Kaip ketvirtadienį išplatintame pranešime nurodė bendrovės vadovas Saulius Galatiltis, „Foxpay“ yra atskiras subjektas nuo akcininko, todėl jam taikomi neturtiniai apribojimai neturėtų automatiškai virsti įmonės veiklos ribojimais.

„Foxpay“ direktorius, pabrėždamas, kad atsakingos institucijos dar nebaigė savo darbo, akcentavo, kad LB reikalaujamas viešojo sektoriaus klientų išskyrimas galimai diskriminuoja kitus rinkos dalyvius.

„Konsultuojamės su teisės specialistais dėl tokių veiksmų nuoseklumo lyginant su kitais panašiais mokėjimų sistemos „Centrolink“ ribojimo atvejais“, – išplatintame komentare nurodė nuo šių metų vasario įmonei vadovaujantis S. Galatiltis.

„Nuolat bendraujame su Lietuvos banko specialistais ir deriname detales,“ –  tikino jis.

Lietuvos bankas apribojo „Foxpay“ teisę teikti mokėjimo nurodymus ir gauti pavedimus per institucijos valdomą mokėjimų sistemą „Centrolink“. Tai Eltai ketvirtadienį patvirtino pati institucija.

Anot LB, šie apribojimai yra daliniai ir nėra taikomi mokėjimams, kurie yra susiję su viešuoju sektoriumi – tai nėra visiškas „Foxpay“ atjungimas nuo „Centrolink“ sistemos.

Detalesnę informaciją Lietuvos bankas žada paskelbti, kai bus įvertinti patikrinimo rezultatai ir dėl jų yra priimti sprendimai.

Nuolat bendraujame su Lietuvos banko specialistais ir deriname detales.

„Centrolink“ yra Lietuvos centrinio banko mokėjimų sistema, sudaranti galimybę per LB infrastruktūrą prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) visiems Europos ekonominėje erdvėje (EEE) licencijuotiems mokėjimo paslaugų teikėjams (MPT).

ELTA primena, kad „Foxpay“ buvo atsidūrusi vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje – pranešta, kad pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – buvusios ministrės M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas. Komisijos vertinimu, investuotoja I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų.

Be to, buvo nustatyta, kad I. Trinkūnaitė tinkamai nebendradarbiauja su „Foxpay“ patikrinimą atliekančiu Lietuvos banku bei jam meluoja ir aktyviai trukdo jo veiksmams.

Tuo metu naujienų portalas 15min.lt skelbė, jog už sukčiavimą teistas I. Trinkūnaitės sugyventinis V. Germanas kurį laiką dirbo M. Navicko valdomoje „LITLAB“. Taip pat pranešta, jog ministrės sutuoktinis su V. Germanu priiminėjo sprendimus I. Trinkūnaitės įsteigtoje įmonių grupėje „iSun“. M. Navickas yra vadovavęs ir kitoms su I. Trinkūnaite ir V. Germanu susijusioms įmonėms.

Tai BNS patvirtino „Invegos“ atstovė Orinta Barkauskaitė.

„Šiandien gavome Finansų ministerijos raštą, jis atšauktas nuo šiandien, birželio 14 dienos“ , – BNS sakė ji.

S. Galatilčio atšaukimo priežasčių O. Barkauskaitė nekomentavo ir siūlė klausti ministerijos.

„Vakar matydama viešąją erdvę ir atliekamus institucijų tyrimus aš priėmiau sprendimą, kad tas asmuo (S. Galatiltis – BNS) turi pasitraukti iš stebėtojų tarybos“, – TV3 žinioms penktadienį sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. 

S. Galatiltis „Invegos“ stebėtoju dirbo nuo 2023 metų balandžio. „Foxpay“ jis vadovauja nuo šių metų vasario 26-osios.

Dėl ryšių su „Foxpay“ savininke Ieva Trinkūnaite ir jos sugyventiniu, dėl finansinių nusikaltimų kalėjusiu Vilhelmu Germanu ketvirtadienį atsistatydino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Jos sutuoktinis Mindaugas Navickas dar neseniai taip dirbo „Foxpay“ valdyboje, 2023 metų pabaigoje ir šių metų pradžioje jai vadovavo.

Nepaisant to, kad 2022 metais po įvairių institucijų patikrinimų I. Trinkūnaitei buvo leista įsigyti „Foxpay“, šiemet vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija nustatė jos kaip galimos strateginės investuotojos neatitiktį nacionalinio saugumo interesams, BNS anksčiau patvirtino Vyriausybės spaudos tarnyba.

Lietuvos bankas šiuo metu atlieka „Foxpay“ ir jos savininkės veiklos patikrinimą, atskirą patikrinimą generalinės prokurorės nurodymu atlieka ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

„Kategoriškai atmetame insinuacijas dėl „Foxpay“ veiklos ir užtikriname, kad mes griežtai vadovaujamės visais Lietuvos ir Europos Sąjungos įstatymais bei aukščiausiais etikos ir finansų industrijos standartais“, – teigia S. Galatiltis.

„Jausdami atsakomybę, kad kontroliuojančios institucijos galėtų dirbti efektyviai ir nešališkai, konkrečius specifinius klausimus viešai ir išsamiai komentuosime institucijoms baigus savo darbą. Atsakomybės jausmo tikimės ir iš šiuo metu gausiai raštu ar žodžiu pasisakančių viešojoje erdvėje. Neatsakingi ir šališki pasisakymai daro žalą ne tik konkrečiai bendrovei ir jos darbuotojams, bet nemaža dalimi ir viso finansų sektoriaus tvarumui“, – komentuoja jis. 

Jis tvirtina, kad Informacinės visuomenės plėtros komiteto skelbtame konkurse dar 2022 m. bendrovė dalyvavo ir sutartį įgyvendina pagal visus reikalavimus, o konkrečių paslaugų kainodara atitinka konkurso techninius reikalavimus. Pasak jo, iki tol mokėjimų tarpininko paslaugos, kurias teikė valstybinė bendrovė, kainavo daugiau, nei pasiūlė „Foxpay“.

Anot „Foxpay“ direktoriaus, grėsmę objektyviam kontroliuojančių institucijų darbui sukelia vis labiau didėjantis klausimų dėl bendrovės veiklos politizavimas.

Jausdami atsakomybę, kad kontroliuojančios institucijos galėtų dirbti efektyviai ir nešališkai, konkrečius specifinius klausimus viešai ir išsamiai komentuosime institucijoms baigus savo darbą.

„Tikime Lietuvos finansų rinkos priežiūros sistemos branda ir gebėjimu profesionaliai įgyvendinti savo funkcijas „fintech“ srityje, vadovaujantis išskirtinai tik teise, o ne politine konjunktūra“, – tvirtina „Foxpay“ direktorius.

Jis taip pat atmeta viešojoje erdvėje pasirodžiusias abejones dėl nelegalių lošimų bei tvirtina, kad bendrovė pati nustato ir užkardo nesąžiningų klientų bandymus piktnaudžiauti paslaugomis.

S. Galatiltis vadovauja „Foxpay“ nuo 2024 metų vasario mėnesio.

ELTA primena, kad Lietuvos bankas vykdo finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ patikrinimą. Jos atžvilgiu yra pradėta Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme numatyta vertinimo procedūra.

Savo ruožtu generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikti faktinių aplinkybių patikslinimą dėl viešojoje erdvėje kilusių klausimų apie įmonės veiklą.

Dar daugiau klausimų dėl įmonės kilo po to, kai naujienų portalas 15min.lt paskelbė, jog į skandalą „Foxpay“ yra susijusi su kita įmonių grupe „iSun“. Jos steigėja, valdybos pirmininkė yra vienintelė „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė. Tačiau „iSun“ veikloje anksčiau aktyviai dalyvavo ir I. Trinkūnaitės sugyventinis – už finansinius nusikaltimus kalėjęs Vilhelmas Germanas. Kaip rašoma portalo publikacijoje, M. Navickienės sutuoktinis, buvęs „Foxpay“ valdybos narys Mindaugas Navickas kartu su V. Germanu priiminėjo „iSun“ grupės kertinius darbuotojus, padalinių vadovus. Anksčiau M. Navickas yra vadovavęs ir kitoms su I. Trinkūnaite ir V. Germanu susijusioms įmonėms.

M. Navickas „Foxpay“ valdyboje dirbo nuo 2022 m. Taip pat jis nuo 2023 m. pabaigos iki 2024 m. pradžios buvo šios įmonės direktoriumi. Visgi, Lietuvos bankui pradėjus tyrimus, M. Navickas pasitraukė iš „Foxpay“ valdybos.

Tačiau patys rinkos dalyviai sako sveikinantys parlamentarų apsisprendimą palaikyti kriterijų, numatytą pirminiame Finansų ministerijos registruotame projekte.

Nors ministerijos parengtomis pataisomis buvo siūloma reikalavimo ribą sumažinti būtent nuo dabar taikomos 1 tūkst. eurų iki 700 eurų ribos, šios savaitės pradžioje pataisų svarstymo metu Seimas jau buvo apsisprendęs pritarti Lietuvos banko iniciatyvai anoniminius sandorius apriboti nuo pat pirmojo euro.

Tačiau tuomet premjerė Ingrida Šimonytė, finansų ministrė Gintarė Skaistė bei dar grupė parlamentarų suskubo registruoti patobulinimą, kuriuo būtų grįžtama prie pirminio projekto varianto. Galiausiai Seimas apsisprendė pasilikti būtent prie 700 eurų ribos.

Nors diskusijose dėl kriptoįmonių veiklą reguliuojančių pataisų dalyvavęs šio sektoriaus atstovas, UAB „Bifinity“ vadovas Saulius Galatiltis pripažįsta, kad Seime vykusi procedūra jį kažkiek nustebino, tačiau jis kartu akcentavo sveikinantis galutinį parlamento apsisprendimą.

„Procesas tikrai atrodė neįprastas. Jo nesitikėjome tokio sudėtingo. Institucijų ir verslo pokalbis atrodė kaip pakankamai subalansuotas, o po to buvo bandoma subalansuoti dar daugiau. Tai manau, kad galiausiai įvyko tai, kas turėjo įvykti“, – Eltai po galutinio balsavimo teigė S. Galatiltis.

Jo vertinimu, Lietuvos banko siūlomu reikalavimu buvo bandoma „užbėgti įvykiams už akių“, kadangi 0 eurų ribą numatantis Europos Taryboje rengiamas „Markets in Crypto-Assets“ (MICA) reglamentas turėtų įsigalioti tik nuo 2025 m.

Vis tik, sektoriaus atstovas akcentavo, kad brandžios kriptoįmonės palaikė visus kitus saugiklius, kuriuos buvo pasirinkta įtraukti į Finansų ministerijos parengtą projektą.

„Vyko tarpinstitucinė diskusija įtraukiant verslą, atsižvelgiant į argumentus, atliekant visus namų darbus. Tai vertinu kaip nuoseklų ir prasmingą sprendimą Lietuvai“, – tvirtino „Bifinity“ vadovas.

„Labai geras pavyzdys, kaip įmonės ir valstybinės institucijos rado kompromisą“, – pridūrė S. Galatiltis.

S. Krėpšta: Seimas pasirinko rizikingesnį reguliavimą

Tačiau reikalavimą numatyti 0 eurų ribą Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) inicijavęs Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta parlamentarų apsisprendimą vertina kaip rizikingesnio reguliavimo pasirinkimą.

„Rizikingesnis reguliavimas palieka daugiau potencialios erdvės pinigų plovimo, sukčiavimų, sankcijų apėjimo ir kitoms rizikoms“, – po galutinio balsavimo sakė S. Krėpšta.

Šalies centrinio banko valdybos narys naujienų agentūrai ELTA anksčiau yra teigęs, kad Vyriausybės pateiktu įstatymo projektu padedamas geras pamatas šio sektoriaus reguliavimui gerinti. Tačiau, pasak jo, norint, kad „keletas akmenukų“ iš šio gero pamato nebūtų išplauti, reikia atsisakyti paliktos galimybės vykdyti anoniminius sandorius.

Kaip tuomet pažymėjo banko atstovas, kriptopaslaugų teikėjų skaičius šalyje nuo 2020 m. buvusių 9 įmonių šių metų antrą ketvirtį pašoko iki 407. Jo teigimu, pagal kriptosektoriuje veikiančių įmonių skaičių Lietuva dabar yra tarp lyderių visose Europos Sąjungoje, tačiau kokybiško sektoriaus reguliavimo kontekste esame prie prasčiausių.

Anot S. Krėpštos, ministerijos pasiūlyta ir Seime galiausiai priimta nuostata praktiškai nesukurtų jokio teigiamo efekto, kadangi anoniminiai sandoriai galėtų būti vykdomi ir labai mažomis sumomis, o tai didintų pinigų plovimo ar sankcijų apėjimo riziką.

Už tai, kad projektu reikalavimas identifikuoti klientus būtų numatytas nuo 700 eurų vertės sandorių ribos, ketvirtadienį balsavo 66 Seimo nariai, 8 prieš, o 12 susilaikė.

Didinamas kriptoįmonėms taikomas įstatinio kapitalo reikalavimas, griežtinami kriterijai vadovaujantiems darbuotojams

Įstatymo projektą, kuriuo siekiama stiprinti kriptoįmonių veiklos reglamentavimą, finansų ministrė G. Skaistė pateikė birželio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje. Tuomet jį apsispręsta svarstyti skubos tvarka.

Projektu taip pat nustatoma išsamesnius klientų atpažinimo reikalavimus, anoniminių sąskaitų atidarymo draudimą, siekiant užtikrinti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos skaidrumą.

Taip pat numatoma didinti paslaugų teikėjų įstatinį kapitalą nuo šiuo metu galiojančios 2,5 tūkst. ribos iki 125 tūkst. eurų, stiprinti reikalavimus vadovaujantiems darbuotojams – būti nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais, atstovauti tik vienai įmonei ar įmonių grupei, įtvirtinti, kad bendrovės neteiktų paslaugų ar nevykdytų veiklos išimtinai tik kitose valstybėse, taip susiejant veiklą su Lietuva.

Įstatymo projekte numatoma, jog nuo 2023 m. vasario 1 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojas viešai skelbs virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą, tokiu būdu suteikiant daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkai.

Šiuo pakeitimu taip pat siekiama numatyti aukštesnius reikalavimus operatorių valdymo ar priežiūros organų nariams arba tokių asmenų naudos gavėjams, įvertinant itin aukštą vykdomos veiklos riziką.

Daugelis įstatymo pakeitimų įsigaliotų dar nuo šių metų lapkričio.