Pasak Užsienio reikalų ministerijos, dalyvaudamas NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Bukarešte, G. Landsbergis trečiadienį aptarė saugumo situaciją regione ir su Vyriausiuoju NATO pajėgų Europoje vadu, Jungtinių Valstijų (JAV) generolu Christopheriu Cavoli (Kristoferiu Kavoliu).

„NATO ministrų susitikimas Bukarešte patvirtino, kad mūsų partneriai saugumo situaciją Europoje bei grėsmes vertina taip pat kaip ir mes. Iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje tikimės ženklaus progreso, stiprinant mūsų priešakinę gynybą ir viso Rytinio flango saugumą“, – po susitikimo su JAV generolu sakė G. Landsbergis, cituojamas ministerijos pranešime.

Turime padėti Ukrainai ne tik atstatyti elektros tinklus, bet ir juos apginti, turime padėti Ukrainai spręsti problemą iš esmės – laimėti mūšio lauke.

Lietuvos diplomatijos vadovas antradienį dalyvavo išplėstiniame G7 susitikime, skirtame paramai Ukrainos energetikos sektoriui koordinuoti.

Ministras šiame susitikime pasisakė trijų Baltijos šalių vardu.

„Rusija šantažuoja pasaulį, trikdydama maisto ir energijos tiekimą, vykdo amoralias atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Turime padėti Ukrainai ne tik atstatyti elektros tinklus, bet ir juos apginti, turime padėti Ukrainai spręsti problemą iš esmės – laimėti mūšio lauke“, – pažymėjo ministras G. Landsbergis.

Reaguojant į Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, NATO šalių vadovai birželio pabaigoje Madride patvirtino ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas.

Anot Aljanso, regione dislokuoti tarptautiniai batalionai iki brigados dydžio pajėgų bus didinami pagal poreikį.

„Sąjungininkai įsipareigojo mūsų rytiniame flange dislokuoti papildomas tvirtas, vietoje esančias ir kovai pasirengusias pajėgas, kurios, kada ir kur to reikia, bus padidintos nuo esamų kovinių grupių iki brigados dydžio dalinių ir turės patikimą greitai pasiekiamą pastiprinimą, iš anksto dislokuotą įrangą bei sustiprintą vadovavimą ir kontrolę“, – rašoma patvirtintoje NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje.

Tarptautiniai NATO batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos, vėliau panašūs vienetai buvo atsiųsti į kitas rytinio sparno šalis.

Sąjungininkai įsipareigojo mūsų rytiniame flange dislokuoti papildomas tvirtas, vietoje esančias ir kovai pasirengusias pajėgas.

Lietuvoje batalionui vadovauja Vokietija. Šios šalies kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir prezidentas Gitanas Nausėda birželį pasirašė memorandumą dėl šio vieneto vertimo į brigadą.

Lietuvos atstovai sako keliantys tikslą, kad brigada šalyje galop būtų dislokuota pilna apimtimi, o tai būtų įmanoma padaryti maždaug 2027 metais, pagerinus priimančiosios šalies infrastruktūrą.

Dabartinis planas dėl didžiosios brigados dalies buvimo Vokietijoje, Lietuvos pareigūnų teigimu, yra startinė pozicija.

Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, sprendimus didinti pajėgas leidžia aiškus Rusijos įvardijimas grėsme NATO. Tai įtvirtinta patvirtintoje Aljanso strateginėje koncepcijoje.

„Rusija įvardyta kaip aiški grėsmė Aljanso narėms, su tuo susiję ir kiti sprendimai, kurie didina aukštos parengties ir kitas pajėgas Rytų flange, didina egzistuojančias kovines grupes iki brigados dydžio vienetų“, – BNS telefonu iš Madrido sakė ministras.

Jo teigimu, artimiausiu metu į Lietuvą atvyks Vokietijos karininkai įvertinti esamos karinės infrastruktūros, spręsti dėl brigados „vadovavimo elemento“ dislokavimo vietos.

„Tada prasidės mūsų parengiamieji darbai“, – teigė ministras.

„Numatome investuoti į tai ženklius resursus per artimiausius kelerius metus, kad kiekvienais metais praktiškai didintume savo galimybes priimti pajėgas“, – kalbėjo jis.

Aljanso lyderiai taip pat sutarė dėl NATO Greitojo reagavimo pajėgų didinimo iki 300 tūkst. karių,

Aljanso lyderiai taip pat nutarė rytiniame sparne iš anksto dislokuoti daugiau ginkluotės, kad potencialaus konflikto atveju supaprastintų logistiką pajėgoms permesti į regioną.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad priimti sprendimai „transformuos ir sustiprins“ Aljansą po to, kai karą Ukrainoje pradėjusi Rusija sugriovė Europos saugumą.

„NATO lyderiai apsisprendė dėl fundamentalių pokyčių mūsų gynyboje ir atgrasyme, kad atsakytume į naują saugumo realybę“, – teigė jis.

Prieš viršūnių susitikimą JAV taip pat paskelbė padidinsiantys karių skaičių Vidurio ir Rytų Europoje.

Tai reikš ir papildomus amerikiečių pajėgumus Lietuvoje, šiuo metu šalyje dislokuotas rotacinis amerikiečių batalionas su papildomomis pajėgomis.

Per spaudos konferenciją Briuselyje J. Stoltenbergas sakė, kad „iš anksto išdėstyta įranga – ginklai – yra būtina bet kokiam sparčiam pastiprinimui“. Papildomos pajėgos turi būti „parengtos ir iš anksto paskirtos konkrečiai teritorijai, o tai reiškia, kad jos treniruosis, rotuosis atvykdamos ir išvykdamos, bus susipažinusios su šalimi ir teritorija“, – sakė J. Stoltenbergas.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą NATO jau padidino savo karinį kontingentą rytiniame flange ir padvigubino regione dislokuotų kovinių grupių skaičių nuo keturių iki aštuonių. Praėjusią savaitę Vokietija paskelbė, kad nori padidinti savo karių skaičių Lietuvoje.

J. Stoltenbergas sakė, kad dėl galutinių NATO ilgalaikio atsako į Rusijos keliamas grėsmes saugumui detalių bus sprendžiama mėnesio pabaigoje Madride vyksiančiame Aljanso vadovų susitikime.

Taip pat trečiadienį J. Stoltenbergas paskelbė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pakviestas dalyvauti mėnesio pabaigoje Madride vyksiančiame Aljanso lyderių susitikime. „Žinoma, (Zelenskis) yra laukiamas atvykti asmeniškai. Jei jam tai nebus įmanoma, jis kreipsis į mus vaizdo konferencijos būdu“, – sakė J. Stoltenbergas.

NATO „lyderiai kupini nepaprasto ryžto palaikyti Ukrainą“, tęsė J. Stoltenbergas, ir „pademonstruoti šį solidarumą ne tik žodžiais, bet ir darbais“. V. Zelenskis vaizdo ryšiu jau kreipėsi į 30 NATO valstybių ir vyriausybių vadovus per pastarąjį jų viršūnių susitikimą kovo mėnesį Briuselyje, po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. J. Stoltenbergas taip pat paskelbė, jog tikisi, kad per Madrido susitikimą NATO lyderiai nuspręs dėl tolesnės paramos Ukrainai, kad padėtų jai pereiti nuo sovietinių laikų įrangos prie modernios vakarietiškos ginkluotės.

J. Stoltenbergas bendravo su spaudos atstovais prieš NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje. Vakare prasidėsiantis dviejų dienų susitikimas bus paskutinis spurtas rengiantis NATO lyderių susitikimui Madride, per kurį Aljansas planuoja ne tik apsispręsti dėl savo rytinio pastiprinimo, bet ir priimti bendrą ateinančių metų strategiją.

Tikimasi, kad Briuselyje ministrai tęs diskusijas dėl Aljanso būsimo finansavimo, prasidėjusio daugiau nei prieš metus, tačiau ir vėl svarstomo, kelioms narėms po Rusijos invazijos į Ukrainą pažadėjus gerokai padidinti savo kariuomenės ir ginklų biudžetus.

Prieš tai, trečiadienio popietę, vyks JAV konsultacijos su Ukrainos gynybos kontaktine grupe, koordinuojančia ginklų tiekimą Ukrainai. Šiose derybose NATO oficialiai nedalyvauja, siekdama išvengti karinio įsitraukimo į Ukrainos ir Rusijos konfliktą ir dėl to, kad į šią grupę įeina neprisijungusios šalys.

Nors tai neįtraukta į darbotvarkę, Turkijos nepritarimas Švedijos ir Suomijos paraiškoms įstoti į NATO, tikėtina, taip pat bus aptariamas kuluaruose. J. Stoltenbergas sakė dabar esąs mažiau optimistiškas, kad ši problema bus išspręsta iki Madrido susitikimo.

„Negaliu tiksliai pasakyti, kada, galiu pasakyti tik tai, jog darome, ką ir visada, kai yra nesutarimų – konsultuojamės, diskutuojame ir tada randame būdą, kaip vieningai išspręsti problemas ir judėti į priekį“, – sakė J. Stoltenbergas.

Šiuo metu Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje yra dislokuotos bataliono dydžio kovinės grupės. Regiono šalys siekia, kad jos būtų paverstos į brigadas – tai kelis kartus padidintų vienetuose tarnaujančių karių skaičių.

Sprendimo tikimasi birželį NATO viršūnių susitikime Madride.

Tai sužinosime galiausiai Madride, iki to laiko turi būti sutarta, nes dar bendro sutarimo nėra.

„Tai sužinosime galiausiai Madride, iki to laiko turi būti sutarta, nes dar bendro sutarimo nėra, tiesiog yra šalys, kurios mano, kad NATO tai yra didelis krūvis“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Lietuvoje tarptautinėms pajėgoms vadovauja Vokietija. Pasak ministro, kalbant apie pajėgų išplėtimą, iš šios šalies „matome labai pozityvius ženklus“.

Tarptautiniame NATO batalione Rukloje šiuo metu tarnauja apie 1,6 tūkst. sąjungininkų karių.

Regiono šalys siekia daugiau NATO sąjungininkų pajėgų reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje.

Lietuva ketina įsigyti dar per 100 pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“

Lietuva ketina įsigyti dar apie 100 pėstininkų kovos mašinų iš Vokietijos gamintojo, sako krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

Anot jo, planuojama toliau pirkti pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“, kuriomis šiemet jau bus baigti aprūpinti du Lietuvos kariuomenės batalionai.

Bendras kiekis, kažkada galutinai įvykdžius tuos projektus, bus šiek tiek daugiau nei 200 „Vilkų“.

„Bus pradėtas antras etapas įsigijimų pėstininkų kovos mašinų. (Jos bus – BNS) šiek tiek kitokios, nei yra dabar, nes reikia vertint tas pamokas, kurios yra matomos Ukrainos kare“, – žurnalistams trečiadienį sakė politikas.

Pasak ministro, planuojama įsigyti „virš 100“ vienetų šios technikos.

„Bendras kiekis, kažkada galutinai įvykdžius tuos projektus, bus šiek tiek daugiau nei 200 „Vilkų“, – teigė A. Anušauskas.

Šiuo metu Lietuvos įsigyti šarvuočiai vėluoja dėl pastebėtų trūkumų, kurių pašalinimui reikia daugiau laiko. Ministras anksčiau yra teigęs, jog mašinos bus pristatytos kariuomenei iki šių metų pabaigos.

Nauju įsigijimo etapu įsigytos pėstininkų kovos mašinos bus skirtos aprūpinti dar dviem Lietuvos kariuomenės batalionams.

Šis pirkimas paankstintas dėl Rusijos invazijos Ukrainoje padidinus Lietuvos krašto apsaugos finansavimą.

„Mes dabar rimtai svarstome smarkiai stiprinti savo buvimą – su daugiau dalinių, daugiau oro gynybos, daugiau atgrasymo“, – penktadienį Briuselyje po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo pareiškė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Detalių dėl to tikimasi gynybos ministrų susitikime kovo 16 dieną.

J. Stoltenbergas atkreipė dėmesį į tai, kad sprendimui priimti galima skirti šiek tiek daugiau laiko, nes rytinis flangas jau sustiprintas iš karto po karo Ukrainoje pradžios. Jis užsiminė, kad, be kita, į Baltijos šalis ir kitas valstybes, pavyzdžiui, Rumuniją, nusiųsta tūkstančiai papildomų karių.

J. Stoltenbergas taip pat pažadėjo didesnę Aljanso paramą su Rusija besiribojančioms šalims partnerėms, pavyzdžiui, Gruzijai ir Bosnijai ir Hercegovinai. „Mes nepriėmėme galutinių sprendimų, tačiau yra platus sutarimas, kad turime labiau remti šias šalis“, – klabėjo NATO vadovas. Įvykiai Ukrainoje esą rodo, kad joms gali kilti grėsmė.

J. Stoltenbergas pabrėžė, kad Gruzija ir Bosnija ir Hercegovina jau praeityje yra sulaukusios NATO pagalbos. Aljansas, pavyzdžiui, padėjo joms vykdant reformas karinėje srityje bei stiprinant gynybos ir saugumo institucijas.