Lietuvoje dažna įmonė mano, kad geriausia reklama yra kliento rekomendacija iš lūpų į lūpas, tačiau realybė rodo, kad rekomendacijos ne visada atspindi tikrąją kliento patirtį. Lietuviai yra labiau linkę dalintis patirtimi apie tokius sektorius kaip restoranai, kavinės ir prekybos tinklai. Atsiliepimus apie šias paslaugas yra linkę duoti 65 proc. mūsų šalies gyventojų, todėl ir teigiamų rekomendacijų šias paslaugas teikiančios įmonės susilaukia daugiau. Tai parodė didžiausios Lietuvoje rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas.

Mažiausiai rekomendacijų - tiek teigiamų, tiek neigiamų - sulaukia loterijos, sporto klubai ir draudimo bendrovės. Be to, tyrimo duomenys rodo, kad lietuviai nebūtinai mėgsta prekes ar paslaugas, kurias rekomenduoja kitiems.

„Žmonės rekomendacijas supranta labai skirtingai, o atsakymas į klausimą, ar rekomenduotumėte tam tikrą produktą ar paslaugą, kuris užduodamas naudojant NPS metodiką, ne visais atvejais parodo asmens ir prekės ženklo santykį", - teigia TNS LT projektų vadovė Rūta Matulaitienė. 

Didžioji dalis respondentų atsakė, kad suteikdami rekomendaciją dažniausiai galvoja apie savo pačių patirtį. Tačiau netgi virš trečdalio respondentų atsakė, kad rekomenduodami pirmiausia galvoja ne apie save, bet įsijaučia į žmogų, kuriam skirtas patarimas, ir galvoja, ar būtent tam asmeniui patiks siūlomas produktas ar paslauga.

Moterys ir vyrai rekomendacijas taip pat supranta nevienodai. Abiejų lyčių atstovai dažniau remiasi savo patirtimi ar nuomone, tačiau gerokai daugiau vyrų (44 proc.) galvoja apie asmenį, kuriam skirta rekomendacija, nei moterų (27 proc.).

„Moterys dažniau linkusios dalintis įvairiomis patirtimis, todėl natūralu, kad joms būdingesnis ir dalijimasis rekomendacijomis. Kitokia situacija su vyrais. Respondentų komentarai rodo, kad vyrams rekomendacija atitinka jų „garbės žodį". Todėl patardami ką nors išbandyti jie dažniau pagalvoja apie to asmens interesus ir prieš rekomenduodami stengiasi įsitikinti, kad produktas ar paslauga tam žmogui tikrai patiks", - teigia R. Matulaitienė.

Beveik trečdalis (29 proc.) lietuvių mano, kad maisto ir buitinių prekių parduotuvės per šv. Kalėdas, šv. Velykas, Naujųjų metų dieną ir kitas didžiąsias šventes neturėtų dirbti iš viso. Tuo metu už tai, kad "Maxima", "Rimi" "Aibė", "IKI" ir kiti prekybos centrai švenčių metu turėtų dirbti įprastu grafiku  pasisako mažiausiai, 7 proc., Lietuvos gyventojų. Tai parodė didžiausios Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT gruodžio mėnesį atlikta apklausa. 

"Arti pusės šalies gyventojų pasisako už tai, kad maisto ir buitinių prekių parduotuvės didžiųjų švenčių dienomis dirbtų, tačiau sutrumpintomis darbo valandomis. Kiek didesnė dalis (24 proc.) pasisako už tai, kad tokių parduotuvių darbo laiką pakaktų sutrumpinti šiek tiek - pavyzdžiui, iki 8 valandų, o penktadalis lietuvių siūlytų parduotuvių darbo laiką šventinėmis dienomis sumažinti iki 4 valandų", - sakė TNS LT projektų vadovė Rūta Matulaitienė.

Kita vertus, nemaža dalis apklaustų Lietuvos gyventojų pritaria minčiai, kad didžiųjų švenčių metu šalyje turėtų dirbti tik nedaugelis maisto ir buitinių prekių centrų, bet įprastu ar tik šiek tiek patrumpintu darbo laiku. Taip manančių šalyje yra 15 proc.

Tyrimas buvo atliktas telefonu, reprezentatyviai apklausiant 1200 vyresnių nei 15 m. amžiaus Lietuvos gyventojų.