Didžiausią taršą šiltnamio dujomis Lietuvoje kelia transportas: per pastaruosius 15 metų sektoriaus išlakos augo net 49 proc. (užpernai – 3,5 proc.). Kitas ypač didelę įtaką klimato kaitai darantis sektorius – žemės ūkis – išlaiko stabiliai taršų poveikį atmosferai (2 proc. augimas nuo 2005 m.).

Tuo metu dėl taršos didėjančias sąnaudas patirianti pramonė sukuria mažėjantį ekologinį pėdsaką: ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančio sektoriaus ŠESD išlakos sumažėjo 40 proc., palyginti su 2005-aisiais. Atitinkamai užpernai tarša 2,1 proc. augo tuose sektoriuose, kurie neprekiauja taršos leidimais, sakoma Aplinkos ministerijos pranešime.

„Emisijos auga tuose sektoriuose, kurie vis dar negauna užtektinai ekonominių signalų keistis. Didysis mūsų laukiantis iššūkis, kad aplinkai palankūs sprendimai apsimokėtų“, – konstatuoja aplinkos viceministrė.

Ji tikisi, kad Joe Bideno sugrįžimas prie Paryžiaus susitarimo darbotvarkės suteiks stiprų impulsą ir Lietuvos klimato kaitos politikai. „Amerikos kursas sustiprina ir Europos žaliąjį kursą. Tokia tendencija Europoje ir JAV – tai dar vienas patvirtinimas ir raginimas skubėti tuo pačiu keliu ir Lietuvoje“, – sako aplinkos viceministrė, pridūrusi, kad procesas aktyvus ir Azijoje – dar pernai Kinija irgi paskelbė klimato neutralumo siekį iki 2060-ųjų.

Aplinkos ministerijos duomenimis, 2019 m. daugiausia ŠESD Lietuvoje išmetė transporto (30,9 proc.), energetikos (27,5 proc.), žemės ūkio (20,9 proc.) sektoriai. Kiek mažesnį ekologinį pėdsaką sukūrė pramonės (16,7 proc.), atliekų (4 proc.) sektoriai.

Be transporto sektoriaus, ŠESD kiekis užpernai sparčiausiai didėjo amoniako gamybos (8,8 proc.), cemento gamybos (13 proc.), žemės ūkio dirvožemių (2,6 proc.) sektoriuose, o palyginti daugiau sumažėjo energijos gamybos, gyvulininkystės, atliekų sektoriuose.

Nacionalinę ŠESD išlakų kiekio apskaitos ataskaitą ministerija parengė tą pačią dieną, kai Jungtinės Valstijos grįžo prie tarptautinių klimato kaitos įsipareigojimų.

Viceministrės vertinimu, 2020-ųjų rodikliai gali parodyti, kad pernykščiai metai bus pirmieji šį tūkstantmetį, kai transporto emisijos ne augo, o mažėjo. Vis dėlto Lietuvoje ŠESD skaičiavimai atliekami paliekant vienų metų „langą“ – praėjusių metų rezultatų dar reikės palaukti.

„Verslai, kurie klimato politikos siunčiamus signalus pajus anksčiau ir greičiau reaguos, laimės konkurencinėse lenktynėse į klimatui neutralius ūkio sprendimus“, – sako G. Krušnienė.

Lietuvos žaliasis kursas yra viena pagrindinių šios Vyriausybės misijų. Vyriausybė, kaip primenama ministerijos pranešime, tikisi ŠESD kiekį iki 2030 metų sumažinti 30 proc., palyginti su 2005-aisiais.

A. Toyoda, kurį cituoja Japonijos žiniasklaida, pabrėžė, jog jo šalis šią vasarą būtų likusi be elektros, jei visi šalies keliuose riedantys automobiliai būtų buvę elektriniai, o infrastruktūra eksploatuoti tik elektrines transporto priemones Japonijai kainuotų 14-37 trln. jenų (111-293 mlrd. eurų).

„Ar politikai, aiškindami, kad būtina atsikratyti visų benzinu varomų automobilių, supranta, ką jie kalba?“ – sakė A. Toyoda kasmetinėje Japonijos automobilių gamintojų asociacijos konferencijoje.

Jo žodžiais, pernelyg skubotas benzininių automobilių atsisakymas „sužlugdys dabartinį automobilių gamintojų verslo modelį, sunaikins milijonus darbo vietų“.

„Tokiai šaliai kaip Japonija, kur didžioji dalis elektros energijos pagaminama deginant anglį ar dujas, perėjimas prie elektrinių transporto priemonių aplinkai nepadės. Dabartinėje situacijoje, kuo daugiau elektrinių transporto priemonių pagaminsime, tuo dėl jų eksploatavimo bus blogiau dėl anglies dvideginio emisijos“, – pabrėžė jis.

Be to, anot A. Toyodos, elektromobiliai ne kiekvienam vartotojui gali būti tiek neprieinami, tiek ir nepriimtini.

Šio mėnesio pradžioje Japonijos žiniasklaida skelbė, jog vyriausybė netrukus ketina pranešti apie ketinimus nuo 2035 metų uždrausti naujų benzininių transporto priemonių pasiūlą, bet neribojant hibridinių automobilių pardavimus.

Tačiau jokio oficialaus pranešimo dėl šių planų iki šiol nebuvo, o Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerija pripažino, kad sprendimo kol kas nėra, rašo „The Wall Street Journal“.

Azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis mūsų aplinką labiausiai teršia lengvieji automobiliai ir sunkiosios transporto priemonės bei autobusai. Tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvoje į atmosferą išmetami vis didesni šių dujų kiekiai.

„Akivaizdu, kad miestų sukuriama tarša kelia didelių sveikatos problemų. Siekiant vykdyti tarptautinius įsipareigojimus tiek taršos, tiek kovos su klimato kaita srityse, miestai turi imtis aktyvesnių priemonių. Viena iš jų – išmanesnis, darnus miestų planavimas. Besiplečiančiuose didmiesčiuose nuolat daugėja automobilių, todėl savivaldybės neretai skiria lėšas naujų parkavimo vietų kūrimui miestų centruose, o tai tampa dar viena paskata miestiečiams naudoti nuosavą automobilį. Investicijos į patogų, greitą ir mažai taršų viešąjį transportą, dviračių takus, stovėjimo aikštelių šalia miesto sukūrimą, suderintą su patogiu ir reguliariu pavėžėjimu iki centro – tai tik keli sprendimai, kurie gali padėti padėtį keisti“, – sako aplinkos viceministras M. Norbutas.

2015 m. mūsų šalyje į atmosferą buvo išmesta per 20 mln. tonų šiltnamio dujų – apie 1 proc. daugiau nei 2014 m. Daugiausia – 55 proc. – išmetė energetikos sektorius. Jo pagrindinis teršalų šaltinis buvo transportas (46 proc.) ir žemės ūkis (23 proc.). Palyginti su 2014 m., labiausiai šis kiekis išaugo transporto (daugiau kaip 5 proc.) ir žemės ūkio sektoriuose (3 proc.).Iki 2030 m. Lietuva turi sumažinti išmetamųjų šiltnamio dujų kiekį ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais nedalyvaujančiuose sektoriuose 9 proc. sumažinimo (lyginant su 2005 m. išmestu kiekiu). Nesiimant papildomų taršos mažinimo priemonių neįgyvendins, mūsų šalis šio tikslo gali neįgyvendinti, taip pat neįvykdyti Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų.

Labai svarbu, kad savivaldybės vystytų darnią miestų plėtrą, transporto, dviračių takų infrastruktūrą, kuo skubiau parengtų ir įgyvendintų darnaus judumo planus, įsigytų mažai taršų viešąjį transportą. Nuo aplinkos oro kokybės priklauso žmonių sveikata, ypač – kvėpavimo takų ir vėžiniai susirgimai, todėl oro taršos ir šiltnamio dujų mažinimu, visų pirma, siekiama gyventojams sukurti sveiką aplinką.

Pasitarime susitarta dėl bendradarbiavimo ateityje, kartu su savivaldybėmis įgyvendinant nacionalinius klimato kaitos švelninimo ir oro teršalų mažinimo tikslus.

Kigalyje priimtam susitarimui iš dalies pakeisti Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų HFC emisijos apribojimo pritarė beveik 200 šalių, bet jo įsigaliojimui pakaktų, kad bent 20 valstybių oficialiai ratifikuotų jį.

„Mano šalis neišgyvens, jei nebus skubiai imtasi priemonių emisijai sumažinti kiekvienoje šalyje ir kiekvienoje ūkio šakoje, taip pat ir HFC emisija“, – sakoma šios respublikos prezidentės Hildos Heine (Hildos Heinės) pareiškime, paskelbtame ratifikavus 1987 metų Monrealio protokolo pataisą.

Anksčiau vietoje HFC naudotų chlorfluorangliavandenilių (CFC) buvo atsisakyta pagal 1987 metais pasirašytą Monrealio protokolą, kai mokslininkai nustatė, jog šios medžiagos ardo ozono sluoksnį.

Ozonas, susikaupęs stratosferos viršutiniame lygmenyje, saugo Žemę nuo pavojingų ultravioletinių spindulių.

Tačiau paaiškėjo, kad HFC, nors ir nekenkiantys ozono sluoksniui, kuris dabar pamažu atsikuria, atmosferoje tūkstančius kartų veiksmingiau sulaiko šilumą, palyginus su anglies dvideginiu – pagrindinėmis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

2015 metais pasirašytoje Paryžiaus klimato sutartyje numatoma imtis priemonių, kad pasaulio klimatas iki šio šimtmečio pabaigos atšiltų ne daugiau kaip dviem laipsniais Celsijaus, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.

HFC naudojimas būtų didelė kliūtis, trukdanti pasiekti šį tikslą.

Nors HFC yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kaip ir anglies dvideginis, metanas ir azoto oksidai, jų naudojimas reglamentuojamas ne pagal Paryžiaus sutartį, o pagal Monrealio protokolą.

Europos Sąjunga pirmadienį vakare pasveikino JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) paskelbtą švaresnės energetikos planą kaip „teigiamą žingsnį“ pastangose sumažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

B.Obama pirmadienį paskelbė pirmuosius kada nors JAV jėgainėms nustatytus taršos anglies dvideginiu apribojimus. Jėgainių savininkai buvo įpareigoti iki 2030 metų 32 proc. sumažinti išmetamos anglies dvideginio kiekį lyginant su 2005 metų lygiu.

„Švarios energetikos planas yra teigiamas žingsnis Jungtinių Valstijų konkrečių pastangų sumažinti taršą link“, – sakoma ES klimato veiksmų ir energetikos komisaro Miguelio Ariaso Canete (Migelio Ariaso Kanetės) „Twitter“ žinutėje.

Kitoje žinutėje M.A.Canete rašo, kad ši planas „suteikia tolesnį postūmį“ Jungtinių Tautų viršūnių susitikimui gruodį, kai pasaulio lyderiai susitiks Prancūzijos sostinėje Paryžiuje spręsti dėl taisyklių, kurių tikslas – užtikrinti, kad pasaulio vidutinė temperatūra iki šio šimtmečio pabaigos padidėtų ne daugiau negu dviem laipsniais Celsijaus, lyginant su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.

Trečioje kiek vėliau paskelbtoje žinutėje komisaras pridūrė: „Jeigu bus visiškai įgyvendintas, (šis planas) gali sustiprinti švariąją energetiką ir paspartinti perėjimą prie mažų anglies išmetalų Jungtinėse Valstijose“.

Pernai lapkritį B.Obama nustatė uždavinį Jungtinėms Valstijoms, kurios pagal išmetamo anglies dvideginio kiekį yra antrosios didžiausios teršėjos po Kinijos, iki 2025 metų sumažinti išmetalus 26-28 proc. lyginant su 2005 metų lygiu.

Europos Sąjunga, trečioji didžiausia teršėja, stengėsi būti lydere šioje srityje, o jos šalys pernai spalį susitarė iki 2030 metų sumažinti išmetalus 40 proc., lyginant su 1990 metų lygiu. Šis įpareigojantis uždavinys yra ambicingiausias pasaulyje.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį pareiškė, kad klimato pokyčiai yra vienas iš didžiausių ir aktualiausių mūsų laikų iššūkių, pristatydamas pirmuosius kada nors Amerikoje įvestus suvaržymus jėgainių išmetamiems dujų kiekiams.

„Joks iššūkis nekelia didesnės grėsmės mūsų ateičiai ir ateities kartoms negu klimato pokyčiai, – perspėjo B.Obama. – Esama tokio dalyko kaip pavėlavimas.“

„Tai vienas iš retų atvejų – dėl savo dydžio, dėl savo masto; ir jeigu nepasielgsime teisingai, galime nesugebėti sugrįžti į ankstesnę padėtį, – prezidentas pridūrė kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose. – Galime nesugebėti pakankamai prisitaikyti.“

Stengdamasis bent sulėtinti šį procesą, B.Obama paskelbė, kad jėgainių savininkai privalo iki 2030 metų sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį 32 proc. lyginant su 2005 metų lygiu.

Elektrinių išmetalai sudaro apie 40 proc. viso JAV išmetamo anglies dvideginio, kuris yra labiausiai paplitusios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, skatinančios klimato šiltėjimą.

B.Obama aiškino, kad „šis žingsnis yra svarbiausias, kurį Amerika kada nors atliko kovoje su pasaulinio klimato pokyčiais“.

Prezidento pranešimas tapo startiniu šūviu ištisus mėnesius truksiančioje Baltųjų rūmų ekologinėje kampanijoje, kuri turėtų tapti B.Obamos politinio palikimo sudedamąja dalimi.

Vėliau rugpjūtį B.Obama taps pirmuoju prezidentu, kada nors aplankysiančius Aliaskos Arkties regioną.

„Mūsų tėvynainiai amerikiečiai jau stebėjo, kaip jų bendruomenės niokojamos tirpstančio ledo ir kylančių vandenynų“, – pabrėžė jis.

Rugsėjį, kai B.Obama priims Baltuosiuose rūmuose popiežių Pranciškų, tikimasi, kad jie abu paskelbs įkvepiantį bendrą kreipimąsi imtis veiksmų.

Tuo tarpu gruodį visų valstybių atstovai susirinks Paryžiuje patvirtinti taisyklių, kurios turėtų padėti užtikrinti, jog pasaulio klimatas neatšiltų labiau negu dviem laipsniais Celsijaus lyginant su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.

JAV prezidentas ketina pristatyti švarios energijos planą. Barackas Obama sako, kad tai – didžiausias ir svarbiausias šalies žingsnis kovojant su klimato kaita.

Plane keliamas tikslas per 15 metų beveik trečdaliu sumažinti šiltnamio dujų, kurias išmeta JAV elektrinės, emisijas. Ketinama daugiau orientuotis į vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių šaltinių energiją.

Tačiau tam nepritariantys energetikos industrijos atstovai ketina priešintis planui ir teigia, kad B. Obama yra paskelbęs karą anglies gavybai.