Bendruomenių Rūmai šį reglamentą priėmė 294 balsais prieš 184. Rezultatai buvo paskelbti parlamento tinklalapyje.

„Dokumentas po išstojimo iš ES turi garantuoti su Rusija susijusių sankcijų, kurios šiuo metu veikia Britanijos teritorijoje pagal ES teisę, veiksmingą taikymą“, – sakoma teisės akto lydraštyje.

Šis reglamentas susijęs su suvaržymais, įvestus Rusijai už „destabilizuojančius veiksmus Ukrainoje, pakertančius arba keliančius grėsmę jos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“, sakoma dokumente. Sankcijų tikslas – „priversti Rusiją atsisakyti tokio elgesio“.

Reglamente apžvelgiami kriterijai, kuriais vadovaudamasis Londonas priims sprendimus dėl varžomųjų priemonių asmenims ir juridiniams subjektams.

Pavyzdžiui, sankcijos konkrečiam asmeniui gali būti paskelbtos, jeigu Britanija turės pakankamą pagrindą manyti, jog šio asmens veikla trikdė arba kėlė grėsmę Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei arba teritoriniam vientisumui

Sankcijos taip gali būti įvestos, jeigu fizinis arba juridinis asmuo finansuoja „ardomąją veiklą“, užsiima verslu su „separatistinėmis grupėmis Rytų Ukrainoje“ arba Rusijos aneksuotame Kryme.

Be to, draudžiama Rusijai parduoti karinės paskirties prekių ir importuoti iš šios šalies ginkluotę bei dvejopos paskirties prekes. Taip pat draudžiamas tokio pobūdžio eksportas ir importas pasitelkiant trečiąsias šalis.

Už sankcijų režimo kontrolę bus atsakinga Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija.

„Mes jau dabar žinome sąrašą asmenų, tiesiogiai susijusių su neteisėta veikla – pasų išdavimu Ukrainos piliečiams ir, faktiškai, spaudimu piliečiams ir jų vertimu gauti tokius dokumentus. Mes dabar ruošiame sąrašą Rusijos pareigūnų, kuriems, bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais, turi būti taikomos individualios sankcijos“, – po vyriausybės posėdžio pareiškė vyriausybės ministras laikinai okupuotų teritorijų ir perkeltų asmenų klausimais Vadimas Černyšas žurnalistams.

Jis pabrėžė, kad vyriausybė nusprendė, jog Rytų Ukrainoje, vadinamajame Donbase, Rusijos Ukrainos piliečiams išduodami pasai yra neteisėti ir negaliojantys.

Be to, vyriausybė nutarė per Užsienio reikalų ministeriją kreiptis į užsienio valstybes, ragindama jas taip pat pripažinti tokius dokumentus negaliojančiais.

„Šie pasai bus laikomi nelegaliais“, – Ukrainos ministras pirmininkas Volodymyras Hroismanas sakė vyriausybės posėdyje.

„Mes niekada nepripažinsime valstybės agresorės išduotos pilietybės. Tai prilygsta nacistinės Vokietijos tam tikriems žmonėms išduotiems „Ausweis“ (tapatybės) dokumentams“, – pridūrė premjeras.

Rusijos išduotus pasus turintys ukrainiečiai negalės kirsti valstybės sienos ir naudotis jais Ukrainos teritorijoje.

Ta pati taisyklė bus taikoma rusams, išsiėmusiems savo pasus tuose centruose, kuriuose išduodami dokumentai separatistinių respublikų gyventojams, perspėjo V. Hroismanas.

Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį sakė, kad Rusija „tęs pasų išdavimą tiems piliečiams, kurie jų nori ir kuriems gali būti taikomas prezidentinis dekretas“.

Balandžio 24 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl lengvesnės rusiško paso išdavimo tvarkos tam tikroms asmenų grupėms.

Remiantis juo, teisę gauti rusišką pasą įgijo asmenys, nuolat gyvenantys nepripažintose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ – Ukrainos rytiniuose regionuose, kurie 2014 metais vienašališkai atsiskyrė nuo Ukrainos ir yra kontroliuojami Maskvos remiamų separatistų administracijų.   

V. Putinas taip pat neseniai pareiškė, kad ukrainiečiai ir rusai yra „viena tauta“, todėl bendra „broliškų valstybių“ pilietybė jiems bus naudinga.

Po to, kai per provakarietišką sukilimą Kijeve buvo nuverstas Kremliaus palaikytas režimas, 2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir ėmė remti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje. Konfliktas jau nusinešė 13 tūkst. gyvybių.

Maskvos sprendimą lengviau išduoti rusiškus pasus Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse, kurias kontroliuoja Rusijos remiami separatistai, ministerija pavadino „neteisėtu kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus, grubiu Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimu“.

„Lietuva kviečia tarptautinę bendruomenę griežtai pasmerkti šiuos nepateisinamus Rusijos veiksmus, ragina nepripažinti neteisėtai išduotų Rusijos Federacijos dokumentų ir nuosekliai stiprinti sankcijas Rusijai už tęstinį Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimą“, – rašoma URM pareiškime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė įsaką, leisiantį Rytų Ukrainos gyventojams paprasčiau gauti Rusijos pilietybę. Tokią teisę turės tam tikrų Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių rajonų nuolatiniai gyventojai.

Anot Lietuvos URM, tokio sprendimo priėmimas Ukrainoje tik ką pasibaigus prezidento rinkimams vertintinas kaip sąmoningas spaudimo didinimas Ukrainai ir jos išrinktam prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. 

„Pabrėžiu, sankcijos Rusijai yra absoliučiai būtinos. Jos duoda rezultatų - sumažėjo samdytų kovotojų finansavimas, kurie kartu su Rusijos kariais dalyvauja Rytų Ukrainos okupacijoje“, - sakė P. Porošenka, praneša Ukrainos nacionalinė naujienų agentūra „Ukrinform“.

Ukrainos lyderis taip pat priminė, kad sankcijos Rusijai gali būti dar labiau sugriežtintos.

„Labai svarbu yra tai, kad sankcijos yra visiškai susijusios su Rusijos Federacijos įsipareigojimais pagal Minsko susitarimą. Sankcijos, pabrėžiu, gali būti ir sugriežtintos, jei Rusija eilinį kartą nevykdys savo įsipareigojimų“, - tikino P. Porošenka.

Pasak jo, sankcijos yra mechanizmas, kuriuo siekiama priversti Rusiją laikytis Minsko susitarimo.

„Deja, bet yra tokių, kurie nesupranta, kad sankcijos yra ne priežastis, o pasekmės Rusijos agresijos. Tai yra mechanizmas, kuriuo Rusijos Federacija yra raginama laikytis Minsko susitarimo, kurį pasirašė ir Rusijos prezidentas (Vladimiras) Putinas“, - kalbėjo P. Porošenka.

Ukrainos prezidentas taip pat padėkojo A. Merkel už „stiprų signalą“, kurį Vokietija pasiuntė Rusijai Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų susitikimo metu praeitą savaitę, pareikšdama, kad atsakomybė dėl įvykių Donbase krinta ant Rusijos pečių. P. Porošenkos teigimu, tokia yra bendra G-7 šalių pozicija.

„Europos Sąjungoje manoma, kad siekdama sankcijų režimo pakeitimo Rusija privalo daryti pažangą, judėdama Minsko susitarimų vykdymo link. Ir kaip jau ne kartą sakiau, Estija su savo Europos partnerėmis ir aš laikomės tos pačios pozicijos“, – kalbėjo prezidentė per spaudos konferenciją Taline.

K. Kaljulaid atsakė į naujienų agentūros „Interfax“ klausimus apie galimybę, kad Estija ES imtųsi iniciatyvos sušvelninti sankcijų režimą Rusijai ir apie dvišalės sutarties dėl sienų ratifikavimo perspektyvas.

„Kalbant apie sienų sutartį, to (šio klausimo) dar nėra dabartinio 14-ojo šaukimo parlamento darbotvarkėje. Jį dar reikia įtraukti arba neįtraukti. Aš neturiu informacijos, kas bus ateityje“, – pareiškė prezidentė.

„Praėjusio šaukimo parlamentas iš mūsų pusės atliko savo darbą (dėl sutarties ratifikavimo), procesas įstrigo dėl kitos šalies, – kalbėjo ji. – Tačiau, bet kuriuo atveju, parlamentas, nepriklausomai nuo jo sudėties, užsienio politikos klausimus sprendžia (pradėdamas) nuo tuščio lapo. Šiandien šio klausimo darbotvarkėje nėra.“

Kaip buvo pranešta, K. Kaljulaid balandžio 18 dieną su darbo vizitu lankysis Maskvoje, kur atidarys renovuotą istorinį estų ambasados pastatą.

Vizito metu laukiama ir jos susitikimo su V. Putinu. Kremlius anksčiau šią savaitę patvirtino, kad tokiam susitikimui ruošiamasi ir Maskvoje.

K. Kaljulaid taip pat patvirtino, kad buvo pasiektas žodinis susitarimas dėl valstybių vadovų susitikimo. Paklausta, kokios trukmės galėtų būti šis susitikimas, prezidentė atsakė, jog tokių detalių nežino.

Pasak K. Kaljulaid, Rusija yra Estijos kaimynė, su kuria kontaktų aukščiausiu lygiu nebuvo beveik dešimt metų. Tam buvo priežasčių , sakė prezidentė, paminėdama Krymo aneksiją ir Rusijos agresiją Ukrainoje. Tačiau reikia kalbėti ir šiomis nepatogiomis temomis, pridūrė ji.

„Mes daug kalbame apie Rusiją, bet nesikalbame su pačia Rusija“, – pastebėjo K. Kaljulaid.

Įstatymo projekto, vadinamo „Deter Act“ („Atgrasymo aktas“), autoriai demokratas Chrisas Van Hollenas ir respublikonas Marco Rubio trečiadienį ir pristatys šį projektą, praneša „Reuters“. Projektu siekiama palengvinti Jungtinių Valstijų sankcijų Rusijos bankų, energetikos ir gynybos sektoriams įvedimą.

Kaip rašo su įstatymo projektu susipažinę „Reuters“ žurnalistai, įstatymo projektas numato, kad JAV nacionalinės žvalgybos direktorius per 30 dienų po bet kokių federalinių šalies rinkimų turėtų nuspręsti, ar Rusija kišosi į JAV rinkimus.

Jei nacionalinės žvalgybos direktorius nuspręstų, kad Rusija ar jai pavaldūs agentai visgi kišosi į JAV rinkimus, Rusijos atžvilgiu per 10 dienų būtų įvestos sankcijos. Sankcijos būtų įvedamos įvairiems Rusijos ūkio sektoriams. Pagal siūlomą projektą, sankcijos turėtų būti įvedamos dviem iš penkių didžiausių Rusijos bankų: „Sberbank“, „VTB Bank“, „Gazprombank“, „Vnešekonombank“ ir „Rosselchozbank“.

Be to, per 10 dienų po nustatyto Rusijos kišimosi į JAV rinkimus fakto būtų uždrausti visi JAV jurisdikcijoje atliekami mokėjimai, skirti Rusijos valstybės skolai, vyriausybės obligacijoms ar valstybinių įmonių finansams aptarnauti. Be to, būtų įšaldomas aukštų Rusijos pareigūnų turtas Jungtinėse Valstijose.

Įstatymo projektą senatoriai siūlo, nors kovą JAV generalinis prokuroras Williamas Barro patikino, kad beveik dvejus metus trukęs specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimas neaptiko Rusijos kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus fakto.

„Atgrasymo aktu“ taikomasi į Rusiją, tačiau projekte taip pažymima Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos keliama kibernetinė grėsmė. Įstatymo projekte taip pat prašoma Donaldo Trumpo administracijos Kongresui pateikti strategiją, skirtą užkirsti kelią užsienio valstybių kišimuisi į Jungtinių Valstijų rinkimus.

Praėjusią savaitę skelbta, kad Baltieji rūmai jau vertina gautą naujų sankcijų Rusijos bankams ir ginklų pramonei paketą dėl pernai kovą Jungtinės Karalystės (JK) Solsberio mieste įvykdyto Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos Skripal apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas tuo metu pareiškė savo nuomonę apie JAV sankcijas jo šaliai, - esą Jungtinių Valstijų politika pastaruosius šimtą metų yra paremta sankcijomis Rusijai.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas taip pat pareiškė savo nuomonę apie JAV sankcijas jo šaliai - esą Jungtinių Valstijų politika pastaruosius šimtą metų yra paremta sankcijomis Rusijai.

Šaltinių teigimu, Iždo ir Valstybės departamentų pareigūnai jau parengė naująjį sankcijų paketą ir dabar laukia Baltųjų rūmų patvirtinimo, kad galėtų jas įvesti, teigia du „Bloomberg“ šaltiniai.

Tarp Rusijos ūkio sektorių, kuriems esą ruošiamasi įvesti sankcijas, šaltinių teigimu, yra „bankų, ginklų pramonės sektoriai“. Taip pat bus įvestos sankcijos, sako šaltiniai, apribosiančios Rusijos galimybę gauti finansinę paramą.

Pirmosios Jungtinių Valstijų sankcijos Rusijai dėl praeitų metų išpuolio Solsberyje buvo įvestos pernai rugpjūtį.

Tuo tarpu D. Medvedevas pareiškė - sankcijų prieš Rusiją įvedinėjimas esą yra kertinis JAV politikos akmuo pastarąjį šimtmetį, o Jungtinės Valstijos neva niekada gyvenime neatšauks sankcijų Rusijai

„Galiu jums pasakyti atvirai: jie niekada neatšauks sankcijų Rusijai, nes jų politika, bent jau pastaruosius šimtą metų, buvo paremta nuolatiniu sankcijų įvedinėjimu mūsų šaliai, nesvarbu, kaip ji vadinama - SSRS ar Rusijos Federacija. Nebuvo nė vieno istorinio periodo, kada nebūtų visai jokių sankcijų“, - bendraudamas su rusais į feisbuką panašiame socialiniame tinkle „VKontakte“ pareiškė D. Medvedevas.

„Šiandienos sankcijos nutaikytos į asmenis ir kompanijas, vaidinančias vaidmenį Rusijos nepagrįstose atakose prieš Ukrainos karinius laivus Kerčės sąsiauryje, (...) Krymo aneksiją ir remiančias neteisėtus separatistinės valdžios rinkimus Rytų Ukrainoje“, – sakoma JAV iždo departamento pranešime.

Sankcijos paskelbtos šešiems pareigūnams, šešioms gynybos kompanijoms ir dviem energetikos bei statybų kompanijoms, veikiančioms Kryme.

2014 metais įvestos sankcijos „bus pratęstos po 2019-ųjų kovo 6 dienos“, sakoma D. Trumpo laiške abejų Kongreso rūmų pirmininkams.

Asmenų ir kompanijų, kuriems JAV taiko sankcijas, sąraše, be kitų, yra Rusijos aukštųjų parlamento rūmų – Federacijos Tarybos – pirmininkė Valentina Matvijenko, žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis, Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Ptruševas, verslininkai Arkadijus, Borisas ir Romanas Rotenbergai, „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas, „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris, verslininkai Olegas Deripaska ir Genadijus Timčenka, kompanijos „Almaz-Antei“, „Concord Management“, „Uralvagonzavod“.

Tuo tarpu Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas Liuksemburgo laikraščiui „Luxemburger Wort“ prieš vizitą į šią šalį sakė nematantis Europos Sąjungos šalių entuziazmo dėl sankcijų Rusijai, nes jos esą niekam nenaudingos, o jų „korekcinis poveikis“ nulinis.

Amerikos saugumo gynimo nuo Kremliaus agresijos įstatymo (Defending American Security from Kremlin Aggression Act of 2019, DASKA) projekto autoriai yra respublikonai senatoriai Lindsay Grahamas (Lindsis Grejemas) ir Cory Gardner (Kori Gardner), taip pat demokratai Robertas Menendezas (Robertas Menendesas), Benas Cardinas (Benas Kardinas) ir Cynthia Shaheen (Sintija Šahin).

Apie šio projekto pateikimą buvo pranešta vasario 13 dieną, o jo pagrindinės nuostatos buvo žinomos prieš paskelbiant dokumento tekstą.

Be kita ko, projekto autoriai siūlo uždrausti atlikti sandorius su naujomis Rusijos vyriausybės obligacijomis, kurių apyvartos terminas ilgesnis kaip 14 dienų. Šis draudimas pradėtų veikti praėjus 90 dienų po įstatymo įsigaliojimo.

Sankcijos taip pat turėtų būti taikomos Rusijos finansų institucijos, JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vertinimu, vienaip ar kitaip palaikiusios „Rusijos vyriausybės kišimąsi į demokratines procedūras arba rinkimus bet kurioje šalyje už Rusijos Federacijos ribų“.

Senatoriai taip pat siūlo suvaržyti investicijas į Rusijos suskystintų dujų projektus užsienyje. Ketinama uždrausti investuoti į projektus, kurių vertė didesnė kaip 1 mln. JAV dolerių (apie 879 mln. eurų) arba 5 mln. dolerių (4,4 mln. eurų) per 12 mėn. laikotarpį. Tačiau Baltijos jūroje tiesiamas prieštaringai vertinamas Rusijos dujotiekis „Nord Stream 2“ projekte neminimas.

Be to, projekto autoriai siūlo sankcijas, susijusias su „naftos išteklių įsisavinimo Rusijoje rėmimu“, įskaitant bet kokį JAV piliečių ir įmonių dalyvavimą naftos projektuose Rusijoje.

Praėjus pusmečiui po DASKA įsigaliojimo turėtų pradėti veikti sankcijos Rusijos „politinių veikėjų, oligarchų ir kitų asmenų, tiesiogiai arba netiesiogiai skatinančių neteisėtą ir korupcinę veiklą prezidento Vladimiro Putino vardu“. Per šešis mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo žvalgyba taip pat turėtų pateikti ataskaitą apie V. Putino „asmeninį turtą ir aktyvus“.

Atsakant į Rusijos veiksmus Ukrainos atžvilgiu senatoriai siūlo, be kita ko, imtis priemonių, varžančių Rusijos laivų statybos sektorių.

Projekto autoriai taip pat pasiūlė panaikinti galimybę Jungtinėms Valstijoms pasitraukti iš NATO be Senato pritarimo.

Dokumente taip pat sakoma, kad technologijų įmonėms, įskaitant valdančias socialinius tinklus, tenka atsakomybė už savo platformų apsaugą nuo nuo dezinformacijos, skleidžiamos Rusijos ir kitų šalių vyriausybių.