Ilgametis politikas pranešė kitą mėnesį po 16 metų parlamente paliksiantis Sidnėjaus priemiesčio atstovo postą.

S. Morrisonas pasakė ketinąs „imtis naujų iššūkių pasaulio verslo sektoriuje“.

Konservatorių partijai priklausantis premjeras Australijai vadovavo per šalį 2019–2020 metais niokojusius Juodosios vasaros krūmynų gaisrus bei COVID-19 pandemiją, kurios metu jis uždarė šalies sienas, atitverdamas ją nuo likusio pasaulio.

Būdamas karštas iškastinio kuro pramonės rėmėjas, S. Morrisonas kartą į parlamentą atnešė angliuką, norėdamas parodyti parlamentarams, kad šios juodos degios uolienos nėra ko bijoti.

Neturėdamas jokių įrodymų, jis ne kartą teigė, jog didžiąją dalį miško gaisrų sukelią ne klimato kaita, o padegėjai.

Be to, eidamas premjero pareigas jis pasirodė esąs nemenkas slapukautojas.

S. Morrisonas supykdė Prancūziją, už uždarų durų sutardamas iš JAV ir Didžiosios Britanijos įsigyti branduolinių povandeninių laivų technologiją, aljanso su Vašingtonu vardan staiga nutraukdamas kadaise sudarytą susitarimą su Paryžiumi.

Be to, COVID-19 krizės metu jis slapta save paskyrė į keleto ministrų pareigas, apie tai neinformavęs nei ministrų kabineto, nei atitinkamas pareigas ėjusių asmenų, nei visuomenės.

Skubų tyrimą pažadėjęs atlikti ministras pirmininkas Anthony Albanese'is (Entonis Albanizis) apkaltino savo pirmtaką Scottą Morrisoną (Skotą Morisoną) „menko diktatoriaus veikla“, paaiškėjus, kad buvęs lyderis, be kitų pareigų, paskyrė save sveikatos, finansų ir išteklių ministru, apie tai neinformavęs kolegų, parlamento ar rinkėjų.

Apibūdindamas S. Morrisono veiksmus kaip „nepaprastus ir beprecedenčius“, A. Albanese'is pirmadienį pranešė, kad kreipėsi į generalinį prokurorą ir lauks teisinės konsultacijos vėliau pirmadienį.

„Tai tam tikra menko diktatoriaus veikla, iš kurios mes šaipytumėmės, jei tai įvyktų nedemokratinėje šalyje, – sakė A. Albanese'is. – Scottas Morrisonas vadovavo šešėlinei vyriausybei.“

Tai tam tikra menko diktatoriaus veikla, iš kurios mes šaipytumėmės, jei tai įvyktų nedemokratinėje šalyje.

Kai kuriais atvejais S. Morrisonas savavališkai lygiagrečiai ėjo ministro pareigas, nepranešęs apie tai kabineto nariams, kuriuos jau buvo paskyręs į šiuos postus.

Šis skandalas išryškino neskaidrų sprendimų priėmimo Australijos vyriausybėje pobūdį, taip pat iškėlė klausimą, ar būtina imtis griežtesnių demokratijos apsaugos priemonių.

Lieka neaišku, kiek postų iš viso buvo užėmęs S. Morrisonas, tačiau vietos žiniasklaida pranešė, kad jis buvo perėmęs išteklių ministro portfelį ir pasinaudojo savo įgaliojimais, kad nutrauktų svarbų dujų projektą prie Sidnėjaus pakrantės.

Per gegužę vykusius visuotinius rinkimus S. Morrisono konservatyvioji koalicija buvo išstumta iš valdžios – taigi, baigėsi beveik dešimtmetį trukęs centro dešiniųjų dominavimas šalies politikoje.

Australijoje išrinktus politikus atrenka ministras pirmininkas, o po to juos prisaikdina generalgubernatorius per oficialią ceremoniją, kuri paprastai viešai įrašoma.

Konstitucinės teisės ekspertė Anne Twomey (En Tvomi) įtariamus neskaidrius procesus pavadino „keistais“. Anot jos, gali būti pagrindo teisiškai užginčyti kai kuriuos buvusios vyriausybės sprendimus.

„Slaptumas šiuo atveju yra tiesiog keistas. Man tiesiog įdomu, kas tiems žmonėms negerai, jeigu jie viską turėjo daryti slapta“, – stebėjosi ekspertė.

„Tai tiesiog visiškai netinkama. Gyvename demokratinėje valstybėje, kurioje reikalingas skaidrumas“, – pridūrė ji.

S. Morrisonas spaudė Pekiną paveikti savo sąjungininkės Maskvos veiksmus ir įrodyti, kad Kinija įsipareigojusi siekti taikos pasaulyje bei laikytis suvereniteto principo.

„Jokia šalis šiuo metu neturėtų didesnės įtakos smurtinei Rusijos agresijai Ukrainoje nei Kinija“, – sakė australų premjeras Sidnėjuje įsikūrusiame Lowy (Lovio) institute, besispecializuojančiame užsienio politikos analizėje.

„Šiuo metu Europą apėmusi krizė pranašauja pasirinkimo momentą Kinijai“, – pridūrė jis.

Rusų ir kinų prezidentai Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) susitiko Pekine kelios dienos iki karo Ukrainoje pradžios ir pasižadėjo palaikyti „neribotą“ draugystę.

Nuo to laiko Kinija vengė tiesioginės karo kritikos, palankiai vertino Rusijos pasiteisinimus ir atsisakė prisijungti prie Vakarų šalių įvestų sankcijų.

S. Morrisonas apkaltino Pekiną, kad šis metė Rusijai „ekonominį gelbėjimosi ratą“ savo sprendimu sušvelninti prekybos apribojimus rusiškų kviečių importui.

Premjeras taip pat išreiškė susirūpinimą, kad kuri nors Kinijos įmonė gali pakeisti mokėjimų kortelių milžinės „Visa“ ir „Mastercard“, įšaldžiusias savo paslaugas Rusijoje.

„Šiandien net girdime apie galimą „UnionPay“ dalyvavimą iš Kinijos remiant mokėjimų sistemą Rusijoje“, – kalbėjo S. Morrisonas.

Jo vadovaujama vyriausybė pastaraisiais metais vis dažniau nesutaria su Kinijos vadovybe.

S. Morrisonas pasmerkė Rusijos ir Kinijos formuojama „autokratijos lanką“ ir pabrėžė, kad Maskvai ir Pekinui atrodo priimtinesnė nauja pasaulio tvarka negu dabartinė, sukurta po Antrojo pasaulinio karo.

Praeitą savaitę Australija pažadėjo perduoti Ukrainai 50 mln. JAV dolerių vertės raketų, šaudmenų ir kitos karinės pagalbos, Kyjivui įnirtingai priešinantis Rusijos puolimui.

Pirmadienį S. Morrisonas sakė „Mūsų raketos jau vietoje.“

S. Morrisono, kuris šiuo metu yra izoliavęsis namuose dėl COVID-19, tapo jo agitacinės kalbos preliudija – australai  per ateinančius tris mėnesius eis prie balsadėžių.

Vyriausybės vadovas išsakė susirūpinimą dėl Kinijos veiksmų vis arčiau Australijos, įskaitant „ginčijamų objektų Pietų Kinijos jūroje militarizavimą“ ir augančią įtampą Taivano sąsiauryje.

S. Morrisonas taip pat pažadėjo, kad jo vyriausybė Australijos rytinėje pakrantėje pastatys naują povandeninių laivų bazę, Kanberai pernai prisijungus prie AUKUS partnerystės su Jungtinėmis Valstijomis ir Jungtine Karalyste.

Ši partnerystė visų pirma numato planus pasidalinti su Australija amerikiečių ir britų žiniomis apie atomlaivių technologijas. Tokia iniciatyva sulaukė griežtos Pekino kritikos.

Imigracijos ministro Alexo Hawke'o (Alekso Hoko) ankstesnis pareiškimas, kad jis svarsto, ar atšaukti vizą, nepasikeitė, pandemijai skirtoje spaudos konferencijoje Kanberoje sakė S. Morrisonas.

Jis pabrėžė, kad šį sprendimą turi priimti A. Hawke'as, ir atsisakė plačiau komentuoti.

Pirmoji pasaulio raketė N. Djokovičius sausio 5 dieną atskrido į Melburną tikėdamasis išsaugoti savo Australijos atvirojo teniso čempionato nugalėtojo vardą ir siekdamas 21 kartą laimėti Didžiojo kirčio turnyrą.

Nuo COVID-19 nepasiskiepijęs 34 metų serbas pateikė atleidimo nuo skiepijimosi dokumentą, paremtą gruodžio 16 dieną gautu teigiamu PCR testo rezultatu, bet buvo apklaustas oro uoste, jo viza buvo panaikinta, o pats sportininkas buvo perkeltas į migrantų sulaikymo vietą.

Pasieniečiai priėjo prie išvados, jog faktas, kad jis neseniai buvo užsikrėtęs koronavirusu, nėra pakankamas pagrindas būti Australijoje.

Tačiau skiepus skeptiškai vertinančio N. Djokovičiaus teisininkų komandai pirmadienį teisme pavyko dėl procedūrinio klausimo, susijusio su jo apklausa oro uoste, panaikinti sprendimą atšaukti vizą.

Nepaisant tebesitęsiančios nežinios, ketvirtadienį burtais buvo parinktas N. Djokovičiaus varžovas Australijos atvirojo teniso čempionato pirmajame rate – taip pat serbas Miomiras Kecmanovičius.

N. Djokovičius siekia Australijos atvirojo teniso čempionato 10-ojo titulo ir rekordinės 21-osios Didžiojo kirčio karūnos.

„Aš patvirtinau savo dalyvavimą Glazgo viršūnių susitikime, kuriame nekantrauju dalyvauti“, – pareiškė S. Morrisonas žurnalistams.

Susidurdamas su spaudimu užsibrėžti ambicingesnius tikslus klimato kaitai sumažinti Australijos konservatorių lyderis anksčiau leido suprasti, kad gali nedalyvauti didžiausiame Škotijos mieste vyksiančiame viršūnių susitikime.

Jo komentarai supykdė klimato aktyvistus, o Jungtinė Karalystė, artima Australijos sąjungininkė ir susitikimo šeimininkė, tai įvertino kaip diplomatinį įžeidimą.

Paprastai į politiką nesikišantis britų princas Charlesas (Čarlzas) viešai nusistebėjo S. Morrisono nenoru dalyvauti ir pareiškė, kad būtų „katastrofa“, jei lyderiai nesiimtų ryžtingų veiksmų klimato kaitai stabdyti.

Australija, daugelio laikoma atsiliekančia kovos su klimato kaita srityje, yra viena didžiausių pasaulyje anglių ir dujų eksportuotojų. Ji seniai priešinasi spaudimui užsibrėžti tikslą tapti neutralia klimato atžvilgiu valstybe.

S. Morrisono vyriausybė iš lėto juda prie to, kad užsibrėžtų pasiekti šį tikslą iki 2050 metų, tačiau premjeras atsisako prisiimti kokius nors griežtus įsipareigojimus ir dar neįsipareigojo siekti kitų svarbių taršos mažinimo iki 2030 metų tikslų.

Dvylikos dienų trukmės susitikimas Škotijoje – didžiausia planuojama klimato konferencija nuo svarbiųjų derybų Paryžiuje 2015 metais – laikomas esminiu žingsniu nustatant pasaulinius išmetamųjų teršalų kiekius, kad būtų galima sulėtinti visuotinį atšilimą.

„Greenpeace“ padalinio Australijoje vadovo Davido Ritterio (Deivido Riterio) teigimu, S. Morrisono dalyvavimas yra sveikintinas, tačiau be įsipareigojimų imtis konkrečių veiksmų jis bus bevertis.

„S. Morrisonas nenusipelnė ovacijų vien už tai, kad pažadėjo pasirodyti svarbiausioje pasaulio konferencijoje dėl klimato kaitos“, – pareiškė jis.

„Paprasčiausio pasirodymo COP26 [konferencijoje] su tuščiais žodžiais ir pažadais, imantis „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing) dėl apgailėtinų Australijos pasiekimų kovos su klimato kaita srityje, neužtenka“, – kalbėjo D. Ritteris.

Australijos pozicija Glazgo susitikime priklausys nuo to, ar S. Morisonas sugebės užsitikrinti klimato skeptikų palaikymą savo partijoje.

Be to, artėjant gegužę numatytiems rinkimams, S. Morrisonas turi apibrėžti savo partijos poziciją kovos su klimato kaita atžvilgiu atsižvelgdamas į tai, kad vis daugiau australų  reikalauja valdžios veiksmų.

Perspėjęs australus dėl „specifinių rizikų“ ir padažnėjusių atakų, Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas) per paskubomis surengtą spaudos konferenciją sakė, kad atakas patyrė nemažai svarbių institucijų.

„Šia veikla taikomasi į įvairias Australijos institucijas, įskaitant visus vyriausybės lygius, pramonę, politines organizacijas, švietimą, sveikatos apsaugą, svarbių paslaugų teikėjus bei kitos itin svarbios infrastruktūros operatorius“, – sakė jis.

Ministras pirmininkas kaltino „valstybinį kibernetinį subjektą“, bet atsisakė jį įvardyti, tik nurodė, jog tai galėtų daryti kuri nors iš vos kelių valstybių.

Žinoma, kad išplėtotus kibernetinio kariavimo pajėgumus turi Kinija, Iranas, Izraelis, Šiaurės Korėja, Rusija, JAV ir kelios Europos šalys.

Įtarimai iškart krito ant Pekino, kuris neseniai įvedė prekybos sankcijas Australijos produktams, paaštrėjus ginčui dėl Kinijos įtakos.

Visuomeninis transliuotojas ABC citavo „aukšto rango šaltinius“, patvirtinusius, kad kibernetinių atakų kaltininke laikoma Kinija.

Australija papiktino Kiniją paraginusi atlikti tyrimą dėl koronaviruso pandemijos ištakų ir apkaltinusi Kiniją viruso „infodemijos“ kurstymu bei ekonomine „prievarta“.

Kinija, kuri vis labiau nenori toleruoti kritikos jos agresyvesnei užsienio politikai, perspėjo savo studentus ir turistus nevykti į Australiją, pagrasino tolesnėmis sankcijomis ir nuteisė mirti vieną Australijos pilietį, apkaltintą narkotikų kontrabanda.

R. Rivlinas pažymėjo, kad šiam klausimui buvo skiriama daug dėmesio per jo valstybinį vizitą į Australiją, įvykusį vasario mėnesį. Pasak valstybės vadovo, tuomet jis pažadėjo S. Morrisonui ir Australijos proizraelietiškai žydų bendruomenei atidžiai stebėti šią bylą.

„Izraelis niekam neleis pasinaudoti jo institucijomis, siekiant išvengti teisingumo“, – pabrėžė R. Rivlinas ir pridūrė, kad tokį teiginį įrodo antradienį priimtas teismo sprendimas.

Teismas nutarė, kad Malka Leifer apsimetinėjo, kad serga psichine liga, siekdama išvengti baudžiamojo persekiojimo. Teisėjai nurodė liepos 20 dieną surengti posėdį ekstradicijos klausimui aptarti.

M. Leifer kaltintojai tvirtina, kad buvo tvirkinami šios moters, kai mokėsi Melburne įsikūrusioje ultraortodoksų mokykloje. 2018 metais pirmąkart nuskambėjus tokiems kaltinimams, Izraelyje gimusi M. Leifer – izoliuotoje religinėje bendruomenėje gerbiama pedagogė – netikėtai pasitraukė iš pareigų švietimo įstaigoje ir sugrįžo į žydų valstybę, kur gyvena iki šiol.

2014 metais Australija paprašė išduoti M. Leifer dėl 74 kaltinimų vaikų tvirkinimu, o Izraelyje vėliau buvo surengta daugiau nei 60 teismo posėdžių. Dėl užsitęsusio proceso kilo susirūpinimas, kad izraeliečių valdžia tyčia vilkina bylą.

Kritikų teigimu, teismo procesą aptemdė M. Leifer advokatų komandos nepagrįstas delsimas. Izraelio policija taip pat rekomendavo iškelti kaltinimus dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo pasitikėjimu buvusiam sveikatos apsaugos ministrui Yaakovui Litzmanui (Jakovui Licmanui), galimai spaudžiusiam savo pavaldinius pakreipti M. Leifer psichinės būklės vertinimus jos naudai. Pats Y. Litzmanas, įtakingas politikas ultraortodoksas, tokius kaltinimus atmetė.

Antradienį Australijoje dar neužgesinti dešimtys gaisrų, vienas gaisras Kanberos miesto pakraščiuose šiuo metu yra nevaldomas.

Sakydamas pirmąją šių metų kalbą parlamente, S. Morrisonas pabrėžė gaisrų padarytą žalą ir žmonių nusivylimą.

„Krūmynų gaisrų dūmai, stipriai suspaudę mūsų krūtines, liudijo apie tai, kad šitai yra negerai. Tai 2019–2020 m. juodoji vasara, atskleidusi mūsų tikrąjį nacionalinį charakterį ir ryžtą“, – teigė S. Morrisonas.

„Ugnis dar neužgesinta, daugelyje vietų vis dar susiduriame su pavojumi, bet šiandien esame čia gedėti, pagerbti, svarstyti ir mokytis iš besitęsiančios juodosios vasaros“, – sakė jis.

Anksčiau Australija yra įvardijusi krūmynų gaisrus pagal savaitės dienas arba vietovę, pavyzdžiui, 2009 m. juodasis šeštadienis (2009 Black Saturday), tačiau panašus pavadinimas niekada nebuvo suteiktas visam sezonui.

Krūmynai Australijoje dega kasmet, tačiau šiemet, mokslininkų ir ugniagesių teigimu, gaisrų mastas neturėjo precedento.

Gaisrai visose šešiose valstijose ir dviejose teritorijose prasidėjo anksčiau nei įprasta. Ugnis stipriai pažeidė keturias valstijas, išdegė jau daugiau nei 12 milijonų hektarų žemės.

Žuvo mažiausiai 33 žmonės, sunaikinta 3 tūkst. namų, pražuvo daugiau nei milijardas gyvūnų.

Australijos vyriausybės atstovas patvirtino, jog D. Trumpas paprašė S. Morrisono ištirti tam tikrus klausimus, kuriuos iškėlęs Roberto Muellerio tyrimas. Pastaruoju buvo prieita išvados, jog Rusija rinkimų rezultatus mėgino apversti respublikonų naudai. Vyriausybės atstovas pabrėžė, kad Australija „visais laikais buvo pasirengusi padėti ir bendradarbiauti, siekiant išsamiau išsiaiškinti tiriamus klausimus“.

„Premjeras apie tai, kad yra pasirengęs padėti, dar kartą pasakė pokalbio su prezidentu metu“, – sakė Australijos vyriausybės atstovas.

Ši naujiena gali pakurstyti įtarimus, jog D. Trumpas netinkamai naudojasi savo kabineto galia ir savo paties politiniams tikslams pasiekti rizikuoja santykiais su ilgametėmis sąjungininkėmis. Prezidentui jau gresia apkaltos tyrimas dėl Ukrainos vadovui mesto prašymo ištirti varžovo prezidento rinkimuose Joe'o Bideno ir jo sūnaus Hunterio veiklą.

R. Muellerio tyrimas buvo baigtas kovą, kai kurie pagrindiniai D. Trumpo padėjėjai buvo nuteisti dėl trukdymo vykdyti tyrimą ir melavimo tyrėjams.

Tačiau artėjant 2020 metų rinkimams, D. Trumpas R. Muellerio tyrimą ir jo rezultatus pavadino gilia valstybine konspiracija. Prezidentas teigė, jog tai įrodo konservatyvios žiniasklaidos teiginiai. D. Trumpas ragino Teisingumo departamentą kuo greičiau pradėti R. Muellerio tyrimui priešingą tyrimą.

Dienraščio „The New York Times“, kuris pirmas pranešė apie D. Trumpo kriepimąsi į Australiją, reporteriai informavo, kad Baltieji rūmai apribojo prieigą prie D. Trumpo ir S. Morrisono pokalbio telefonu stenogramos. Šiuo metu nagrinėjami dar keli D. Trumpo ir užsienio lyderių, tarp jų ir Vladimiro Putino, pokalbiai telefonu ir susitikimai.

Dienraštis „The Washington Post“ atskirai pranešė, jog generalinis prokuroras Billas Barras turėjo kelis kontaktus su pareigūnais ir šnipais Australijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Italijoje, siekdamas ištirti R. Muellerio ir JAV žvalgybos išvadas.

S. Morrisonas yra antras pasaulio lyderis, kuris atvyksta valstybinio vizito į JAV valdant D. Trumpui.

D. Trumpas ir S. Morrisonas susitiks derybų, o vėliau surengs bendrą spaudos konferenciją Baltųjų rūmų Rytiniame kabinete. Australijos premjeras taip pat pietaus Valstybės departamente.

Vakarą užbaigs prabangi valstybinė vakarienė po atviru dangumi Rožių sode, per kurią vyraus nacionalinės Australijos spalvos – auksinė ir žalia.

Pirmoji ponia atskleidė tam tikrų svarbių detalių apie šventinę vakarienę, tačiau nepaviešino svečių sąrašo, taip pat laiko paslaptyje, kaip bus pasipuošusi.   

Garsiajame sode, kur dešimtims svečių bus patiekta prašmatni vakarienė, žolė buvo užklota laikina danga. Stalams papuošti buvo  panaudota per pustrečio tūkstančio geltonų atspalvių rožių, atgabentų iš Kalifornijos, taip pat tankiažiedės akacijos, kurios yra Australijos nacionalinis augalas. Visas sodas papuoštas baltomis ir geltonomis rožėmis.  

Po vakarienės svečius linksmins JAV kariuomenės muzikos ansambliai.

Ketvirtadienį vėlai vakare į Vašingtoną atvykęs S. Morrisonas sakė, jog džiaugiasi turėsiantis progą atšvęsti JAV ir Australijos draugystės šimtmetį.  

„Manau, Amerika turi daug didesnių, galingesnių draugų, bet ji žino, kad neturi tikresnio ir ištikimesnio draugo už Australiją, – sakė premjeras žurnalistams, lydėjusiems jį į Vašingtoną. – Džiaugiuosi šiomis dienomis galėsiantis praleisti laiko su mūsų draugais amerikiečiais ir atšvęsti mūsų nuostabią draugystę.“ 

D. Trumpas ir S. Morrisonas drauge praleis dalį sekmadienio. Jie vyks apžiūrėti naujos australams priklausančios gamyklos Ohajuje.

Penktadienį lyderiai ketina aptarti karinius, žvalgybos bei ekonomikos klausimus, daugiausia dėmesio skiriant Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui. Jie planuoja pasirašyti supratimo memorandumą, numatantį glaudesnį JAV ir Australijos bendradarbiavimą kosmoso srityje, pranešė administracijos aukšto rango pareigūnas.     

D. Trumpas ir S. Morrisonas taip pat aptars, kaip užtikrinti rinkos stabilumą ir mineralų, vadinamų retaisiais žemių elementais, tiekimą. Šie mineralai plačiai naudojami gaminant elektromobilius ir mobiliuosius telefonus.  

Jie pristatys programas, numatančias bendrą šalių darbą vandenynuose esančių plastiko atliekų perdirbimo srityje. Tarša plastiko atliekomis nuolat žudo tokius jas ryjančius laukinius gyvūnus kaip banginiai ir vėžliai.

Pastarąjį kartą Australijos lyderis su valstybiniu vizitu Jungtinėse Valstijose lankėsi 2006 metais. Tąsyk prezidentas George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) priėmė ministrą pirmininką Johną Howardą (Džoną Hovardą).

Australijos profesionalus golfo žaidėjas Gregas Normanas, su kuriuo D. Trumpas retsykiais žaidžia golfą, naujienų agentūrai „Associated Press“ patvirtino, kad bus tarp kviestinių svečių.

Žinoma, kad tarp kongresmenų, gavusių geidžiamą kvietimą, yra senatorius respublikonas Roy Bluntas (Rojus Blantas) iš Misūrio.

Vakarienėje taip pat dalyvaus televizijos bendrovės „Fox Corp“ vadovas Lachlanas Murdochas (Laklanas Merdokas), tačiau jo tėvas, Australijoje gimęs žiniasklaidos magnatas Rupertas Murdochas (Rupertas Merdokas) ją praleis.

2006 metais R. Murdochas dalyvavo kvietinėje vakarienėje Baltuosiuose rūmuose, kai su valstybiniu vizitu šalyje lankėsi tuometinis Australijos premjeras J. Howardas.

Tai bus tik antra valstybinė vakarienė D. Trumpo administracijai ir pirmoji per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį. Pats D. Trumpas šįmet su valstybiniais vizitais lankėsi Jungtinėje Karalystėje ir Japonijoje.     

Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) buvo pirmasis užsienio lyderis, atvykęs valstybinio vizito į JAV D. Trumpui tapus prezidentu. Jungtinėse Valstijose jis viešėjo pernai balandį.