Ko siekia Rusija ir kaip turėtų reaguoti ne tik Lietuva, Suomija, bet ir galbūt visas NATO aljansas, plačiau pakomentuos Seimo užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis. 

– Gal jums žinoma, kiek konkrečiai jūrinės teritorijos rusai planuoja atkąsti nuo Lietuvos? 

– Kalbame apie kilometrus. Tačiau tai yra toks pareiškimas, kuris niekuo neparemtas. Rusija stengiasi sudaryti kuo daugiau įtampos židinių tam, kad išgąsdintų atsargiausius NATO sąjungininkus ir sukurtų nenuspėjamumą. Manau, kad čia yra pagrindinis jų tikslas – išgąsdinti atsargiausius ir suskaldyti NATO.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kalbant apie jūrinius pajėgumus, tai NATO pajėgos nesulyginamai viršija rusų pajėgas. Jeigu žiūrint iš juridinės pusės, tai tos sutartys, kurias Lietuva pasirašė su Rusija 1997 metais, jos nenumato jokių galimybių denonsuoti jas. Tiesa, vienoje sutartyje yra taip parašyta: dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje, bet kokie šalims iškilę klausimai, dėl šios sutarties nuostatų taikymo, bus sprendžiami derybomis pagal tarptautines teisės normas. Kaip ir sakau, manau, tai labiau provokuojantys pasisakymai ir Lietuvos visuomenės jie tikrai neišgąsdins. Mes ne tokių gąsdinimų esame girdėję.  

– Jeigu rusai vienašališkai pakeičia sienas, ar sienų, jūrinių kuolelių perstumdymas nereiškia, kad tai jau tam tikras karinis aktas veržiantis į kitos šalies teritoriją? 

– Tai yra bandymas išsitestuoti vadinamąsias raudonąsias linijas, iki kiek NATO gali nereaguoti. Manau, labai gerai, kad mūsų Vyriausybė pasakė, kad jau konsultuojasi su sąjungininkais. Rusija nori sukelti sąmyšį, nori, kad tokios naujienos kaip, Rusija atsiima dalį Baltijos jūros, Rusija uždaro Suomiją, patektų į pirmąsias medijos antraštes.

– Signataras Albinas Januška pareiškė, kad Kremlius taip įžūliai elgiasi, nes žino, kad rimto atsako iš NATO nebus. Ar yra tiesos? 

– Karas prieš Ukrainą tikriausiai ir patiems atsargiausiems parodė, kad su Rusija derėtis jokių perspektyvų nėra, išskyrus vieną  – nusileisti, pasiduoti ir atsiduoti. Tik taip mato Rusija savo tariamas derybas su partneriais.  

– Suomijos tarptautinių santykių ekspertai jau sako, kad Kremlius, savo nuožiūra keičiamose sienų teritorijose jūroje, siekia sukurti „pilkąsias zonas“ – zonas karinėms provokacijoms ir trikdžiams. Tad net turistinės civilių kelionės tarp Klaipėdos ir Gdansko gali tapti nesaugios. Ar jie teisūs? 

– Rusija mokosi iš vyresniojo brolio – Kinijos. Jie kažką panašaus kuria Taivano sąsiauryje tarp Taivano ir tarp kontinentinės Kinijos, kur kartas nuo karto amerikiečiai praplaukia parodydami, kad čia galima plaukioti. Manau, kad tokia galimybė yra, bet vėlgi, priklausys nuo to, kaip atsakys NATO.  

– Tarkime, visa tarptautinė bendruomenė viešai smerkia ir nepripažįsta vienašališko sienų perstumdymo, kur anksčiau buvo Lietuvos ir Suomijos teritorijos, tačiau staiga ten atsiranda Rusijos laivai, galbūt ir kariniai. Ką mes tada darome? 

– Jeigu yra NATO, tai jie atsakytų taip, kaip reikia atsakyti, o jeigu NATO nebebus, kuo netikiu, tai tada jau daug rimčiau reiks galvoti ką daryti. Tačiau netikiu, kad tokia diena ateis.

Pagal Gynybos ministerijos parengtą dokumentą, Kremlius ketina dalį Baltijos jūros ploto į rytus nuo Suomijos įlankos, taip pat prie Baltijsko ir Zelenogradsko miestų Kaliningrado srityje paskelbti savo vidaus jūros vandenimis, skelbia „The Moscow Times“.

Kaip nurodoma Rusijos teisės aktų sistemoje, projektas šiuo metu derinamas. Planuojama, kad jis įsigaliotų nuo 2025 metų sausio.

Šalies Gynybos ministerijos parengtame projekte tvirtinama, jog jūrinę sieną ketinama keisti, kadangi sienos buvo nustatytos remiantis XX a. vidurio žemėlapiais ir „visiškai neatitinka šiuolaikinės geografinės situacijos“. Projekte teigiama, kad Rusijos Federacijos bazinė linija Suomijos įlankoje nesitęsia ir neužsidaro Rusijos teritorija, o tai neleidžia Maskvai nustatyti šalies vidaus vandenų išorinės sienos.

„Tokie Rusijos Federacijos veiksmai vertinti kaip sąmoninga, kryptinga, eskalacinė provokacija, siekiant bauginti kaimynines valstybes ir jų visuomenes. Tai dar vienas įrodymas, Rusijos agresyvi ir revizionistinė politika kelia grėsmę kaimyninių valstybių ir visos Europos saugumui“, – rašoma trečiadienį Lietuvos URM išplatintame pranešime.

Ministerija trečiadienį kviečiasi Rusijos atstovą išsamaus paaiškinimo bei koordinuojasi savo atsaką su partneriais.

„Lietuva primena ir ragina gerbti bei laikytis Rusiją visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų ir normų, taip pat tarptautinius ir dvišalius susitarimus dėl sienų neliečiamumo“, – nurodo URM.

Ministerija nurodo omenyje konkrečiai turinti 1991 metų sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, 1997 metų sutartį dėl valstybės sienos, tų pačių metų sutartį dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje, 2005 metų susitarimą dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų sankirtos Baltijos jūroje, o taip pat kitus susitarimus.

G. Landsbergis: į tai turi būti reaguojama atitinkamai griežtu atsaku

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, jog jūrines sienas su Lietuva ir Suomija ketinanti perbraižyti Rusija vykdo dar vieną hibridinę operaciją. Šalies diplomatijos vadovas pabrėžia – tai reikalauja atitinkamo atsako.

Vyksta dar viena Rusijos hibridinė operacija, kuria šį kartą bandoma sėti baimę, netikrumą ir abejones dėl ketinimų Baltijos jūroje.

„Vyksta dar viena Rusijos hibridinė operacija, kuria šį kartą bandoma sėti baimę, netikrumą ir abejones dėl ketinimų Baltijos jūroje“, – trečiadienį socialiniame tinkle „X“ rašė G. Landsbergis.

„Tai akivaizdi eskalacija, nukreipta prieš NATO ir ES, ir į tai turi būti reaguojama atitinkamai griežtu atsaku“, – akcentuoja ministras.

Seimo vadovė: Rusijos planai keisti jūrines sienas didina įtampą

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Rusijos planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija vadina eskalacija ir įtampos didinimu bei sako, kad situacija analizuojama kartu su sąjungininkais.

„Tai atrodo kaip tolimesnis įtampų didinimas ar tam tikra eskalacija. Reikia toliau analizuoti, aiškintis, Užsienio reikalų ministerija (URM) šįryt jau pasisakė apie tai, kad kvies Rusijos atstovą detaliems paaiškinimams“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė jo vadovė.

Ji pažymėjo, kad Lietuva analizuoja situaciją ir reakciją derins kartu su sąjungininkais.

„Nenorėčiau komentuoti skubėti, analizuojame, aiškinamės ir koordinuosimės su partneriais vertindami tą situaciją, bet vienareikšmiškai tai yra įtampos didinimas“, – nurodė V. Čmilytė-Nielsen.

G. Nausėda: planai keisti jūrines sienas gali būti platesnio masto Rusijos veiksmų dalis 

Pezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Rusijos planai keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija gali būti platesnio masto Rusijos veiksmų prieš NATO dalis.

„Galimas dalykas, kad tai yra platesnio masto Rusijos veiksmų prieš NATO dalis ir tokios žinios mus tikrai suneramino ir net nepatvirtinta informacija taip pat yra informacija“, – žurnalistams Ignalinoje trečiadienį sakė šalies vadovas.

„Pirmiausia, įsitikinkime, apie kokio lygio dokumentą čia kalbame, informacija nepatvirtinta, kol kas ji pusiau gandų lygio“, – pažymėjo jis.

G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad Lietuva 1997 metais su Rusija yra pasirašiusi sutartį dėl valstybės sienos, kuri įsigaliojo 2003 metais ir „bet koks sutarties sąlygų keitimas būtų vienašališkas tarptautinės sutarties laužymas“.

„Štai, kodėl Lietuvos atstovas NATO Deividas Matulionis šįryt neformaliame ambasadorių susitikime išreiškė mūsų susirūpinimą ir pateikė jį kitiems sąjungininkams. Kiek žinau, formalus posėdis įvyks popietę, tokia mūsų reakcija“, – kalbėjo šalies vadovas.

Pasak jo, planas keisti jūrines sienas rodo Rusijos pastangas toliau eskaluoti situaciją, todėl Lietuva turi būti budri ir „duoti labai griežtą atkirtį tokiems mėginimams“.

„Tai yra grubus, akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas – ne tik denonsuoti (sutartį – BNS), bet net kalbėti arba skleisti panašaus pobūdžio informaciją. Manau, tokiu būdu norima tiesiog išprovokuoti kažkokiems veiksmams, bet aš manau, Lietuva visada elgiasi santūriai, stengiasi išvengti karštakošiškų pareiškimų ir sprendimų. Taip elgsimės ir toliau“, – sakė G. Nausėda.

Anot „The Moscow Times“, Rusijai priėmus pokyčius, tokiu būdu būtų pakeistos taškų, nustatančių bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Rusijos Federacijos teritorinės jūros plotis, padėtis, taip pat gretimos zonos prie kranto ir salų geografinės koordinatės.

Pasienyje su Suomija Rusijos vyriausybė ketina pakoreguoti koordinates Yahi, Sommers, Holland, Rodscher, Maly Tyuters, Vigrund salų rajone, taip pat prie Narvos upės šiaurinio įplaukos kyšulio. Pasienyje su Lietuva bus peržiūrėta Kuršių nerijos zona, Tarano kyšulio, kyšulio į pietus nuo Tarano kyšulio, taip pat Baltijos nerijos rajonai.

Prognozuojama, kad toks žingsnis padidins įtampą stabilumu nepasižyminčiame Kaukazo regione.

Spalį tūkstančiai žmonių daugiausiai musulmoniškoje Ingušijoje protestavo prieš jos ilgamečio lyderio sprendimą palaikyti Kremliaus remiamą susitarimą dėl sienos su Čečėnija.

Aktyvistai ir dvasininkai kaltina Junusą-Beką Jevkurovą atiduodant didelius teritorijos ruožus kaimyninei Čečėnijai ir ragina jį atsistatydinti.

Ingušijos teismas spalį nutarė, kad sutartis prieštarauja konstitucijai, o protestuotojai pareikalavo organizuoti šiuo klausimu referendumą.

Ketvirtadienį skelbdamas savo nutartį Sankt Peterburge įsikūręs Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog sandoris atitinka šalies įstatymus ir neįžvelgė būtinybės rengti plebiscitą.

„Ingušijoje nebūtina rengti referendumo norint nustatyti sienas su kaimynine respublika“, – pažymėjo teismo pirmininkas Valerijus Zorkinas.

Tokį sprendimą sveikino Maskvos palaikomas Čečėnijos autoritarinis vadovas Ramzanas Kadyrovas. Jis pareiškė esąs „dėkingas“ teisėjams, kad klausimas buvo „išspręstas“.

Tuo metu žemės sutarties kritikai liko nusivylę.

„Tikėjomės stebuklo, – naujienų agentūrai AFP sakė Barachas Čemurzijevas. – Norėjome, kad mums būtų leista surengti referendumą.“

Jis pridūrė kol kas nežinąs, ar bus organizuojama daugiau protesto akcijų, nes susitarimo kritikams iš pradžių reikia „apsvarstyti“ tolesnius veiksmus.

Čečėnų ir ingušų tautos yra etniniu požiūriu artimos, tačiau abiejose respublikose vis dar tvyro įtampa dėl sienos, kuri buvo savavališkai nustatyta pirmosiomis Sovietų Sąjungos gyvavimo dienomis.

Opozicijos veikėjai teigia, kad vėliausia nutartis demonstruoja, jog valdant šalį neatsižvelgiama į paprastų gyventojų norus.

Aršus Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas socialiniame tinkle „Twitter“ pavadino šį teismo sprendimą įrodymu, jog regionų lyderiai gali keisti sienas „kaip panorėję, visiškai ignoruodami bet kokius įstatymus, nuomones ir žmonių nuotaikas“.

Rusijos Šiaurės Kaukazo regionas susiduria su daugybe problemų, tokių kaip rusenantis islamistų maištas, didelis skurdas ir klestinti korupcija.

Po SSRS žlugimo 1991 metais Rusijos pajėgos du kartus kariavo su Čečėnijos separatistais.