Kitą savaitę Prancūzijos šiaurėje vyks svarbus minėjimas, kuriame dalyvaus 25 valstybių ir vyriausybių vadovai bei dešimtys Antrojo pasaulinio karo veteranų, kad pagerbtų Normandijoje 1944 metų birželio 6-ąją išsilaipinusių beveik 160 tūkst. Britanijos, Jungtinių Valstijų, Kanados ir kitų šalių karių.

Ketvirtadienį prancūzų vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) pranešė, kad Prancūzija birželio 5–7 dienomis saugumui vadinamosios „D dienos“ minėjime ir aplink jį užtikrinti pasitelks apie 43 tūkst. policininkų ir karių.

Be kita ko, per tris dienas Bretanėje ir Normandijoje suplanuota apie 30 ceremonijų, jose tikimasi sulaukti milijono žmonių.

„Tai didžiausias atminimo renginys mūsų istorijoje“, – žurnalistams sakė G. Darmaninas.

Pagrindinė ceremonija vyks birželio 6 dieną netoli Omahos paplūdimio, kur bus dislokuota 12 tūkst. policijos pareigūnų ir žandarų, sakė jis.

Tikimasi, kad minėjime be J. Bideno dar dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bei Jungtinės Karalystės karalius Charlesas III (Karolis III).

Organizatoriai pranešė, kad Rusijos atstovai, bet ne prezidentas Vladimiras Putinas, buvo pakviesti dalyvauti „D dienos“ minėjimo iškilmėse, „kad pagerbtume sovietų tautų atsidavimo ir aukų svarbą, taip pat jos indėlį į 1945-ųjų pergalę“.

Po 2022 metų vasarį įvykdytos invazijos į Ukrainą V. Putinas Vakaruose tapo tikru pariju.

Tuo metu Eliziejaus rūmų pranešime sakoma, kad Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) J. Bideną ir jo žmoną Jill (Džil) priims birželio 8 dieną.

Baltieji rūmai atskirame pranešime nurodė, kad J. Bidenas Prancūzijoje viešės birželio 5–9 dienomis.

Abu prezidentai aptars „būtinybę užtikrinti tvirtą ir ilgalaikę paramą Ukrainai“ tuo metu, kai į Europą sugrįžo karas, praėjus 80 metų po sąjungininkų išsilaipinimo, išlaisvinusio Prancūziją ir žemyną nuo nacistinės Vokietijos okupacijos, pranešė E. Macrono biuras.

J. Bideno valstybinis vizitas leis glaudžiai koordinuoti Prancūzijos ir JAV veiksmus pasaulinių krizių klausimais prieš tarptautinius renginius, įskaitant kitą mėnesį Italijoje vyksiantį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą ir liepą Vašingtone vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą.

Diskusijose taip pat bus aptarti su klimatu susiję klausimai ir daugiausia dėmesio bus skiriama dvišaliam bendradarbiavimui stiprinti, visų pirma ekonomikos, kosmoso ir branduolinės energetikos srityse, sakoma pareiškime.

E. Macronas ir jo žmona Brigitte (Brižit) su valstybiniu vizitu JAV lankėsi 2022 metų gruodį.

2022 metų vasarį V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą ir taip sugriovė ryšius su Vakarais. O 2023 metais Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė V. Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus.

Šį birželį Prancūzija rengia ceremoniją paminėti 80-osioms vadinamosios „D Dienos“ metinėms. Tikimasi, kad į minėjimą atvyks virtinė pasaulio lyderių, tarp jų ir JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

„Atsižvelgiant į aplinkybes, prezidentas Putinas nebus kviečiamas“, – pranešė renginio organizacinis komitetas, turėdamas galvoje Rusijos invaziją į Ukrainą.

„Vis dėlto Rusija bus pakviesta, [...] kad pagerbtume sovietų tautų atsidavimo ir aukų svarbą, taip pat jos indėlį į 1945-ųjų pergalę“, – teigė organizatoriai.

Daugiau detalių neskelbiama.

Rusijos ambasados Paryžiuje atstovas atsisakė komentuoti šį reikalą.

Kremlius savo reakcijos taip pat dar nepaskelbė.

Normandijos operacija daugelio laikoma didžiu transatlantinio bendradarbiavimo simboliu. Per ją jauni Sąjungininkų kariai, įskaitant amerikiečius ir kanadiečius, aukojo savo gyvybes, kad užbaigtų Trečiojo reicho viešpatavimą Europoje.

1944 metų birželio 6-ąją įvykęs Sąjungininkų pajėgų išsilaipinimas penkiuose Normandijos paplūdimiuose buvo didžiausia visų laikų karinio jūrų laivyno operacija kalbant apie laivų ir karių skaičių.

Baigiantis tam, kas buvo praminta „ilgiausia diena“, nacių okupuotoje Šiaurės Prancūzijoje buvo išsilaipinę 156 tūkst. Sąjungininkų karių ir 20 tūkst. mašinų, nepaisant kulkų krušos, artilerijos ir lėktuvų ugnies.

V. Putinas 2004 metais buvo pakviestas dalyvauti 60-osiose invazijos metinėse. Jis dalyvavo ir 70-osiose metinėse, nors vos keliais mėnesiais anksčiau Rusija atplėšė nuo Ukrainos Krymą. 2019-aisiais Rusijos prezidentas negavo kvietimo į ceremoniją.