siekiant iš šio turto gautą pelną panaudoti Ukrainos atstatymui.

„Skatiname tolesnius žingsnius“ šiuo klausimu, sakė G-7 lyderiai.

Ukrainai reikia kone pusės trilijono dolerių (eurų) atstatymui po Rusijos invazijos, sakoma anksčiau šį mėnesį paskelbtoje bendroje Pasaulio banko, ES, Jungtinių Tautų ir Ukrainos vyriausybės ataskaitoje.

Konservatorių ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) vienu iš prioritetų prieš šiais metais vyksiančius visuotinius rinkimus yra numatęs tai, kad būtų užkirstas kelias migrantams valtimis kirsti Lamanšo sąsiaurį iš Prancūzijos.

Penktadienį pasirašytame susitarime numatyta, kad „Frontex“ ir JK sienų apsaugos pajėgos keisis žvalgybine informacija, kad padėtų išardyti žmonių kontrabandininkų gaujas, sakoma britų Vidaus reikalų ministerijos pranešime.

Taip pat susitarta bendradarbiauti plėtojant naujas technologijas, pavyzdžiui, sienų apsaugai naudojant dronus.

JK sienų apsaugos pajėgų generalinis direktorius Philas Douglasas (Filas Daglasas) ir „Frontex“ vykdomasis direktorius Hansas Leijtensas susitarimą pasirašė Londone, dalyvaujant JK vidaus reikalų sekretoriui Jamesui Cleverly (Džeimsui Kleverliui) ir už vidaus reikalus atsakingai eurokomisarei Ylvai Johansson (Ilvai Johanson).

„Organizuotas imigracijos nusikalstamumas ir neteisėtas žmonių gabenimas yra pasauliniai iššūkiai, kuriems reikia bendrų sprendimų ir užmojų, – sakė J. Cleverly. – Mūsų reikšmingas JK ir „Frontex“ darbo susitarimas yra dar vienas svarbus žingsnis kovojant su nelegalia migracija, saugant mūsų sienas ir stabdant valtis.“

JK vyriausybė teigia, kad praėjusiais metais į Anglijos pietinę pakrantę paprasčiausiomis valtimis atplaukusių migrantų skaičius sumažėjo trečdaliu, palyginti su 2022 metais pasiektu rekordu – 45 tūkst. migrantų.

JK vyriausybė šį susitarimą pavadino „naujausiu žingsniu“ savo „kovos su nelegalia migracija ir nusikalstamomis grupuotėmis plane“, o šis klausimas bus svarbus visuotinių rinkimų kampanijos metu.

JK ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) ir Airijos kolega Leo Varadkaras (Lio Varadkaras) aplankė naująją administraciją Belfasto Stormonto pilyje, kur pirmą kartą susitiko Šiaurės Airijos vyriausybės ministrai. Šie suskubo prašyti Londono skirti daugiau pinigų, kad būtų galima sutvarkyti stringančias Šiaurės Airijos viešąsias paslaugas.

Šiaurės Airijos asamblėjos nariai šeštadienį paskyrė valdžios pasidalijimo vyriausybę po dvejų metų pertraukos, kuri prasidėjo 2022 metų vasarį pasitraukus pagrindinei britų junionistų partijai.

Demokratinė junionistų partija (DUP) boikotavo administraciją protestuodama prieš vienintelio JK regiono, turinčio sausumos sieną su Europos Sąjunga, atžvilgiu po „Brexito“ pasiektus prekybos susitarimus tarp Londono ir Briuselio.

Praėjusią savaitę partija buvo įkalbėta grįžti, kai JK pažadėjo panaikinti daugumą patikrinimų prekėms, gabenamoms į Šiaurės Airiją iš likusios JK dalies.

Pagal Šiaurės Airijos taikos proceso metu nustatytas valdžios pasidalijimo taisykles Belfasto administracijoje turi dirbti ir britų junionistai, ir airių nacionalistai. Jungtinė Karalystė ir Airijos Respublika atlieka taikos garantų vaidmenį.

Naujajai administracijai vadovauja pirmoji ministrė Michelle O'Neill (Mišel O'Nil) iš „Sinn Fein“ – partijos, kuri buvo Airijos respublikonų armijos (IRA) sąjungininkė per dešimtmečius trukusį smurtą Šiaurės Airijoje.

Jos paskyrimas buvo istorinis – pirmą kartą šį postą užėmė airių nacionalistė, siekianti išvesti Šiaurės Airiją iš Jungtinės Karalystės ir sujungti ją su Airijos Respublika.

Praktiškai nacionalistų ir junionistų valdymas ir toliau bus paremtas nepatogia pusiausvyra. Pirmojo ministro pavaduotojo postas, kurį užima DUP atstovė Emma Little-Pengelly (Ema Litl-Pengeli), oficialiai yra lygiavertis pirmojo ministro postui ir nė vienas iš jų negali valdyti be kito.

M. O'Neill savaitgalį teigė mananti, kad referendumas dėl Airijos susivienijimo gali įvykti per ateinančius 10 metų, JK vyriausybei pareiškus, kad iki tokio žingsnio dar reikia dešimtmečių.

Pagal Didžiojo penktadienio susitarimo sąlygas toks balsavimas gali būti surengtas, jei bus įrodymų, kad dauguma Šiaurės Airijos gyventojų pritaria prisijungimui prie Respublikos. Apklausos rodo, kad dauguma šiuo metu nepritaria šiai idėjai.

R. Sunakas pirmadienį pareiškė, kad „visų prioritetas“ buvo atkurti Šiaurės Airijos vyriausybės veiklą.

„Tai ne konstituciniai pokyčiai, o kasdieniai žmonėms svarbūs dalykai“, – sakė jis.

L. Varadkaras, kurio vyriausybė iš esmės remia suvienytą Airiją, taip pat teigė, kad susivienijimo klausimas aptartinas „ne šiandien“.

Dėl DUP boikoto 1,9 mln. Šiaurės Airijos gyventojų neturėjo veikiančios administracijos, kuri galėtų priimti svarbiausius sprendimus smarkiai augant pragyvenimo išlaidoms ir stringant sveikatos sistemai.

JK vyriausybė yra sutikusi skirti Šiaurės Airijai daugiau kaip 3 mlrd. svarų sterlingų (3,52 mlrd. eurų) kaip paskatą atkurti vyriausybę. Jau dabar Belfasto administracija sako, kad to nepakanka.

E. Little-Pengelly teigimu, Belfaste susirinkę ministrai „sieks užtikrinti, kad JK vyriausybė suteiktų pakankamą finansavimą ir įvykdytų savo pažadus dėl viešojo sektoriaus darbo užmokesčio“.

JK Šiaurės Airijos sekretorius Chrisas Heatonas-Harrisas (Krisas Hitonas-Harisas) sakė, kad šiuo metu paketas yra pakankamas.

„Manau, kad naujieji ministrai yra visiškai pajėgūs puikiai tvarkyti savo viešuosius finansus, turėdami sąžiningą ir dosnų finansavimo paketą, kurį jiems suteikėme“, – teigė jis transliuotojui BBC.

„Pasikalbėkite su bet kuriuo tėvu ar mokytoju, kaip šįryt padariau šioje Darlingtono mokykloje. Jie papasakos jums, kaip tarp vaikų plinta vienkartinės elektroninės cigaretės, o vaikai neturėtų garinti tabako, nenorime, kad jie įprastų. Vis dar nesuprantame ilgalaikio garinimo poveikio sveikatai, todėl teisinga, kad imsimės griežtų veiksmų – būtent tai ir darome, uždrausdami vienkartines elektronines cigaretes“, – sakė JK ministras pirmininkas Rishi Sunak.

Vyriausybės pareiškime teigiama, kad pastaruoju metu vis daugiau vaikų ir paauglių vartoja vienkartines elektronines cigaretes. Pagal naujausią statistiką, tai daro net 9 procentai vaikų ir paauglių nuo 11 iki 15 metų amžiaus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Veipingas“ šiuo metu, tiesą sakant, tampa epidemija tarp vaikų, o tai, kaip tos cigaretės reklamuojamos... Jos tikrai nėra priemonė, padedanti mesti rūkyti. Jos reklamuojamos su visu kaleidoskopu spalvų ir daugybe skonių – braškių, kramtomosios gumos... Tai nėra produktas, kurį žmonės turėtų naudoti kaip medicininę priemonę“, – tvirtino pediatras Ronny Cheung.

Elektroninės tabaką garinančios cigaretės buvo sugalvotos kaip saugesnė alternatyva tradiciniams rūkalams, tačiau vyriausybė baiminasi, kad vaikų atžvilgiu jos vis vien gali suformuoti sveikatai labai kenksmingą įprotį nikotinui. Savo ruožtu jų pardavėjai bando išvengti visuotinio draudimo.

„Veipingas“ šiuo metu, tiesą sakant, tampa epidemija tarp vaikų, o tai, kaip tos cigaretės reklamuojamos... Jos tikrai nėra priemonė, padedanti mesti rūkyti.

„Aromatai atlieka lemiamą vaidmenį, padedant rūkantiesiems atsisakyti tabako ir apsieiti be tabako skonio bei degiųjų produktų, todėl šiuo atveju negalima „su vandeniu išpilti ir kūdikio“. Reikia sutelkti dėmesį į vaikų rankas patenkančius vienkartinius garintuvus, tačiau užtikrinti, kad vienkartines elektronines cigaretes, iš esmės saugią rūkymo alternatyvą, būtų galima įsigyti iš patikimų prekiautojų“, – aiškino JK „Vape“ prekybos asociacijos pirmininkas Marcus Saxton.

Planuojama, kad pirmieji realūs prekybos ir reklamos suvaržymai įsigalios po pusės metų. Galiausiai, britų valdžia planuoja priimti tikrai radikalų įstatymą, pagal kurį išvis bus uždrausta parduoti tabako gaminius asmenims, gimusiems po 2009-ųjų sausio 1 d. – tai yra dabartiniams penkiolikmečiams, kad pagaliau užaugtų pirma, visiškai nerūkanti britų karta.

„Mes nesiekiame konfrontacijos, – po antradienį surengto antro JAV ir JK smūgių raundo parlamentui sakė R. Sunakas. – Raginame hučius ir tuos, kurie juos įgalina sustabdyti šias neteisėtas ir nepriimtinas atakas.“

„Bet, prireikus, JK nedvejos ir gindamasi reaguos. Negalime likti nuošalyje ir leisti, kad į šias atakas nebūtų reaguojama“, – pridūrė jis.

Nuo 2022-ųjų spalio valdžioje esančio R. Sunako politinė ateitis iš dalies priklauso nuo šios schemos, JK ruošiantis šiais metais vyksiantiems visuotiniams rinkimams.

Dešinieji konservatoriai grasino sužlugdyti Ruandos plano įstatymo projektą, tačiau galiausiai atsitraukė ir vyriausybė užtikrintai laimėjo 320 balsais prieš 276.

Tai reiškia, kad R. Sunakas išvengs rimto savo autoriteto susilpnėjimo tuo metu, kai jo susiskaldžiusiai Konservatorių partijai desperatiškai reikia perimti rinkėjų paramą iš pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos prieš rinkimus.

Įstatymo projektas yra JK vadovo atsakas į praėjusių metų pabaigoje britų Aukščiausiojo Teismo priimtą sprendimą, kad prieglobsčio prašytojų deportavimas į Kigalį yra neteisėtas pagal tarptautinę teisę.

Priėmus naujausiąjį teisės aktą, teisėjai būtų priversti Ruandą laikyti saugia trečiąja šalimi. Jis taip pat suteiktų JK ministrams įgaliojimus nepaisyti tarptautinių ir Britanijos žmogaus teisių įstatyminių skirsnių.

Nors išrinktuosiuose Bendruomenių Rūmuose buvo įveikta trečioji ir paskutinė kliūtis, kad projektas taptų įstatymu, jį dar turės patvirtinti nerenkami aukštesnieji Lordų Rūmai.

Neigiama visuomenės nuomonė

Vyriausybė neturi daugumos Lordų Rūmuose, kurių nariai tikriausiai kruopščiai išnagrinės pasiūlymus ir pateiks nemažai pakeitimų, todėl Dauningo gatvės laukia dar vienas iššūkis.

Be to, teisės aktas dar gali būti užblokuotas dėl teisinių ginčų, todėl ilgai besitęsiantis procesas, kurį leiboristai praminė „farsu“, dar labiau užsitęstų.

Apklausų bendrovės „Savanta“ politinių tyrimų direktorius Chrisas Hopkinsas (Krisas Hopkinsas) sakė, kad „visuomenės nuomonė apie vyriausybės nekompetenciją imigracijos srityje vis dar giliai įsišaknijusi ir gali pasikeisti tik tada, kai lėktuvai į Ruandą iš tikrųjų pakils“.

„Net ir tokiu atveju Konservatorių partijai prireiks daug daugiau pastangų, kad susigrąžintų pasitikėjimą šiuo klausimu, – sakė jis naujienų agentūrai AFP. – Kol kas viskas, ką jiems pavyko pasiekti, tai įsiutusiems rinkėjams išryškinti savo vidinius nesutarimus.“

Londonas jau sumokėjo Kigaliui 240 mln. svarų sterlingų (280 mln. eurų) nuo tada, kai buvęs ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) 2022-ųjų balandį pirmą kartą paskelbė apie šį planą.

R. Sunakas pažadėjo sumažinti rekordinį teisėtos migracijos lygį ir sustabdyti prieglobsčio prašytojų keliones mažais laiveliais iš Prancūzijos į JK.

Jis tvirtina, kad Ruandos įstatymo projektas yra labai svarbus siekiant atgrasyti migrantus nuo minties keliauti į Jungtinę Karalystę neleistinais maršrutais.

Neprigijusios pataisos

Tačiau dėl šio pasiūlymo valdančiojoje partijoje vėl atsinaujino dešiniųjų ir nuosaikiųjų pažiūrų politikų nesutarimai, kurių nebuvo nuo tada, kai po 2016 metų referendumo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos kilo ginčai dėl „Brexito“ įgyvendinimo.

Kelios dešimtys torių įstatymų leidėjų parėmė neprigijusias pataisas, kuriomis buvo siekiama sugriežtinti sistemą, be kita ko, netaikant tarptautinės teisės ir apribojant migrantų teisę apskųsti deportaciją.

Tačiau R. Sunakas atsisakė nusileisti savo partijos maištininkų reikalavimams, nes tai beveik neabejotinai būtų sukėlę nuosaikiųjų pažiūrų torių, teigiančių, kad teisės aktas jau ir taip peržengia priimtinumo ribas, nepasitenkinimą.

Siekdama numalšinti nesutarimus, R. Sunako vyriausybė paskelbė, kad pasamdys naujų teisėjų tūkstančiams papildomų posėdžių, kad bylos teismuose būtų nagrinėjamos greičiau.

Jo už migracijos klausimus atsakingas ministras taip pat užsiminė, kad ministrai turės įgaliojimus priversti valstybės tarnautojus nepaisyti Europos Žmogaus Teisių Teismo paskutinės minutės įsakymų.

R. Sunakas su pasipriešinimu iš savo partijos narių taip pat susidūrė per pirmąjį balsavimą dėl įstatymo projekto gruodį.

Praėjusiais metais mažais laiveliais Lamanšo sąsiaurį perplaukė apie 30 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Vien praėjusį savaitgalį bandydami įveikti šią pavojingą kelionę žuvo penki žmonės.

Šimtai žmonių trečiadienį buvo ištraukti iš ledinio vandens ir iškelti į krantą, pietinės pakrantės Doverio uoste matė AFP fotografas.