Vietnamas ketvirtadienį surengė didelį karinį paradą, minint Saigono užėmimo 40-ąsias metines, kai komunistinės pajėgos užbaigė dešimtmečius trukusį konfliktą, suduodamos skausmingą smūgį Amerikos moralei ir kariniam prestižui.

Klestinčios Vietnamo pietinės verslo sostinės centras buvo uždarytas, kad paradines uniformas vilkinčių karių rikiuotės galėtų pražygiuoti pro vėliavėlėmis mojuojančius šalies lyderius, skambant orkestro maršams.

Puošnios platformos, tarp jų viena su didžiuliu komunistinės valstybės įkūrėjo prezidento Ho Chi Minho (Ho Ši Mino) portretu, lėtai judėjo miesto gatvėmis, primindamos įvykius prieš 40 metų, kai tankai įsiveržė per prezidentūros vartus buvusioje Pietų Vietnamo sostinėje Saigone, dabar pervardytame Hošiminu.

„Balandžio 30-osios pergalė buvo auksinis posūkio taškas Vietnamo liaudžiai“, – armijos generolas leitenantas Nguyen Quoc Khanhas (Ngujen Kvok Khanas) sakė klausytojams per ceremoniją, kuri buvo tiesiogiai transliuojama nacionalinės televizijos.

Kariškis pridūrė, kad ta pergalė yra sunkiai iškovotos šalies nepriklausomybės simbolis ir jog armija „yra pasiruošusi bet kokioms aukoms“, kad tai apgintų.

Nugalėtojai, vadovaujant Šiaurės Vietnamo komunistinei vyriausybei, iš naujo suvienijo šalį po karo, nusinešusio milijonus vietnamiečių ir dar apie 58 tūkst. amerikiečių karių gyvybių.

Tas konfliktas Jungtinėse Valstijose iki šiol niūriai prisimenamas ir kursto susipriešinimą.

Vietnamo karas, kuris buvo pirmasis Vakarų šalių žiniasklaidos plačiai nušviestas Šaltojo karo epochos konfliktas – ir pirmasis, pralaimėtas modernios supervalstybės, kuri laikė save neįveikiama – išlieka įsitvirtinęs visuomenės sąmonėje kaip nereikalingas ir tragiškas žmonių gyvybių bei išteklių švaistymas.

Komunistinių pajėgų pergalės 40-ųjų metinių oficialiame minėjime nedalyvavo jokie amerikiečiai pareigūnai, bet JAV ambasadorius surengs nedidelę ceremoniją Hošimino konsulate kartu su Saigono žlugimo jūrų pėstininkų asociacija, naujienų agentūrai AFP sakė ambasados atstovas Terry White'as (Teris Vaitas).

Nugalėtojų požiūris į Vietnamo karą taip pat keičiasi, kai formaliai komunistinė vyriausybė vis labiau gręžiasi į rinkos kapitalizmą.

Dešimtmečius Hanojus švęsdavo savo karinę pergalę kaip savo tebesitęsiančio autoritarinio valdymo pamatą.

Komunistų pergalė 1975 metais buvo istorinės reikšmės momentas, sako Vietnamo reikalų ekspertas Jonathanas Londonas (Džonatanas Londonas), dirbantis Honkongo miesto universitete.

Organizuodama šį paradą partija stengiasi priminti pergalę ir „ištrinti bet kokią galimybę (kalbėti), kad jos pasiekimai per pastaruosius 40 metų nepasiekė tikslo“, pridūrė jis.
Oregono universiteto politologijos profesorius Tuong Vu sakė, kad Viename požiūri į karą pakito.

Anksčiau žmonės laikė karą „nacionalinio išsivadavimo ir suvienijimo įvykiu. ... Mūsų dienomis dauguma vietnamiečių tikriausiai galvoja, kad karas buvo tragiškas įvykis, per kurį vieni vietnamiečiai žudė kitus – kad tai buvo pilietinis karas“, jis aiškino AFP.

„Komunistų partija nebelaikoma patriotine arba nenugalima“, – pridūrė Tuong Vu, pridūręs, kad daug žmonių pergalės metinių minėjimus laiko nereikalingu lėšų švaistymu.
Vietnamas tebėra vienpartinė šalis, kurioje joks nepaklusnumas nėra toleruojamas, o visa žiniasklaida kontroliuojama valstybės.

„Leiskit praeičiai išeiti – juk praėjo jau 40 metų“, – verslininkas Tran Minh Chienas (Tran Min Šienas) rašė savo „Facebook“ žinutėje, atkartodamas daugelio komentatorių raginimus vyriausybei nešvaistyti laiko ir pinigų dideliam kariniam paradui.

Vietname ketvirtadienį kariniu paradu bus paminėtas 40-metis, kai komunistinė Šiaurė nugalėjo Jungtinių Valstijų palaikomus Pietus, Vietnamas buvo suvienytas. Ir dabar Komunistų partija valdo šalį, kurdama kažką panašaus į kapitalizmą, bet veši korupcija, nelygybė. Santykiai su Jungtinėmis Valstijomis normalizuoti prieš du dešimtmečius, kai kurie amerikiečiai, Vietnamo karo veteranai grįžo – kad padėtų stiprinti Vietnamo ekonomiką.

Keturi buvę tankistai puikiai prisimena, kaip 1975-aisiais Šiaurės Vietnamo tankai prasiveržė į Nepriklausomybės aikštę tuometinio Saigono, dabar Hišimino, centrą. Tai buvo lemiamas smūgis Amerikos palaikomiems Pietums, baigėsi karas, per kurį žuvo 3 mln. vietnamiečių, 58 tūkst. amerikiečių, 4,5 mln. žmonių pabėgo iš tėvynės.

„Kai mūsų tankas prasiveržė į nepriklausomybės aikštę, pirmiausia pagalvojau apie savo šeimą, žmoną, vaikus, gimtąjį kaimą“, – pasakojo tanko 390 vadas ltn. Vo Dang Toanas.

Nuo to laiko Vietnamas nuėjo ilgą kelią – iš varganos, alkanos virto šalimi, kurioje yra pasiturinčiųjų žmonių, kuri tapo Pasaulio Prekybos Organizacijos nare.

Reikalai į gerąją pusę ėmė krypti, kai prieš du dešimtmečius buvo atšaldyti santykiai su JAV, Billo Clintono administracija, pritarus abiems partijoms atšaukė ekonominį embargą. Impulsu tapo be vien ekonominiai interesai, bet ir geopolitiniai, Vietnamas tapo svarbiu Amerikos partneriu Ramiojo Vandenyno regione. Nors nemažai balsų Vašingtone ragina Vietnamą gerbti žmogaus teises.

„Kaip sakė valstybės sekretorius Johnas Kerry, kuris prieš metus čia lankėsi, jokios dvi šalys taip greitai nesuartėjo kaip JAV ir Vietnamas“, – teigė JAV konsulė Hošimine Rena Bitter.

Po to, kai 2003-ais metais į Vietnamą su geros misija atplaukė pirmas Amerikos karinis laivas, nuolat rengiamos bendros pratybos. Neseniai Amerika aprūpino Vietnamą penkiais pakrantės apsaugos laivais pagal 18 mln. dolerių pagalbos programą.

Buvęs Vietnamo karo veteranas dabar taip mėgsta leisti laisvalaikį su savo draugais. Vos 18-kos jis buvo pasiųstas kariauti, baigęs tarnybą nutarė kuo greičiau pamiršti ją ir Vietnamą, bet neseniai sugrįžo ir jis toks ne vienas.

„Noriu čia apsigyventi, gyvenu 4-us metus ir vis labiau man čia patinka. Žmonės geri, valgau gerą maistą, geriu gerą alų, turiu nuostabią moterį, gyvenimas puikus“, – kalbėjo Vietnamo karo veteranas Richardas Parkeris.

Vietiniai sako – geri vyrukai tie veteranai, karas seniai baigėsi.

Bet jį sunku pamiršti. Da Nangas mėgstamiausia vietnamiečių poilsio vieta, bet per karą ji buvo labiausiai užteršta dioksinu – amerikiečiai naudojo cheminį ginklą, vadintą Oranžiniu agentu. Dėl jo kenčia trys vietnamiečių kartos.

„JAV vyriausybė remia Oranžinio agento aukas, savo karo veteranus, bet jo aukoms Vietname taip pat reikia pagalbos, kad išgyventų“, – teigė  „Oranžinio agento“ aukų asociacijos vadovas Phan Thanhas.

Baracko Obamos administarcija įsipareigojusi padėti išvalyti teritoriją aplink Da Nango oro uostą, kur buvo amerikiečių karinė bazė, bet nepaiso Vietnamo kaltinimų, kad dėl Oranžinio agento išsigimsta vietnamiečių vaikai, esą tai moksliškai neįrodyta.