„Užimtumo tarnyboje šiandien gautas pranešimas apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą iš Lietuvos pašto. Įmonė planuoja atleisti apie 400 darbuotojų pradedant nuo šių metų lapkričio“, – LRT radijui teigė Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.

Anot jos, tarnyba jau yra bendradarbiavusi su Lietuvos paštu, kai jis praėjusią gegužę informavo apie 600 darbuotojų atleidimą. Tuomet dauguma atleistų asmenų grįžo į darbo rinką, todėl tikimasi, kad ir šį kart situacija bus sklandi.

„Patirtis bendradarbiavimo su Lietuvos paštu buvo pakankamai sėkminga ir glaudi, apie 70 proc. tuo metu atleidžiamų darbuotojų registravosi Užimtumo tarnyboje, jiems buvo sudarytos galimybės tiek pasinaudot tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis, tiek dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse persikvalifikuoti“, – sakė tarnybos atstovė.

Įmonė planuoja atleisti apie 400 darbuotojų pradedant nuo šių metų lapkričio.

 

Anot Lietuvos pašto, pertvarka leis įvesti penkių darbo dienų savaitę visiems laiškininkams.

Atleidžiamų darbuotojų išeitinėms išmokoms iš viso bus skirta apie 800 tūkst. eurų, o bendrovės personalo specialistai žada teikti profesines konsultacijas darbo paieškos klausimais. Dalį darbo laiko atleidžiami laiškininkai galės skirti persikvalifikavimui arba naujo darbo paieškai.

Lietuvos pašto generalinis direktoriaus Rolando Zuko teigimu, nors vien tik per pastaruosius penkerius metus pašto paslaugų poreikis Lietuvoje sumažėjo kone perpus, tačiau per šį laikotarpį ne visiems laiškininkams tenkančios darbų apimtys buvo peržiūrėtos.

„Tai lėmė netolygius darbų krūvius skirtingose pašto apylinkėse, dėl ko ir priėmėme sunkų sprendimą su dalimi laiškininkų atsisveikinti. Ši pertvarka yra būtina, norint išlaikyti bendrovės finansų tvarumą ir kartu padidinti veiklos efektyvumą“, – pranešime sakė R. Zukas.

Pertvarkius tinklą, bus pagerintos Vilniuje bei Kaune dirbančių laiškininkų darbo sąlygos. Jų darbo savaitė sutrumpės nuo 6 iki 5 dienų ir bus tokia pati, kaip ir likusioje šalies dalyje dirbančių laiškininkų.

Įmonės teigimu, sprendimas dėl šio pokyčio priimtas radus sutarimą su darbuotojų atstovais ir atsižvelgus į jų pateiktas pastabas.

„Nesiimdama tinklo efektyvinimo priemonių bendrovė turėtų ženkliai kelti savo teikiamų paslaugų kainas“, – nurodoma įmonės pranešime.

Nesiimdama tinklo efektyvinimo priemonių bendrovė turėtų ženkliai kelti savo teikiamų paslaugų kainas.

 

Pasak įmonės, laiškininkų tinklo pokyčiai visoje Lietuvoje vyks etapais iki 2024 metų pavasario. Apie pusę atleidžiamų darbuotojų sudarys dalį Vilniaus ir Kauno pašto apylinkių aptarnaujantys laiškininkai. Šiuose miestuose didžioji dalis laiškininkų apylinkių buvo peržiūrėtos tik 2017 metais.

Laiškininkų tinklo ir pašto apylinkių pertvarka Lietuvos paštui per metus leis sutaupyti apie 4,8 mln. eurų.

Lietuvos paštas praėjusią gegužę Užimtumo tarnybą buvo informavęs, kad planuoja nuo birželio iki lapkričio atleisti maždaug 600 iš 3,7 tūkst. darbuotojų. Tada teigta, kad didžioji tuomet atleidžiamų darbuotojų dalis – laiškininkai bei klientų aptarnavimo specialistai, taip pat mažės darbuotojų ir logistikos grandinėje bei administracijoje.

Skaičiuojama, kad tradicinių pašto paslaugų (daugiausiai laiškų siuntimo ir prenumeratos pristatymo) apimtys 2023 metais pirmąjį pusmetį sumažėjo ketvirtadaliu.  

Naujasis Lietuvos pašto vadovas anksčiau BNS teigė, kad dėmesį pirmiausia skirs pašto paslaugų – siuntų ir laiškų pristatymo – kokybės gerinimui bei efektyvumo įmonės viduje didinimui.

R. Zuką penkerių metų kadencijai Lietuvos pašto valdyba paskyrė vasario pradžioje, jis pakeis Astą Sungailienę, kurios kadencija baigėsi ketvirtadienį.

2015–2022 metais R. Zukas vadovavo valstybės valdomai „Epso-G“, anksčiau vadovavo „Klaipėdos naftos“ Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo departamentui, taip pat buvo įmonių „Lietuvos geležinkeliai“, „Amber Grid“, „Litgrid“ ir asociacijos „Central Europe Energy Partners“ valdybos narys.

2008-2009 metais jis buvo atominės elektrinės statybai įkurtos įmonės „Leo LT“ Verslo plėtros vadovas, 2007-aisiais – „DNB Nord Bank“ padalinio vadovas, o 1997-2007 metais buvo tuometinės „Teo LT“ projektų vadovas.

„Didelis dėmesys turi būti pagrindinei veiklai. Svarbu, kad didėtų kokybė pristatant siuntas, laiškus, efektyvumas įmonės viduje. Visi suprantame, kad kaštai auga, reikia taupyti. Finansinis tvarumas yra labai svarbus ir taip pat labai svarbu žiūrėti ir neatsilikti nuo kitų rinkos žaidėjų, užsiimti produktų paslaugų plėtra“, – BNS sakė R. Zukas.

„Natūralu, kad efektyvumas svarbu, reikia žiūrėti į tai, kaip vystosi rinka, kokias paslaugas teikia dabar paštas, kokių paslaugų reikia, kaip paslaugų kiekį būtų galima padidinti. Visų pirma dėmesys yra paslaugų kokybei“, – teigė jis.

R. Zuko teigimu, Lietuvos paštas veikia panašiomis konkurencinėmis sąlygomis su kitais rinkos dalyviais, anot jo, reikia ir toliau tęsti komercinių veiklų vystymą.

„Jau šiandien paštas vykdo komercines veiklas ir konkuruoja su kitais rinkos dalyviais. Yra struktūra, kompetencijos, kompetentingi žmonės. Reikia padėkoti ir esamai vadovei, kad gerai išvystė kitas veiklas ir kitus pardavimus ir reikia tęsti toliau“, – sakė jis.

Naujai išrinktas Lietuvos pašto vadovas sakė turintis patirties įmonių valdyme, todėl su būsimais iššūkiais susitvarkysiantis.

„Esu profesionalas ir daug metų esu vadovavęs įmonėms, ne vien energetikos srityje esu dirbęs, turiu daug metų ir telekomunikacijų rinkoje patirties, kur procesai yra panašūs į tuos, kurie vyksta pašte, kur svarbu kokybiškas paslaugų teikimas, procesų skaitmenizavimas, efektyvumo didinimas. Tuose baziniuose dalykuose patirties turiu ir manau, kad susitvarkysiu“, – sakė jis.

R. Zukas pakeis Astą Sungailienę, kurios penkerių metų kadencija baigiasi vasario 23-ąją. R. Zukas pareigas pradės eiti nuo vasario 24 dienos, pranešė bendrovė. Naująjį vadovą penkerių metų kadencijai paskyrė Lietuvos pašto valdyba.

2015–2022 metais R. Zukas vadovavo valstybės valdomai „Epso-G“, anksčiau vadovavo „Klaipėdos naftos“ Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo departamentui,, taip pat buvo įmonių „Lietuvos geležinkeliai“, „Amber Grid“, „Litgrid“ ir asociacijos „Central Europe Energy Partners“ valdybos narys.

2008-2009 metais jis buvo atominės elektrinės statybai įkurtos įmonės „Leo LT“ Verslo plėtros vadovas, 2007-aisiais – „DNB Nord Bank“ padalinio vadovas, o 1997-2007 metais buvo tuometinės „Teo LT“ projektų vadovas.

Jis pakeis Astą Sungailienę, kurios penkerių metų kadencija baigiasi vasario 23-ąją. R. Zukas pareigas pradės eiti nuo vasario 24 dienos, pranešė bendrovė. Naująjį vadovą penkerių metų kadencijai paskyrė Lietuvos pašto valdyba.

Jos pirmininkas Mindaugas Kyguolis sako, kad naujas vadovas didins bendrovės veiklos efektyvumą.

„Neabejojame, kad naujojo vadovo sukaupta profesinė patirtis, žinios bei kompetencijos leis įgyvendinti bendrovės strategijoje išsikeltus tikslus – tvarų augimą ir plėtrą, užimamos dalies didinimą siuntų pristatymo rinkoje, veiklos skaitmenizavimą bei tolesnį veiklos efektyvumo didinimą“, – pranešime teigia M. Kyguolis.

2015–2022 metais R. Zukas vadovavo valstybės valdomai „Epso-G“, anksčiau vadovavo „Klaipėdos naftos“ Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo departamentui, taip pat buvo įmonių „Lietuvos geležinkeliai“, „Amber Grid“, „Litgrid“ ir asociacijos „Central Europe Energy Partners“ valdybos narys.

Pasak R. Zuko, bendrovė yra atvira pokyčiams bei naujovėms, kurios yra neišvengiamos keičiantis tradicinių pašto paslaugų ir siuntų rinkai.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis iš naujojo Lietuvos pašto vadovo tiksi aukščiausios paslaugų kokybės, aiškios komunikacijos su klientais, bendrovės finansinio tvarumo, rašoma panešime.

„Mes esame pradėję nuo pirmo paties svarbiausio etapo, 100 kilometrų ruožo, dirbame daugiausiai ties Druskininkais ir siekiame tą darbą užbaigti, kaip ir numatyta sutartyje, iki kitų metų balandžio“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė R. Zukas.

Trečiadienį Lietuvos sienos apsaugos fizinio barjero projekto įgyvendinimo eigą „Epso-G“ vadovas pristatė per uždarą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį.

Dėl išaugusio neteisėtos migracijos srauto per sieną su Baltarusiją Lietuva nutarė 502 km pasienio ruože įrengti fizinį barjerą. Rugsėjo pabaigoje energetikos grupės „Epso-G“ valdoma statybos įmonė „Tetas“ pradėjo 111 kilometrų ilgio tvoros statybą.

Pasak įmonės generalinio direktoriaus, lygiagrečiai pradėtus pirkimus dėl likusių 400 kilometrų tvoros tikimasi šį procesą baigti per spalį ir lapkritį pasirašyti sutartis su subrangovais.

„Taip pat lygiagrečiai esame pradėję prikimus dėl likusių 400 kilometrų fizinio barjero įrengimo darbų, tai įrengimo darbai ir medžiagų tiekimas, tikimės užbaigti per spalio mėnesį konkursą ir lapkričio mėnesį turėti sutartis“, – sakė R. Zukas.

„Trukdžių nematome, projektas eina, kaip planuota, medžiagų tiekimas pradėtas, fiziniai darbai pradėti, trasos žymėjimai pradėti. Visi norėtų pamatyti daugiau realių fizinių objektų, bet reikia pradėti nuo darbų, kurie yra mobilizacija, pasirengimas, medžiagų tiekimo užsakymas, visa tai juda“, – apie tvoros statybas sakė grupės vadovas.

Seimo NSGK vadovo konservatoriaus Lauryno Kasčiūno vertinimu, tvoros statybos vyksta pagal planą, taip pat turėtų būti tilpta į į planuojamą 152 mln. eurų sumą.

„Darbai vyksta pagal planą, yra planas baigti iki kitų metų rugsėjo, taip pat yra labai aiškus planas, numatytas biudžetas, kalbame apie 152 mln. eurų, kad jame išsilaikytume. Informacijos, kuri keistų šitą planą, nėra, ir tai irgi labai džiugina, nes labai svarbu, kad tai būtų skaidrus projektas, ir tie, kurie kalba neva apie „auksinę tvorą“, tikrai neturėtų (tam pagrindo)“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 km, daugiau nei 100 km siena eina upių ir ežerų krantais.

502 km pasienio ruože su Baltarusija planuojama nutiesti trijų aukštų pjaunančios vielos koncertinos užtvarą, o šalia įrengti vielinę tvorą. Tvora nebus statoma pelkėtose ar kitose dėl sudėtingų gamtos sąlygų neįveikiamose vietose.

Energetikos grupės „Epso-G“ valdoma statybos įmonė „Tetas“ rugsėjo pabaigoje pradėjo 111 kilometrų ilgio tvoros įrengimo darbus. Visą keturių metrų aukščio barjerą „Tetas“ įsipareigojo pastatyti iki kitų metų balandžio pabaigos.

„Epso-G“ taip pat paskelbė antro tvoros statybos etapo rangovų konkursą. Jo laimėtojai maždaug 400 kilometrų atkarpoje darbus, tikimasi, pradės šių metų pabaigoje ir baigs iki kitų metų rugsėjo.

Antradienį bendrovei „EPSO-G“, kurios akcijas valdo Energetikos ministerija, vadovauti pradėjo Rolandas Zukas.

Viena svarbiausių R. Zukui keliamų užduočių – užtikrinti sėkmingą dujų ir elektros jungčių projektų užbaigimą. Bendrovė „EPSO-G“ valdo dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ ir elektros perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid“ akcijas.

R. Zukas iki šiol vadovavo AB „Klaipėdos nafta“ Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SGDT) departamentui. Šiam departamentui nuo šiandien vadovauja Tadas Matulionis, iki šiol ėjęs SGDT departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Konkurse užimti „EPSO-G“ generalinio direktoriaus pareigas dalyvavo trys pretendentai.

Iki šios dienos „EPSO-G“ vadovavęs Virgilijus Poderys dirbs bendrovės ekonomikos direktoriumi.

Iššūkis, trukęs ketverius metus – tai bendrovės „Klaipėdos nafta“ Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SGDT) departamento direktoriaus Rolandos Zuko patirtis.

„Sėkmės garantas, tai, kad pasiektas rezultatas yra visos apie 50 žmonių komandos nuopelnas“, - pabrėžė R.Zukas, nelinkęs asmeniškai priimti komplimentų, jog Lietuva tapo energetiškai nepriklausoma valstybe.

Klaipėdiečiai dujas jau naudoja

Gruodžio 3-ioji – tai ta diena, kai SGD terminalas turi būti visiškai parengtas eksploatuoti. Toks terminas įrašytas projekto įgyvendinimo plane. R.Zukas neabejojo, kad nuo plano nebus nė kiek nukrypta, nes šiuo metu vyksta SGD terminalo testavimo darbai ir viskas klostosi sklandžiai.

„SGD terminale jau išdujinta apie 10 mln. kubinių metrų dujų. Galima sakyti, jog klaipėdiečiai, kurie naudojasi dujinėmis viryklėmis, dujas jau gauna iš SGD terminalo. Aišku, kai jis visiškai bus parengtas eksploatuoti, išdujinimo mastai bus gerokai didesni, nes terminalas kol kas dar tik testuojamas, kad paskui veiktų sklandžiai“, - aiškino R.Zukas.

Jis bendrovės „Klaipėdos nafta“ SGD terminalo direktoriumi tapo 2011 metų sausį. Po kurio laiko pasikeitė pareigų pavadinimas - „Klaipėdos naftos“ SGDT departamento direktorius, tačiau tikslai ir užduotys liko tos pačios: pastatyti ir sėkmingai eksploatuoti Lietuvai strategiškai svarbų objektą.

Iki šio tikslo įgyvendinimo termino liko tik kelios savaitės.

Dirbo energetikos srityje

„Kai buvau paskirtas SGD terminalo direktoriumi, projektas jau buvo alternatyvų stadijoje. Kitaip tariant, buvo parengtos trys alternatyvos, kur toks terminalas turi būti statomas, koks turi būti jo modelis. Visą šį įdirbį ir gavau atėjęs dirbti, o tada jau mūsų komanda atliko visus reikalingus darbus – tiek ankstyvoje projekto stadijoje, tiek jau pradėjus statybos darbus, tiek testuojant visas sistemas“, - pasakojo R. Zukas.

Paklaustas, kaip jis tapo SGD terminalo direktoriumi, pašnekovas svarstė, jog tai, matyt, lėmė jo patirtis kituose projektuose.

„2010 metais jau dirbau Energetikos ministerijos vadovaujamų įmonių grupėje. Buvau bendrovės „Lietuvos energija“ dukterinės įmonės „Energijos tiekimas“ generalinis direktorius, tekdavo prisidėti ir prie strateginių energetinių klausimų, apie SGD terminalą girdėdavau jau nuo 2009 metų“, - savo darbo patirtį vardijo R.Zukas.

Įmonėje „Energijos tiekimas“ jam puikiai sekėsi. Įmonę pavyko ne tik įkurti, bet ir pasiekti didelę apyvartą.

„Po kurio laiko suintensyvėjo pokalbiai su tuomečiu „Klaipėdos naftos“ generaliniu direktoriumi Roku Masiuliu. Matyt, tokius pokalbius lėmė tai, kad man sėkmingai sekėsi dirbti kitoje energetikos įmonėje. Ir taip per tuos pokalbius po truputį gimė sprendimas imtis vadovauti SGD terminalo projektui“, - pasakojo R.Zukas.

Jis suprato, kad pradėjus vadovauti SGD terminalo projektui, reikės pakeisti ir gyvenamąją vietą – iš Vilniaus persikraustyti į Klaipėdą.

„Ir taip sutapo, kad tuo metu gimė dukra. Šeimoje supratome, kad jai augti pajūryje bus daug geriau nei Vilniuje, juk Klaipėdoje ir oras švaresnis, ir jūra yra. Kitaip tariant, būtent gimusi dukra padėjo priimti sprendimą vadovauti SGD terminalo projektui“, - R.Zukas lyg ir pats stebėjosi, kad pačios aplinkybės susidėliojo taip, kad jis stojo prie SGD terminalo projekto vairo.

Svarbiausia - komanda

SGD terminalui visada buvo skiriamas ypatingas dėmesys, nes tai – Lietuvai strategiškai svarbus projektas. Ar R.Zuko negąsdino atsakomybė, nes projekto nesėkmės galimybė net nebuvo analizuojama, faktas tas, kad terminalas turėjo būti pastatytas laiku ir nepriekaištingai?

„Pirmiausia, nebuvau aš vienas. Labai daug prisidėjo tiek „Klaipėdos naftos“ vadovai, tiek kiti kolegos. Jaučiu didžiulę pagarbą R.Masiuliui, kuriam teko spręsti didžiąją dalį klausimų, o man liko tik darbinė dalis. Vienas žmogus nieko nebūtų padaręs, mes sėkmingai dalijomės darbus“, - kalbėjo R.Zukas.

Jo teigimu, SGD terminalo projektą įgyvendino apie 50 žmonių komanda.

„Labai džiaugiuosi, kad pavyko suburti puikius žmones, specialistus. Aišku, jų reikėjo paieškoti, tik maža jų dalis yra klaipėdiečiai, tačiau Lietuvoje radome tinkamų žmonių. Be to, patirtį, priežiūrą, konsultacijas pirkome iš užsienio. Ir tai suprantama, nes toks projektas Lietuvoje – tiek kalbant apie jo apimtį, tiek apie įgyvendinimo tempus buvo naujovė“, - pabrėžė pašnekovas.

Pusė komandos dabar jau yra paskirti eksploatuoti SDG terminalą, nes tokiems darbams reikia specifinių žinių, o darbuotojai per tuos metus, kol buvo statomas šis objektas, sparčiai tobulėjo, įgijo reikiamą kompetenciją.

Džiaugsmas – tarp nerimo

„Komanda tikrai buvo vienas svarbiausių veiksnių, kurie nulėmė sėkmingą projekto pabaigą. Visi dirbome neskaičiuodami valandų, visi buvome susifokusavę į tikslą, kad šių metų gruodžio 3 dieną SGD terminalas turi būti tinkamas eksploatuoti. Aišku, labai padėjo ir įvairios institucijos, pavyzdžiui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Energetikos ministerija, uostamiesčio savivaldybė“, - vardijo SGDT departamento direktorius.

Paklaustas, kas buvo sudėtingiausia, R.Zukas tvirtino, jog labai sunku tai išskirti, nes visi SGD terminalo statybų procesai buvo labai svarbūs, klaidos – nedovanotinos.

„Kone kiekviena diena buvo iššūkis, tad sunku prisiminti, kas buvo sunkiausia. Manau, kad sunkiausi buvo suvaldyti visus darbus, kad jie būtų atlikti laiku. Negalėjome leisti sau baigti vieną etapą ir tada imtis kito, todėl daug darbų vyko lygiagrečiai ir juos reikėjo valdyti. Jei kažkas pasikeičia vienoje vietoje, iškart turi keistis ir kitoje. Vaizdžiai tariant, jei darbai būtų atliekama vienas po kito, o ne lygiagrečiai, SGD terminalo statybos būtų trukusios šešerius metus“, - tvirtino R.Zukas.

Viena įsimintiniausių dienų jo gyvenime buvo laivo-saugyklos „Independence“ įvedimas į uostą ir prišvartavimas prie SGD terminalo krantinės.

„Prisimenu, kaip šį procesą stebėjau, o rankoje kompiuteris, kuriame skaitau kolegų žinutes, kad jau pirmas lynas užkabintas, antras, trečias. Aišku, kad buvo nerimo ir natūralu, nes tai vyksta pirmą kartą. Kur džiaugsmas? Jis buvo sumišęs su nerimu, bet gerų emocijų tikrai buvo“, - šypsojosi pašnekovas.

Planuose – atostogos

Nors projekto įgyvendinimas jau artėja pabaigos link, o po to SGD terminalą reikės tik eksploatuoti, R.Zukas tikino, jog ir tai bus pakankamai sudėtingas darbas.

„SGD terminalas yra daug dėmesio, priežiūros, atsakomybės reikalaujantis objektas. Pirmaisiais metais ir nesiekiame, kad jis dirbtų visu pajėgumu. Kol kas planuojama, kad per metus jame bus išdujinta 540 mln. kubinių metrų dujų. Tokį kiekį dujų į Klaipėdos uostą turėtų atplukdyti šeši dujovežiai“, - aiškino pašnekovas.

Jis seka žmonių reakcijas apie SGD terminalą ir jo naudą Lietuvai.

„Tos manipuliacijos, ar terminalas buvo reikalingas Lietuvai, ar dėl jo statybų nebrangs dujos – jų yra ir bus. Jei toks projektas būtų įgyvendintas kitoje šalyje, ten taip pat būtų ne tik teigiamų, bet ir neigiamų nuomonių. Tačiau svarbiausia užduoti klausimą: kas būtų, jei dujų tiekimas iš vienintelio šaltinio žiemą sutriktų, o neturėtume terminalo? Toks klausimas skatina sveiką diskusiją. Atsakymas į jį toks, kad SGD terminalo pajėgumai yra tokie, kad patenkintų vartotojų poreikius ir žiemą, jei iš kito tiekėjo dujų nebegautume. Tai ir vadinasi nepriklausomybe“, - dėstė R.Zukas.

Terminalo naudą, jo žodžiais, įrodo ir tai, kad kitos šalys taip pat jau pradėjo procesus, kad jie atsirastų. Paklaustas, kokių naujų iššūkių imsis po gruodžio 3-iosios, kai SGD terminalas jau bus visiškai eksploatuojamas, pašnekovas nė nedvejodamas atsakė: „Atostogausiu protingą laiką. To linkiu ir savo kolegoms, nes tie keli pastarieji metai tikrai buvo labai intensyvūs, per metus turėdavome gal tik po savaitę atostogų“.