Kai kurių žemdirbių atstovų vertinimu, žieminių kultūrų – rapsų, kviečių – derlius bus mažesnis negu pernykštis rekordas, ir tik šiek tiek mažesnis už daugiametį vidurkį, tuo metu vasarinių kultūrų – nesiekia vidurkių.  

Lietuvos žemės ūkio rūmų vadovas Arūnas Svitojus sako, kad žieminės kultūros, kurios greičiausiai subręsta ir pirmiausia kulamos – nuimtos, o su vasarinėmis sudėtingiau, vieną-dvi savaites dar kūlimas gali užsitęsti. Pasak jo, šiek tiek laiko dar prireiks nuimti avižas.  

„Daug ūkininkų stebisi, kad keistai nebyra – iškūlus lieka tarp grūdų daug šiukšlių, kažkaip jos sulimpa, ypač miežių“, – BNS sakė A. Svitojus.

Tuo metu Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad javapjūtė jau eina į pabaigą, nenukulta iki 10 proc. grūdinių kultūrų. Visgi jis abejoja, ar kitą savaitę visi laukai jau ištuštės.

„Dar nebus pabaigta, lieka grikių, kukurūzai dar bręsta. Jie sudaro gan didelę dalį. Kasmet jų pasėlių daugėja“, – BNS sakė V. Buivydas.

A. Svitojus teigimu, visų grūdinių kultūrų derliaus šiemet bus arti 6 mln. tonų ribos, bet tikriausiai jos neviršys. 

Nupjautą sudėtinga sugrėbti, pradžiovinti – paimti šieną.

„Ženkliai mažiau bus negu praėjusiais metais žieminių kultūrų derliaus. Pernai buvo rekordiniai metai ir derliaus, ir kainų. Jeigu imama kokių 10 metų vidurkį, į jį šiemet įsipaišome, bet tik ne su vasarinėmis kultūromis – miežių, rapsų, kvietrugių derlius mažesnis už vidurkį. Tai pagal ūkininkų informaciją“, – kalbėjo A. Svitojus. 

V. Buivydas pastebėjo, kad jau ima kenkti lietūs.

„Dabar turime pakankamai didelį kiekį drėgmės, ji netrukdo, kol augalų brendimas yra. Pievos dar šienaujamos, žolė atsigavusi auga, bet nupjautą sudėtinga sugrėbti, pradžiovinti – paimti šieną“, – kalbėjo V. Buivydas.

Anot jo, lietus šiek tiek pristabdė ir paskutinius kūlimus: „Kol ta drėgmė yra, norisi, kad saulė geriau padžiovintų, nes sunku į lauką įvažiuoti, o tokią  šlapią kultūrą nusikūlus, reikės daug kaštų išdžiovinti“.

Šiais metais Bronislavas kviečius kulti suskubo anksčiau nei įprasta. Tą privertė daryti karšta vasara. Liepą tvyrojusi kaitra išdžiovino varpas, o vėliau dėl prasidėjusių liūčių javai iš naujo sudygo tiesiog laukuose. Dėl to ūkininkams teko susitaikyti su kuklesniu derliumi. Bronislavas rizikavo ir kviečius nukūlė paskubomis, o grūdus džiovino sandėliuose. 

Apie gerokai mažesnį derlių kalba ir stambūs ūkininkai. Šiemet jis apie 20 proc. kuklesnis nei pernai. Vis dėlto, naujienos ne tik blogos. Dabar grūdų kaina – rekordinėse aukštumose. Nepaisant to, ūkininkai uždirbti daugiau nei ankstesniais metais vis tiek nesitiki. 

Žemės ūkio ministerija pripažįsta, kad pavasarį optimizmo dėl grūdų derliaus buvo daugiau. Vis dėlto, ministras mano, kad ūkininkai dėl rekordinių grūdų supirkimo kainų turi galimybę užsidirbti, tačiau, anot Kęstučio Navicko, ūkininkai turėtų suskubti. 

Tačiau eksportuotojai įsitikinę, kad tie ūkininkai, kurie sugebėjo išsaugoti aukštą grūdų kokybę, dabar nerizikuos ir lauks dar geresnių kainų.

Nors derlius ir kuklesnis, Bronislavas savo kviečių kokybe nesiskundžia. Jis vienas iš tų, kuris artimiausiu metu derliaus parduoti neketina. 

Nukūlę grūdus ūkininkai dabar sprendžia dilemą. Artėjant sėjai dėl gerokai išaugusių trąšų kainų vieni svarsto rizikuoti ir dirvą tręšti įprastai, tikintis, kad grūdų kainos nekris, kiti galvoja trąšų naudoti mažiau, bet susitaikyti su mažesniu derliumi. 

Sveikinimai Onoms

Dar prieš prasidedant šventei Kirdeikių sodyboje, greta pirkios, buvo galima išgirsti šiltus, džiugiai nusiteikusių vietos šeimininkų kvietimus nepraeiti pro šalį, užsukti ir sudalyvauti renginyje. Įžengus į sodybos kiemelį ir prasidėjus šventei, Kauno folkloro klubo „Liktužė“ narė juokaudama į susirinkusiuosius kreipėsi tokiais žodžiais: „Negalvokite, kad susirinkote uliavoti, čia susirinkote dirbti, juk rugiapjūtė laukia!“

Tuomet prasidėjo pasakojimai apie senovės lietuvių darbus ir gyvenimo būdą, rugiapjūtę, o susirinkusieji smalsiai klausėsi. Neužmirštos liko ir Onos – nuo pačių jauniausių iki pačių vyriausių – pasveikintos buvo visos. Jas tradiciškai vyrai su kėde kilnojo į viršų tiek kartų, kiek joms metų. Onos papokštavo ir kaip susitarusios pamiršo, kiek joms iš tiesų metų. Tad per daug neišvargino jas kilnojusių vyrų.

Jono Minialgos nuotr.

Pasinėrė į rugiapjūtę

Po sveikinimų ir kalbų, dainuodami sutartines, visi pajudėjo rugių link. Vyrai nešėsi dalgius, o svečiai ėjo iš paskos. Priėjus rugių lauką buvo ne tik papasakota, kaip vykdavo darbai, bet šventės tradicijų puoselėtojai parodė, kaip visi darbai buvo atliekami. Vyrai tiksliais rankų mostais dalgiais kirto rugius, o moterys juos rinko ir rišo į pėdus. Visi norintys buvo kviečiami išbandyti arba prisiminti tiek vieną, tiek kitą darbą.

Kauno folkloro klubo „Liktužė“ narys Antanas šventėje lankėsi pirmą kartą, tačiau dalgiu darbavosi kaip tikras profesionalas, bet pripažino: „Kai išgulę rugiai – sunkoka su dalgiu darbuotis.“

Jono Minialgos nuotr.

Julė iš Kauno į šventę atvyko kartu su vyru. Nors ji šiame renginyje lankėsi ne pirmą kartą, teigė, kad kiekvienais metais smagu sugrįžti – vis kitokie jausmai užplūsta. „Labai geri prisiminimai. Net dabar galvoju, eiti man pėdą pabandyti surišti ar ne“, – nostalgiškai jaunystę prisiminė Julė.

Po rugiapjūtės visi dirbusieji buvo pakviesti vaišintis gardžia duona. Visi šnekučiavosi, gardžiavosi duonos riekėmis ir linksmai leido laiką. Vėliau su dainomis vėl pajudėjo atgal į sodybos kiemą.

Vaišės, dainos ir šokiai

Sugrįžimą į sodybos kiemą šventės organizatoriai inscenizavo tokį, kaip kad senovėje atlikdavo mūsų protėviai. Kalbos ir veiksmai buvo atlikti remiantis papročius. Vėliau renginio svečiai buvo kviečiami vaišintis tradiciniais lietuviškais užkandžiais. Užkandžių ir pašnekesių fone – lietuvių liaudies dainos bei šokiai kartu su gyva muzika.

Tarp susirinkusiųjų – senjorai, šeimos su vaikais ir įvairaus amžiaus jaunuoliai. Vieni iš renginio svečių, Neringa ir Giedrius, čia atvyko su dukra Austėja, kurią nori supažindinti su senoviniais papročiais. „Patys kaime gyvename, turime sodybą, auginame rugius, įdomu pasižiūrėti senovinį procesą, kaip viskas vykdavo“, – savo įspūdžiais dalijosi jauna šeimyna.

Jono Minialgos nuotr.

Iš pradžių šoko tik renginio organizatoriai, tačiau vėliau buvo kviečiami prisijungti ir šventės dalyviai. Visi buvo sotūs, geros nuotaikos, tad noriai jungėsi prie šokių bei dainų.

Kauno folkloro klubo „Liktužė“ vadovė Jūratė Svidinskienė pasakojo, kad šventei pasiruošti užtenka poros repeticijų, mat, folkloristai dainas dainuoja jau daug metų. „Rugiapjūtė – viena mylimiausių mūsų švenčių, ji ypatinga. Tai gyvas paprotys, jis yra parodomas. Smagu, kad žmonės domisi tradicijomis ir papročiais, tai mūsų, folkloristų, uždavinys – paskleisti, parodyti mūsų papročių grožį“, – šventės įspūdžiais dalijosi J. Svidinskienė.

Norime perduoti jaunajai kartai, kad jie žinotų, iš kur ta duonelė atkeliauja, kaip ji sunkiai „ateina“ ant mūsų stalo ir kokį kelią turi nueiti.

Rumšiškių kultūros centro folkloro ansamblio „Praviena“ vadovė Ernesta Žiūkienė pasakojo, kad kartu su kolektyvu stengiasi prisiminti senas tradicijas ir jas išlaikyti. „Norime perduoti jaunajai kartai, kad jie žinotų, iš kur ta duonelė atkeliauja, kaip ji sunkiai „ateina“ ant mūsų stalo ir kokį kelią turi nueiti“, – savo švietėjiška misija dalijosi pašnekovė.

E. Žiūkienė taip pat mano, kad svarbu susirinkusiems priminti dainas, tradicijas, kad jie jas žinotų ir perduotų savo vaikams, anūkams – kad visas šis palikimas išliktų.

Jono Minialgos nuotr.

Po šokių ir dainų, niekur neskubėdami, žmonės po truputį pradėjo skirstytis. Susirinkusieji nepraleido progos pasižvalgyti po Lietuvos liaudies buities muziejaus teritoriją, aplankyti čia esančių sodybų. Šis sekmadienis tikrai išliks renginio dalyvių prisiminimuose, o kartu tai bus ir priminimas nepamiršti savo krašto tradicijų, jas puoselėti ir perduoti iš kartos į kartą.

Oninės – ne tik Onų ir Onučių varduvės, bet ir derliaus prinokimo šventė dar kitaip vadinama Nokiu ar Sirpstu. Seniau tokiu laiku jau būdavo baigiami patys sunkiausi vasaros darbai. Tai metas, kai naujas derlius pakeičia senąjį, miškuose prisirpsta avietės, soduose – vyšnios, o laukuose – rugiai. Šią dieną buvo kepama šviežia duona, tad žmonės sakydavo – „Ateina Onutė su šviežia duonute“.

Rugių pjovimas – vienas sunkiausių ūkio darbų, o ruginė duona lietuviams – ir pagrindinis valgis, ir sakralus simbolis. Todėl rugiapjūtė – proga susiburti bendruomenei, darbus lydi skambios dainos ir sakralios apeigos, o viską vainikuoja pabaigtuvių šventė su vaišėmis, pokštais, šokiais ir linksmybėmis.

Pagal senąsias tradicijas, kartu su Kauno folkloro klubu „Liktužė“ (vadovė Jūratė Svidinskienė) ir Rumšiškių kultūros centro folkloro ansambliu „Praviena“ (vadovė Ernesta Žiūkienė), organizatoriai kviečia kirsti ir rišti rugių pėdus, dainuoti rugiapjūtės dainas, sveikinti varduvininkes ir vaišintis.