KETVIRTO AUKŠTO TESTAS, PADĖSIANTIS PATIKRINTI ŠIRDIES DARBĄ

Kardiologas Rokas Šerpytis kviečia susipažinti su specialiu testu, kuris gali parodyti, ar jums laikas apsilankyti pas kardiologus.

„Laiptinės ar ketvirto aukšto testas“ – taip pavadintas eksperimentas iš pirmo žvilgsnio atrodo niekuo neypatingas. Tačiau  daugiabučių gyventojai, ypač tie, kurių butai yra viršutiniuose aukštuose, turėtų į kasdienį lipimą laiptais bent kartais pažvelgti kitaip. Ir susimąstyti, ar visas laiptų pakopas pavyksta įveikti vienu kartu, o gal tenka vis dažniau stabtelėti ir pailsėti? Imate dusti ar kvėpuojate įprastai? Gal per kažkurį laikotarpį atsirado naujų pojūčių, kurių seniau nepastebėdavote? Kodėl šis testas gali būti labai svarbus, aiškinosi LNK žinios.

Pradžioje žurnalistas pakalbino daugiabutyje gyvenančią Karoliną. 

– Karolina, į kelintą aukštą Jums reikia laipioti?

– Man tik į antrą šiai dienai. Bet aš mėgstu daug bėgioti, laipioti.

– Gydytojai sako, kad į ketvirtą aukštą lipant pasimato, ar žmogui reikia pas gydytoją ar ne. Kaip jums atrodo toks testas?

– Tai yra tikslingas testas, kadangi vis tiek širdis tuo metu gauna daug apkrovos: stresas, įtampa, skubėjimas, tai turėtų iššaukti aukštą spaudimą arba kažkokius simptomus. Iš to galima spręsti, kaip žmogus jaučiasi.

– Jūs turite ir liftą. Ar juo naudojatės?

– Tikrai ne, aš visada lipu, nes tai pats geriausias dalykas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prie pokalbio prisijungė  ir kardiologas R. Šerpytis.

„Jeigu gali kur pasportuoti, tai menkiausią progą reikia išnaudoti. Dažnai žmonės per daug naudojasi automatizuotas priemones ir nesportuoja. Dabar bent 20 proc. judame mažiau, o svorio turime daugiau“,– sakė gydytojas. 

–  Ketvirtas aukštas yra tas testas, iki ketvirto reikia lipti?

– Mes vertiname paciento simptomus pagal jo fizinį pajėgumą. Jeigu iki ketvirto aukšto užlipate, tai jau yra pakankamai gerai. Bet jeigu pradėjo mažėti fizinio krūvio tolerancija, pradedate dusti, jaučiate skausmą, silpnumą – reikia kreiptis į gydytoją ir nelaukti.

– Rokai, ar reikia lipti sparčiai, ar iš lėto?

– Reikia eiti savo ritmu. Kuo greičiau, tuo daugiau mes sunaudojame energijos. Tas ilgalaikiame periode yra geriau.

– Kas vyksta žmogaus organizme, kai  lipame į viršų? Koks  krūvis yra širdžiai?

– Pagreitėja pulsas, šiek tiek pakyla kraujospūdis, padidėja energijos suvartojimas, ir greitėja metabolizmas, visada svarbu palaikyti tą metabolizmą aukštesnį.

– Sveikam žmogui, matyt, niekas nepasijaučia lipant į ketvirtą aukštą?

– Ne, dažniausiai. Nebent žmogus visai nejuda, turi didelį viršsvorį, tada gali būti sunkiau.

– O tie, kurie turi problemų arba lipa sunkiau, kokie būna  požymiai?

– Gali atsirasti silpnumas, oro trūkumas, gali pradėti skaudėti krūtinę, esant koronarinei širdies ligai, dėl to reikėtų sunerimti ir žinoti, kad jei  fizinio krūvio metu pajaučiate dusulį, skausmą ar negerumą ir to anksčiau nebuvo – kreiptis į specialistus.

– Rokai, dar šiek tiek apie patį rezultatą ir ką jisai parodo gydytojams?

–Tai rodo fizinį pajėgumą. Mes, gydytojai, vertiname, norime objektyvizuoti. Koks yra dusulys, koks fizinis aktyvumas ir pajėgumas. Sako: „va dūstu“, tai klausi: „Kada dūsti ar uždūstate?“. Dažniausiai tada galime palyginti. Jeigu anksčiau žmogus galėjo užlipti į šeštą aukštą, paskutiniu metu gal į ketvirtą, gal net sustoti reikia trečiame ar antrame, galime pamatyti ir ligos sunkumą.

– O tada jau tyrimai ligoninėje prasideda ar poliklinikoje. Reiktų pradėti nuo šeimos gydytojo?

– Taip. Pradžiai šeimos daktaras pasižiūri, paskui (jeigu reikia) nukreipia pas specialistą ir tada specialistas jau gydo pagrindinę ligą, kad ir kokia ji ten būtų: aukštas spaudimas, koronarinė širdies liga ar širdies nepakankamumas.