„Rytoj Sakartvelo parlamentas vykdys daugumos gyventojų valią ir priims įstatymą per trečiąjį svarstymą“, – sakė I. Kobachidzė per televiziją, Tbilisyje tęsiantis masiniams protestams.

Jis perspėjo, kad jei valdžios institucijos atsitrauks, Sakartvelas praras suverenitetą ir jį „lengvai ištiks Ukrainos likimas“, nors neaišku, ką būtent jis turėjo omenyje.

I. Kobachidzė taip pat sakė, kad jei įstatymo projekto bus atsisakyta, Tbilisis bus priverstas nusileisti dėl kitų įstatymų, pavyzdžiui, dėl „tos pačios lyties [santuokų] įteisinimo“ ir „nekontroliuojamos imigracijos“.

Premjeras kalbėjo tuo metu, kai studentai pradėjo dar vienas eitynes prie parlamento. Šimtai jų paskelbė streiką ir protestavo visą pirmadienį.

Įstatymą oponentai pasmerkė kaip panašaus represinio teisės akto Rusijoje dėl „užsienio agentų“, kuriuo Maskva slopina kritikus ir siekia užgniaužti nepriklausomą žiniasklaidą, analogą.

Protestuotojai, daugiausia jaunimas, yra įsiutę dėl įstatymo projekto, sakydami, kad jis sužlugdys Kaukazo šalies viltį įstoti į Europos Sąjungą ir reikš demokratijos pabaigą šalyje.

Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“, kuri pernai buvo priversta atsisakyti panašaus įstatymo projekto dėl didžiulio visuomenės pasipriešinimo, tvirtina kad juo siekiama tik padidinti pilietinių grupių finansavimo iš užsienio skaidrumą.

Jei įstatymas bus priimtas, visos nepriklausomos nevyriausybinės (NVO) ir žiniasklaidos organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo lėšų iš užsienio, turės užsiregistruoti kaip „organizacija, veikianti pagal užsienio valstybės interesus“.

Anksčiau pirmadienį parlamentarai per kelias minutes prastūmė įstatymo projektą parlamento teisės komitete, taip atverdami kelią jo priėmimui trečiuoju skaitymu antradienį.

Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį protestavo prieš įstatymo projektą, o kai kurie iš jų liko visą naktį, kad neleistų valdančiosios partijos parlamento nariams pirmadienį įeiti į parlamento pastatą.

Auštant naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip policija sulaikė ir sumušė grupę protestuotojų.

Protestuotojai kaltina „Sakartvelo svajonę“ meluojant, kai sako, kad šalis įstos į ES.

Jie teigia, kad įstatymo projektas priartins Sakartvelą prie autoritarinės Rusijos.

Nuo 2012 metų valdžioje esanti „Sakartvelo svajonė“ protestuotojus vaizduoja kaip smurtaujančią minią ir gina įstatymą kaip būtiną šalies suverenumui užtikrinti.

Balandžio pradžioje „Sakartvelo svajonė“ netikėtai vėl pateikė įstatymo projektą parlamentui.

Nuo tada valdančiosios partijos pirmininkas milijardierius Bidzina Ivanišvilis, kuris turtus susikrovė Rusijoje, paskelbė nevyriausybines organizacijas vidiniu priešu, apkaltino jas dirbant užsienio vyriausybėms ir rengiant revoliuciją.

Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili, atsiribojusi nuo valdančiosios partijos politikos, pažadėjo vetuoti įstatymą, jei jis bus oficialiai priimtas per trečiąjį svarstymą. Tačiau valdančioji partija turi pakankamai parlamentarų, kad galėtų atmesti veto.

Pareigūnai dažnai kaltina protestuotojus ir opoziciją ryšiais su ankstesne vyriausybe, kuriai vadovavo jų priešininkas Michailas Saakašvilis, šiuo metu sėdintis kalėjime.

Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ šį pasiūlymą paskelbė anksčiau šį mėnesį, atgaivindama panašų įstatymo projektą, kuris prieš metus buvo atmestas kilus masiniams protestams.

Parlamento posėdžio vaizdo įraše užfiksuota, kaip opozicijos parlamento narys smūgiuoja į galvą valdančiosios partijos įstatymų leidėjui. Kilo muštynės, o tiesioginė transliacija buvo nutraukta.

Susirėmimas įvyko prie parlamento pastato susirinkus miniai kartvelų, protestavusių prieš siūlomą įstatymą, kuris, jų teigimu, kenkia Sakartvelo siekiui tapti Europos Sąjungos nare.

Prieš pirmadienio vakare planuojamą mitingą protestuotojai išskleidė didelę Europos Sąjungos vėliavą ir šaukė: „Ne Rusijos įstatymui!“

„Sakartvelo visuomenė yra pakankamai stipri, kad neleistų šaliai pasinerti į rusiško stiliaus autoritarizmą, – sakė architektas Saba Gotua. – Neleisime „Sakartvelo svajonei“ iššvaistyti istorinio Sakartvelo šanso tapti ES nare.“

Daugelį metų Sakartvelas siekia stiprinti santykius su Vakarais, tačiau dabartinė valdančioji partija kaltinama bandymu atkurti buvusios sovietinės respublikos ryšius su Rusija.

„Sabotuoja šalies europines perspektyvas“

Įstatymo projekte numatyta, kad bet kuri nepriklausoma organizacija, gaunanti daugiau kaip 20 proc. lėšų iš užsienio, turi būti registruojama kaip „organizacija, turinti užsienio jėgos interesus“.

Praėjusių metų pasiūlyme buvo vartojama sąvoka „užsienio įtakos agentas“.

„Sakartvelo svajonė“ formuluotę teigė pakeitusi dėl to, kad pripažino, jog pirminė versija turėjo neigiamą atspalvį.

Sąvoka „užsienio agentas“ yra įsišaknijusi sovietinėje praeityje, o žmones, kuriems taikoma, pasmerkia išdavikų ir valstybės priešų etiketėms.

Praėjusią savaitę, valdančiajai partijai netikėtai paskelbus, kad įstatymo projektą planuoja priimti gegužę, maždaug 8 tūkst. žmonių surengė mitingą Tbilisio centre.

Analitikai teigia, kad slaptu bendradarbiavimu su Kremliumi įtariama partija mano, jog Vakarų finansavimas Sakartvelo prodemokratinėms nevyriausybinėms organizacijoms ir nepriklausomai žiniasklaidai yra iššūkis jos valdžiai.

„Sakartvelo svajonė“ neslepia, kad šiuo įstatymu siekiama neutralizuoti Vakarų įtaką“, – naujienų agentūrai AFP sakė politikos analitikas Ghia Nodia (Gija Nodija).

Pasak jo, partija nuolat kartoja, kad nukreipia Sakartvelą link ES, bet iš tikrųjų sabotuoja šalies europines perspektyvas, kurias, viešosios nuomonės apklausų duomenimis, remia apie 80 proc. gyventojų.

Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė, garsėjantis antivakarietiška retorika, yra tvirtinęs, kad jo kabinetas yra įsipareigojęs siekti šalies europinių tikslų.

Siekdamas apginti valdančiosios partijos poziciją, jis pakvietė įstatymo projektą kritikuojančių ES šalių ambasadorius į tiesioginius televizijos debatus.

Sankcijų pavojus

Europos Komisija paragino Tbilisį nepriimti šio teisės akto, teigdama, kad jis prieštarauja demokratinių reformų darbotvarkei, kurios Sakartvelas privalo laikytis, kad galėtų siekti narystės ES.

Gruodį Briuselis suteikė Sakartvelui oficialų kandidato statusą, tačiau pareiškė, kad prieš pradedant oficialias derybas dėl narystės Tbilisis turės reformuoti teismų ir rinkimų sistemas, sumažinti politinę poliarizaciją, pagerinti spaudos laisvę ir apriboti oligarchų galią.

Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos pareiškė, kad priėmus šį įstatymą Sakartvelas „iškryptų iš europinio kelio“.

„Esame labai susirūpinę, kad, jei šis įstatymo projektas bus priimtas, jis pakenks pilietinės visuomenės organizacijoms (ir) ... trukdys nepriklausomos žiniasklaidos organizacijoms“, – žurnalistams sakė JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris (Metjus Mileris).

„Sekite naujienas“, – atsakė jis, paklaustas, ar JAV gali įvesti sankcijas Sakartvelui.

Priėmus šį prieštaringai vertinamą teisės aktą tikriausiai dar labiau pagilėtų nesutarimai Sakartvele, kurio provakarietiškai nusiteikusi prezidentė Salomė Zurabišvili pasmerkė įstatymo projektą kaip kenkiantį demokratijai.

Anksčiau demokratinių permainų lyderiu tarp buvusių sovietinių šalių laikytas Sakartvelas pastaraisiais metais buvo kritikuojamas dėl atsitraukimo nuo demokratijos.

Valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ parlamentarams nepavyko surinkti pakankamai balsų nuversti proeuropietiškai prezidentei.

Kad jai būtų paskelbta apkalta, tam turėjo pritarti bent 100 iš 150 parlamento narių, bet posėdyje tik 86 parlamentarai pritarė apkaltai, o vienas balsavo prieš. Kiti parlamento nariai, opozicijos atstovai, balsavime nedalyvavo.

Tai buvo pirmas Sakartvelo istorijoje balsavimas dėl apkaltos.

Sakartvelo konstitucinis teismas pirmadienį nusprendė, kad proeuropietiška prezidentė S. Zurabišvili pažeidė konstituciją, nes be vyriausybės leidimo keliavo į užsienį, ir taip atvėrė kelią balsavimui dėl jos apkaltos.

„Sakartvelo svajonės“ lyderis Iraklis Kobachidzė apie siekį paskelbti S. Zurabišvili apkaltą pranešė praėjusį mėnesį.

Toks sprendimas priimtas opozicijai sunerimus, kad Tbilisis vėl nusisuka nuo Europos ir pradeda stiprinti ryšius su Rusija.

Kaip pranešta rugsėjo viduryje, vyriausybės administracija nesuderino 10 S. Zurabišvili užsienio kelionių.

„Sakartvelo svajonės“ įstatymų leidėjų teigimu, S. Zurabišvili be vyriausybės leidimo susitikinėdama su užsienio lyderiais užsiėmė lobizmu dėl šalies narystės Europos Sąjungoje.

„Niekas negali man sutrukdyti siekti vienintelio tikslo, kurį šiandien turiu: iki metų pabaigos Sakartvelui gauti kandidato į ES statusą“, – sakė S. Zurabišvili parlamentui prieš balsavimą.

„Šiuo sunkiu metu raginu mūsų Europos partnerius neapleisti Sakartvelo, nepaisant šio antieuropietiško balsavimo dėl apkaltos“, – sakė ji.

„Tuo metu, kai Rusija pralaimi Ukrainoje, negalima leisti, kad ji stiprintų savo įtaką šiame regione naudodama minkštąją galią, okupaciją ir Juodosios jūros regiono destabilizavimą“, – sakė S. Zurabišvili.

S. Zurabišvili advokatė Maja Kopaleišvili žurnalistams sakė, kad teismas „neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo patvirtinti, kad prezidentė pažeidė Konstituciją“.

I. Kobachidzė ragino prezidentę atsistatydinti, sakydamas, kad ji yra „visiškai netekusi politinio ir moralinio teisėtumo“.

Dabar turiu įsitraukti į politinę kovą, kuri manęs niekada netraukė, kurios niekada nepraktikavau, kuri man primetama.

71-erių S. Zurabišvili prezidento poste dirba nuo 2018-ųjų. Pagal Sakartvelo konstituciją, prezidento įgaliojimai yra riboti, jis vaidina daugiausia ceremoninį vaidmenį.

„Politinė kova“

Praėjusį mėnesį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) susitiko su S. Zurabišvili Briuselyje, kad dar kartą patvirtintų bloko įsipareigojimą remti Sakartvelo kelią į Bendriją ir pabrėžtų reformas, kurias šalis turi įgyvendinti.

Sakartvelas kartu su Ukraina ir Moldova pateikė paraišką dėl narystės ES po to, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę.

ES vadovai Kyjivui ir Kišiniovui suteikė oficialų kandidatės statusą, tačiau paragino Tbilisį įgyvendinti teismų ir rinkimų reformas, pagerinti spaudos laisvę ir apriboti oligarchų galią.

S. Zurabišvili griežtai kritikavo „Sakartvelo svajonės“ vyriausybę dėl, jos teigimu, nesugebėjimo įgyvendinti ES reformų reikalavimų.

Nors Maskvos ir Tbilisio santykiai daugelį metų buvo atvirai priešiški, Sakartvelo vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Iraklio Garibašvilio, per pastaruosius metus ėmėsi suartėjimo veiksmų.

Kovą Sakartvelą sukrėtė protestai po to, kai buvo pristatytas Rusijos pavyzdžio įstatymo projektas dėl užsienio agentų, kurio galiausiai atsisakyta, o gegužę atnaujino tiesioginius skrydžius iš Rusijos į Sakartvelą ir sulaukė ES pasmerkimo.

S. Zurabišvili, pirmoji moteris Sakartvelo prezidento poste, buvo išrinkta šešerių metų kadencijai 2018-aisiais su „Sakartvelo svajonės“ palaikymu, tačiau greitai įgijo priešų parlamentinės daugumos gretose.

Ji gimė Prancūzijoje, kartvelų šeimoje, kuri 1921 metais pabėgo nuo bolševikų režimo į Paryžių.

Jos 30 metų trukusią karjerą Prancūzijos diplomatijoje vainikavo ambasadorės pareigos Tbilisyje, o 2004 metais ji buvo paskirta Sakartvelo užsienio reikalų ministre.

Prancūzijoje išleistoje knygoje „Viena moteris dviem šalims“ (Une femme pour deux pays, A Woman for Two Countries) ji rašė: „Dabar turiu įsitraukti į politinę kovą, kuri manęs niekada netraukė, kurios niekada nepraktikavau, kuri man primetama.“