„Pasibaigus šildymo sezonui, atsijungia karštas vanduo geram trečdaliui miesto, kadangi keičiame arti kilometro didžiųjų šilumos trasų“, – BNS sakė savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis.

„Be vandens žmonės bus nuo trijų iki penkių mėnesių. Jeigu viskas gerai seksis, tai pirmiesiems įjungsim po trijų mėnesių ir po truputį bandys jungt, o po penkių mėnesių galės gaut visi“, – teigė jis.

Elektrėnų vadovas pabrėžia, kad nueiti nusiprausti bus galima ir pas gimines bei draugus, kadangi ne visam miestui atjungiamas karštas vanduo, taip pat savivaldybė įrenginėja specialias dušines.

„Ne visas miestas atjungiamas – vis tiek turime giminių, draugų, pažįstamų, tad galima eiti ten. Kitas dalykas – vasarą ir ežere galima, kai kurie savo boilerius statosi ir be viso to mes darome viešą pirtį Laisvalaikio centre – bus dušai ir nemokamai gyventojai galės jais pasinaudoti“, – pasakojo K. Vaitukaitis.

Jis teigia, kad dėl būsimų kasdienio gyvenimo pasikeitimų yra nepatenkintų gyventojų, tačiau yra ir tokių, kurie tai priima „normaliai“.

Pasak K. Vaitukaičio, šilumos trasų keitimo darbai kainuos virš 1 mln. eurų, darbų metu nuo karšto vandens taip pat bus atjungta keletas ugdymo įstaigų, ligoninę – jos pasirūpinusios vandens šildytuvais.

Šilumos trasas, anot mero, būtina pakeisti, nes kai kurioms jau apie 50 metų.

Apie daliai elektrėniškių keliems mėnesiams atjungiamą karštą vandenį pirmadienį pranešė TV3 ir LNK žinios.

Atnaujins ir trasas, ir įrangą

Miesto taryba suderino bendrovės "Klaipėdos energija" 2018–2022 m. investicijų planą ir jo finansavimo šaltinius.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja Violeta Gembutienė informavo, kad šilumos tiekėjas, teikdamas naujų šilumos bazinių kainų projektą, suderintą planą turės parodyti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.

Per penkerius metus įmonė "Klaipėdos energija" į įrangą ir vamzdynus planuoja investuoti 28,31 mln. eurų. Už šias lėšas norima atnaujinti nusidėvėjusią ir morališkai pasenusią šilumos gamyboje naudojamą elektros įrangą, šilumos gamybos valdymo įrenginius.

Investicijos bus skirtos ir vamzdynams atnaujinti. Numatyta pakeisti  įvairaus skersmens tinklų. Klaipėdoje – 28,04 km, o Gargžduose – 2,02 km.

Prognozuojama, kad tai padės šilumos tiekimo nuostolius sumažinti nuo 13,1 iki 12,5 proc. Palyginti su kitais šalies miestais, šilumos nuostoliai trasose Klaipėdoje yra vieni mažiausių.

Teigiama, kad, įgyvendinus bendrovės "Klaipėdos energija" investicijų plane numatytas priemones, taip pat susitrauks šilumos gamybos išlaidos, padidės šilumos perdavimo efektyvumas ir šilumos tiekimo patikimumas vartotojams.

Katilinėse montuos katilus

Miesto taryba taip pat pritarė Finansų ir ekonomikos komiteto siūlymui pratęsti suderinto 2015–2017 m. investicijų plano neįgyvendintų priemonių terminą iki 2022 m.

Taip sudaromos sąlygos, pasinaudojus ES lėšomis, Klaipėdos rajoninėje katilinėje pastatyti biokuro vandens šildymo katilą su kondensaciniu ekonomaizeriu bei Lypkių rajoninėje katilinėje – garo katilą su kondensaciniu ekonomaizeriu.

Įmonės "Klaipėdos energija" generalinis direktorius Antanas Katinas aiškino, kad šių investicijų įgyvendinimas užtruko, nes Lietuvos verslo paramos agentūra tik liepą pakvietė teikti paraiškas finansuoti įrenginių statybą. Jų teikimo pabaiga buvo lapkričio 2 d.

"Paraiškas pateikėme laiku ir laukiame įvertinimo. Tai turi būti padaryta iki sausio", – aiškino vadovas.

Prognozuoti kainos negali

Tarybos nariai domėjosi, kokią įtaką investicijos turės šilumos kainai, teiravosi, ar ji pigs, ar brangs. V.Gembutienė tvirtino, kad tai sunku pasakyti.

Tarybos narė Nina Puteikienė atkreipė dėmesį, kad šis klausimas labai svarbus, nes liečia ne vieną klaipėdiečių grupę, o visus miestiečius. Tad turėtų būti pateikta išlaidų ir naudos analizė.

Pasak tarybos nario Rimanto Taraškevičiaus, kai prie sistemos bus prijungti du biokuro katilai, šilumos kaina stabilizuosis, o atnaujinamos trasos padės sumažinti energijos nuostolius.

Tarybos narys Valdemaras Anužis teigė, kad niekas negali pasakyti, kaip šilumos kaina pasikeis po penkerių metų.

"Nebent tik Palmyra. Pasirinkus tokią investicijų kryptį šilumos kaina, jei nemažės, tai bent neaugs. Tačiau yra būdų, kaip būtų galima gerokai atpiginti šilumą miestiečiams. Reikia plėsti vartotojų skaičių. Norint, kad jų daugėtų, reikėtų nustatyti, jog mieste prioritetas teikiamas centriniam šildymui. Į tai būtina atkreipti dėmesį, rengiant bendrąjį planą. Numatydami tokius prioritetus, galėsime prognozuoti ir šilumos kainą", – pabrėžė politikas.

Nuo praėjusios savaitės kitaip važiuoja 18 maršruto autobusas. Jis priverstas aplenkti dalį Panevėžio gatvės – nevažiuoja iki pat jos pabaigos.

Būtent šioje arterijoje remontuojamos šilumos trasos. Šio maršruto autobusas minėtą vietą apvažiuoja Šviesos ir Dailidžių gatvėmis ir stoja pastarosios ir Panevėžio gatvėje įrengtoje laikinoje stotelėje.

Dėl Tilžės gatvės dalies nuo Jakų žiedinės sankryžos iki geležinkelio pervažos rekonstrukcijos teko koreguoti 21A Turgus–Jakai maršruto autobuso trasą.

Remontui uždarytą arterijos ruožą šiuo numeriu pažymėtas autobusas apvažiuoja Mokyklos gatve ir vadinamuoju Vilniaus plentu.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas pasakojo, kad kelionė dėl apvažiavimo trunka ilgiau. Tam įtakos turi ir susidarančios spūstys. Tad teko pakoreguoti grafikus.

Be to, Tilžės gatvėje buvo dvi stotelės, į kurias dabar neužsukama.