Porą Gottfriedą Schmelzerį ir Ursulą Schmelzer suvedė Antrasis pasaulis karas. Pirmą kartą susitiko Berlyne dirbdami biure – ji ėjo 19 metus, jam 22-eji. Žiedus sumainė 1944-ųjų pavasarį.

„Nuėjau su ja į stotį. Ji jau norėjo atsisveikinti, bet nusprendžiau, kad vyksiu su ja. Taip ir buvo. Viskas toliau klojosi savaime“, – pasakojo 102 metų vokietis G. Schmelzer.  

Panašu, jo atkaklumas atsipirko.

„Tikrai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Gal trečio ar ketvirto. Jis buvo labai atkaklus“, – prisiminė 98 metų vokietė U. Schmelzer.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prieš pat karo pabaigą, vyras buvo paimtas į kariuomenę, išsiųstas į frontą ir tapo karo belaisviu. 

„1945-ųjų metų vasarį buvau paimtas į kariuomenę ir išsiųstas į frontą. Per Kūčias pasibeldžiau į namų duris. Tik rudenį sužinojau, kur buvo šeima. Buvo sunku užmegzti ryšį tarp nelaisvės ir namų. Nesisekė“, – kalbėjo G. Schmelzeris. 

1952 m. su trimis vaikais visi pabėgo iš Rytų Vokietijos į vakarinę padalytos šalies dalį. Teko pradėti viską nuo pradžių dirbant net kelis darbus. O meilė negeso. 

„Reikia mylėti žmoną. Užauginome kartu tris vaikus. Mes tikrai tikome vienas kitam“, – tikino vyras. 

Galbūt tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio, bet tai buvo meilė, atlaikiusi viską. Ir dabar jie yra ilgiausiai susituokusi pora Vokietijoje. Bet 80-osios vestuvių metinės – ne pabaiga, teks gerinti pasaulio rekordą, kuris oficialiai yra virš 86-erių metų.

Tuo metu kai su nerimu stebima intensyvi infliacija vartojimo sektoriuje, pramonė susiduria su daug didesniu nei bendra infliacija energijos ir žaliavų kainų šuoliu. Lyginant su tuo pačiu periodu praėjusiais metais, elektros energija pramonei pabrango apie keturis kartus, rekordinės dujų, degalų, kitų energijos resursų bei žaliavų kainos.

Brango viskas, be ko gamyba praktiškai neįsivaizduojama. Nekalbant apie tai, kad reikėjo spręsti ir naujos viruso omicron atmainos padiktuotą didelio susirgusių darbuotojų skaičiaus iššūkį. Reikėjo ir reikia spręsti sutrikusių logistikos grandinių iššūkius, kai laiku negaunami svarbūs komponentai ar žaliavos.

Tai ne tik mūsų, Lietuvos verslų, iššūkiai. Tas pačias problemas sprendžia ir didžiausi viso pasaulio gamybos gigantai, kurie puikuojasi bet kurio tiekėjo prioritetų viršūnėse. Mes Lietuvoje papildomai dar sprendžiame politinės situacijos su Kinija ir Baltarusija padiktuotus iššūkius.

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija šiuo sudėtingu laikotarpiu kviečia visas puses susitelkti, nesivaikyti populizmo ir rinkiminių profsąjungų žaidimų.

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijai esama situacija kelia itin didelį nerimą, nes tiek daug iššūkių vienu metu Lietuvoje dar nebuvo. Dalis įmonių vadovų kiekvieną rytą atsikelia su tuo pačiu hamletišku klausimu „būti ar nebūti“, o sutvarkę vienas problemas eina gulti spėliodami, kokius naujus netikėtumus pateiks kita diena.

Visos šios situacijos akivaizdoje labai nemalonu stebėti aktyvėjančius profsąjungų veiksmus, inicijuojamus piketus ir streikus. Mes suprantame, jog artėjantys Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos rinkimai skatina imtis aktyvios veiklos, leidžiančios kandidatams į būsimus LPSK vadovus geriau prisistatyti būsimiems rinkėjams.

Tačiau, kalbant apie darbdavių ir darbuotojų santykius, geriausių rezultatų esama pasiekę tik derybų keliu. Susitikime, kalbėkimės, derėkimės, išklausykime vieni kitus, ieškokime bendrų sprendimų. Dialogui esame visada pasiryžę. Pramonei reikalingi laimingi, darbo vieta patenkinti darbuotojai. Griaunantys ir dar didesnius trikdžius gamybai keliantys veiksmai, kai sprendžiamas klausimas „būti ar nebūti“, labiau primena šakos ant kurios visi sėdime kirtimą, nei realių sprendimų ieškojimą.

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija šiuo sudėtingu laikotarpiu kviečia visas puses susitelkti, nesivaikyti populizmo ir rinkiminių profsąjungų žaidimų bei kartu ieškoti sprendimų, padėsiančių sulaukti škvalo ekonomikoje pabaigos.

Tačiau žaidimas „sujunk taškus“ yra prastas tikrų piešimo įgūdžių pakaitalas, kai į kažką atidžiai žvelgi ir mėgini perteikti popieriuje esminius bruožus. Užuot mėginus suprasti painią Latvijos politiką ir neaiškius rinkimų rezultatus, užsienio žurnalistams – ypač tiems, kas apie šią šalį žino mažai arba apskritai nieko nenutuokia – pasirodė lengviau kurpti tokias antraštes kaip „Latvijos rinkimų rezultatai – perspėjimas dėl ES krizės, prorusiškai partijai užsitikrinus sėkmę“. Taip parašė vienas rėksmingas Britanijos bulvarinis laikraštis – „Daily Express“.

Tačiau rimti naujienų leidiniai, turėję būti išmintingesni, irgi buvo suklaidinti. Pavyzdžiui, „The New York Times“ antraštė skelbė „Latviją užliejusi populistinė banga per rinkimus iškėlė prorusišką partiją.“ Iš tikrųjų ta „prorusiška“ partija – „Santarvė“ – palyginus su ankstesniais rinkimais, prarado vieną vietą ir 43 tūkst. balsų. „The London Times“ (kur, būsiu visiškai atviras, rašau straipsnius vienai savaitinei skilčiai), paskelbė: „Prorusiška partija ketina perimti valdžią per Latvijos rinkimus.“

Šios antraštės tikrai kai kurių žmonių įsivaizduojamą dabartinės Europos politikos pagrindinį naratyvą – kad populistai kyla, o Rusija visur rezga piktavališkas operacijas. Iš tikrųjų tokių tendencijų esama. Tačiau jos pasireiškia ne visur.

Visų pirma „Santarvė“ nelaimėjo rinkimų ir toli gražu neperima valdžios. Pagal daugiapartinę sistemą, pagrįstą proporciniu atstovavimu, būti didžiausia partija nebūtinai reiškia, kad formuosi vyriausybę. Keliomis savaitėmis anksčiau panašiai nutiko kitapus Baltijos jūros, kai prieš imigrantus nusistačiusi Švedijos demokratų partija iš tikrųjų nesugebėjo per rinkimus pasiekti didelės pažangos, kokios ji tikėjosi. Tačiau tai nesutrukdė šiaip jau nuovokiam Izraelio laikraščiui „Haaretz“ parašyti: „Rinkimai Švedijoje: neonacių šaknų turinti partija įgijo „padėtį diktuojančios“ statusą, bet valdžios negavo.“

Šie iškraipymai yra dar labiau sustiprinami vieno vietos veiksnio: žmonių, turinčių vilties, kad bauginimas jiems atneš politinių dividendų. Kadenciją baigiantis Latvijos premjeras Maris Kučinskis sakė, kad koalicija, vadovaujama „Santarvės“ (gavusios beveik 20 proc. balsų ir išties tapusios didžiausia partija naujojoje Saeimoje“), reikštų “Latvijos nuostatos Europos Sąjungos ir mūsų saugumo reikalų atžvilgiu radikalų pokytį, ir tai, manau, yra labai pavojinga“.

Juk jis turėjo tai pasakyti, ar ne? Jis prarado daug balsų ir nori likti valdžioje. Jo partija, kaip ir visi Latvijos konservatoriai ir centristai, suinteresuoti pabrėžti pavojus, galinčių iškilti jų varžovei atėjus į valdžią.

Aš asmeniškai manau, kad „Santarvė“ nėra pasirengusi vadovauti Latvijai, kol ji nėra pareiškusi aiškaus palaikymo Ukrainai. Jeigu ši partija būtų truputį ryžtingesnė ir atsikratytų savo ryšių su prokremliškomis jėgomis, ji galėtų atsidurti vyriausybėje. Panašiai nutiko daugmaž panašiai jėgai kaimyninėje Estijoje – Centro partijai, nuo 2016 metų vadovaujančiai koalicinei vyriausybei. Jos valdymo laikotarpis nebuvo įspūdingas, bet Estija išlieka itin tvirta Europos Sąjungos ir NATO narė.

Pagrindinė problema yra ne Latvijos politika – šalyje galiausiai bus sudaryta vyriausybė, nors neabejotina, kad skambės balsingi skundai ir pražūties pranašystės. Tikroji problema – kad panikos kupinas padėties nušvietimas gali formuoti neįsigilinusių asmenų nuomonę ir padaryti realios žalos. Jeigu pašaliečiai pradės tikėti, kad Latviją valdo prorusiški populistai, jie gali pamanyti, kad ši šalis tapo nepatikimesnė sąjungininkė. Ir tai, be abejo, labai patiktų Kremliui.

„Labai didelė tikimybė, kad bus suformuota centro dešinės koalicija, nes visos partijos pareiškė, kad nenori sudaryti koalicijos su daugiausia mandatų gavusia „Santarve“. Tokiu būdu europinis įprastas kursas turi didelę tikimybę būti išlaikytas“, – BNS sekmadienio rytą sakė L. Linkevičius.

„Mums svarbu, kad būtų tęstinumas ir toliau galėtume derinti savo pozicijas ir europinėje, ir NATO darbotvarkėje. Svarbus tęstinumas ir mūsų gana racionalaus bendradarbiavimo“, – pridūrė jis.

Šeštadienį vykusios Latvijos parlamento rinkimus laimėjo Rusijai palanki kairioji partija „Santarvė“, gavusi 19,9 proc. balsų.

Antri liko populistai „Kam priklauso valstybė?“ (KPV LV) su 14,1 proc. parama, trečioje vietoje atsidūrė Naujoji konservatorių partija, gavusi 13,6 proc. balsų.

Liberalusis susivienijimas „Už plėtrą/Už!“ gavo 12 proc. balsų ir užėmė ketvirtą vietą. Jam pavyko aplenkti dabartinei valdančiajai centro dešiniųjų koalicijai priklausantį Nacionalinio aljanso „Viskas Latvijai!“ -„Tėvynei ir Laisvei“ ir Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę susivienijimą (VL-TL/JLNN). Pastarasis surinko 11 proc. balsų.

Premjero Mario Kučinskio centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga surinko 9,96 proc. balsų, o Naujoji Vienybė sulaukė 6,7 proc. rinkėjų paramos.

Latvijos „Santarvė“ jau ne pirmą kartą užima pirmą vietą, bet iki šiol jai nepavykdavo rasti partnerių valdančiajai koalicijai suformuoti.

Daugiausiai balsų – 19,91 proc. – surinko „Santarvė“, KPV LV gavo 14,06 proc. balsų, o Naująją konservatorių partiją palaikė 13,6 proc. rinkėjų.

„Neįmanoma jokia koalicijos kombinacija be „Santarvės“, kuri atrodytų darbinga ir stabili“, – šios partijos pirmininkas Rygos meras Nilsas Ušakovas sakė naujienų agentūrai LETA.

„Priešingu atveju gali susikurti ksenofobų ir gėjų teisių šalininkų koalicija, o tokia vyriausybė išsilaikytų tik dvi ar tris savaites“, – pridūrė jis.

Anksčiau glaudžius ryšius su Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“ palaikiusi „Santarvė“ yra populiari tarp Latvijos rusų, sudarančių apie ketvirtadalį tarp 1,9 mln. šalies gyventojų. Ji laimėdavo daugiausiai balsų per trejus pastaruosius rinkimus.

Vis dėlto ji niekada nepateko į vyriausybę, nes nerasdavo koalicijos partnerių. Visgi prieš rinkimus populistai neatmetė galimybės padėti šįkart prasiveržti „Santarvei“ į valdžią.

KPV LV kandidatas į ministro pirmininko postą teisininkas Aldis Gobzemas neseniai leido suprasti, kad jo partija neprieštarautų jungtis į koaliciją su „Santarve“.

„KPV LV gali dirbti su bet kuo, nesame nubrėžę jokių raudonų linijų dėl kitų politinių jėgų“, – sakė jis per debatus televizijoje TV24.

Buvęs teatro aktorius Artusas Kaiminis, vadovaujantis populistų partijai KPV LV, birželį buvo trumpam sulaikytas dėl įtariamos korupcijos, tačiau rinkėjams tai, regis, nė motais.

„Santarvė“ ir dvi populistinės partijos dabar galėtų sudaryti koaliciją – drauge jos turėtų 55 mandatus 100 vietų parlamente.

Tuo tarpu už Europos Sąjungą ir NATO pasisakantis liberalusis susivienijimas „Už plėtrą/Už!“ gavo 12,04 proc. balsų ir užėmė ketvirtą vietą. Jam pavyko aplenkti dabartinei valdančiajai centro dešiniųjų koalicijai priklausantį Nacionalinio aljanso „Viskas Latvijai!“ -„Tėvynei ir Laisvei“ ir Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę susivienijimą (VL-TL/JLNN). Pastarasis surinko 11,03 proc. balsų.

Už premjero Mario Kučinskio centro dešiniųjų Žaliųjų ir valstiečių sąjungą (ŽVS) balsavo 9,96 proc. rinkėjų, o susivienijimas „Naujoji vienybė“ partija taip pat peržengė 5 proc. balsų slenkstį ir gavo 6,67 proc. balsų.

Netrukus turi prasidėti derybos dėl koalicijos, o dabartinės sudėties parlamentas dirbs iki lapkričio.

„Draugai latviai“

Dabartinė ŽVS, Nacionalinio Aljanso ir „Vienybės“ partijos vyriausybė sugebėjo atkurti šalies ekonomiką, smarkiai nukentėjusią per 2008 metų finansų krizę, bet rinkėjai nuo šių partijų nusigręžė.

„Rinkėjai nori naujų veidų: dabartiniai ministrai negali pasiūlyti nieko džiuginančio“, – naujienų agentūrai AFP šią savaitę sakė politologas Filipas Rajevskis.

Balsavimą aptemdė kibernetinė ataka, per kurią socialiniame tinkle „Draugiem“ (Draugai), pagal populiarumą šalyje nusileidžiantis tik „Facebook“, buvo paskelbtas prorusiškas pareiškimas.

„Draugai latviai, tai susiję su jumis. Rusijos siena niekur nesibaigia. Rusiškasis pasaulis gali ir privalo suvienyti visus, kam brangus rusiškas žodis ir rusų kultūra – kad ir kur jie gyventų, Rusijoje ar už jos ribų. Dažniau vartokite šį žodžių junginį – „Rusiškasis pasaulis“, – sakoma žinutėje.

Pranešimo fonu buvo parinkta nuotrauka, kurioje matyti Krymo pusiasalį okupuojantys Rusijos kariai žaliomis uniformomis, Maskvos Raudonojoje aikštėje per paradą riedantys tankai ir kreivai besišypsantis V. Putinas.

Centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad rinkėjų aktyvumas buvo 54,59 procento.

„Raudonasis spalis“

Analitikai dar prieš rinkimus spėjo, kad „Santarvė“, savo sąraše turėjusi keletą garsių etninių latvių, gali suvienyti jėgas su populistais, kad patektų į valdžią.

Jie taip pat perspėjo, kad „Santarvės“ pergalė gali pakreipti Latvijos užsienio politiką Rusijos naudai.

„Atkreipkite dėmesį, ką garsiai savo reklamoje kalba (prokremliška) Latvijos socialdemokratinė partija „Santarvė“: jie žada sumažinti išlaidas gynybai iki 1 proc. BVP“, – sakė politologas Marcis Bendikas.

„Tai prieštarauja NATO savitarpio supratimui. Tai yra jų esminis pažadas rinkėjams“, – sakė jis dienraščiui NRA.

Latvija prie NATO prisijungė 2004-aisiais. Ji – viena iš nedaugelio rytinių Aljanso narių, gynybai skiriančių 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto. Valstybių narių įsipareigojimas krašto gynybai skirti 2 proc. BVP yra įtvirtintas NATO dokumentuose.

Savo balsą rytiniame Rėzeknės mieste atidavęs Aigaras Karklinis sakė, kad perspektyvos, jog „Santarvė“ gali susivienyti su populistais, yra realios.

„Ketinu rinktis, kad Latvija būtų ES ir NATO dalimi, ir tikiuosi, kad dauguma mūsų tai (pasirinks), antraip šie rinkimai bus prisimenami kaip raudonasis spalis“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Pasiruošusi imtis iniciatyvos formuoti vyriausybę

Latvijos Naujoji konservatorių partija yra pasiruošusi imtis iniciatyvos formuoti naują vyriausybę, BNS sekmadienį sakė partijos lyderis ir kandidatas į ministro pirmininko postą Janis Bordanas.

Komentuodamas šeštadienio rinkimų rezultatus, politikas akcentavo, kad balsavimas rodo, jog rinkėjai nori pokyčių.

„Mes nesame politikoje šiaip sau, mes esame pasiruošę prisiimti atsakomybę“, – paklaustas, ar jo partija galėtų imtis iniciatyvos formuoti vyriausybę, atsakė J. Bordanas.

Paklaustas apie galimus koalicijos partnerius, J. Bordanas sakė, kad turi būti atsižvelgta į rinkėjų norus, o jo partija mato galimybę bendradarbiauti su visais, išskyrus prokremlišką „Santarvę“.

Derybos dėl galimo bendradarbiavimo formuojant vyriausybę gali prasidėti jau kitą savaitę, nurodė J. Bordanas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas ir UAB „Kvėdarsta“, atstovaujama direktoriaus Arūno Pociaus, pasirašė rangos sutartį dėl „Vėtrungės“ gimnazijos (Gedminų g. 5) sporto aikštyno atnaujinimo darbų atlikimo ir techninio darbo projekto parengimo.

Rangovas įsipareigojo parengti techninį projektą ir atnaujinti ugdymo įstaigos sporto aikštyną.

Planuojama sutvarkyti futbolo aikštę, bėgimo takus, lengvosios atletikos sektorius (šuolių į aukštį ir tolį), taip pat įrengti apšvietimą. Bendra numatytų darbų kaina – 275 586,91 Eur.

Sporto aikštynu naudojasi dvi greta esančios mokyklos - „Vėtrungės“ ir „Santarvės“ pagrindinė mokykla.

Latvijos Seimas ketvirtadienį skubos tvarka per trečiąjį nagrinėjimą priėmė Baudžiamosios teisės pataisas, numatančias baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą dalyvavimą ginkluotuose konfliktuose užsienyje, ginkluotų konfliktų finansavimą, o taip pat asmenų verbavimą, mokymą ir siuntimą dalyvauti tokiuose konfliktuose.

Už pataisas balsavo 66 parlamentarai iš 100 Seimo narių, 18 opozicinės partijos „Santarvė“ narių susilaikė.

Nusikalstamu dalyvavimu ginkluotame konflikte yra laikomas aktyvus dalyvavimas ginkluotame konflikte už Latvijos ribų prieš užsienio šalių teritorinį vientisumą arba politinę nepriklausomybę, arba kitais būdais prieštarauja tarptautinei teisei.

Už tokius veiksmus numatoma laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė, o po jos – lygtinis paleidimas iki trejų metų. Tokia pati bausmė numatoma ir už ginkluoto konflikto finansavimą.

Šis įstatymo straipsnis gali būti taikomas ir tais atvejais, kai pats asmuo yra ne konflikto zonoje, tačiau jo veiką galima laikyti aktyviu dalyvavimu ginkluotame konflikte.

Pasak įstatymo pataisų autorių, kol kas Latvija neturi teisinių svertų, galinčių suvaržyti ginkluotuose konfliktuose už Latvijos ribų dalyvaujančių asmenų judėjimo laisvę ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn.

Įstatymo pataisos įsigalios kitą dieną po jų paskelbimo.