Anot LLRI, su didžiausiais iššūkiais ateityje gali susidurti Alytaus ir Panevėžio miestų bei Raseinių, Kelmės ir Šilalės rajonų savivaldybės.

Nurodoma, kad aukščiausias vietas indekse užima savivaldybės, kurios yra mažiausiai finansiškai priklausomos nuo valstybės dotacijų, efektyviai valdo skolą, nevykdo vidaus sandorių bei kuria palankią investicinę aplinką verslui ir gyventojams.

LLRI ekspertė Reda Simonaitytė sako, kad aukšta savivaldybės vieta indekse savaime nereiškia, kad sklandžiai veikiama visose srityse.

„Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė, 2021 metų duomenimis, indekse užima pirmą vietą. Tačiau Vilniaus skola jau dabar yra bent dukart didesnė nei kitų didžiųjų miestų savivaldybių ir siekia 55 proc. prognozuojamų pajamų. Fiskalinės drausmės įstatymu Vilniui nustatyta gerokai didesnė skolos riba – 75 proc., palyginti su 60 proc., taikoma visoms kitoms savivaldybėms“, – pranešime sakė R. Simonaitytė.

Klaipėdos skolos santykis su prognozuojamomis pajamomis 2021 metais buvo 19 proc. – mažiau nei didžiųjų savivaldybių vidurkis, tačiau per metus jis išaugo 10 proc., o pernai priimtas įstatymas visoms savivaldybėms atveria kelią didinti skolą. 

Panevėžio rajonas atsidūrė sąrašo viduryje – 34 vietoje, tačiau pagal investicinę aplinką jis atrodo patraukliai: išduodamų statybos leidimų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, lenkia indekse pirmajame dešimtuke išsirikiavusius Alytaus rajoną ir Druskininkus.

Stebint grynos migracijos rodiklį iš didžiųjų savivaldybių išsiskiria Šiauliai, o iš mažųjų – Kėdainių rajonas, kur per metus atvykstančių gyventojų skaičius augo labiausiai.

Indekse savivaldybės skiriamos į dvi grupes pagal gyventojų tankį: didžiąsias (šešios savivaldybės) ir mažąsias (54 savivaldybės).

Į 2022 metų indekso vertinimus įtraukiami šie rodikliai: skolos lygis, surenkamos savarankiškos pajamos, vidaus sandoriai, materialinės ir tiesioginės užsienio investicijos, verslo liudijimų bei statybos leidimų skaičius, grynoji gyventojų migracija.

Tyrime remiamasi Finansų̨ ministerijos, Valstybinės duomenų agentūros, Valstybinės mokesčių̨ inspekcijos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Aplinkos ministerijos duomenimis.

Uostamiestis pirmą vietą užsitikrino dėl žemesnių mokesčių, mažiausios skolos, čia pigiausiai iš didžiųjų savivaldybių kainuoja savivaldybės administracijos išlaikymas, efektyviai valdomas turtas ir švietimo infrastruktūra.

Pasak LLRI, taip pat Klaipėdoje žemas nedarbo lygis, mažiau ilgalaikių bedarbių ir žmonių gaunančių socialines pašalpas.

„Vilnius indekse dominuoja ekonominio aktyvumo rodikliuose – čia intensyviausia investicijų, ūkio subjektų. Ir nors Vilniuje skola mažėjo sparčiausiai, ji išlieka didžiausia. Klaipėda turi geresnius valdymo efektyvumo rodiklius – mažesnė biudžeto skola, pigesnis savivaldybės administracijos išlaikymas. Tai svarbus priminimas, kad Lietuvoje ne vien sostinė gali būti konkurencinga”, – pranešime sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Trečiasis didžiųjų savivaldybių indekse šiemet yra Šiaulių miestas – savivaldybėje nustatomi mokesčiai yra žemiausi, žemiausias nedarbas tarp didžiųjų savivaldybių, pigesni verslo liudijimai.

Kaunas yra ketvirtoje vietoje. Kaune išduota palyginti daugiausiai statybos leidimų tarp didžiųjų miestų. Daugėja privačios iniciatyvos ir konkurencijos: beveik du trečdalius šilumos pagamina nepriklausomi šilumos gamintojai, vis daugiau švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikia privatus sektorius.

Mažųjų savivaldybių reitinge tradiciškai pirmauja Klaipėdos ir Kauno rajonų savivaldybės. Vis dėlto, kaip ir pernai, nedideliu skirtumu pirmauja Klaipėdos rajonas.

„Klaipėdos ir Kauno rajonai – puiki iliustracija kaip žiedinės savivaldybės išnaudoja didelių miestų kaimynystę, kuria palankią aplinką gyventojų ir verslo gerovei” – pažymi Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis.

„Vilnius - šalies investicijų traukos centras, čia sukoncentruota net du trečdaliai užsienio investicijų. Dėl to čia didžiausi atlyginimai, bedarbystė - viena mažiausių. Sostinė - vienintelė iš didžiųjų miestų, kur gyventi ir dirbti atvyko daugiau žmonių nei išvyko. Tiesa, kiti didieji miestai sostinei vis labiau lipa ant kulnų“, - spaudos konferencijoje trečiadienį sakė LLRI savivaldybių efektyvumo tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

Pasak jos, antroje vietoje esanti Klaipėda sėkmingiau tvarko savo finansus, yra taupiai valdoma, miesto skola - mažiausia iš didžiųjų miestų. Trečias sąraše yra Kaunas - čia daugėja investicijų, savivalda geriau tvarkosi su finansais ir nekilnojamuoju turtu.

„Kaunas reitinge kyla, bet tas atotrūkis išlieka. Vilnius ir Klaipėda turi daugiau investicijų. Manyčiau, kad ateityje to (Kauno šoktelėjimo reitinge - BNS) galima tikėtis“, - teigė A. Čepukaitė.

Ketvirtoje vietoje liko Šiauliai, toliau rikiavosi Panevėžys ir Alytus.

Tuo metu tarp rajonų efektyviausiai veikė Klaipėdos, Kauno, Palangos, Druskininkų ir Mažeikių, neefektyviausiai - Ignalinos, Molėtų, Pakruojo, Zarasų ir Joniškio savivaldybės.

LLRI vadovas Žilvinas Šilėnas tvirtino, jog neefektyvioms savivaldybėms svarbu mažinti biurokratinę naštą verslui.

„Jeigu jūs esate miesto meras ir pas jus atvažiavo užsienio investuotojas, turi būti aiškumas. Verslininkai gali investuoti bet kur. Konkurencija yra ne tik tarp miestų, bet ir tarp valstybių. (...) Dokumentai turi būti tvarkomi greitai, leidimai išduodami greitai. Čia yra mažėjanti tendencija, bet to dar yra“, - kalbėjo Ž. Šilėnas.

Mano patarimas būtų žiūrėti į miestą šeimininko akimis, o ne pono.

Anot jo, prasčiau ekonomiškai veikiančios savivaldybės galėtų bandyti kopijuoti geriau dirbančias ir taip gerinti savo ekonominį gyvenimą.

„Mano patarimas būtų žiūrėti į miestą šeimininko akimis, o ne pono. Tarp tų asmenų yra skirtumas. Pigiausia yra kopijuoti gerąsias praktikas. Lietuvoje turime pavyzdžių, kai panašios savivaldybėse gyvena skirtingai. Vienose gyvenimas verda, o kitose merdėja“, - teigė Ž. Šilėnas.

2016 metais didžiųjų miestų taip pat pirmavo Vilnius, po jo sekė Klaipėda, Šiauliai, Kaunas, Alytus ir Panevėžys, tarp rajonų pirmavo Kauno, Klaipėdos, Druskininkų, Marijampolės ir Šilutės savivaldybės. Neefektyviausiai dirbo Ignalinos, Pagėgių, Raseinių, Zarasų ir Šilalės rajonų savivaldybės.

2017 metų indeksas paskaičiuotas pagal tai, kaip 2016 metais jos užtikrino žmogaus laisvę rinktis, skatino privačią iniciatyvą, kūrė palankias verslo sąlygas, taupė išteklius, garantavo veiklos skaidrumą. Buvo vertinamos aktualiausios savivaldybių veiklos sritys - komunalinio ūkio, švietimo, sveikatos, socialinės rūpybos, investicijų ir plėtros, mokesčių, savivaldybės administracijos, turto valdymo ir biudžeto.

LLRI indeksą sudarė septintą kartą. Jame įvertintos 6 miestų ir 54 rajonų savivaldybės.

LLRI yra privati organizacija. Daugiau nei pusę jos biudžeto finansuoja tarptautiniai fondai, beveik 40 proc. - privačios įmonės, likusią dalį padengia instituto komercinė veikla bei privačių asmenų parama.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) trečiadienį pranešė, kad sudarytame specialiame savivaldybių indekse Kauno miestas su 56,9 balo užėmė ketvirtą. Klaipėdos miestas išliko pirmoje vietoje – jis surinko 67,3 balo iš 100 galimų (pernai – 69,4 balo). Antroje vietoje liko Vilnius (62,8 balo), trečiojoje – Panevėžys su 59,7 balo, Šiauliai liko penkti (52,9 balo).

“Savivaldybės savo sprendimais gali tiek pagerinti, tiek pabloginti gyventojų ir verslo sąlygas. Viena pagrindinių priežasčių, pelniusių pirmą vietą Klaipėdos miestui, yra palankios sąlygos investicijoms. Investicijos yra svarbus produktyvumo ir darbo užmokesčio augimo šaltinis. Statistika rodo, kad tose Lietuvos savivaldybėse, kuriose daugiau investicijų, yra mažesnis nedarbas, gyventojai uždirba daugiau ir yra mažiau priklausomi nuo socialinių pašalpų”, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė LLRI vadovas Žilvinas Šilėnas.

Klaipėda šiemet vėl buvo įvertinta kaip geriausia investuotojui – ji surinko 100 balų pagal investicijų ir plėtros galimybes. Vilnius įvertintas kaip geriausias gyventojams (77,3 balo), taip pat užėmė pirmąją vietą pagal komunalinį ūkį, švietimą bei socialinę rūpybą.

Tarp rajono savivaldybių pirmąją vietą šiais metais užėmė Kauno rajonas, surinkęs 68,4 balo (pernai 60,7 balo), į antrąją vietą pakilo Plungė (62,6 balo), po to sekė Druskininkų, Mažeikių, Kėdainių ir Klaipėdos rajonai.

"Neefektyviai teikiamos komunalinės paslaugos, prastai mokyklose paruošiami vaikai, didelis nenaudojamų patalpų plotas ir jų išlaikymui skiriamas papildomas savivaldybių biudžetas - visos šios priemonės prisideda prie prasto savivaldybių įvertinimo" , – kalbėjo LLRI ekspertas, Lietuvos savivaldybių indekso vadovas Laurynas Rekašius.

Indekse, kuris sudarytas trečia kartą, buvo įvertintos 7 miestų ir 53 rajonų savivaldybės. Prasčiausiai LLRI savivaldybių indekse vertinamos Šakių, Radviliškio, Joniškio, Kelmės ir Ukmergės savivaldybės.