Anksčiau šį mėnesį Pietų Kaukazo šalies parlamentas priėmė „užsienio įtakos“ įstatymą, nepaisydamas masinių protestų ir užsienio šalių raginimų jį atšaukti.
Šį įstatymą šalies prezidentė Salomė Zurabišvili vetavo, tačiau parlamentas antradienį veto atmetė.
Kritikai smerkia šį įstatymą, teigdami, kad jis primena Rusijos teisės aktus, kuriais siekiama nutildyti Maskvos oponentus. Europos Sąjunga (ES) įspėjo, kad įstatymas nesuderinamas su ilgalaikiu Sakartvelo siekiu įstoti į Bendriją, kuris įtvirtintas šalies konstitucijoje ir kurį, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, remia daugiau kaip 80 proc. kartvelų.
„Ambasadorei išreikštas gilus apgailestavimas dėl šio Sakartvelo valdančiosios partijos žingsnio bei kitų veiksmų, kuriais siekiama įbauginti ir apriboti pilietinės visuomenės veiklą šalyje ir kurie iš esmės prieštarauja šalies konstitucijoje įtvirtintam ES ir NATO integracijos siekiui“, – rašoma URM pranešime.
Įstatymas numato, kad visos nepriklausomos nevyriausybinės ir žiniasklaidos organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo lėšų iš užsienio, turi užsiregistruoti kaip veikiančios pagal „užsienio valstybės interesus“.
„Būdama giliai susirūpinusi dėl šių poslinkių Sakartvele Lietuva kartu su partneriais svarsto galimas atsako priemones“, – nurodo ministerija.
„Pabrėždama būtinybę užtikrinti laisvus ir sąžiningus rinkimus, atspindinčius Sakartvelo visuomenės valią, Lietuva toliau nuosekliai remia Sakartvelo visuomenės siekius susieti šalies ateitį su ES ir NATO“, – teigia ji.
Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos reaguodamos į susidrausią situaciją įvedė naujus vizų apribojimus su įstatymo priėmimu susijusiems žmonėms.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį sakė, kad tokiais veiksmais Tbilisis nusigręžia nuo Europos, savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad dėl šio įstatymo Sakartvelo stojimas į Europos Sąjungą „iš esmės sustabdomas“.
