„Situacija dabartinė Lietuvoje yra pakankamai prasta, mes gyvename Rytų Europos regione ir bent pusė žmonių Lietuvoje miršta nuo širdies kraujagyslių ligų“, – trečiadienį spaudos konferencijoje apie sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis sakė R. Šerpytis.

„Pagrindinė to priežastis yra nekontroliuotas kraujospūdis ir cholesterolis. 48 proc. pacientams nustatomas spaudimas virš normos (virš 140 ir 90) ir netgi 62 proc. žmonių turi blogąjį cholesterolį – daugiau negu trys milimoliai litre“, – pridūrė kardiologas.

Anot jo, žmogaus sveikata priklauso nuo genų, užterštumo, sveikatos apsaugos.

Rokas Šerpytis. P. Peleckio / BNS nuotr. 

„Pusė įtakos priklauso žmogaus įpročiams ir gyvenimo būdui“, – tvirtino R. Šerpytis.

Pasak mediko, siekiant spręsti problemą, reikia diegti geresnes kontrolės sistemas, nes šiuo metu pas gydytoją pacientai lankosi dažniausiai kas metus ar pusmetį.

„Būtina ieškoti sprendimų, nes visuomenė sensta. Vien vožtuvinių ligų iki 2040 metų padvigubės, iki 2060 metų patrigubės. Lygiai tas pats bus su visomis kitomis lėtinėmis ligomis“, – kalbėjo R. Šerpytis.

„Yra manoma, kad vienas tų sprendimų galėtų būti dirbtinis intelektas, geresnės nuotolinės monitoravimo sistemos, kurios padėtų greičiau apdoroti didesnį kiekį pacientų ir rekomenduoti galimą gydymą“, – tvirtino jis.

Lapkričio 10-12 dienomis vyks tarptautinis sveikatos hakatonas „Hospiton.Cardio“. Šįmet jo tema – kardiologija.

„Hospiton“ organizatorė Viktorija Butrimaitė sakė, kad jo metu bandoma išspręsti aktualų sveikatos iššūkį.

Viktorija Butrimaitė. P. Peleckio / BNS nuotr. 

„Šiais metais tai yra kardiologija, ypatingai svarbi ir jautri tema dėl to, kad mes kovojame jau su mirtingumu, mes ne tiesiog geriname reabilitaciją pacientų, kas buvo pirmais metais, farmacijos kažkokius geresnius sprendimus bandome rasti“, – teigė V. Butrimaitė.

Anot jos, renginys vyksta jau penktus metus, jame dalyvauja gydytojai, slaugytojai, kiti sveikatos specialistai ir patys pacientai.

Kardiologų draugijos atstovas Tomas Lapinskas kalbėjo manantis, kad kardiologijos tema pasirinkta neatsitiktinai.

Tomas Lapinskas. P. Peleckio / BNS nuotr. 

„Mirštamumas Lietuvoje nuo širdies ir kraujagylių ligų yra pirmoje vietoje, o cholesterolio apykaitos sutrikimas yra vienas iš rizikos veiksnių, kas didina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis“, – kalbėjo jis.

„Kiekvienas iš mūsų tarsi žino, ką daryti – daugiau mankštintis, sveikiau valgyti, atsisakyti kai kurių žalingų rizikos veiksnių, galbūt nerūkyti, kontroliuoti alkoholį. Visi žinome, ką daryti, tačiau mums kartais pritrūksta valios, užsispyrimo. Reikėtų pradėti mažais žingsniais“, – tvirtino T. Lapinskas.

„Laiptinės ar ketvirto aukšto testas“ – taip pavadintas eksperimentas iš pirmo žvilgsnio atrodo niekuo neypatingas. Tačiau  daugiabučių gyventojai, ypač tie, kurių butai yra viršutiniuose aukštuose, turėtų į kasdienį lipimą laiptais bent kartais pažvelgti kitaip. Ir susimąstyti, ar visas laiptų pakopas pavyksta įveikti vienu kartu, o gal tenka vis dažniau stabtelėti ir pailsėti? Imate dusti ar kvėpuojate įprastai? Gal per kažkurį laikotarpį atsirado naujų pojūčių, kurių seniau nepastebėdavote? Kodėl šis testas gali būti labai svarbus, aiškinosi LNK žinios.

Pradžioje žurnalistas pakalbino daugiabutyje gyvenančią Karoliną. 

– Karolina, į kelintą aukštą Jums reikia laipioti?

– Man tik į antrą šiai dienai. Bet aš mėgstu daug bėgioti, laipioti.

– Gydytojai sako, kad į ketvirtą aukštą lipant pasimato, ar žmogui reikia pas gydytoją ar ne. Kaip jums atrodo toks testas?

– Tai yra tikslingas testas, kadangi vis tiek širdis tuo metu gauna daug apkrovos: stresas, įtampa, skubėjimas, tai turėtų iššaukti aukštą spaudimą arba kažkokius simptomus. Iš to galima spręsti, kaip žmogus jaučiasi.

– Jūs turite ir liftą. Ar juo naudojatės?

– Tikrai ne, aš visada lipu, nes tai pats geriausias dalykas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prie pokalbio prisijungė  ir kardiologas R. Šerpytis.

„Jeigu gali kur pasportuoti, tai menkiausią progą reikia išnaudoti. Dažnai žmonės per daug naudojasi automatizuotas priemones ir nesportuoja. Dabar bent 20 proc. judame mažiau, o svorio turime daugiau“,– sakė gydytojas. 

–  Ketvirtas aukštas yra tas testas, iki ketvirto reikia lipti?

– Mes vertiname paciento simptomus pagal jo fizinį pajėgumą. Jeigu iki ketvirto aukšto užlipate, tai jau yra pakankamai gerai. Bet jeigu pradėjo mažėti fizinio krūvio tolerancija, pradedate dusti, jaučiate skausmą, silpnumą – reikia kreiptis į gydytoją ir nelaukti.

– Rokai, ar reikia lipti sparčiai, ar iš lėto?

– Reikia eiti savo ritmu. Kuo greičiau, tuo daugiau mes sunaudojame energijos. Tas ilgalaikiame periode yra geriau.

– Kas vyksta žmogaus organizme, kai  lipame į viršų? Koks  krūvis yra širdžiai?

– Pagreitėja pulsas, šiek tiek pakyla kraujospūdis, padidėja energijos suvartojimas, ir greitėja metabolizmas, visada svarbu palaikyti tą metabolizmą aukštesnį.

– Sveikam žmogui, matyt, niekas nepasijaučia lipant į ketvirtą aukštą?

– Ne, dažniausiai. Nebent žmogus visai nejuda, turi didelį viršsvorį, tada gali būti sunkiau.

– O tie, kurie turi problemų arba lipa sunkiau, kokie būna  požymiai?

– Gali atsirasti silpnumas, oro trūkumas, gali pradėti skaudėti krūtinę, esant koronarinei širdies ligai, dėl to reikėtų sunerimti ir žinoti, kad jei  fizinio krūvio metu pajaučiate dusulį, skausmą ar negerumą ir to anksčiau nebuvo – kreiptis į specialistus.

– Rokai, dar šiek tiek apie patį rezultatą ir ką jisai parodo gydytojams?

–Tai rodo fizinį pajėgumą. Mes, gydytojai, vertiname, norime objektyvizuoti. Koks yra dusulys, koks fizinis aktyvumas ir pajėgumas. Sako: „va dūstu“, tai klausi: „Kada dūsti ar uždūstate?“. Dažniausiai tada galime palyginti. Jeigu anksčiau žmogus galėjo užlipti į šeštą aukštą, paskutiniu metu gal į ketvirtą, gal net sustoti reikia trečiame ar antrame, galime pamatyti ir ligos sunkumą.

– O tada jau tyrimai ligoninėje prasideda ar poliklinikoje. Reiktų pradėti nuo šeimos gydytojo?

– Taip. Pradžiai šeimos daktaras pasižiūri, paskui (jeigu reikia) nukreipia pas specialistą ir tada specialistas jau gydo pagrindinę ligą, kad ir kokia ji ten būtų: aukštas spaudimas, koronarinė širdies liga ar širdies nepakankamumas.

–  Skandinavai aštuoneriais metais vėliau nei lietuviai suserga įvairiomis ligomis ir turi sveikatos problemų. Kodėl lietuviai suserga anksčiau?

– Visi galvoja, kad širdies ligos, kardioinfarktas – senatvės liga ir jiems tai negresia. Mes matome, kad vis dažniau žmonės suserga penktoje dešimtyje. Ir pirmas simptomas, kai pasireiškia širdies liga, – miokardo infarktas. To priežastis – ilgą laiką buvęs ne visai sveikas gyvenimo būdas, blogesnė dieta, aukštas spaudimas ir aukštas cholesterolis. Matuojant kraujospūdį ir cholesterolį pas šeimos gydytoją, išaiškėja, kad net 60 proc. žmonių jie yra didesni nei norma.

– Mitybą ne tik pasirenkame, bet ir atsinešame iš savo tėvų, senelių. Kiek tai susiję genais?

– Genai turi labai didelę įtaką. Pirmos eilės giminaičiai, jeigu brolis, tėtis, senelis ar močiutė, mama ar sesuo sirgo miokardo infarktu, tas žmogus automatiškai turi didesnę tikimybę susirgti širdies liga maždaug tuo amžiaus periodu, kaip ir sirgo jų draugai. Iš praktikos matome, kad jei šeimoje yra širdies ligų, tai tos ligos prasideda šiek tiek anksčiau.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

– Jei gerai suprantu, mes to neišvengsime? Ligos keliauja su genais, mityba tokia pati per kelias kartas, tai kur problema? Atrodytų, lietuviai tokie ir liks – sergantys anksti?

– Ne. Tiesiog reikia žinoti savo situaciją ir tada galime atitolinti ligą. Visiškai jos išvengti turbūt nepavyktų, bet ją atitolinti per penkis dešimt metų tikrai galima. Tik reikia žinoti savo skaičius: koks yra jūsų spaudimas (turėtų būti iki 140/90 mm Hg), cholesterolis (mažos rizikos grupėje turėtų būti iki 3 mmol/l) ir gliukozė. Labai didelė bėda, kai žmonės turi „tyliuosius kenkėjus“ savo organizme, kurie yra per dideli (per didelė gliukozė, per didelis cholesterolis), kurie tuo momentu nesukelia problemų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje daro didelę žalą ir anksčiau pasireiškia ligos. Sakėte: „Ką valgė mūsų seneliai, tą valgome ir mes“. Ne visą laiką taip yra. Dažniausiai 30 metų žmonės nevalgo taip, kaip jų seneliai. Jie valgo parduotuvėje pirktą, ne namie pagamintą maistą. Ir kaip tik – jeigu valgytume tai, ką valgė seneliai, tai būtų žymiai geriau.

Reikia žinoti savo skaičius: koks yra jūsų spaudimas (turėtų būti iki 140/90 mm Hg), cholesterolis (mažos rizikos grupėje turėtų būti iki 3 mmol/l) ir gliukozė.

– Kasdien bendraujate su pacientais. Kaip apibūdintumėte jų sveikatą? Ar lietuviai rūpinasi savo sveikata?

– Rūpinasi, bet tik maža dalis. Dauguma rūpinasi tik tada, kai sveikata sugriūna. Neretai vyrus atveja žmonos, sakydamos, kad reikia tikrintis sveikatą, nes bus / yra  blogai. Lietuviai rūpinasi nepakankamai. Net jeigu žino, kad turi aukštą spaudimą, cholesterolį, gliukozės lygį, dažnai numoja į tai ranka. Tai yra labai blogai. Norint išsaugoti sveikatą, labai svarbu be to, kad reikia žinoti minėtus skaičius, reikia gerinti dietą, nepersivalgyti. Valgyti reiktų devynios dalys maisto, dešimta – oro. Judėti. Labai svarbu, kad vidutinio intensyvumo sportinės veiklos būtų apie 300 min. per savaitę, o didelio intensyvumo – 150 min. per savaitę. Virš 65 m. bent du kartus per savaitę reikia, kad žmogus turėtų bet kokios fizinės veiklos. Vyresniems žmonėms yra gana paprastas testas, padedantis sužinoti, ar septynis metus dar yra garantija: atsistoti ant vienos kojos ir pabandyti ant jos išstovėti 10 sekundžių. Jei išstovite 10 sekundžių ant vienos kojos, tikimybė, kad septynis metus dar gyvensite, yra labai didelė.

– Ar didelis skirtumas tarp moterų ir vyrų sveikatos Lietuvoje?

– Moterys gyvena vidutiniškai dešimt metų ilgiau. Vyrai dažnai miršta anksčiau.

– Dėl ko?

– Vyrai dažniau turi negerų įpročių. Jie savęs nesaugo, rūko, žymiai daugiau vartoja alkoholio. Dėl to anksčiau pasireiškia lėtinės ligos. Jie anksčiau miršta ir dėl kitų priežasčių – traumų ir pan. Todėl jų vidutinė gyvenimo trukmė yra žymiai mažesnė. Ir kartu dėl genetinių bei hormoninių pokyčių. Kadangi testosteronas sąlygoja didesnį spaudimą. Tarp vyrų anksčiau prasideda aterosklerozė. Moterų, kadangi serga dešimt metų vėliau, simptomai būna ne tokie, kaip rašo vadovėliai. Kai ateina pacientė moteris, visuomet žiūriu žymiai akyliau, nes simptomai gali būti labai įvairūs dėl širdies problemų. Jei moterims atsirado kažkokia bėda – aukštas spaudimas, širdies plakimai, skausmai – iš karto reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją..