Amerikiečių popmuzikos sensacija savo turo „Eras“ etapą JK pradėjo trimis koncertais Škotijos sostinėje Edinburge, kuriuose nuo penktadienio iki sekmadienio apsilankė daugiau kaip 200 tūkst. gerbėjų.

Visi koncertai buvo rekordiniai pagal lankytojų skaičių stadione surengtame koncerte Škotijos istorijoje, o BGS užfiksavo koncertų metu drebėjusią žemę.

BGS taip pat atskleidė, kad gerbėjų mėgstamiausios dainos „Ready For It?“, „Cruel Summer“ ir „Champagne Problems“ „kiekvieną vakarą kėlė didžiausią seisminį aktyvumą“.

Dainos „Ready for It?“ metu minia skleidė maždaug 80 kilovatų energijos – tai prilygsta maždaug 6 tūkst. automobilių akumuliatorių.

Duomenys dar parodė, kad per pirmąjį koncertą penktadienio vakarą gerbėjai „šoko entuziastingiausiai“, pridūrė žemės drebėjimus JK registruojanti tarnyba.

Tai ne pirmas kartas, kai T. Swift priverčia savo gerbėjus „patrepsėti“ – praėjusių metų liepą jos koncertai Sietle, JAV, sukėlė seisminį aktyvumą, kuris, pasak vieno geologo, prilygo 2,3 balo stiprumo žemės drebėjimui.

Po Edinburgo „Swift manija“ keliasi į Liverpulį šiaurės vakarų Anglijoje, po to laukia pasirodymai Kardife (Velsas) ir Londono „Wembley“ stadione – visoje šalyje šią vasarą numatyta 15 koncertų.

Gegužės mėnesį atlikto „Barclays“ tyrimo duomenimis, turas turėtų paskatinti Jungtinės Karalystės ekonomiką beveik milijardu svarų sterlingų (1,3 mlrd. JAV dolerių), apskaičiuota, kad beveik 1,2 mln. gerbėjų bilietams, kelionėms, apgyvendinimui ir atributikai išleis po 848 svarus.

Praėjusių metų pabaigoje T. Swift turas „Eras“ tapo pirmuoju turu, peržengusiu 1 mlrd. dolerių vertės ribą.

„Galimybė ištirti kitokio reiškinio sukeltą seisminį aktyvumą buvo jaudinanti, – sakė BGS seismologas Callumas Harrisonas. – Akivaizdu, kad Škotijos, kaip bene entuziastingiausių žiūrovų krašto, reputacija nebuvo sugadinta!“

– Turkijos prezidentas pareiškė, kad tokio žemės drebėjimo šalyje nebuvo beveik šimtmetį. Ką jūs kaip seismologas pasakytumėte apie šią stichiją?

–  Su visa derama užuojauta Turkijos žmonėms reikia pasakyti, kad tai buvo baisiausia nelaimė per daugelį dešimtmečių, net šimtmetį. Įvertintas pasekmes netrukus pamatysime. Visų pirma susidėjo kelios labai nepalankios aplinkybės vienu metu. Mes kaip geologai žinome, kad visas Turkijos kraštas yra seismiškai aktyvus. Būtent pasienis su Sirija seismiškai yra viena aktyviausių ir rizikingiausių zonų visame pasaulyje. Tad čia drebėjimai vyko, vyksta ir vyks. Užvakar Turkijoje įvyko du galingi žemės drebėjimai. Tokio galingumo drebėjimų per metus vidutiniškai įvyksta tik 10–15. Be to, židinys buvo labai negiliai. Hipocentras – vos 10 km gylyje, kas sustiprino visą intensyvumą ir griaunamąjį poveikį žemės paviršiuje. Kitas faktas, kad žemės drebėjimas įvyko paryčiais, kai žmonės miegojo, niekas nepasiruošė, nes nebuvo kažkokių forešokų – virpesių prieš pagrindinį smūgį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar yra galimybė nuspėti tokius dalykus?

– Nėra galimybės nuspėti, kada bus tiksliai. Yra ypatingų vietų pasaulyje, kur galima nustatyti pagal forešokus, t. y. beprasidedančio žemės drebėjimo virpesius. Tuomet būna kelios minutės iki pagrindinio smūgio. Šiuo atveju nebuvo jokio virpesio. Žmonės ramiai miegojo iki pat griaunamojo pobūdžio žemės drebėjimo. Dar norėčiau paminėti vieną labai nelaimingą aplinkybę, kad tai įvyko labai tankiai apgyvendintame rajone – šiame regione, paveiktame žemės drebėjimo, gyvena 29 mln. gyventojų. Iš vaizdo medžiagos matėme, kad namai sugriuvo, susmego akimirksniu virsdami dulkėmis.

Visas Turkijos kraštas yra seismiškai aktyvus. O būtent pasienis su Sirija seismiškai yra viena aktyviausių ir rizikingiausių zonų visame pasaulyje.

 

– Bet dar buvo 243 pakartotiniai smūgiai. Ar toks didelis jų skaičius yra normalu?

– Tai yra normalu, nes tų vadinamų afteršokų, pakartotinių smūgių, kol žemė apsiramina, būna šimtai. Po didžiojo smūgio žemė dar ilgai virpa.

– Tai koks turėjo būti galingas smūgis, kad jį užfiksavo net ir Danijoje, ir Grenlandijoje? Turbūt pakeliui ta banga keliavo ir per Lietuvą?

– Taip, LGT seisminės stotys fiksuoja visus žemės drebėjimus, kurie stipresni nei 5–6 magnitudės. Nieko stebėtino, stotys veikia puikiai.

– Mes gyvename tarsi tokioje ramioje zonoje, bet daugelis prisimena lyg 2004-aisiais įvykusį žemės drebėjimą Karaliaučiuje. Sakote, jei jis įvyksta negiliai, yra pakankamai pavojingas. Tuo metu buvo sėjama, kad jo epicentras buvo 15 km gylyje. O ar Lietuvoje gali įvykti didelių žemės drebėjimų?

– Mes gyvename ne tarsi saugioje, kaip jūs sakote, bet tikrai saugioje teritorijoje. Tai, kas įvyko Kaliningrado srityje, buvo toks vietinis, labai retas įvykis. Lietuvos teritorijoje mes neturime nei vieno instrumentiškai fiksuoto žemės drebėjimo iki šiol. Bet, aišku, nepaneigtina, kad gali būti juntamas kokių 4–4,5 balų stiprumo (magnitudžių) žemės drebėjimas. Kaip kad jutome 1977-aisiais ir 1986-aisiais žemės drebėjimų aidus, atsklidusius iš Karpatų ir Balkanų. Galime pajusti žemės virpesius, tačiau neturime tokių prielaidų, kad bus žemės drebėjimas Lietuvoje.

– Lietuviai gali susidurti su žemės drebėjimais atostogaudami toje pačioje Turkijoje, Balkanų šalyse ar Italijoje. Ką tokiu atveju svarbu žinoti?

– Teko patirti žemės virpesius įvairiose seismiškai aktyviose pasaulio vietose. Pirmas patarimas būtų, ko moko ir civilinės saugos specialistai, – nelaikyti daiktų, lagaminų aukštai. Mat žemės drebėjimai žmonių nenužudo savaime kaip toks reiškinys, nužudo, sužaloja krentantys daiktai, pastatai. Tad pajutus nors menkiausius virpesius, svarbu bėgti į atvirą vietą arba lįsti po stalais, sąramomis, kaip tai juokingai beskambėtų. Nuo nedidelio žemės drebėjimo tai gelbsti.

Drebėjimo, užregistruoto 1 val. 45 min. vietos (19 val. 45 min. Lietuvos) laiku, epicentras buvo maždaug už 140 km į šiaurės vakarus nuo Siningo miesto, nurodė USGS. Jo židinys buvo labai arti paviršiaus, tik 10 km gylyje. Seklesni žemės drebėjimai gali padaryti daugiau žalos, nors jų poveikio zona paprastai būna mažesnė.

Maždaug po 25 minučių įvyko 5,1 balo pakartotinis smūgis, informavo amerikiečių seismologai.

Ši retai apgyventa provincija apima dalį Tibeto plynaukštės.

2010 metais per 6,9 balo žemės drebėjimą Činghajuje žuvo arba dingo apie 3 000 žmonių.

Visame pasaulyje yra daugybė jutiklių, kurie stebi žemės paviršiaus virpesius. Jais surinkta informacija padeda tirti ir prognozuoti žemės drebėjimus. Seismologija, kuri yra tik geofizikos mokslo šaka, kada nors ateityje padės žmonėms pasiruošti žemės drebėjimams, nes juos bus galima prognozuoti labai tiksliai.

Mokslininkai iš Šveicarijos ir Belgijos išanalizavo net 300 jutiklių duomenis. Šie seismologiniai jutikliai yra visame pasaulyje – kai kurie yra žemės paviršiuje, kiti – pakankamai giliai. Mokslininkai pastebėjo, kad kovo viduryje seisminių vibracijų gerokai sumažėjo. Tai, beje, buvo galima prognozuoti, nes COVID-19 uždarė žmones namuose. Gatvės ištuštėjo – čia nebeliko automobilių, autobusų, o ir kai kurie statybų projektai sustojo.

Mokslininkai teigia, kad tylioji banga nusirito per visą pasaulį – prasidėjo Kinijoje ir tuomet keliavo į vakarus. Miestuose seisminių vibracijų intensyvumas sumažėjo net 50 proc. Mokslininkai teigia, kad Šveicarijoje darbo diena pagal seismines vibracijas kovo viduryje priminė priešpandeminį savaitgalį. Kadangi COVID-19 karantinas tęsėsi ne vieną mėnesį, mokslininkai teigia, kad tai buvo ilgiausias seismiškai tylus periodas per visą tyrimų istoriją.

Vien užsidarydami namuose ir nekeliaudami mes privertėme Žemę nurimti – ji vibravo mažiau nei per visą tikslių seismologijos tyrimų istoriją.

Tai, kad miestuose sumažėjo seisminių vibracijų, nieko nestebina. Tačiau mokslininkai pastebėjo, kad tylioji banga pasiekė ir Užsachario Afrikos regionus, kurie yra rečiau apgyvendinti ir kuriuos COVID-19 pandemija paveikė silpniau. Sumažėjusį seisminį triukšmą fiksavo ir ypač giliai po žemės paviršiumi sumontuoti jutikliai. Mokslininkai teigia, kad tai tik parodo, kaip viskas žemėje yra susiję – žmonių sukeltos vibracijos siekia toliau nei mes galime įsivaizduoti.

Tai nėra tik įdomus pastebėjimas. Mokslininkai teigia, kad žmonių sukeltas seisminis triukšmas kartais trukdo atlikti tyrimus. Toks ilgas tylos laikotarpis leidžia įvertinti žmonių daromą poveikį ir tikslinti būsimus tyrimus.

Po Černobylio avarijos

A.Pačėsa puikiai prisimena šios geologijos mokslų srities rimtesnę atspirtį Lietuvoje. Ją paskatino Černobylio atominės elektrinės avarija.

"Po jos B7 valstybių grupė labai suskubo domėtis rusiškais reaktoriais, jų saugumu ir davė daug pinigų visiems rusiškiems reaktoriams, atominėms elektrinėms. Ignalinos atominei elektrinei taip pat skyrė, nes tai irgi rusiškas tipas. Be daugybės įdiegtų naujų projektų, pagerinimų, patobulinimų, jie pastatė dar ir išankstinio seismologinio perspėjimo sistemą, seismologinio monitoringo sistemą", – prisimena tyrėjas.

Šiame procese dalyvavo ir A.Pačėsos būsimas profesorius iš Norvegijos. "Jis pasakė: viskas labai gerai, bet kas jums duomenis apdoros? Siųskite man kokį nors žmogų, geriausiai – fiziką. Buvau baigęs fizikos mokslus, mano bičiulis darbavosi geologijos tarnyboje ir man pasakė, kad galima bandyti. Susiviliojau ir nuvažiavau, dvejus metus magistrantūros studijose gilinau žinias", – pasakoja seismologas.

Po studijų grįžęs į Lietuvą jis įsidarbino geologijos tarnyboje, tačiau tuo metu seismologija nebuvo per daug rūpinamasi, seismologinė sistema irgi ne visai gerai veikė, pradžią pamena A.Pačėsa. "Būdavo visokių triukšmų ir pikų, kurie neteisingai tą sistemą sužadindavo. Aš sėdėdavau ir stebėdavau seismogramas, kuriose būdavo daug, pavadinkime, šiukšlių. Jas atmesdavau ir pasirinkdavau tik tas seismogramas, kuriose tikri seisminiai signalai. Pradžia nebuvo per daug linksma", – atvirauja jis.

Seismologo kailyje

Ilgainiui viskas tobulėjo, situacija gerėjo. Tad kaip atrodo įprasta Lietuvoje dirbančio seismologo darbo diena?

"Pirmiausia patikrinu, ką rodo pasauliniai seisminiai centrai. Yra toks Europos ir Viduržemio jūros seismologijos centras. Jis bemaž realiu laiku praneša apie žemės drebėjimus visame pasaulyje. JAV labai stiprūs seismologai – jie duoda panašius žemėlapius. Vėliau patikrinu situaciją – gal kur arčiau mūsų įvyko drebėjimas. Po to patikrinu iš mūsų seismometrų ištrauktas seismogramas, vertinu situaciją aplink mus", – detalizuoja A.Pačėsa.

Jau praėjo kone 40 metų, todėl būtų galima tikėtis kokio nors didesnio smūgio iš Vrančos kalnų.

Anot jo, viskas labai konkretu. "Imi seismogramas, ieškai įvykių, atrandi, iškarpai gabaliukus, žiūri seismogramas ir dėlioji seisminių bangų atėjimus", – kaip žirnius į sieną darbų seką beria tyrėjas. Išsiilgusiems moksliškesnių terminų jis primena, kad seismologija yra dviejų rūšių: seisminės bangos P (primary) ir S (secondary). "P yra išilginė banga, ji sklinda kaip garso banga, o S bangai analogija yra šviesos banga, kur šviesa sklinda vienu vektoriumi, o statmenai vibruoja magnetiniai ir elektriniai laukai. Nuėmus tų abiejų bangų atėjimus, programos padeda paskaičiuoti, kurioje vietoje įvyko įvykis. Po to lygini, kaip mūsų epicentrai ir stiprumas atitinka pasaulinius ir arčiau esančių skandinavų duomenis. Taip apdorojęs seismogramą ją padedi į kompiuterio diską ar, kitaip tariant, į stalčių", – tęsia jis.

Pastūmėjo pažangai

A.Pačėsos darbo praktikos metu įvyko daug svarbių įvykių. Itin didelę atspirtį Lietuvos ir Baltijos regiono seismologijos pažangai davė 2004 m. įvykęs Kaliningrado žemės drebėjimas.

"Tada Lietuvos geologijos tarnyba, Vyriausybė pradėjo svarstyti, kad gal mums neužtenka tų keturių stočių, kurios yra Lietuvos pakraštyje, kad seismologijai reikia skirti daugiau dėmesio. Po šių diskusijų buvo įkurtos dar dvi seisminės stotys, kurios jau buvo plačiajuostės – pirmos keturios buvo siaurajuostės, vienkomponentės stotys. Jos tinka lokaliems drebėjimams, bet, norint plačiau stebėti pasaulinius įvykius, to ne visai užtenka. Be to, projekto pradžioje ir buvo numatytos šešios stotys, tačiau dėl politinių sumetimų vienos neįsileido rusai, kitos – latviai, Lietuvos teritorijoje liko tik keturios seisminės stotys", – pasakoja mokslininkas.

Po Kaliningrado įvykių buvo skirta pingų, nupirkta aparatūros, pastatytos dar dvi seisminės stotys, kurios buvo įjungtos į tarptautinį GEOFON tinklą, prižiūrimą GFZ mokslinės institucijos, esančios Vokietijoje. "Mes gavome ne tik dvi seismines stotis, bet iš esmės viso Baltijos regiono seisminių stočių duomenis – visur stovėjo vieno tipo seismometrai. Taip duomenų kiekis labai išsiplėtė, ir tai mums leido tiksliau nustatyti seisminius įvykius", – sako seismologas A.Pačėsa.

Vis dėlto reikia pripažinti, kad seisminis aktyvumas Lietuvoje labai mažas. "Daugiausia fiksuodavome sprogdinimus jūroje – kartkartėmis Lietuvos kariuomenė pasprogdindavo vieną kitą užtaisą", – šypteli jis.

Neapibrėžta: pasak A.Pačėsos, mokslas iki šiol negali nustatyti tikslaus laiko, kada vyks žemės drebėjimas. Andriaus Pačėsos asmeninio albumo nuotr.

Galingiausi drebėjimai

2004-aisiais rugsėjį įvykęs Kaliningrado žemės drebėjimas mūsų kraštams buvo labai didelis. Tuomet žemės drebėjimo virpesius pirmieji pajuto Vakarų Lietuvos regiono gyventojai. Suskubta raminti, kad griaunamosios jėgos Lietuvoje jausti žemės smūgiai negali turėti – žmogaus gyvybei grėsmė kyla, kai žemės drebėjimas siekia 6–8 balus, o vadinamojo Kaliningrado žemės drebėjimo stipriausi užfiksuoti virpesiai buvo iki 5,2 balo.

"Iki to laiko mes įsivaizdavome, kad Baltijos regione maksimalūs drebėjimai siekia kažkur 4,5 balo pagal Richterio skalę. Kadangi kelių valandų skirtumu Kaliningrade įvyko du seisminiai smūgiai, kurių vienas buvo 4,6 ir 5,2 balo pagal Richterio skalę stiprumo, pradėjome galvoti, kad Baltijos regione bet kur gali įvykti 5,5 balo drebėjimai. Tik tiek, kad jie įvyksta labai retai – kartą per šimtus ar net gal tūkstančius metų. Tai buvo labai galingas drebėjimas mūsų kraštams, nors tas galingumas pasireiškė tuo, kad Kaliningrade suskilinėjo kelių namų sienos, gal išdužo koks nors langas – tuo viskas ir baigėsi. Katastrofinių reiškinių nepatyrėme, bet tai parodė, kad ir pas mus gali būti prognozuojami daug stipresni žemės drebėjimai, negu iki tol galvojome", – šio drebėjimo prasmę pabrėžia seismologas.

Savo doktorantūros darbe A.Pačėsa bandė nagrinėti, kokie žemės drebėjimai gali grėsti mūsų regionui. Pasirodo, kad Rytų Baltijos regioną veikia du seisminiai šaltiniai: vietiniai, kurie gali būti bet kur mūsų teritorijoje, ir labai galingas židinys, esantis Vrančos kalnų regione Karpatų kalnuose, Rumunijos teritorijoje. "Ten vyksta drebėjimai iki 7,5 balo pagal Richterio skalę ir gali būti dar galingesni. Jie pasitaiko gana dažnai: per 100 metų įvyksta trys galingi drebėjimai, kuriuos pajuntame mes", – pasakoja tyrėjas.

Suskilinėjo kelių namų sienos, gal išdužo koks nors langas – tuo viskas ir baigėsi.

"1940 m. buvo labai galingas drebėjimas, tačiau tuo metu kaip tik atėjo sovietų valdžia, sustojo žurnalų ir laikraščių leidyba. Viena mokslininkė iš Gamtos tyrimų centro bandė ieškoti duomenų ir patvirtino, kad tokios informacijos beveik nėra, o toks drebėjimas turėjo būti labai jaučiamas", – atskleidžia A.Pačėsa.

Kitas drebėjimas vyko 1986 m. ir dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje. Jie buvo jaučiami, tačiau silpnesni ir atėję iš Vrančos kalnų. Jau praėjo kone 40 metų, todėl būtų galima tikėtis kokio nors didesnio smūgio iš ten. "Trumpesniuoju laiko periodu dominuoja žemės drebėjimai iš Rumunijos kalnų, o ilgesniuoju – sakykime, 100 tūkst. metų – jau pradeda vyrauti mūsų vietiniai drebėjimai", – priduria seismologas.

Nors jau būtų galima ruoštis žemės drebėjimui, tačiau mokslininkas skuba pabrėžti, kad žemės drebėjimai yra neprognozuojami. "Tai reiškia, kad jei 40 metų nebuvo drebėjimo, jo gali nebūti ir dar 40 metų. Mokslas iki šiol negali nustatyti tikslaus jo laiko. Yra žinomas židinys, žinoma, kad jame tikrai bus žemės drebėjimas, bet kada vyks – niekas negali pasakyti", – primena seismologas.

Pavojus: žemės drebėjimai suniokoja pastatus, kelius, pražudo žmonių gyvybes. cjr.com­ nuotr.

Neturi įtakos

Žemės drebėjimų atžvilgiu lietuviai gyvena saugioje, išties ramioje teritorijoje. Daugiausia drebėjimų vyksta ant tektoninių plokščių pakraščių, kur šios susiduria.

"Pavyzdžiui, Afrikos tektoninė plokštė yra įsirėžusi po Europos tektonine plokšte, dėl ko ir iškilo Alpių kalnai. Visas šiaurinis Viduržemio rytų jūros regionas yra seismiškai aktyvus: ir Italija, ir Graikija, ir Turkija, kuri dar turi ir ilgą seisminį lūžį šalies šiaurėje, einantį per visą Turkiją. Japonija irgi yra labai žinoma žemės drebėjimais, nes ten Ramiojo vandenyno tektoninė plokštė lenda po Azijos tektonine plokšte, jos susiduria, vyksta tam tikri susikabinimai, uoliena neatlaiko tempimo, streso ir įvyksta žemės drebėjimai. Aplink visą Ramųjį vandenyną išsidėstęs vadinamasis Ugnies žiedas, nes ten yra ir ugnikalnių, ir vyksta žemės drebėjimai, – seismologiniu požiūriu, pavojingiausias teritorijas primena A.Pačėsa. – Viduryje Atlanto vandenyno yra tokia juosta, kur gaminasi nauja Žemės pluta – tai irgi tektoniškai aktyvi vieta."

Klimato kaita taip pat neturi įtakos drebėjimams, nors galima pažymėti žvaigždutę ir sakyti, kad Žemės drebėjimus gana stipriai veikia uolienų vandeningumas.

Šiuo metu pasaulį tarsi sustabdė naujojo koronaviruso sukelta krizė: skraido kur kas mažiau lėktuvų, sumažėjo naftos gavyba, sustojo atmosferą savo teršalais neigiamai veikiančių fabrikų veikla. Ar tai gali turėti kokios nors reikšmės žemės drebėjimams?

"Remdamasis savo žinių bagažu, griežtai pasakyčiau, kad tai jokios įtakos neturės. Įvairios išmetamos medžiagos reaguoja su atmosfera, o kietajai Žemės plutai tai nedaro jokios įtakos. Teoriniu požiūriu, turėkime galvoje, kad Mėnulis kiekvieną dieną iš esmės apskrieja aplink Žemę. Jau vien jo trauka sukelia gana stiprias jėgas. Vadinasi, jei kur nors koks nors žemės drebėjimas būtų ant įvykimo ar neįvykimo ribos, manau, kad Mėnulis turėtų didesnės įtakos nei tai, ar lėktuvai skraido, ar ne. Bet kadangi net ir Mėnulis žemės drebėjimams beveik nedaro realios įtakos, tai nesusiję dalykai", – aiškina seismologas.

"Klimato kaita taip pat neturi įtakos drebėjimams, nors galima pažymėti žvaigždutę ir sakyti, kad Žemės drebėjimus gana stipriai veikia uolienų vandeningumas. Tad, jei kur nors buvo amžinasis įšalas, tempimai ar tektoniniai stūmimai ir vietoje amžinojo įšalo atsiranda vanduo, tai gali išprovokuoti vieną kitą nelabai stiprų drebėjimą. Gal taip ir galėtų būti, tačiau vis dėlto tai pusiau fantazija", – atvirauja A.Pačėsa.

Vrančos kalnai

Rumunų kalba šie kalnai dar vadinami Munții Vrancei. Tai kalnagūbris Rytų Karpatų pietinėje dalyje, Rumunijoje, Vrančos apskrityje. Kalnagūbrio ilgis – 60 km, aukštis – iki 1 783 m (Goru kalnas). Būdingi mišrieji ir spygliuočių miškai, kalnų pievos. Vrančos kalnai buvo niokojančio 1977 m. Vrančos drebėjimo epicentras – tuomet Vrančos regione per žemės drebėjimą, kurio galingumas siekė 7,6 balo, žuvo daugiau kaip 1 tūkst. žmonių.

wikipedia.org nuotr.

Stipriausi žemės drebėjimai pasaulyje

Pačiu galingiausiu iki šiol žinomu žemės drebėjimu laikomas įvykęs Čilėje 1960 m. gegužės 22 d. ir siekęs 9,5 balo pagal Richterio skalę. 10 m aukščio cunamio bangos nuplovė ištisus miestelius. Žuvo apie 2 tūkst. žmonių.

1988 m. gruodžio 7 d. Armėniją sukrėtė 6,9 balo žemės drebėjimas. Žuvo 25 tūkst. žmonių.

2001 m. sausio 26 d. 7,9 balo žemės drebėjimas kirto šiaurės vakarų Indijai. Žuvo 20 tūkst. žmonių, 1 mln. neteko namų

2003 m. gruodžio 26 d. Pietų Irane žuvo 26 tūkst. žmonių, buvo sugriautas istorinis Bamo miestas.

2004 m. gruodžio 26 d. ypač stiprus 9,2 balo žemės drebėjimas ir po jo kilusios milžiniškos cunamio bangos smogė Azijai. Žuvo daugiau nei 200 tūkst. žmonių.

2010 m. sausio 12 d. tragedija ištiko Haitį, kur per 7 balų žemės drebėjimą žuvo net 230 tūkst. žmonių.

2011 m. kovo 11 d. siaubingas 8,9 balo žemės drebėjimas smogė Japonijai. 20 tūkst. žmonių žuvo arba dingo be žinios. Smūgiai sukėlė galingą cunamio bangą ir branduolinę katastrofą Fukušimoje, kur avariją patyrė atominė elektrinė.

Šaltinis: BBC

Po pirmadienį įvykusio žemės drebėjimo, kuris pareikalavo dviejų gyvybių, šalyje vis dar vyksta valymo darbai, o mokslininkai bando įvertinti „pribloškiantį“ seisminio smūgio mastą.

Naujosios Zelandijos geologinių pavojų stebėjimo tarnyba „GeoNet“ pranešė, kad žemės drebėjimo paveiktoje zonoje Pietų saloje žemė prie plyšių pakilo iki 11 m, o regiono geografija pakito visiems laikams.

Dėl žemės drebėjimo taip pat apie du metrus pakilo jūros dugnas palei 110 km ilgio pakrantės ruožą, kuriame yra ir turistinis Kaikūros miestas.

„GeoNet“ nurodė, kad drebėjimas atvėrė mažiausiai keturis plyšius ir buvo „aiškiai vienas didžiausių žemės drebėjimų, kokie tik buvo užfiksuoti“.

Naujoji Zelandija yra ties Australijos ir Ramiojo vandenyno tektoninių plokščių sandūra, vadinamajame Ramiojo vandenyno Ugnies žiede. Per metus Naujojoje Zelandijoje įvyksta iki 15 tūkst. žemės drebėjimų.

Nuo pirmadienio šalyje buvo jau per 2 tūkst. pakartotinių smūgių, o „GeoNet“, remdamasi statistine analize, pranešė, kad gyventojai turėtų tikėtis ir daugiau smarkių smūgių ateinančiomis savaitėmis.

Nauji smūgiai

Dabar tikimybė, kad šalį kitą mėnesį sukrės nauji smūgiai, stipresni negu 6 balai, yra „apie 100 kartų didesnė nei paprastai galėtume tikėtis“, teigia tarnyba.

Šis perspėjimas buvo paskelbtas, kai karo laivai iš Jungtinių Valstijų, Kanados ir Australijos pradėjo plukdyti pagalbos priemones į Kaikūrą, labiausiai nukentėjusią nuo smūgių.

Naujosios Zelandijos karinių automobilių kolona taip pat pirmą kartą sausuma pasiekė miestą, važiuodama aplinkiniais keliais, nes didžiulės nuošliaužos užtvėrė pagrindinį kelią ir geležinkelio bėgius.

Iš Kaikūros per kelias dienas po drebėjimo sraigtasparniais ir laivais buvo evakuota apie 1tūkst. turistų, tačiau dar apie 2 tūkst. vietos gyventojų susiduria su sudėtingomis sąlygomis.

Aštuonių namų gyventojams ankstyvą trečiadienį buvo nurodyta evakuotis, nes buvo baiminamasi, kad dėl smarkių liūčių ant jų galėjo nukristi uola.

Pareigūnai taip pat įspėjo, kad kai kurias nuo lietaus patvinusias upes per žemės drebėjimą užblokavo nuolaužos, todėl susidarė laikinų pavojingų užtvankų.

„Dėl nuošliaužų susidariusios užtvankos gali greitai sugriūti ir potvynio banga gali paleisti didžiulį kiekį vandens ir nuosėdų“, – nurodė civilinės gynybos direktorė Sarah Stuart-Black (Sara Stiuart-Blek).

Drebėjimas buvo juntamas beveik visoje šalyje, smarkiai purtė ir sostinėje Velingtone už maždaug 250 km.

Sostinėje daug pastatų buvo uždaryti, nes baiminamasi, kad galėjo būti pažeistos jų konstrukcijos. Taip pat uždarytas ir biurų pastatas, kuriame įsikūręs Gynybos departamentas.

Stiprus 6,5 balo žemės drebėjimas penktadienį supurtė Indonezijos rytinį regioną, bet cunamių pavojus nebuvo paskelbtas, pranešė JAV seismologai.

Požeminiai smūgiai buvo užfiksuoti 17 val. 2 min. vietos (12 val. 2 min. Lietuvos) laiku, nurodė JAV Geologijos tarnyba (USGS).

Drebėjimo epicentras buvo už 3 km į pietryčius nuo Andekantoro kaimo Sumbos regione, o jo židinys buvo 30 km gylyje.

Indonezijos krizių valdymo agentūra nurodė, jog kol kas negauta jokių pranešimų apie padarytą žalą arba nukentėjusius žmones.

Indonezijos salos priklauso Ramiojo vandenyno „Ugnies žiedui“ – seismiškai aktyviam regionui, kur susiduria tektoninės plokštės ir vyksta daug ugnikalnių išsiveržimų.

Gruodį Bandos jūroje įvykęs 6,9 balo žemės drebėjimas šalyje sukėlė paniką, bet žalos nepadarė.

Aliaskos pietinę dalį sekmadienį supurtė 7,1 balo žemės drebėjimas, pranešė Jungtinių Valstijų seismologai.

Požeminių smūgių epicentras buvo netoli Pedro Bėjaus gyvenvietės, už maždaug 260 km į pietvakarius nuo valstijos sostinės Ankoridžo, o jo židinys buvo 104 km gylyje, nurodė JAV Geologijos tarnybos mokslininkai.

Pranešimų apie nukentėjusius žmones arba padarytą žalą kol kas nebuvo.

Havajuose įsikūręs Ramiojo vandenyno cunamių perspėjimo centras nurodė, kad niokojančių bangų pavojaus nėra, „nes žemės drebėjimas įvyko pernelyg giliai“.

Vidutinio stiprumo 5,9 balo žemės drebėjimas šeštadienį paryčiais supurtė Taivaną, pranešė JAV seismologai, bet kol kas nebuvo pranešimų apie nukentėjusius žmones arba padarytą žalą.

Požeminiai smūgiai buvo užfiksuoti 4 val. 6 min. (penktadienį 22 val. 6 min. Lietuvos) laiku; jų epicentras buvo už maždaug 25 km į rytus nuo Taidongo miesto salos pietryčiuose ir už maždaug 110 km į rytus nuo Taivano antrojo didžiausio miesto Gaosiongo, nurodė JAV Geologijos tarnyba (USGS).

Žemės drebėjimo židinys buvo maždaug 25 km gylyje.

Taivanas yra netoli dviejų tektoninių plokščių susidūrimo ribos, todėl toje saloje žemės drebėjimai dažni.

Pernai birželį Taivano centrinę dalį supurtė stiprus 6,3 balo žemės drebėjimas, per kurį žuvo keturi žmonės ir įvyko žemės nuošliaužų.

Tuo tarpu 1999 metų rugsėjį salai smogęs 7,6 balo drebėjimas nusinešė apie 2,4 tūkst. žmonių gyvybių.

Prieš 15 metų buvo įrengta Ignalinos atominės elektrinės (IAE) Seismologinės stebėsenos sistema. Nors šalies seismologams ji teikia didžiąją dalį duomenų apie grunto virpesius, kas rūpinsis likusiomis seismologinėmis stotimis ir kas teiks minėtus duomenis uždarius atominę elektrinę, neaišku.

Tvora su spygliuota viela aptvertas statinys Zarasuose – seisminių stebėjimų stotis. Kartu su dar trimis  stotimis Didžiasalyje, Ignalinoje bei Salake ji įeina į IAE seismologinio monitoringo sistemą, kuri fiksuoja ir apdoroja duomenis apie žemės virpesius ir grunto aktyvumą.

Šios sistemos teikiama informacija sudaro du trečdalius visų Lietuvos geologijos tarnybos mūsų šalyje gaunamų duomenų, tačiau seismologai sunerimę, kad jų gali nebegauti ir teks tenkintis tik duomenimis iš jų prižiūrimų dviejų stočių Kėdainių ir Plungės rajonuose. Dar prieš kelerius metus svarstyta visą Ignalinos sistemą perduoti Visagino atominei elektrinei (VAE), tačiau jos statybų projektui įstrigus, seismologinių įrenginių likimas pakibo ant plauko.

„IAE yra uždaryta ir, matyt, bus kažkokie demontavimo darbai ateityje, kaip ir nelabai aišku, kas bus su tom stotim. Kiek žinau, jos kainavo ne vieną milijoną litų, būtų labai gaila prarasti šias investicijas ir įdirbį“, – įsitikinęs Lietuvos geologijos tarnybos vyr. seismologas Andrius Pačėsa.

Duomenys iš 30-ies km spinduliu nuo IAE įrengtų keturių seisminių stočių su požeminiais sensoriais siunčiami į centrinį sistemos kompiuterį elektrinės operatyviniame bloko valdymo skyde. Šiais duomenimis elektrinė geranoriškai dalijasi su geologijos tarnyba ir kol kas rūpinasi stočių priežiūra bei apsauga.

„Kai, sakykim, iš reaktoriaus bus iškrautas branduolinis kuras, tada ši problema bus aktuali. Numatyta, kad galimi du subjektai, kurie galėtų perimti šias seismines stotis – geologijos tarnyba ir naujai statoma atominė elektrinė. Kol kas, kol nėra priimtų atitinkamų sprendimų, ją eksploatuosime mes“, – teigia IAE Šiluminės automatikos ir matavimo sk. viršininkas Arūnas Garūbis.
Seismologines stotis prižiūrintys IAE specialistai skaičiuoja, kad sisteminiai jų kompiuteriai paskutinį kartą buvo atnaujinti prieš 7-erius metus, tad investicijos į juos ir naują duomenų perdavimo bei apdorojimo sistemą – neišvengiamos. Klausimo, kuri institucija tuo rūpinsis, Energetikos ministerija kelti neskuba. 

„Kol kas jos dar veikia ir yra svarbios tuo, kad Lietuva dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl VAE projekto. Kadangi dabar tos stotys atlieka seisminio monitoringo funkcijas, tai būtų svarstytina idėja įtraukti į valstybinio aplinkos monitoringo programą. Galbūt būtų galima perduoti Lietuvos geologijos tarnybai“, – sako energetikos viceministras Aleksandras Spruogis.
Lietuvos geologijos tarnyba tvirtina, kad seisminės stebėsenos sistemą iš elektrinės mielai priglaustų savo žinion, jei tam gaus papildomą finansavimą ir jei nebus statoma nauja atominė elektrinė. Tačiau šis klausimas greičiausiai nebus keliamas, kol tęsis IAE uždarymo darbai.