Socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime pažymima, kad šio proceso pagrindas – labai intensyvus Rusijos prieštankinių minų naudojimas.

Kai kuriose Ukrainos vietovėse rusų minų tankis rodo, kad jų veikiausiai buvo panaudota daug daugiau, nei numatyta Rusijos karinėje doktrinoje.

Rusija mėgina atremti Ukrainos kontrpuolimą vienašališkai atakuodama Ukrainos šarvuotąją techniką dronais, atakos sraigtasparniais ir artilerija, pažymima žvalgybos pranešime.

Nepaisant to, kad pradiniame Ukrainos kontrpuolimo etape Rusijai pavyko pasiekti tam tikrą sėkmę, jos pajėgos ir toliau kenčia dėl esminių trūkumų, pirmiausia dėl per daug išplėstų dalinių ir artilerijos amunicijos stygiaus, sakoma jame.

Šį kartą vėl intensyviai pultas Kurulkos–Ivanivkos ruožas, teigė ekspertai.

„Ivanivkos gynėjai su kiekviena diena gauna vis intensyvesnį Rusijos pajėgų spaudimą. Kol kas niekur priešui sėkmė nenusišypsojo. Jų propagandistai jau kelinta diena liūdnai pabrėžia, kad į šiaurės vakarus nuo Slaviansko ukrainiečiai įsirengę gerai įtvirtintą, fortifikuotą gynybos ruožą ir ginasi naudodami apsauginių kliūčių ir netiesioginės ugnies kokteiliuką“, – aiškino „Locked N' Loaded“.

Suintensyvėjo agresoriaus artilerija Lymano sektoriuje. Temperatūra kyla ir Bakhmuto sektoriuje.

„Neramina, kad rusai atnaujino atakas Soledaro apylinkėse. Tikėtina, šiame ruože Rusijos pajėgų vienetai persigrupavo, taigi kelių dienų bėgyje galimai pamatysime, ko jie bandys imtis“, – svarstė ekspertai.

Esą jau prieš keletą dienų pasirodė informacija, kad agresorius Pietų kryptyje, prieš antžeminius taikinius, bando naudoti oro gynybos sistemas.

„Techniškai tai įmanoma – taikymo mechanizmas susiejamas su geolokacija ir raketa skrieja į ant žemės esantį taikinį. Tiesa, taiklumas atitinka blogiausius rusiškus standartus. Iš pradžių nelabai tuo tikėjome. Buvome įsitikinę, kad Rusija tikrai turi senų sovietinių žemė-žemė tipo raketų. Na, nes naudoti brangias oro gynybos priemones ne pagal paskirtį, kai aplink Chersoną duoda džiazo Ukrainos aviacija, būtų kažkas tarp beprotybės ir savižudybės. Nors sunku patikėti, bet vis daugiau tokių smūgių patvirtinama. Panašu, kad dėl senkančių raketų atsargų terorizuoti gyventojus pafrontės miestuose kartu su artilerija yra pasitelktos S300 sistemos“, – komentavo „Locked N' Loaded“.

Negalėdami nugalėti Ukrainos kariuomenės mūšio lauke, Rusija turbūt tikisi demoralizuoti Ukrainos gyventojus ir taip pakirsti valią priešintis, teigė ekspertai.

„Jie ignoruoja karines grėsmes (pvz.: Pietų kryptyje aktyviai veikiančią ukrainiečių aviaciją) ir karo eigą bando kreipti darydami karo nusikaltimus (atakos prieš civilius užnugario miestuose). Istoriškai tokie agresoriaus veiksmai žymėjo jo pabaigos pradžią“, – pridūrė jie.

O. Arestovyčiaus teigimu, rusų kariai pasitraukė iš miesto ir dabar jį talžo pasitelkdami artileriją ir oro antskrydžius.

„Pasitraukė jie, pasitraukė ir mūsų kariai, tad artilerija smūgiuoja tuščiai vietai. Jie smūgiuoja stipriai, tačiau nepatirdami sėkmės“, – teigė prezidento patarėjas.

Kiek anksčiau Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus nurodė, kad didžioji miesto dalis dabar yra Rusijos rankose, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontroliuoja tik jo priemiesčius.

Severodoneckas yra strategiškai svarbi Ukrainos rytinės Luhansko srities dalis. Jo užėmimas būtų svarbi pergalė Rusijai.

„Nuotaikos – labai įvairios. Ateina vasara. Kita vertus, apie karą primena oro pavojaus signalai, kurie čia jau tapę rutina. Paskutinį kartą sparnuotosios raketos buvo numuštos. Odesa yra miestas, kuris veikia vadinamuoju kariniu stoviu. Čia įvesta komendanto valanda, tiesa, – dabar viena valanda jau pavėlinta. Odesa yra miestas prie jūros. Po 100 karo dienų žmonės norėtų atsipalaiduoti, tačiau ne viską galima daryti“, – sakė A. Medalinskas.

Jis neslėpė – kai, pavyzdžiui, esant namuose arba susitikime telefonas praneša apie oro pavojų, švelniai tariant, yra nejauku. Tačiau išėjus į miestą, kuriame daug žmonių ir pastatų politologas susimąsto: kokia tikimybė, kad raketa pataikys būtent čia?

„Pavyzdžiui, tai, kas yra Mykolajive – jau nekalbant apie Mariupolį, yra labai rimta, nes veikia „Grad“ ir kitos sistemos, aviacijos bombardavimai ir panašūs dalykai. Todėl ten žmogaus gyvybei nuolat grėsė pavojus, yra daug aukų. Čia (Odesoje – aut. past.) viskas priklauso nuo tų raketų smūgių. Sudėtingas klausimas“, – atviravo pašnekovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasak A. Medalinsko, karas Ukrainoje gali užsitęsti. Rusijos kariuomenė išsikvepia – negali paimti net Severodonecko, kurio 80 proc. konreoliuoja. Ten vyksta gatvės mūšiai bei mūšiai aplink atskirus kaimus ir vietoves, esančias šalia. Dar toli ir iki Lisičansko paėmimo. Vadinasi, net Luhansko srities negali paimti, jau nekalbant apie Donecko sritį. Kita vertus, ukrainiečiai kontratakuoja Charkivo, Chersono srityse.

„Matysime viską po kokio mėnesio, kai atvyks vakariečių vidutinio nuotolio karinė technika ir Ukraina gaus šių ginklų. Visada labai stebino labai lėtas Vakarų įsivažiavimas dėl ginkluotės tiekimo. Jei ginkluotė būtų tiekta anksčiau, ukrainiečiai nebūtų praradę tiek teritorijų, kiek prarado – apie 20 proc.“, – teugė jis.

Paklaustas, ar ukrainiečiai nėra nusivylę dėl tokio Vakarų lėtumo, A. Medalinskas teigė, kad nusivylimo Vakarais nematyti, nes pagalbą Ukraina gauna, nors ir per didelius vargus bei prašymus. Jei nebūtų ekonominės, finansinės pagalbos, Ukrainos ekonomika jau būtų sugriuvusi.

„Kai pradedama kalbėti apie objektyvius kriterijus, žmonės nusiramina, bet, aišku, nerimo ir nepasitenkinimo yra. Ir, atvirai sakant, kalbant su vakariečiais pasakiau, kad jų lėtų sprendimų kaina – kiekvieną dieną žūstantys žmonės. Dabar įsivaizduokite: žūsta 100 žmonių, o jei būtų jūsų technika, būtų žuvę 50 žmonių“, – akcentavo pašnekovas.

Kodėl viskas vyksta taip lėtai, ką Vakarai daro – kame čia paslaptis? Pasak jo, pradžioje Vakarai netikėjo, kad Ukraina atsilaikys. Paskui Vakarai klausė, ką sakys Rusija, ir dėl to, taip reguliavo ginkluotę, kad tai būtų tik lengvoji ginkluotė. Dar vėliau Vakarai irgi klausė, ką sakys Rusija, nes Rusija grasino, kad atakuos karinius konvojus ir panašiai, bet vis dėlto įšsidrąsino ir tiekė.

„Esminė baimė – neįsivelti į karą su Rusija. Bet problema ta, kad Vakarai patys sau buvo nubrėžę „raudonas linijas“, kurias bijojo perlipti. O kiekvieną kartą, kai perlipdavo jokio pasaulinio karo su Rusija nebūdavo. Ir dabar teikiant ginkluotę paskutiniai jų argumentai ukrainiečiams – nešaudyti į Rusijos teritoriją. Jei tik dėl šito vengta duoti toliašaudės ginkluotės, šitai buvo galima pasakyti dar anksčiau. Bet, kita vertus, ar neiškils klausimas, kas yra Rusijos teritorija. Nes pagal Vakarų ir Ukrainos suvokimą, Krymas ir Donbasas nėra Rusijos teritorija. Patys ukrainiečiai sako, kad kai gaus techniką, galės atakuoti tam tikrus taikinius Krymo srityje. Jei tie taikiniai bus atakuojami, kokia bus Vakarų reakcija? Bet yra kitas dalykas – dalis Vakarų šalių būtų patenkintos, jei įsivyrautų taika, net jei Ukraina paaukotų tam tikras teritorijas, nes tų šalių ekonomikoms sankcijos ir kiti dalykai muša pakankamai stipriai. Todėl tokia situacija būtų geresnė, bet vėlgi – nepagalvojame apie tai, kad tokia taika nebūtų ilgalaikė. Tai būtų tik tol, kol V. Putinas atnautų jėgas, nes V. Putinas yra įsivaręs į kampą – jis nori šitą karą laimėti. Karą, kurio neįmanoma laimėti“, – kalbėjo politologas.

Jis neabejoja – derybos tarp Rusijos ir Ukrainos bus, tačiau pagrindinis klausimas, kokiomis sąlygomis ir kas bus tų derybų stiprioji pusė.

Joje sakoma, kad branduolinis ginklas gali būti panaudojamas tik tada, jei kėsinamasi į jos teritorinį vientisumą. Taigi, bus aneksuota teritorija, rusai tada sakys, kad jei kažkas bando ją atsiimti, pažeidžiamas teritorinis vientisumas.

„Ir vėlgi ta ukrainiečių sąlyga, kad kol prasidės derybos, Rusija turi palikti tas teritorijas Ukrainoje, kurias užėmė po vasario 24 dienos. Ar tai bus priimtina kaip derybų sąlyga, nes Rusija dabar stengiasi aneksuoti šias teritorijas. Kalbama apie Chersono, dalies Zaporižios srities, Luhansko ar Donecko srities paėmimą. Kam jiems reikia aneksuotos teritorijos? Dėl to, kad tada pradeda veikti branduolinio ginklo panaudojimo koncepcija, kurią Rusija pati sau sukūrė. Joje sakoma, kad branduolinis ginklas gali būti panaudojamas tik tada, jei kėsinamasi į jos teritorinį vientisumą. Taigi, bus aneksuota teritorija, rusai tada sakys, kad jei kažkas bando ją atsiimti, pažeidžiamas teritorinis vientisumas. Pradės grasinti branduoliniu ginklu, o tada vėl matysime reakcijas Vakaruose“, – spėjo A. Medalinskas.

Paklaustas apie sklindančias kalbas dėl V. Putino sveikatos – kad Rusijos prezidentas galimai serga vėžiu, arba tai, kad buvo pasikėsinta į jo gyvybę, pašnekovas teigė, kad tokios informacijos niekas negali patikrinti. 

„Bet V. Purinas pasižymi tokiomis formuluotėmis, kurias sakytų arba žmogus, nušokęs nuo proto, arba tas, kuris susirgo mirtina liga, ir jam nesvarbu, kas bus toliau pasaulyje. V. Putinui priklauso ta formuluotė, kuri sako, kad jei bus panaudotas branduolinis ginklas, visi eis į pragarą, o jis su grupe išrinktųjų eis į rojų. Jei yra tokios šnekos, tai galbūt iš tikrųjų reikėtų gydytojų ekspertizės, pasakant, kas yra – vėžys ar dar kas nors. Bet akivaizdu, kad, kaip anskčiau sakė buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, V. Putinas yra žmogus, labai atitolęs nuo realybės. Čia yra didžiausia problema. Klausimas, ar jo aplinkos žmonės yra taip pat nutolę nuo realybės kaip jis pats, jei staiga jam tikrai šautų į galvą esant kokiai nors aplinkybei, spustelėti mygtuką, kad būtų panaudotas branduolinis taktinis ginklas“, – retoriškai klausė politologas.

Kas gali karą ir tai, kas vyksta Ukrainoje, pasukti kita linkme? Atsakydamas į šį klausimą, A. Medalinskas nedaugžodžiavo – sakė, kad reikėtų, jog Ukraina gautų raketų, skrendančių ne tik 80 km, o 300 km. Taip pat svarbu priešlaivinė technika, priešraketinė gynyba, priešlėktuvinės sistemos. „Ukraina yra tapusi V. Putino asmeniniu kiru – jis gali paspausti mygtuką. Raketa gali skristi į bet ką – į taikius gyventojus, ligonines, mokyklas, infrastruktūrą. Teisingai buvo pasakyta, kad vyksta barbariškas karas“, – pokalbį baigė A. Medalinskas.