-
Kaip vairavimui atsiliepia pagirios
Šventiniu laikotarpiu policijos pareigūnai keliuose užfiksavo ne vieną nuo alkoholio apsvaigusį vairuotoją. Jų girtumas nustatytas alkotesteriu. Apie tokių asmenų keliamą pavojų kalbama nuolat. Tačiau jei tą patį vakarą neblaivus vairuotojas prie vairo nesėda, tačiau drąsiai tai daro atsikėlęs kitą rytą?
Daugelis bent kartą patyrė nemalonią pagirių būseną. Tuomet alkoholio kiekis kraujyje tampa lygus nuliui, o organizmas apdoroja alkoholiniuose gėrimuose esančius komponentus. Pavyzdžiui, metanolį organizmas net dešimt valandų po vartojimo skaido į toksinus, todėl jaučiamės prastai. Taip pat sakoma, kad pagirių simptomai atsiranda dėl dehidratacijos. Bloga savijauta dažniausiai kankina parą.
„Didžioji dalis suaugusių žmonių tą patirtį turi. Tai nėra pati geriausia savijauta – su visais nemaloniais galvos, skrandžio [negalavimais], nuotaikos svyravimais“, – teigia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras.
Dėl apsvaigusių vairuotojų kaltės kasmet žūva daugiau nei 10 proc. visų eismo įvykiuose nukenčiančių asmenų. Ne tik Lietuvoje tokiais kaltininkais dažnai tampa būtent pagirias jaučiantys vairuotojai.
„Jungtinėje Karalystėje atliktais tyrimais, 1 iš 6 vairuotojų, sustabdytų ir nubaustų už vairavimą išgėrus, vairavo tarp 6 ir 8 valandos ryto, tai yra – esant pagirioms“, – sako „Inchcape Motors“ rinkodaros vadovė Justė Šataitė.
Pasak R. Badaro, pagirios – apgaulinga būsena. Pagiringas žmogus vairuodamas automobilį gali būti daug pavojingesnis už tą, kurio neblaivumą įrodo alkotesterio parodymai.
Egzistuoja du reakcijos tipai
Dėmesį į tokių vairuotojų keliamą pavojų atkreipė stambiausi automobilių gamybos koncernai. Vienas jų pristatė Vokietijos mokslininkų sukurtą specialų kostiumą, imituojantį pagirias.
„Vokietijos mokslininkai padarė galybę tyrimų, norėdami išsiaiškinti, kaip pagiringo žmogaus kūnas reaguoja vairuojant. Vokietijos mokslininkai aiškinosi, kaip jie jaučiasi kitą dieną po gero itališko vyno butelio, po poros bokalų alaus ar po kažko stipresnio. Kostiumas sveria daugiau nei 17 kilogramų ir yra sudarytas iš tam tikrų elementų. Vienas iš jų – speciali liemenė, tuomet svarmenys, speciali kepurė, ausinės, akiniai. Kiekvienas šių elementų skirtas tam, kad atvaizduotų žmonių jausmus esant pagirioms. Speciali liemenė imituoja viso kūno sunkumą, kepurė – galvos skausmą ir svaigimą, ir pan.“ – aiškino J. Šataitė.
Šio kostiumo pagrindinis tikslas – kad jį išbandę žmonės suprastų, kaip sunkiau vairuoti ir kaip sulėtėja reakcija esant pagirioms.
Pirmiausia šis kostiumas pristatytas Jungtinėse Amerikos Valstijose – kaip dalis jauniems vairuotojams skirtos programos.
Lietuvos mokslininkai sako, kad ir be išradingų imitacinių kostiumų aišku, kad bet koks organizmo atsakas į vis dar skaidomą alkoholį trukdo vairuotojui susikoncentruoti. Vienas svarbiausių ir labiausiai pagirių trikdomas gebėjimas – vairuotojo reakcijos greitis. Žinovai pasakoja, kad egzistuoja dviejų tipų reakcijos – paprastoji ir sudėtingoji.
Pagal laboratorijose atliktus tyrimus, suvartojus nedidelius alkoholio kiekius, paprastoji reakcija net pagerėja. Iš anksto žinomas užduotis, su jau žinomais dirgikliais, eksperimentų dalyviai atlieka efektyviau. Tačiau visiškai priešingi vairuojant dažniau pasitaikančios – sudėtingosios reakcijos tyrimų rezultatai.
Kiekviena, atrodytų, blaivaus, tačiau vis dar prastai besijaučiančio vairuotojo klaida – galimas skaudus eismo įvykis. Būtent todėl, pasak medikų, pagirias jaučiantį žmogų sunkiai galėtume pavadinti blaiviu.
Daktaras R. Badaras sako, kad pagiringi vairuotojai – ne tik per didžiąsias metų šventes kylanti problema. Pasak jo, yra tokių, kurie pagirias jaučia nuolat, o prie vairo sėda drąsiai.
Pagiringi vairuotojai – ne tik per didžiąsias metų šventes kylanti problema. Yra tokių, kurie pagirias jaučia nuolat, o prie vairo sėda drąsiai.
Kovai su neblaiviais vairuotojais dabar skiriama daug dėmesio. VGTU Automobilių inžinerijos katedros lektorius Jurijus Zaranka sako, kad ir nulinės tolerancijos akcijos – veiksmingos. Tačiau apie leistiną alkoholio koncentracijos ribą kraujyje, pasak jo, dar būtina diskutuoti. Būtent galimybė prie vairo sėsti lengvai išgėrus leidžia manyti, kad ir prastai besijaučiantis – pagiringas – žmogus jokios žalos nepadarys.
„Mano įsitikinimu, reikia mažinti tą normą iki 0,2 promilių arba apskritai kalbėti apie nulius. Tai leis pagerinti eismo saugumo situaciją. Vairavimas ir alkoholis, vairavimas ir narkotinės medžiagos – nesusiję dalykai. Šiandien galimybė turėti 0,4 promilės leidžia vairuotojams, kurie vairuoja lengvąjį automobilį, galvoti, kad ir alaus bokalas leidžiamas per pietus arba kad keletas taurių vyno per furšetą neturės įtakos vairuojant. Bet ir mažos dozės alkoholio – 0,2 ir 0,4 promilės – turi įtakos reakcijos laikui“, – teigė J. Zaranka.
Taigi, jei galvojote, kad po stiprių išgertuvių pakanka alkotesterio rodmenų langelyje išvysti nulius, o skaudanti galva, pykinimas, apsunkęs kūnas ir dirglumas netrukdo saugiai vairuoti, naujus metus patariame pradėti atsakingiau. Kol nesijausite puikiai, automobilio vairavimą patikėkite kitiems.
-
Europoje 4 iš 10 naktinių klubų lankytojų yra bandę narkotikų: kaip yra Lietuvoje? 1
Laikui bėgant keičiasi ir psichiką veikiančių medžiagų sudėtis, tačiau R. Badaras pastebi, kad sukuriama mažiau naujų psichotropinių medžiagų.
Apie narkotikų gamintojų galimai „išsisėmusį potencialą“ užsimena ir Priklausomybių reabilitacijos centro „Meikštų dvaras“ vadovas Mindaugas Survilas.
„Šiandien centre yra 47 žmonės: 60 proc. vartojo heroiną, 4 proc. – kokainą, 4 proc. – amfetaminą, 11 proc. kanabinoidus, 4 proc. – „spaisus“, tai, ką vadiname naujomis medžiagomis, kas kinta ir ko nesugebame sukontroliuoti, bei 17 proc. alkoholį kartu su medikamentais. Dažnai į mus kreipiasi žmonės, sergantys priklausomybe nuo kanabinoidų arba „spaisų“, tai yra 15–20 proc. bendrame kontekste su kitomis cheminėmis medžiagomis, kurios yra senos kaip gyvenimas“, – sako M. Survilas.
Plačiau – įraše.
-
Toksikologas: apsinuodijus grybais – pas medikus, o ne gydytis nesąmonėmis 2
Anot jo, dažniausiai pagrindiniai simptomai yra vienodi: pykinimas, vėmimas, silpnumas, viduriavimas. Susidūrus su šiais simptomais, reikėtų daryti tai, tvirtina toksikologas, ką lietuviui padaryti labai sunku – ne gydytis pačiam, o pasitikėti sveikatos apsauga.
Vilniuje trečiadienį mirė grybais apsinuodijusi moteris iš Alytaus. Ji į medikus kreipėsi tik praėjus kelioms dienoms po to, kai sumaišiusi žaliąsias ūmėdes su, kaip manoma, blyškiosiomis musmirėmis, apsinuodijo grybais. Pasak R. Badaro, apsinuodijus grybais ir per vėlai kreipusis į medikus, šie dažnai nebegali niekuo padėti.
– Iš informacijos matyti, kad moteris gana pavėluotai kreipėsi į medikus. Ar tai patvirtintumėte?
– Tiesą sakant, taip.
– Ką toks delsimas žmogui reiškia, jei jis iš tiesų apsinuodijo grybais?
– Delsimas baigiasi tragedija. Tai dažnai komplikuoja gydymo eigą, nes gydymas būna pavėluotas.
– Galbūt žmogus, suvalgęs nuodingų grybų, nesijaučia taip blogai? Kokia yra tiesa?
– Dažniausiai vis dėlto jaučiasi blogai. Jeigu tai ne šiaip sunkus, sutrikęs virškinimas (net valgomi grybai gana sunkiai virškinami, tai sunkus maistas, dažnai paūminantis lėtines virškinamojo trakto ligas), jeigu buvo suvalgyti tikrai nuodingi grybai, o jų Lietuvoje yra keletas rūšių, tai jie parodo savo požymius. Jie, tiesą sakant, nėra labai specifiniai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, silpnumas. Esant tokiems simptomams, nederėtų gydytis patiems, remiantis autoritetais iš gretimos laiptinės ar visagalio interneto. Reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
– Ar suvalgius nuodingų grybų klinikinė eiga paprastai yra skirtinga, priklausomai nuo grybų rūšies, ar vis dėlto kažkuo panaši?
– Iš tiesų simptomai skirtingi, tačiau eiliniam vartotojui nevertėtų gilintis į diagnostikos subtilybes. Jeigu yra blogai, geriau kreiptis į medikus ir daryti tai, ką lietuviui daryti labai sunku, – pasitikėti sveikatos apsauga.
– Kokie grybai, augantys Lietuvoje, patys pavojingiausi?
– Pati pavojingiausia neabejotinai yra blyškioji musmirė.
– Kuo ji išskiria? Kodėl būtent blyškioji musmirė yra nuodingiausia?
– Todėl, kad joje yra toksinų grupė – amatoksinai. Tai keletas junginių, kurie veikia labai klastingai – pasireiškia po kelių ar net keliolikos valandų. Visi „žinovai“ tvirtina, išvirus, įdėjus svogūno, česnako ar dar kažko nuodai suyra. Iš tiesų jie labai atsparūs virimui, džiovinimui ir bet kokiam kitam terminiam paruošimui. Dėl to nuodai išlieka net ir apdorotuose grybuose.
– Išlieka pagrindinis klausimas, kaip žmonės, gyvenantys labai miškingame rajone, kur turbūt visą savo gyvenimą rinko grybus, gali supainioti žalsvąją ūmėdę ir žalsvąja musmirę. Ar jų skirtumai labai konkretūs, ar šie grybai labai panašūs?
– Gal žalsvąją musmirę sunkiau supainioti su ūmėde. Blyškiąją musmirę supainioti lengviau, nes ji keičia savo vaizdą ir kartais ant jų net nebūna musmirėms būdingų taškelių. Ant jaunų grybų nebūna sijonuko.
Nereikia galvoti, kad skirtumai labai aiškūs. Jie įžiūrimi tik specialistų. Be to, būna dvi grybautojų kategorijos: tie, kurie drąsiai renka bet ką ir valgo, ir tie, kurie tiesiog su amžiumi pradeda prasčiau matyti ir tų subtilių skirtumų neįžvelgia. Tada išeina taip, kaip išeina.
– Kaip greitai nuodingas grybas gali žmogų nužudyti? Kiek tai priklauso nuo amžiaus, imuninės sistemos ir kitų sveikatos veiksnių?
– Negydomą net ir labai sveiką idealaus amžiaus (jei toks galėtų būti) žmogų bet kokiu atveju viena blyškioji musmirė nužudytų. Gydymas suteikia galimybių. Jei jis suteikiamas laiku, didžioji dalis žmonių išgyvena.
– Kada tinkamas laikas kreiptis? Ar tai priklauso nuo sveikatos? Jei žmogus nežino, ar tie negalavimai atsirado dėl grybų, vis tiek reikia kreiptis?
– Kalbu apie tuos atvejus, kai atsiranda akivaizdūs požymiai: žmogus vemia, viduriuoja, jam silpna, tačiau jis gydosi visokiomis nesąmonėmis, kurias jam nuoširdžiai ir noriai patarė visi vietiniai žinovai. Jis pas mus patenka tik trečią ar ketvirtą parą, kai jau praktiškai nebėra išeičių.
