Praėjusiame teismo posėdyje „MG Baltic“ koncerno vadovas Darius Mockus ir R. Raulynaitis išklausė 2015 metų gruodį teisėsaugos užfiksuotą beveik trijų valandų garso įrašą. 

Tuomet teisėsauga fiksavo bylai svarbią vakarienę „Meat Steak House“ restorane, per kurią, įtariama, byloje kaltinamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis su Raimundu Kurlianskiu susitarė dėl kyšio. Vakarienėje tuomet dalyvavo koncerno „MG Baltic“ prezidentas D. Mockus, R. Kurlianskis, R. Raulynaitis, E. Masiulis bei Gintaras Steponavičius.

Trečiadienį teismo posėdyje R. Raulynaitis teigė neprisimenąs, ar vakarienės metu buvo kalbama apie pinigus bei paramą.

R. Raulynaitis pripažino, kad į vakarienę buvo kviečiamas ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius, bet jis neatvyko. Liudytojas taip pat teigė neprisimenąs, kas organizavo šią vakarienę.

„Vakarienė buvo derinama iš anksto SMS, telefonu (...) Pats neorganizavau, jei būčiau organizavęs, R. Šimašius tikrai būtų atėjęs“, – teisme šaržavo R. Raulynaitis.

Prokuroras Justas Laucius klausė, ar pokalbio metu buvo kalbėta apie pinigų siūlymą Liberalų sąjūdžiui. R. Raulynaitis, tai paneigė.

J. Laucius patikslino klausimą, ar pinigai vis dėlto buvo konkrečiai siūlomi tuometiniam liberalų pirmininkui E. Masiuliui.

Pats neorganizavau, jei būčiau organizavęs, R. Šimašius tikrai būtų atėjęs.

„Aš labai abejoju, ar tokie pokalbiai iš viso čia buvo“, – atsakė R. Raulynaitis.

Prokuroras perskaitė teisėsaugos užfiksuotą kaltinamajame akte vakarienės metu minimą frazę, „mums reikia, kad išsivestum Eligijų, nusibrėžk skaičių“.

„Apie ką čia kalbama?“, – klausė prokuroras.

„Pirmą sykį apskritai girdžiu tokią frazę“, – sakė R. Raulynaitis.

„Kokiu tikslu R. Kurlianskis turėjo išsivesti E. Masiulį?“, – klausė prokuroras.

„Aš nežinau, ar turėjo, ar išsivedė, jie rūkantys žmonės“, – teigė liudytojas.

„Nebuvo tartasi iš anksto išsivesti E. Masiulį. Aš atsakau jau ketvirtą kartą, aš negirdėjau nei apie išėjimą, nei apie skaičius“, – teigė R. Raulynaitis.

Prokuroras prašė liudytojo kalbėti tiksliau ir „mažiau filosofuoti“. R. Raulynaitis teigė, kad filosofu reikėtų vadinti patį prokurorą.

„Ne aš esu filosofas, o jūs. Perskaičiau kaltinamąjį aktą, tai ne aš filosofas, o jūs“, – sakė R. Raulynaitis. Anot jo, kaltinamajame akte daug išgalvotų aplinkybių bei frazių.

Prokuroras perskaitė kaltinamajame akte užfiksuotus D. Mockaus žodžius: „Turit situaciją dabar kovinę. Bet mes dabar patys... ar iš mūsų čia reikės, ar nereikės kažkokios pagalbos. Čia, jūs, matyt, įvertinat, bet žinai – kuo mes sunkiau susikalbėsim... Mes dėl jūsų tai galim. Ir jūs turbūt dėl mūsų galit. Ar jūs daug galite, tai kitas klausimas. Kažkaip tai, kažkaip siūlyčiau, šiaip mums reikia išprovokuoti tai kalbai. Tai kalbą padygliuot, kad... nu... ir... Nuo jūsų protingo veikimo jūs arba turėsit, arba neturėsit. Mes nešnekam, kaip nestatom į kampą, neterorizuojam, neatiminėjam kažkokių pinigų. Nes aš pinigų duodu, supranti, nu taip ta prasme... Ir jeigu jūs, nu toliau žiurkiausit, nežinau, (...) kažkokie jūs trečio ar ketvirto rango rinkėjai, rinksit ten po penkias štukytes, o čia laikysit“.

Ne aš esu filosofas, o jūs. Perskaičiau kaltinamąjį aktą, tai ne aš filosofas, o jūs.

Po šių D. Mockaus žodžių prokuroras perskaitė ir teisėsaugos paryškintą R. Raulynaičio frazę: „Į orą leisim babkes“.

Prokuroras klausė, ką šia fraze R. Raulynaitis turėjo omenyje.

„Aš žodžio babkės nevartoju, tai frazė ne mano, o jūsų įrašyta į kaltinamąjį aktą“, – sakė R. Raulynaitis.

Prokuroras taip pat klausė apie vakarienėje minimą skaičių „200”.

“Ar čia eurai, litai, tūkstančiai?”, – klausė J. Laucius.

“Nieko nežinau”, – teigė jis.

Teisėja Nijolė Žimkienė paskelbė posėdžio pertrauką. Po pertraukos R. Raulynaitis atsinešė dvi knygas, viena jų Herkaus Kunčiaus “Geležinė Stalino pirštinė”. Liudytojas knygas parodė prokurorui bei žurnalistams. Paklaustas, ką šiuo gestu jis turėjo omenyje, R. Raulynaitis tepasakė „kas vyko tuomet, tai ir čia panašiai“.

ELTA primena, kad „MG Baltic" politinės korupcijos byloje įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic", palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.

Įtariama, kad buvęs Liberalų sąjūdžio tarybos narys Šarūnas Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, buvęs „darbietis" Vytautas Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių. Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic" įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Teisme trečiadienį parodyti keli vaizdo įrašai, kuriame, kaip teigiama bylos medžiagoje, užfiksuotas 2015-ųjų spalio 21-osios ryte vykęs R. Raulynaičio, buvusio Liberalų sąjūdžio partijos pirmininko Eligijaus Masiulio ir buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimundo Kurlianskio susitikimas bare „Stebuklai“ prie Seimo rūmų.

Viename iš įrašų matyti, kaip trijulė išeina iš restorano, R. Kurlianskis ir E. Masiulis lieka toliau kalbėtis, rūko, E. Masiulis rankoje laiko popierinį maišelį ir spalvotus segtuvus.

Anot prokuroro J. Lauciaus, E. Masiulis į barą įeina neturėdamas nieko ir išeina rankose turėdamas popierinį maišelį bei segtuvą – kaip minimi asmenys įeina į barą, vaizdo įraše neužfiksuota. Tai pabrėžė ir kaltinamųjų gynėjai, tvirtindami, kad iš pateiktų įrašų nėra aišku, ar E. Masiulis pats neatsinešė minimų daiktų.

„Aš nežinau, aš neatsimenu tokių smulkmenų. Nežinau, neatsimenu ir nedaviau“, – teigė R. Raulynaitis, prokuroro Justo Lauciaus paklaustas, ar su savimi buvo atsinešęs ir R. Masiuliui davė maišelį bei segtuvus.

E. Masiulis sako, kad visus paaiškinimus pateiks baigus liudytojų apklausą.

Toliau nagrinėjant bylą transliuojamas garso įrašas, kaip nurodė teismas, iš 2015 gruodžio 1-ąją vykusio R. Raulynaičio, E. Masiulio ir R. Kurlianskio susitikimo.

Vėliau trečiadienį teismas planuoja apklausti „MG Baltic“ savininką Darių Mockų.

Teismas R. Raulynaičio apklausą pradėjo antradienį, jo klausinėta apie pareigūnų fiksuotą bylai svarbią vakarienę 2015 metų žiemą, per kurią, įtariama, byloje kaltinamas buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis sutarė su R. Kurlianskiu dėl kyšio.

Susitikime viename Vilniaus restoranų dalyvavo D. Mockus, R. Kurlianskis, R. Raulynaitis, E. Masiulis ir kitas byloje kaltinamas liberalas Gintaras Steponavičius.

Bylos tyrėjai įtaria, kad E. Masiulis dėl kyšio su R. Kurlianskiu tuomet susitarė išėję parūkyti. Jų pasikalbėjimo pareigūnai nefiksavo, nors įrašė pokalbius prie stalo restorane.

Politinės korupcijos byloje buvęs koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už naudingų sprendimų priėmimą.

Byloje taip pat kaltinami E. Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys G. Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

„Aš sugalvojau, kadangi jaučiau pareigą pastatyti paminklą J. Basanavičiui“, – Vilniaus apygardos teisme sakė politinės korupcijos byloje liudijęs R. Raulynaitis.

Jis teigė paprašęs „MG Baltic“ savininko Dariaus Mockaus skirti pinigų paminklui, o šis sutiko, nes domėjosi istorija.

Liudytojas sakė, kad yra J. Basanavičiaus muziejaus Vilkaviškio rajone, Ožkabaliuose, įkūrėjas ir vadovavo jam penkerius metus.

Teisėsauga įtaria koncerno atstovus siekus, kad paminklas J. Basanavičiui būtų statomas Konstantino Sirvydo skvere, tačiau galiausiai Vilniaus valdžia nusprendė pastatyti jį prie Nacionalinės filharmonijos.

Prokurorai kaltina buvusį „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį neteisėtai siekus, kad iš 2015 metų pabaigoje vykusio Vilniaus savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės būtų išimtas klausimas dėl paminklo vietos.

R. Raulynaitis teigė, kad D. Mockui, skirtingai nei jam, nebuvo svarbi vieta, kur stovės monumentas.

„Jam buvo nesvarbu, kur tas paminklas stovės, o man buvo svarbu“, – kalbėjo „MG Baltic“ teisininkas.

Jam buvo nesvarbu, kur tas paminklas stovės, o man buvo svarbu.

Advokatas tvirtino, kad daugelis jo gerbiamų žmonių norėjo, jog paminklas būtų statomas K. Sirvydo skvere, tarp jų – Donatas Katkus, Vytautas Landsbergis, Gitanas Nausėda.

R. Raulynaitis dėl paminklo buvo susitikęs su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi. Jis tvirtino taip padaręs, kai išgirdo rekomendacijų „nueiti pas tuos liberalus“.

„Taip sakydavo visi“, – kalbėjo liudytojas.

„R. Šimašius yra Vilniaus meras. Bendraudavau su Vilniaus meru ir privačiai, ir neprivačiai“, – sakė jis.

„MG Baltic“ teisininkas taip pat sakė skaitęs dokumentus, kad K. Sirvydo skverą planuojama apstatyti naujais statiniais, bet teismo posėdžio metu neįvardijo įmonės, kuri būtų tuo suinteresuota.

„Aš tuos dokumentus mačiau ir tai visi žino“, – sakė R. Raulynaitis.

Tvirtina, kad R. Kurlianskis nebuvo viceprezidentas

Prokuratūra siekia įrodyti, kad R. Kurlianskis veikdavo „MG Baltic“ vardu kaip koncerno viceprezidentas. Tokios verslininko pareigos anksčiau buvo nurodomos koncerno interneto svetainėje.

Pats koncernas ir verslininkas tvirtina, kad jis niekada formaliai nėjo šių pareigų, tik dirbo koncerno įmonių vadovu.

Tą patį teismui liudijo ir R. Raulynaitis.

Jis sakė, kad R. Kurlianskis buvo „MG Baltic“ žiniasklaidos grupės vadovas, priklausė koncerno valdybai, bet viceprezidentu niekada nebuvo. Anot liudytojo, „MG Baltic“ įstatuose nebuvo viceprezidento pareigybės.

„Žmonės mane irgi vadina viceprezidentu, bet aš kuklinuosi“, – tvirtino R. Raulynaitis.

Jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Šis statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet nėra pagrindo įtarimams pateikti.

R. Raulynaitis sakė, kad koncerno valdyboje nebuvo svarstytas joks klausimas, kuris bylos kaltinime yra nurodytas kaip „MG Baltic“ interesas.

Teismas iki pietų nespėjo išsamiai apklausti R. Raulynaičio apie bendravimą su kitais politikais ir pareigūnų fiksuotą bylai svarbią vakarienę 2015 metų žiemą, per kurią, įtariama, byloje kaltinamas buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis sutarė su R. Kurlianskiu dėl kyšio.

Kas jiems gali vadovauti ar nurodinėti, kur susitiks ar su kuo susitiks?

Apklausą nuspręsta tęsti popiet, „MG Baltic“ savininko Dariaus Mockaus apklausa nukelta į trečiadienį.

Susitikime viename Vilniaus restoranų dalyvavo D. Mockus, R. Kurlianskis, R. Raulynaitis, E. Masiulis ir kitas byloje kaltinamas liberalas Gintaras Steponavičius.

Bylos tyrėjai įtaria, kad E. Masiulis dėl kyšio su R. Kurlianskiu susitarė išėję parūkyti.

R. Raulynaitis teigė nežinantis, kas organizavo minėtą susitikimą ir kaip ten atsidūrė liberalai.

„Juos arba kvietė, arba jie kažką tai“, – tvirtino liudytojas.

Jis taip pat sakė, kad R. Kurlianskis veikdavo savarankiškai, kaip ir kiti „MG Baltic“ priklausančių įmonių vadovai.

„Kas jiems gali vadovauti ar nurodinėti, kur susitiks ar su kuo susitiks?“, – kalbėjo teisininkas.

R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių politikams ir už kitų naudingų „MG Baltic“ naudingų sprendimų priėmimą.

Byloje taip pat kaltinami E. Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys G. Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

Koncerno valdymas

Teismo posėdžio metu R. Raulynaitis atsakinėjo į klausimus apie koncerno „MG Baltic“ ir jo įmonių valdymą bei pavaldumo ryšius.

„R. Kurlianskis, kaip ir aš, kaip ir kiti valdybos nariai, kaip ir kiti žmonės neturėjo įgaliojimų (...) atstovauti koncernui“, – kalbėjo R. Raulynaitis.

Liudytojas tvirtino koncerne pats kontroliavęs teisinius procesus, o kitais procesais nesidomėjęs: „Man nelabai įdomu, kas kontroliuoja ir ką kontroliuoja“.

Klausiamas, ar pats atsiskaitydavo D. Mockui, jis teigė: „Ką reiškia žodis atsiskaityti? Aš atsiskaitau tik žmonai“.

„Iš kur aš galėčiau žinoti? Kodėl man tas turėtų būti įdomu?“, – kalbėjo R. Raulynaitis, atsakydamas į klausimą, ar D. Mockus kontroliavo R. Kurlianskio veiklą.

Prokuroras Justas Laucius priekaištavo liudytojui dėl to, kad šis neatsako į klausimus konkrečiai.

Teismas pirmadienį taip pat klausė teisėsaugos įrašyto pokalbio viename Vilniaus restoranų 2015 metų spalį, kuriame dalyvavo R. Raulynaitis, E. Kurlianskis ir E. Masiulis, tačiau salėje be stenogramų jis buvo beveik nesuprantamas.

Pokalbyje aptarta politinė situacija, partijos, byloje figūruojanti įstatymo pataisa dėl vartojimo kreditų.

„Aš esu dalyvavęs keliuose tokiuose susitikimuose, gal net keliolikoje, gal keliasdešimtyje“, – kalbėjo R. Raulynaitis.

Jis neatsakė į prokuroro klausimus apie daugelį pokalbio temų ar jame minimus asmenis, nes tvirtino negalintis kalbėti apie tai, ko pats neteigė. Anot teisininko, jam šis pokalbis buvo įdomus tik dėl liberalo Algio Kašėtos istorinės knygos išleidimo.

R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių politikams už naudingų „MG Baltic“ sprendimų priėmimą.

Byloje taip pat kaltinami E. Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys G. Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

„Manau, kad mūsų siūlytas Jakimavičiaus (tarpukario skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus - BNS) darbas savo menine ir idėjine verte yra tinkamiausias variantas. Peržvelgus praėjusią savaitę parodytus projektus, šis įsitikinimas dar labiau sustiprėjo“, - BNS perduotame komentare nurodė R.Raulynaitis.

„Tikėjomės, kad paminklas, kurio statybą nusprendė finansuoti „MG Baltic”, taps puikia dovana miestui, tačiau procesas tapo pernelyg politizuotas. Taip, esame nusivylę, tačiau kol kas negaliu pasakyti, kaip elgsimės toliau - ateitis parodys“, - teigia jis.

Tikėjomės, kad paminklas, kurio statybą nusprendė finansuoti „MG Baltic”, taps puikia dovana miestui, tačiau procesas tapo pernelyg politizuotas. Taip, esame nusivylę, tačiau kol kas negaliu pasakyti, kaip elgsimės toliau.

Dėl paminklo J.Basanavičiui diskutuojama nuo 2014-ųjų pabaigos. Jo pastatymas numatytas Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje. Praėjusią savaitę savivaldybė pristatė 16 projektų, kurie dalyvauja J.Basanavičiaus įamžinimo konkurse. Savivaldybė žada nugalėtojus skelbti po kelių savaičių. Vilniaus vadovai tikisi, kad paminklą dabartinės automobilių stovėjimo aikštelės vietoje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją pavyks pastatyti iki 2018-ųjų, kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis.

Anksčiau žiniasklaidoje skelbta, kad peripetijos dėl paminklo vietos gali sietis ir su Generalinės prokuratūros bei STT atliekamu politinės korupcijos tyrimu, kuriame įtarimai dėl kyšininkavimo pateikti koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui. R.Raulynaitis šiame tyrime apklaustas specialiuoju liudytoju.

R.Raulynaitis BNS anksčiau yra sakęs, kad „MG Baltic“ prisidės finansuojant paminklo statybą sostinėje, tačiau norėtų, kad paminklo statybą organizuotų Nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė ir kad priimtina idėja statyti paminklą būtent K.Sirvydo skvere. Jis teisėsaugos tyrime yra apklaustas kaip specialusis liudytojas. Šis statusas suteikiamas kai yra duomenų apie galbūt padarytą nusikaltimą, bet to nepakanka įtarimams pateikti.

J.Basanavičius yra vienas iš ryškiausių XIX amžiaus pabaigos tautinio atgimimo pradininkų. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.

Beveik niekas neabejoja, kad paminklas Lietuvos nepriklausomybės patriarchui, Vasario 16-osios akto signatarui Jonui Basanavičiui Vilniuje turėtų pagaliau atsirasti. Tačiau kur ir koks tas paminklas turėtų būti pastatytas? Ir ar bus suspėta jį pastatyti iki 1918 m., kai Lietuva minės valstybingumo atkūrimo šimtmetį?

Diskusijos apie paminklą J. Basanavičiui Vilniuje prasidėjo jau prieš kelerius metus. Tačiau iki šiol Vilniaus valdžia, architektai, skulptoriai, muziejininkai ir daugelis kultūros atstovų neranda bendro sutarimo, kur tas paminklas turėtų stovėti ir kam derėtų patikėti jo sukūrimą.

Šiuo metu didžiausią iniciatyvą rodo koncerno „MG Baltic“ valdybos narys Romanas Raulynaitis ir Nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė, tačiau jų pasirinkta vieta Vilniuje ir paminklo projektas susilaukė prieštaringų vertinimų.

Nori greitesnio rezultato

R. Raulynaitis, bendraudamas su LRT.lt, patvirtino informaciją, kad jo atstovaujamas koncernas yra pažadėjęs prisidėti, finansuojant paminklo J. Basanavičiaus statybą sostinėje, tačiau su tam tikromis sąlygomis: „Mes norėtume, kad paminklo statybos iniciatore ir organizatore būtų Nacionalinio muziejaus direktorė B. Kulnytė, kas būtų natūralu, nes ji tai gerai išmano. Mums taip pat priimtinas jos pasiūlytas skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus sukurtas J. Basanavičiaus paminklas, kuris atsirastų Konstantino Sirvydo skvere“.

Ketverius metus vadovavęs J. Basanavičiaus sodybai-muziejui Ožkabaliuose R. Raulynaitis taip pat pridūrė sieksiantis, kad paminklas patriarchui atsirastų kuo greičiau: „Esu žmogus, kuris norėtų, kad tai būtų padaryta. Man rūpi, kad neskambėtų taip, tarsi galima laukti dar dvidešimt, keturiasdešimt, šešiasdešimt metų, kol kažkas kažką padarys. Nes vienam nepatinka, kad J. Basanavičius sėdi ne ant žirgo, kitam – kad jis toks pavaizduotas, kitam vieta nepatinka, kitam – medžiaga, kitam – kad iš bronzos, o ne iš granito. Visiems kažkas nepatinka, tik nėra jokio rezultato“.

Paklaustas, ar koncernas pasiryžęs finansuoti visą J. Basanavičiaus paminklo statybą, ar tik dalį, R. Raulynaitis konkrečios sumos neįvardijo, tik patikslino, jog pinigų būtų skirta paminklo iš bronzos nuliejimui.

Vietą paminklui, jo prieigas, gėlyną, pasak jo, turėtų imtis sutvarkyti Vilniaus miesto savivaldybė.

Su B. Kulnyte susisiekti dėl jos užimtumo LRT.lt nepavyko.

Vieta skvere sukeltų problemų

Šiuo metu atostogaujantis Vilniaus meras Remigijus Šimašius prisipažino paminklo statybos aplinkybių gerai nežinąs, todėl jas pakomentuoti galėsiąs po atostogų.

Daugiau informacijos turėjo vyriausiasis miesto architektas Artūras Blotnys.

Pasak jo, jau prieš kelerius metus Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Architektų sąjunga aptarinėjo vietas, kurios labiausiai tiktų J. Basanavičiaus paminklui.

Buvo diskutuota apie tris vietas – aikštę priešais Nacionalinę filharmoniją, skverą J. Basanavičiaus ir Teatro gatvių sankirtoje priešais Rusų dramos teatrą ir – apie vadinamąjį trikampį priešais Signatarų namus.

„Vietai, kurią pasiūlė B. Kulnytė – S. Sirvydo skvere, šalia Prancūzijos ambasados – nebuvo pritarta, nes ji netinkama pirmiausia dėl to, jog čia būta žydų kvartalo prieigų statinių, kuriuos gali tekti atstatyti, liekanų. Tas paminklas atsidurtų tų statinių kiemo viduryje. Be to, veikiantį skvere fontaną miestui padovanojo viena Lietuvoje veikianti užsienio verslo kompanija. Todėl šis skveras –problemiška vieta“, – aiškino A. Blotnys.

Jis taip pat teigė manąs, jog, įvertinus istorinius įvykius Vilniuje, susijusius su nepriklausomybės paskelbimu 1918 m., labiausiai tiktų aikštė priešais Nacionalinę filharmoniją, kurioje yra posėdžiavusi Lietuvos taryba. Čia šiuo metu įrengta nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau miesto savivaldybė sutiktų ją pertvarkyti.

Architektų sąjungos ir miesto atstovai pritarė paminklo atsiradimui ir skvere priešais Rusų dramos teatrą, nes ši vieta susijusi ir su nepriklausomybės paskelbimo reikalais, ir su pačiu J. Basanavičiumi.

A. Blotnys tvirtino, kad miesto savivaldybė taip pat yra siūliusi paminklą statyti ant Tauro kalno, kur Vilniaus lietuviai buvo įsigiję žemės, planuodami statyti Tautos namus: „Yra išlikę šios vietos istorinių nuotraukų, kuriose įsiamžinę visi Vasario 16-osios akto signatarai, tarp jų ir J. Basanavičius. Tačiau šioje vietoje, matyt, reikėtų statyti skulptūrinę kompoziciją“.

Aptarta vieta ir šalia Seimo rūmų, kur anksčiau buvo fontanas, o dabar atsiradęs didžiulis gėlynas.

„Būtų gražu sutvarkyti šią erdvę ir joje pastatyti paminklą J. Basanavičiui, kuris ir esantiems, ir būsimiems parlamentarams simbolizuotų sąžinės ir atsidavimo tėvynei pavyzdį, kad, įžengdami į Seimą, jie šiek tiek susimąstytų, kas svarbiau – tauta ar jų gerovė“, – šyptelėjo A. Blotnys.

Ar tinkamas eskizas paminklui?

Tarp architektų ir muziejininkų yra kilusi diskusija apie išlikusį nedidelį R. Jakimavičiaus eskizą J. Basanavičiaus paminklui, kuris buvo sukurtas dar prieš Antrąjį pasaulinį karą.

„Galėčiau kalbėti tik savo vardu. Šis kūrinys, sukurtas romantizmo dvasioje, jau nebeatitinka mūsų laikmečio. Jis – labai nedidelis, o to, kas išeina, kai paminklai kuriami, didinant juos iš mažų eskizų, mes jau turime nevykusį pavyzdį – paminklą kunigaikščiui Gediminui Katedros aikštėje. Man atrodo, kad paminklą J. Basanavičiui turėtų sukurti šių dienų skulptoriai, juk nuo nepriklausomybės atkūrimo praėjo jau beveik šimtas metų. Žiūrint į paminklą J. Basanavičiui Vilkaviškyje, kurį sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas, mane ima pavydas“, – kalbėjo A. Blotnys.

Jam antrino Lietuvos Dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys: „Tokius paminklus, kaip J. Basanavičiui, derėtų sukurti konkurso keliu – konkurso, kuriame dalyvautų rimti skulptoriai, nes privalome pastatyti brandų paminklą. Dabar pasirinktas R. Jakimavičius. Bet juk tas jo kūrinys – tik idėja paminklui. Nežinau, gal ir galima būtų iš to eskizo išvystyti paminklą, tačiau jokios naujos informacijos apie būsimą paminklą J. Basanavičiui šiuo metu dar neturiu,“ – sakė R. Budrys.

Jis apgailestavo, kad apskritai Vilnius nuskriaustas, nes savo erdvėse iki šiol neturi rimtų, įsimintinų paminklų.