Ši pilis kadaise buvo Prancūzijos karalių rezidencija ir yra tarp geriausiai išlikusių tokio pobūdžio paminklų Europoje, didžioji jos dalis atvira visuomenei, taip pat ir ekskursijoms, koncertams, teatro spektakliams bei kitiems renginiams. Joje taip pat saugoma dalis Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų istorinių archyvų, prie jų prieiga ribojama. Kiekvienais metais pilyje apsilanko apie 150 tūkst. žmonių, bilietas suaugusiam asmeniui kainuoja 9,50 euro. Tačiau liepos 28 d. dvi rusės nebuvo įleistos.

„Apsauginis prie metalo detektoriaus paprašė manęs parodyti savo pasą“, – sakė 31 metų viena šių moterų, dirbanti žurnaliste ir prieš penkis mėnesius atvykusi į Prancūziją. Ji sakė palikusi Rusiją „dėl karo“. Apžiūrėjęs dokumentą sargybinis pareiškė, kad ji negali įeiti, AFP pasakojo pavardės nenorėjusi skelbti moteris. Kitas apsaugininkas taip pat neleido jai įeiti, kaip priežastį nurodė tai, kad „ji yra rusė“, sakė ji ir pridūrė negalėjusi patikėti tuo, ką girdi.

Vėlai pirmadienį AFP susisiekė su Gynybos ministerija ir ši patvirtino, kad dėl invazijos į Ukrainą iš tikrųjų „ribojama Rusijos piliečių prieiga prie karinių objektų“. Tačiau Rusijos žurnalistės gali prašyti išimties, pridūrė ministerijos pareigūnas.

Nuo to laiko, kai Maskva vasarį pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, Prancūzija priėmė apie 100 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, rodo vyriausybės duomenys. Nacionalinės statistikos tarnybos „Insee“ duomenimis, 2021 m. Prancūzijoje gyveno maždaug 73 500 rusų imigrantų.

Europos Sąjungoje vyksta debatai, ar reikėtų taikyti dar daugiau ribojimų turizmo ar asmeniniais tikslais į bloką atvykstantiems rusams. Praėjusią savaitę Rusijos kaimynė Suomija paskelbė planą riboti turistines vizas Rusijos piliečiams, bet taip pat pabrėžė, kad šiuo klausimu reikia priimti sprendimą ES lygmeniu.

Anot jų, „Aeroflot“ išmontuoja įrangą iš mažiausiai trijų vakarietiškų lėktuvų – „Airbus 320“, „Boeing 737“ ir beveik naujo „Airbus A350“, nes vežėjui reikia šių modelių atsarginių dalių kitiems tokiems lėktuvams. Rusiški „Sukhoi Superjet 100“ taip pat labai priklausomi nuo užsienietiškų komponentų - nuo vieno tokio lėktuvo nuimtas variklis, kad kitas „Superjet“ galėtų toliau skraidyti.

Rusijos vyriausybė vasaros pradžioje rekomendavo šalies aviakompanijoms atsisakyti kai kurių lėktuvų, kad kiti užsienyje pagaminti orlaiviai galėtų skraidyti bent iki 2025-ųjų.

Kita vertus, naujos kartos orlaiviuose – „Airbus A320neo“, „Airbus A350“, „Boeing 737 MAX“ ir „Boeing 787“ – naudojamos technologijos reikalauja nuolatinio atnaujinimo. Anot ekspertų, net ir labai išvystytai Rusijos inžinerinei bazei dėl  sankcijų bus sudėtinga užtikrinti modernių orlaivių eksploatavimą.

„Reuters“, remdamasi „Flightradar24“ duomenimis, paskaičiavo, kad maždaug pusšimtis „Aeroflot“ orlaivių, arba 15 proc. jos lėktuvų parko nekilo nuo liepos pabaigos, o trys iš septynių jos turimų „Airbus A350“ neskraidė jau maždaug tris mėnesius.

Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, JAV ir Kanados dėl karo Ukrainoje įvestos sankcijos neleidžia Rusijos aviakompanijoms įsigyti atsarginių dalių lėktuvams ar atlikti jų techninio aptarnavimo Vakaruose, o būtent vakarietiški sudaro didžiąją dalį Rusijos orlaivių parko.

Anot pranešimo, jei dėl objektyvių priežasčių patikrinimas užtruktų, būtina tinkamai informuoti klientą apie mokėjimo sulaikymo eigą ir terminus.

„Finansų įstaigos privalo užtikrinti, kad subjektai, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, neapeitų draudimų ir nepasinaudotų finansinėmis paslaugomis. Procesas yra sudėtingas, tam reikia papildomų išteklių ir laiko, tačiau būtina siekti, kad ši prievolė finansų įstaigų klientams sudarytų kuo mažiau nepatogumų. Dėl to su bankais aptarėme tipinių atvejų patikrinimų terminus ir klientų informavimo klausimus“, – pranešime sakė LB valdybos narys Simonas Krėpšta.

LB teigė pastaruoju metu gaunantis bankų klientų skundų dėl ilgo mokėjimų tikrinimo ar užlaikymo, pasitaikė ir atvejų, kai klientų vardai ir pavardės sutapdavo su sankcionuotų asmenų vardais ir pavardėmis.

„Analizuodamos mokėjimus ir taikydamos ribojimus finansų įstaigos privalo laikytis bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pavyzdžiui, jei finansų įstaiga įvardija mokėjimų tikrinimo terminus, ji turėtų šių terminų ir laikytis. Jeigu atsisakoma vykdyti, įskaityti mokėjimus ar jie kitaip ribojami, klientui turi būti pateikta išsami ir aiški informacija“, – sakė S. Krėpšta.

Nurodoma, kad finansų įstaigos privalo įgyvendinti dėl karo su Ukraina Rusijai ir Baltarusijai taikomas tarptautines sankcijas, o dėl to klientai gali patirti tam tikrų ribojimų ar nepatogumų, gali sulėtėti operacijų, sandorių vykdymas.

Lietuvos bankų asociacija teigė, kad sankcijos bei kiti teisės aktai įpareigoja bankus nuolat stebėti operacijas, o kiekvienas bankas yra atsakingas už šiuos procesus ir privalo juos įgyvendinti.

„Atlikdami detalią mokėjimų analizę specialistai kartais kreipiasi į klientus papildomos informacijos. Patartume mokėjimo nurodymuose pateikti kuo išsamesnius duomenis ir prireikus atsakyti į finansų įstaigų pateiktus klausimus. Tai leis išspręsti kylančius klausimus trumpiausiu įmanomu terminu ir apsaugos nuo nepatogumų“, – komentare nurodė asociacija.

Pasak LB pranešimo, konkretų terminą, per kiek laiko turi būti patikrintas mokėjimas, sustabdytas įgyvendinant sankcijas, nustato pats bankas vertindamas riziką, atsižvelgdamas į informacijos apimtį, dokumentus ir kitus kriterijus.

LB rekomenduoja, kad klientai, gavę banko ar kito finansų rinkos dalyvio prašymą pateikti informaciją ar mokėjimams įvertinti reikalingus dokumentus, pateiktų juos kuo operatyviau ir tokius, kokių prašoma.

Apie tai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje praėjusią savaitę kalbėjo FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas, teigęs, jog „išnaudojant Lietuvos arba Europos Sąjungos teisines paslaugas teikiančias gan dideles ir žinomas bendroves (bandoma – BNS) apeiti sankcijų režimą kalbant ir apie pinigines lėšas, ir tam tikrus apribojimus, tarkime, įvežti prekes, naudotis kai kuriomis transporto priemonėmis“.

Lietuvos advokatūros teigimu, nėra nustatyta faktų, kad kuris nors Lietuvos advokatas, advokato padėjėjas ar advokatų kontora veikė nesilaikant nustatytų sankcijų Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą. 

„Lietuvos advokatūra gavo FNTT atsakymą, iš esmės patvirtinantį, kad nėra nustatyta faktų, jog kuris nors advokatas, advokato padėjėjas ar advokatų kontora, veikė nesilaikydami nustatytų sankcijų, juo labiau, bandė jas apeiti, – BNS pateiktame komentare sako Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis. – Pateiktame atsakyme yra įvardinti advokatai, kurie savo klientų vardu į FNTT kreipėsi tik dėl jų klientams taikomų sankcijų pagrįstumo“.

„Tokia advokato veikla nėra draudžiama ir jos riboti nėra teisinio pagrindo“, – pabrėžė jis. 

M. Kukaičio teigimu, jokia advokato profesinė veikla yra nesuderinama su bet kokiais mėginimais padėti sankcionuotiems subjektams apeiti ribojimus.

Advokatūros vadovas pabrėžė, kad visiems advokatams pateiktos rekomendacijos ir paaiškinimai apie tai, koks yra visų tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai taikymas ir galimos pasekmės advokatų veiklai.

„Šiame išaiškinime pabrėžiama, kad advokatai neturi klientams padėti apeiti sankcijas ir kiekvienu atveju prieš užmezgant dalykinius santykius su klientais, visi tarptautines sankcijas įgyvendinantys subjektai (taigi ir advokatai) turėtų atsakingai įvertinti teikiamų paslaugų apimtį ir tikslus bei atsižvelgti į galiojantį teisinį reglamentavimą“, – sakė jis.

Advokatų tarybos atstovas Andrius Neviera sako, kad teisinės konsultacijos, jeigu jos yra „teisės rėmuose“, yra galimos.

„Jeigu konsultacijos vykdomos, kaip diversifikuoti verslą, kaip kitaip jį perdėlioti“, – posėdyje teigė jis. 

Pasak FNTT atstovo, Administracinių nusižengimų ir Baudžiamajame kodeksuose yra atsakomybė už sankcijų pažeidimus, tačiau Baudžiamajame kodekse ji numatyta už tarptautinių sankcijų pažeidimus, sukėlusius didelę žala Lietuvos interesams. M. Petrausko teigimu, FNTT atsiranda nemažas iššūkis tai įrodyti. 

„Kas turėtų Lietuvoje pasakyti, ar yra pažeistas Lietuvos interesas, nes iš savo tyrimų patirties tokios institucijos nesuradome“, – komiteto posėdyje svarstė jis.

Be to, pasak M. Petrausko, reikėtų įrodyti, kad asmuo tikslingai siekė išvengti sankcijų, kad organizuojamos schemos, yra susitarimai.

Tuo metu Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorius Eimantas Vėlyvis pasigedo informacijos dalinimosi tarp finansų institucijų.

„Finansų institucijos šiandien neturi galimybės dalintis informacija tarpusavyje apie vienokias ar kitokias identifikuotas įtartinas veiklas“, – pabrėžė jis.

M. Petrausko teigimu, iš tūkstančio sankcionuotų asmenų sąrašo tik du turi turto Lietuvoje.

„Iš tūkstančio asmenų, kurie yra sankcionuoti, Lietuvoje turto turi tik du iš jų, realiai yra trys butai, kurie yra tų asmenų vardu registruoti. Visos kitos bendrovės, kurių yra 15 ir kurios yra mūsų sąrašuose, yra per netiesioginį sankcijų taikymą: turi arba daugiau negu 50 proc. akcijų, arba per valdymą turi įtaką valdyti tą bendrovę“, – aiškino FNTT direktoriaus pavaduotojas.

Naujausiais FNTT duomenimis, dėl tarptautinių sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, Lietuvoje įšaldyta apie 66,982 mln. eurų, 10,195 mln. JAV dolerių ir 215 tūkst. Rusijos rublių.

Rusija dar praeitą savaitę Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai (URM) perduotoje notoje teigė, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje nuo rugsėjo mėnesio gali nebeturėti galimybių atsiskaityti už pervežimus, nes visi mokėjimai yra nukreipti į „Šiaulių banką“. Tuo tarpu „Šiaulių bankas“, į kurį yra nukreipiami mokėjimai, vienašališkai atsisakė vykdyti operacijas su Rusija. Banko teigimu, išimtis taikoma gali būti nebent gavus atsakingų valstybės institucijų nurodymą.

Vyriausybės atstovai tikina, kad Lietuva negali bankų įpareigoti vykdyti mokėjimus

Rugpjūčio 3 d. susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtino, kad Lietuva negali bankų įpareigoti vykdyti mokėjimus už Kaliningrado tranzito paslaugas ir viskas priklauso nuo jų pačių sprendimų. Pasak jo, patys klientai yra atsakingi už tai, kaip bus atsiskaitoma už tranzito paslaugas.

Jam antrino ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, kuri kartojo M. Skuodžio išsakytą poziciją, kad Vyriausybė negali įpareigoti atsiskaitymus už tranzitą į Kaliningradą ketinantį stabdyti Šiaulių banką toliau vykdyti bankines operacijas su Rusija.

Apskritai, ministrė akcentavo, kad ne Lietuvos Vyriausybė, o pati Rusija turi rasti sprendimus, kaip apmokėti už tranzito paslaugą.

Galiausiai susisiekimo ministras M. Skuodis sakė, kad iš valstybės pusės bus daromi veiksmai, kad Rusijai būtų sudarytos sąlygos atsiskaityti už tranzitu į Kaliningradą gabenamas prekes. Visgi, jo teigimu, garantuoti, kad atsiskaitymai už Kaliningrado tranzitą nesustos, jis negali. Viskas, anot ministro, priklausys nuo bankų.

Prezidentūra taip pat pritaria Vyriausybės pozicijai

Prezidentūra pritarė Vyriausybės pozicijai šio klausimo kontekste bei aiškino, kad Rusija pati turėtų galvoti, kaip atsiskaityti už tranzitą. Prezidento vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio teigimu, Lietuva tikrai neprašys komercinių bankų, kad šie leistų Rusijos įmonėms vykdyti mokėjimus už gautas paslaugas.

K. Budrio teigimu, nereikėtų sureikšminti to, kad dėl tokių komercinių bankų sprendimų Rusija mojuoja notomis Lietuvai, esą tyčia apsunkinančiai tranzitą. Jo teigimu, tai yra tiesiog Kremliaus propaganda.

Opozicija tokią Vyriausybės poziciją vadina keliančia nereikalingas įtampas su EK

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas tuo tarpu buvo kritiškas Vyriausybės pozicijos atžvilgiu. Jis sako, kad valdantieji vėl ieško pretekstų nesivadovauti Europos Komisijos (EK) gairėmis dėl Kaliningrado tranzito. Parlamentaras įsitikinęs, kad tokie valdančiųjų sprendimai tik kelia nereikalingas įtampas su EK ir daro Lietuvai reputacinę žalą. Pasak jo, net Lietuvos bankams atsisakius priimti apmokėjimus, Rusija greičiausiai ras aplinkinių kelių, kaip pervesti pinigus.

Pasak G. Palucko, panašu, kad vėl yra ieškoma preteksto nesivadovauti EK gairėmis.

Rusijos ambasadai Lietuvoje Vyriausybės teiginiai kėlė šypseną

Galiausiai į Lietuvos diskusiją dėl Kaliningrado tranzito apmokėjimo įsitraukė ir Rusijos ambasada Lietuvoje. Ji tvirtino, kad susisiekimo ministro pareiškimai, jog Lietuva negali bankų įpareigoti vykdyti mokėjimus už Kaliningrado tranzito paslaugas, yra keliantys šypseną.

Pranešime aiškinama, kad ambasada, spręsdama įvairias diplomatinės atstovybės problemas bankinių paslaugų srityje, ne kartą įsitikino, kad Lietuvos institucijos, jeigu yra pageidaujama, turi veiksmingus veikiančių finansinių organizacijų ir vietinių bankininkystės priežiūros institucijų įtakos ir įtikinėjimo svertus.

Šioje istorijoje didelį vaidmenį vaidina ir vaidins Finansinių nusikaltimų tarnybų tarnyba (FNTT) ir jos sprendimai gali lemti, ar Lietuvoje veikiantiems bankams gali būti suteikiamos išimtys ir leidžiama aptarnauti mokėjimus už su Kaliningrado tranzitu susijusias paslaugas, vertindama kiekvieną atvejį. Kol kas, aiškaus sprendimo, kas bus su apmokėjimu dėl tranzito į Kaliningradą, nėra.

„Galutinį žingsnį daro finansinės institucijos. Net jeigu dabar viskas yra tvarkoje, net jei po savaitės bus viskas tvarkoje tikrai negalėčiau paneigti, kad kas nors užstrigs po trijų savaičių“, – kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Rusijos notos nesureikšmina. Tiesa, pačiam dėl Kaliningrado tranzito Seime rudenį planuojama skelbti interpeliaciją.

„Notos ateina dažnai, bet ne visos jos yra paskelbiamos per žiniasklaidą. Manoma, kad yra galimybė padaryti spaudimo įspūdį“, – sakė G. Landsbergis.

Nors „Šiaulių bankas“ tikina, kad artimiausiu metu nutrauks bet kokius ryšius su šalimi agresore, Kremliaus atstovas įsitikinęs, kad Rusijai ir Lietuvai galiausiai pavyks susitarti.

„Tikrai yra sprendimų. Ši problema turėtų būti iškelta bent jau dialogo rėmuose. Reikia pabandyti tai išspręsti. Jei pasiklysime tuščioje nesusipratimų sienoje, tai bus problema, kuriai reikės jau kitų priemonių“, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Susisiekimo ministras pabrėžė, kad su Kremliumi jokio dialogo nebus.

„Aš nelabai įsivaizduoju dialogą su Rusiją, kuri yra sankcionuota šalis. Jeigu būtų panaikinta sankcijų priežastis, visos problemos išsispręstų“, – tęsė M. Skuodis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Stabdyti operacijas, susijusias su Rusija ir Baltarusija „Šiaulių bankas“ planuoja nuo rugsėjo 1 dienos, o klientams rekomenduoja imtis kitų finansinių paslaugų teikėjus. Pasak finansų ministrės, rusai patys turi spręsti, kaip vykdyti pavedimus.

Kai kalbame apie sankcijų taikymą, dažniausiai jis nėra absoliutus.

„Kadangi už paslaugas turi apmokėti subjektas iš Rusijos, tas subjektas ir turi ieškoti būdų, kaip susimokėti už paslaugas, kurios teikiamos Lietuvoje, kad nebūtų pažeidžiamos pritaikytos sankcijos. Tai yra jų atsakomybė“, – kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Lietuvos bankui“ pavaldus pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras šiuo metu prižiūri, kaip komerciniai bankai laikosi pritaikytų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai. Pasak centro vadovo, „Šiaulių banko“ atvejis yra išskirtinis, kadangi kiti bankai jau kurį laiką yra atsiriboję nuo šių šalių-agresorių.

„Kai kalbame apie sankcijų taikymą, dažniausiai jis nėra absoliutus. Yra atvejų, kada galima daryti mokėjimus“, – sakė pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovas Eimantas Vytuvis.

Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijoje esanti finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) tikina, kad Kaliningrado tranzitui šiuo metu yra skiriamas ypatingas dėmesys, kadangi situacija yra vis dar paini.

„Toms bendrovėms gali būti taikomos antrinės sankcijos, tačiau tuos susitarimus įgyvendinant reikia apmokėti už tam tikras paslaugas“, – pasakojo finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.

Europos Komisija (EK) prieš kelias savaites naujomis gairėmis Rusijai leido geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningrado sritį ir iš jos per Lietuvos teritoriją.

„Sisteminį priešiškų valstybių poveikį mūsų ekonomikai, o per ją ir politikai, mes esame eliminavę, suvaldę ir atrodome tikrai neblogai. Jeigu kalbėtume apie strateginius ūkio sektorius – energetiką, transportą, telekomunikacijas – priešiškų valstybių kontrolės ten nėra. Kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse situacija daug liūdnesnė. Bet šalia to mes turime karo akivaizdą ir visą sankcijų politiką. Be jokios abejonės, sankcijų politiką ES vykdo kaip vienetas, bet būna atvejų, kai yra tam tikrų apėjimų. Šalys bando padėti Rusijai apeiti, yra konsultacijų, kaip tuos pinigus išvedinėti iš kitų ES narių“, – teigė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Lietuvoje vis dar yra verslų, turinčių ryšių su Rusija, tačiau jos sudaro tik 1 proc. visų Lietuvos užsienio investicijų. Pasak L. Kasčiūno, šis NSGK posėdis buvo skirtas būtent tiems verslams įspėti.

Kuo būtų galima papildyti baudžiamąjį kodeksą, kad tie žmonės, kurie linkę padėti kažkam apeiti sankcijas, gautų per pirštus.

„Mes išgryninome idėją, kad reikėtų baudžiamajame kodekse sustiprinti bausmę, kad atgrasytų nuo tokių veiksmų Lietuvoje. Finansinių nusikaltimų tarnybos su pinigų plovimo prevencijos centru mums pasiūlys tam tikras formuluotes, kuo būtų galima papildyti baudžiamąjį kodeksą, kad tie žmonės, kurie linkę padėti kažkam apeiti sankcijas, gautų per pirštus. Identifikavome vieną silpnesnę vietą ir tą spragą ten užpildysime. Kiti dalykai susiję su tuo, kad, pavyzdžiui, dalyvauji Lietuvos politikoje ir turi verslą Lietuvoje ir Rusijoje, t. y. moki mokesčius Rusijai. Šiandieninėje karo akivaizdoje moki priešiškai valstybei mokesčius, iš kurių ji finansuoja karą Ukrainoje. Mes tokių atvejų Lietuvoje turime. Lietuvos užsienio investicijų Rusijoje yra tik 1 proc. Tie skaičiai nedideli tiek Rusijos kapitalo įmonių Lietuvoje, tiek Lietuvos kapitalo įmonių Rusijoje. Mūsų posėdis skirtas tam, kad pasiųsti signalą verslui – jeigu jis gali, geriausia būtų savanoriškai ieškoti būdų, kaip iš ten pasitraukti“, – tikino nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Viešojoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, esą, lietuviško verslo nereikėtų varžyti, o verčiau leisti pačiam apsispręsti, kaip elgtis. NSGK pirmininkas įsitikinęs, kad verslo santykių palaikymas su priešiškomis valstybėmis kenkia nacionaliniam saugumui.

„Žiūrint apie kokį verslą kalbama. Jei esi politikas ir turi verslą, tai čia jau ne tik reputacijos klausimas, yra daug didesni reikalavimai. Kalbant apie kitus atvejus, yra ne tik moralinis, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. Tu padedi šaliai, kuri kovoja prieš mūsų strateginius sąjungininkus. Viena vertus, norėtųsi sąmoningumo – čia būtų geriausias kelias, žmonės tiesiog iš ten išeidinėtų, kas iš esmės ir vyksta. Šiandien girdėjome iš verslo bendruomenės, kad jų Rusijoje konceptualiai nėra, tik likučiai, nėra plėtros. Norėtųsi, kad tas pasitraukimas vyktų savanoriškai, bet, jeigu yra galimybė iš valstybės pusės šiek tiek tų saugiklių suformuluoti... Mes dar esame diskusinėje fazėje, nes norint judėti į priekį su stipresniais draudimais, tai natūralu, kad reikia rasti ir palaikymą. Kol kas yra skirtingos nuomonės. Diskusijas pratęsime, išeisime su tam tikrais pasiūlymais. Nesakau, kad tai bus visiškas draudimas, bet su tam tikrais papildomais saugikliais dabartiniam mūsų teisiniam reguliavimui“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jeigu esi politikoje ir turi verslą Rusijoje, kaip padaryti, kad tavęs ten neprispaustų ir netaptum Rusijos interesų atstovu Lietuvoje?

L. Kasčiūnas džiaugėsi Lietuvos sprendimu įsirengti suskystintų gamtinių dujų terminalą. Dėl jo esame atsparesni Rusijos energetiniam šantažui.

„Rusija projektavo Lietuvos baudimą dėl Kaliningrado tranzito prieš mėnesį. Anksčiau visi žiūrėtų į energetiką ir sakytų „va, čia tai mes užvošim“ – galima Vokiečius užspausti dėl energetinių dalykų su dujomis, latviams gali užsukti, o Lietuvai tu nieko negali su dujomis padaryti. Mes turime suskystintų dujų terminalą, kuris čia tiek buvo kritikuotas, bet yra gyvybiškai svarbus dalykas. Mes esame susijungę su dujų saugykla. Kai Europa svarsto, ką reikės daryti, Lietuva turi stiprų pamatą po kojomis. Per ekonomiką, per čia veikiančius Rusijos subjektus mus spausti yra beveik neįmanoma, mes pakankamai atsparūs, nes ryšius esame gerokai nutraukę. Ar gali veikti per ką nors, kas iš Lietuvos turi investicijų Rusijoje – atviras klausimas. Pasižiūrėkime giliau. Jeigu esi politikoje ir turi verslą, kuris yra Rusijoje arba kokioje kitoje priešiškoje valstybėje, kaip padaryti taip, kad tavęs ten neprispaustų ir netaptum Rusijos interesų atstovu Lietuvoje? Dėl to reikia Lietuvoje sukurti tą atsitraukimo mechanizmą, kad atitraukti politiką nuo verslo“, – komentavo L. Kasčiūnas.

Veiksmų imsis jau rugsėjį.

„Dabar iš įvairių institucijų susirenkame profesionalų ir ekspertų idėjas tiek dėl sankcijų apėjimo prevencijos, tiek dėl verslo ir politikos atskyrimo, kai tu ateini į politiką. Rugsėjo mėnesį tas idėjas mes paversime projektais, juos registruosime ir pateiksime Seimui“, – teigė L. Kasčiūnas.

Pasak Žemės ūkio ministerijos, tokį padidėjimą daugiausia lėmė išaugusios eksportuojamų ir importuojamų žemės ūkio ir maisto produktų kainos. Į Ukrainą išvežamos produkcijos vertė sumažėjo kelis kartus, o į Rusiją ir Baltarusiją – išaugo.

2022 m. sausio–gegužės mėnesiais iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 2 658,6 mln. eurų eurų (18,1 proc. daugiau nei pernai tuo metu), importuota – už 2 198,7 mln. eurų (25,7 proc. daugiau nei pernai).

Statistikos departamento duomenimis, nuo šių metų sausio žemės ūkio ir maisto produktų importas iš Ukrainos sumažėjo kelis kartus; kovo ir balandžio mėnesiais buvo po 5 mln. eurų, tačiau gegužės mėnesį importo vertė padvigubėjo iki 11,3 mln. eurų. Eksportas į Ukrainą gegužę buvo 27,6 proc. didesnis nei ankstesnį mėnesį, tačiau išliko nedidelis – 4,5 mln. eurų. Gegužę daugiausia importuota gyvūninių ir augalinių riebalų, aliejaus, o gegužę eksportuota mėsos ir žuvų gaminių.

41,8 proc. – tiek Lietuvos eksporto į Rusiją vertės balandžio mėnesį sudarė nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai.

Žemės ūkio ir maisto produktų importo vertė iš Baltarusijos 2022 m. gegužę buvo didžiausia nuo 2021 m. pradžios ir šį šuolį lėmė gyvūninių ir augalinių riebalų, aliejaus importas, kuris sudarė 56,6 proc. viso mėnesinio importo vertės.

Tarp iš Rusijos importuotų žemės ūkio ir maisto produktų 2022 m. gegužę dominavo gyvūniniai ir augaliniai riebalai, aliejus, kurie sudarė 31,1 proc. viso importo vertės, ir žuvų produktai – 27,9 proc. mėnesio importo vertės. Beje, į Rusiją 2022 m. balandį daugiausia eksportuota nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų – 41,8 proc. eksporto vertės.

Lietuvos vadovas teigė, jog septintasis Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketas yra žingsnis į priekį, bet nepakankamas, ir Lietuva pasisako už visišką Rusijos bankų atjungimą nuo SWIFT sistemos, platesnį sankcionuojamų asmenų sąrašą, įtraukiant ir patriarchą Kirilą.

„Tiek aš asmeniškai, tiek Lietuva visais formatais pasisakome už kiek galima griežtesnes sankcijas Rusijai, kadangi, mūsų įsitikinimu, tai yra vienintelis kelias, kuris gali sutrumpinti šį karą ir sumažinti kančias, kurias patiria Ukrainos tauta. Štai todėl mes pasisakėme už septintąjį sankcijų paketą, kuris buvo visai neseniai patvirtintas, tai yra žingsnis į priekį, tačiau nepakankamai didelis žingsnis į priekį, ir manau, kad turime tuo nepasiriboti“, – G. Nausėda sakė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.

Tiek aš asmeniškai, tiek Lietuva visais formatais pasisakome už kiek galima griežtesnes sankcijas Rusijai.

Pasak G. Nausėdos, „dar yra daug galimybių“ į sankcijų paketą įtraukti žmones, kurie prisidėjo prie karo nusikaltimų Ukrainoje, taip pat įvardijo patriarchą Kirilą, sakydamas, kad jis „išnaudoja šventus dalykus, antai kaip tikėjimo laisvė ir tikėjimo dalykus, tarnaudamas politinei tironijai“.

„Aš turiu omenyje patriarchą Kirilą, mes pasisakome už jo įtraukimą į sankcijų sąrašą, mes pasisakome už ryžtingus žingsnius deswiftizuojant arba atjungiant nuo SWIFT sistemos Rusijos bankus“, – kalbėjo prezidentas.

Jis taip pat ragino Europą atsisakyti rusiškų energetikos išteklių, kaip padarė Lietuva, tačiau kartu pabrėžė, jog Lietuva žingsnių dėl energetinės nepriklausomybės ėmėsi dar prieš karą.

„Sankcijos savaime yra tiktai pusė darbo, reikalingi sprendimai, kurie sumažintų mūsų energetinę nepriklausomybę, aš kalbu apie visos Europos energetinę nepriklausomybę, ir šioje srityje Lietuva eina pirmosiose gretose. Mes nutraukėme bet kokį apskritai energetinių išteklių pirkimą iš Rusijos, nes mes puikiai suprantame, kad mūsų mokami eurai už šituos energetinius išteklius eis karo mašinai finansuoti. Tai, mūsų požiūriu, yra nemoralu“, – pažymėjo G. Nausėda.

Europos Sąjunga praėjusią savaitę patvirtino naujas sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje, įskaitant rusiško aukso importo draudimą ir kai kurių aukštųjų technologijų prekių eksporto griežtesnę kontrolę.

„Atsakydama į pareigūnų Kanberoje sprendimą įvesti sankcijas... Rusija įtraukia dar 39 žmones į sąrašą“ asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Rusijos teritoriją, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Tarp šių asmenų yra „teisėsaugos agentūrų atstovų, pasieniečių, taip pat gynybos kontraktininkų“, sakoma pareiškime.

Ministerijos paskelbtame sąraše yra vidaus reikalų sekretoriaus pavaduotojas Marcas Ablongas (Markas Eiblongas), kelių Australijos regionų policijos vadai.

Iki birželio Maskva dėl tų pačių priežasčių buvo uždraudusi atvykti į Rusiją 121 australui.

Nuo vasario pabaigos, kai pradėjo invaziją į Ukrainą, Rusija taip pat ėmėsi panašių žingsnių prieš šimtus kitų vakariečių.