„Tai visiškai nepriimtina, – sakė R. Sikorskis. – Reikalausime pasiaiškinti, bet greičiausiai sulauksime tik demagogijos“. Ministras pridūrė, kad šiandien tai aptars ministrų kabinetas, o jis pats apie tai kalbėsis su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė (DORSZ) sekmadienį socialiniame tinkle X paskelbė, kad sekmadienio rytą Rusijos Federacijos paleista sparnuotoji raketa pažeidė Lenkijos oro erdvę. „Objektas įskrido į Lenkijos oro erdvę netoli Oserdovo kaimo (Liublino provincijoje) ir ten išbuvo 39 sekundes“, – pranešė DORSZ ir pridūrė, kad raketa visą laiką buvo stebima Lenkijos saugumo tarnybų.

„Vienas kartas gali būti klaida. Bet jei leisime toliau tam vykti, tai jau skambės kaip pakvietimas. Todėl turime pakeisti savo poziciją, laikyseną ir pasiųsti labai aiškią žinutę, kad jei tai nutiks darkart, raketos ar dronai bus numušti“, – amerikiečių televizijai „Fox News“ komentavo G. Landsbergis.

„Tai ne pirmas kartas. Jau prieš tai yra buvę keli Rumunijos oro erdvės pažeidimo atvejai, taip pat ne pirmą kartą pažeidžiama ir Lenkijos oro erdvė“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

ELTA primena, kad sekmadienio rytą Lenkija apkaltino Rusiją pažeidus jos oro erdvę. Viena į taikinius Vakarų Ukrainoje nutaikyta sparnuotoji raketa 4.23 val. įskriejo į Lenkijos oro erdvę netoli Oserdovo ir buvo ten 39 sekundes, pranešė Lenkijos ginkluotosios pajėgos. Raketa viso skrydžio metu buvo stebima kariniais radarais.

Vienas kartas gali būti klaida. Bet jei leisime toliau tam vykti, tai jau skambės kaip pakvietimas.

Esą imtasi visų reikalingų priemonių Lenkijos oro erdvės saugumui užtikrinti. Be kita ko, buvo aktyvuotos lenkų ir sąjungininkų oro pajėgos.

Užsienio reikalų ministerija Varšuvoje dėl incidento išsikvietė Rusijos ambasados reikalų patikėtinį ir perdavė jam protesto notą. Joje Rusija raginama „paaiškinti incidentą dėl oro erdvės pažeidimo ir nedelsiant nutraukti tokią veiklą“.

Lenkijos prezidento kabineto vadovas Marcinas Mastalerekas žurnalistams pareiškė, kad dėl šio incidento Andrzejus Duda kalbėjosi su Jensu Stoltenbergu.

„Ką tik baigėsi prezidento A. Dudos ir NATO generalinio sekretoriaus J. Stoltenbergo pokalbis. Jis buvo susijęs su Lenkijos oro erdvės pažeidimu. Nuo pat pradžių palaikome nuolatinį ryšį su savo sąjungininkais“, – sakė M. Mastalerekas.

Penktadienį prezidentas A. Duda sušaukė Nacionalinio saugumo biure posėdį, kuriame, be kita ko, dalyvavo vicepremjeras, Nacionalinės gynybos ministerijos vadovas Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, Generalinio štabo viršininkas generolas Wiesławas Kukuła, Ginkluotųjų pajėgų rūšių operacijų vadas generolas Maciejus  Kliszas, Lenkijos ambasadorius prie NATO Tomaszas Szatkowskis, kiti pareigūnai.

Po pasitarimo gynybos ministras W. Kosiniakas-Kamyszas pabrėžė, kad visų veiksmų dėl Lenkijos oro erdvės pažeidimo buvo imtasi pagal reagavimo tokiomis aplinkybėmis schemą – buvo aktyvuotos Lenkijos ir sąjungininkų sistemos. Jis taip pat pabrėžė labai gerą prezidento ir vyriausybės bendradarbiavimą.

Savo ruožtu generolas W. Kukuła pareiškė, jog viskas rodo, jog Rusijos raketa įsibrovė į Lenkijos oro erdvę, o paskui iš jos išskrido. „Tai patvirtina mūsų ir sąjungininkų radarai“, – pažymėjo jis.

Pagal radijo stoties cituojamas preliminarias Oro pajėgų technologijų instituto išvadas, raketa greičiausiai įskrido į Lenkijos teritoriją, kirtusi šalies rytinę sieną.

Lenkijos ginkluotosios pajėgos savo arsenale neturi nei raketų Ch-55, nei jų paleidimo sistemų.

Apie tai, kad Lenkijos prokurorai ir saugumo tarnybos tiria miškuose centrinėje šalies dalyje rastas kažkokio karinės aviacijos objekto liekanas, balandžio pabaigoje pranešė šalies teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro (Zbignevas Ziobras).

Gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ tuomet patikino, kad objektas, rastas netoli Zamoscio ir Bydgoščiaus už maždaug 265 km į šiaurės vakarus nuo Varšuvos, nekelia pavojaus gyventojams.

Ministras pridūrė, kad šis objektas nukrito miške už kelių dešimčių kilometrų nuo Bydgoščiaus. Ši vieta yra pakankamai toli nuo Rusijos ir Ukrainos sienos.

Pasak Z. Ziobro, tyrimui vadovauja apskrities prokuratūros karinis skyrius Gdanske, dalyvauja kariniai ekspertai, policininkai, kariuomenės kontržvalgybos agentai.

Pareigūnai nesakė, kokia tai galėtų būti įranga.

Tuo tarpu vietos žiniasklaida skelbė, kad rastas objektas gali būti raketa „oras-žemė“.

Radijo stotis RMF FM tviteryje tuomet rašė, kad šis objektas yra „kelių metrų ilgio ir buvo įsmigęs tiesiai į žemę... Vamzdis buvo tuščias, neaišku, ar jis sprogo. Taip pat trūksta kovinės galvutės“.

RMF FM taip pat pridūrė, kad ant objekto buvo kirilica užrašytas tekstas.

Tai paskelbta pasirodžius dar nepatvirtintiems pranešimams, kad Rusijos raketa nukrito NATO narės teritorijoje.

„Rusija dabar skleidžia sąmokslo teoriją, kad Lenkijos teritorijoje neva nukrito Ukrainos oro gynybos raketa. Tai netiesa. Niekas neturėtų tikėti Rusijos propaganda ar stiprinti jos pranešimų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau antradienį apkaltino Rusiją apšaudžius Lenkiją raketomis.

Vis dėlto kol kas to nepatvirtino nei Varšuva, nei Vašingtonas, o Rusija savo ruožtu „sąmoninga provokacija, kuria siekiama eskaluoti situaciją“, pavadino pranešimus, kad Lenkijoje, kuri ribojasi su Ukraina, nukrito rusų raketų.

Apie tai pranešė šalies Vidaus reikalų ministerija.

Ministerija pažymėjo, kad raketą numušė Ukrainos oro gynybos sistema ir ji nukrito šiauriniame Naslavčos kaimo pakraštyje, esančiame prie sienos su Ukraina.

Kol kas aukų nėra, tačiau išdaužti kelių namų langai.

Ministerija taip pat pažymėjo, kad, anot Ukrainos valdžios, rusų kariai užpuolė Ukrainos teritorijoje esančią Dniestro hidroelektrinę, esančią dešimt kilometrų atstumu nuo Naslavčanskajos hidroelektrinės. Potvynių grėsmės nėra.

„Vidaus reikalų ministerijos pajėgos, siekdamos išvengti galimų pavojų, atitvėrė zoną, kurioje nukrito raketa, vietoje dirba dokumentacijos grupė“, – rašoma pranešime.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad Rusijai į taikinius visoje šalyje paleidus daugiau kaip 50 sparnuotųjų raketų, 80 proc. Kyjivo gyventojų liko be vandens, o 350 tūkst. namų liko be elektros energijos.

Tuo metu ukrainiečių premjeras Denysas Šmyhalis informavo, kad dėl dronų ir raketų atakų be elektros liko šimtai gyvenviečių septyniuose Ukrainos regionuose.

Spalio 10 dieną Moldova pareiškė, kad Rusijos sparnuotosios raketos, nukreiptos į Ukrainą, kirto jos oro erdvę, ir iškvietė Maskvos pasiuntinį pasiaiškinti.

Kaip ir Ukraina, mažytė Moldova yra buvusi sovietinė šalis, kurią valdo provakarietiška vyriausybė.

Rusijai pasiuntus į Ukrainą karius, į Moldovą plūstelėjo šimtai tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių.

Europos Sąjunga Moldovai kartu su Ukraina suteikė kandidačių į bloką statusą, taip parodydama paramą Rusijos puolimo akivaizdoje.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymu Ukrainoje pradėtas puolimas padidino įtampą Moldovoje, kuri turi Maskvos remiamą separatistinį regioną Uždniestrę.

„Raginame visas valstybes konstruktyviai įsitraukti į šį procesą ir į atsakingo elgesio kosmose principų vystymą“, – sakoma Vokietijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Rusijos gynybos ministerija antradienį pripažino, kad neveikiantis Sovietų Sąjungos laikų palydovas „Celina D“ pirmadienį buvo sėkmingai sunaikintas orbitoje per raketos bandymą šalies gynybiniams pajėgumams stiprinti, bet neigė, kad tai sukėlė kokį nors pavojų.

Ministerija patikino, kad nuolaužos nesukėlė grėsmės orbitinėms stotims bei kosminei veiklai.

JAV pareigūnai pasmerkė Rusiją dėl „pavojingo ir neatsakingo“ raketos bandymo, per kurį buvo susprogdintas vienas iš šalies palydovų bei susidarė nuolaužų debesis, privertęs TKS įgulą atlikti išvengiamąjį manevrą.

JAV pareigūnai teigė, kad jie nebuvo iš anksto informuoti apie priešpalydovinės raketos bandymą, per kurį susidarė daugiau kaip 1 500 orbitinių nuolaužų, kurias įmanoma susekti.

„Šis neatsakingas elgesys kelia sprendimo klaidų ir eskalavimo riziką“, – sakoma Vokietijos pranešime.

„Bandymas pabrėžia riziką ir didėjančias grėsmes saugumui ir stabilumui kosmose bei skubų poreikį tarptautinei bendruomenei susitarti dėl taikaus ir ilgalaikio kosmoso naudojimo taisyklių bei priemonių, skirtų saugumui ir užtikrintumui stiprinti“, – sakė ministerija.

Pasak NASA, TKS įgula, kurią šiuo metu sudaro keturi amerikiečiai, vokietis ir du rusai, buvo pažadinta ir priversta slėptis grįžimui į Žemę skirtuose erdvėlaiviuose.

Rusijos smūgis, žymintis tik ketvirtą kartą istorijoje, kai iš Žemės buvo pataikyta į kosminį aparatą, vėl sukėlė susirūpinimą dėl intensyvėjančių ginklavimosi varžybų kosmose, apimančių viską – nuo lazerinių ginklų iki palydovų, pajėgių išstumti kitus aparatus iš orbitos.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas griežtai sukritikavo minėtą Rusijos raketos bandymą ir sakė, jog tai kelia susirūpinimą, nes parodo, kad Maskva kuria ginklus, galinčius smogti itin svarbiai infrastruktūrai.

„Tai parodo, kad Rusija dabar kuria naujas ginklų sistemas, galinčias numušti palydovus, sunaikinti svarbius kosminius pajėgumus svarbiausiai infrastruktūrai Žemėje, tokiai kaip ryšiai, kaip navigacija ar kaip išankstinis įspėjimas apie raketų paleidimus“, – sakė jis.