D. Karčinskas šiuo metu eina generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas, T. Krušna vadovauja Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui, S. Minkevičius prieš savaitę baigė Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovo kadenciją ir dirba T. Krušnos vadovaujamame departamente.

„Juos mes turime pateikti Europos Sąjungos Tarybos atrankos komisijai, ji iš šių kandidatų išsirinks vieną“, – Vyriausybės posėdyje sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Premjerui Sauliui Skverneliui pasirodė keista, kad Vyriausybė teikia kandidatus, nors nedalyvauja jų atrankos komisijoje.

„Logikos tikrai nėra“, – teigė ministras pirmininkas, bet projektui neprieštaravo.

Iš viso atrankoje Lietuvoje dalyvavo šeši prokurorai ir vienas teisėjas. Atrankos komisiją sudarė atstovai iš Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir Teisėjų tarybos.

Kuriama Europos prokuratūra kovos su sukčiavimu ir korupcija Europos Sąjungos (ES) paramos srityje bei kitomis nusikalstamomis veikomis. Šiuo metu sukčiavimo ar korupcijos nusikaltimų baudžiamąjį tyrimą gali atlikti tik nacionalinės institucijos.

Planuojama, kad naujoji institucija pradės veiklą 2020-ųjų pabaigoje ir turės būstinę Liuksemburge. Kiekviena ES narė naujai įstaigai turi pateikti po tris kandidatūras: vienas prokuroras dirbs būstinėje Liuksemburge, dar du – bendrijos valstybėse.

Europos prokurorai skiriami maksimaliai šešerių metų kadencijai.

Atrinkti kandidatai skelbiami penktadienį registruotame Vyriausybės nutarimo projekte.

D. Karčinskas šiuo metu eina generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas, T. Krušna vadovauja Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui, S. Minkevičius prieš savaitę baigė Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovo kadenciją ir dirba T. Krušnos vadovaujamame departamente.

Kaip BNS sakė Teisingumo ministerijos atstovas spaudai Audris Kutrevičius, galutinis sprendimą artimiausiu metu priims Vyriausybė.

Iš viso atrankoje dalyvavo šeši prokurorai ir vienas teisėjas.

Kuriama Europos prokuratūra kovos su sukčiavimu ir korupcija ES paramos srityje bei kitomis nusikalstamomis veikomis. Šiuo metu sukčiavimo ar korupcijos nusikaltimų baudžiamąjį tyrimą gali atlikti tik nacionalinės institucijos.

Planuojama, kad naujoji institucija pradės veiklą 2020-ųjų pabaigoje ir turės būstinę Liuksemburge. Kiekviena Europos Sąjungos narė naujai įstaigai turi pateikti po tris kandidatūras: vienas prokuroras dirbs būstinėje Liuksemburge, dar du – Bendrijos valstybėse.

BNS žiniomis, prokurorai į pirmąjį posėdį turėtų rinksis jau 2019-ųjų pabaigoje.

Europos prokurorai skiriami maksimaliai šešerių metų kadencijai. Steigiant prokuratūrą, ES Taryba gali nuspręsti dalį prokurorų skirti trejiems metams. Pati kadencija negali būti pratęsta, tačiau ES Taryba gali nuspręsti pratęsti prokurorų įgaliojimus iki trejų metų.

Politikas prisišnekėjo

Lietuvos rusų sąjungos atstovas V.Titovas gali būti teisiamas dėl Lietuvos partizanų vado A.Ramanausko-Vanago atminimo paniekinimo.

Vakar Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus reikalavimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 313 straipsnio antrąją dalį.

Joje teigiama: "Tas, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu."

Sprendimas pradėti tyrimą priimtas po praėjusį trečiadienį įvykusio incidento Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje svarstant galimybę pagerbti A.Ramanauską-Vanagą atminimo lenta.

Dienraštis jau rašė, kad V.Titovas tądien šią mintį išpeikė teigdamas, kad "tokiems žmonėms, kurie nenorėjo taikos, Klaipėda – ne vieta".

"Ar jūs iš tikrųjų galvojate, kad verta įamžinti šį žmogų, kurio iniciatyva buvo nužudyta apie 8 tūkst. taikių piliečių ir vaikų?" – klausė jis.

V.Titovas, sklaidydamas atsineštus dokumentus, tikino galįs tai įrodyti. Esą A. Ramanauskas-Vanagas asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius.

Ikiteisminio tyrimo metu bus įvertinti ir teiginiai apie Lietuvos partizanų vadą A.Ramanauską-Vanagą, paskelbti praėjusį ketvirtadienį ir paties V.Titovo profilyje socialiniame tinkle "Facebook".

Už melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą mirusiojo atminimui, įstatymai ir numato bausmę.

Lėks iš tarybos?

Į tarybos nario pasisakymus netrukus sureagavo miesto meras Vytautas Grubliauskas. Sekmadienį jis viešai atsiprašė A.Ramanausko-Vanago dukters ir tą patį siūlė padaryti V.Titovui.

Šįkart visos žmogiškojo padorumo ribos peržengtos.

"Nors dar nėra oficialių teisėsaugos vertinimų ir teisininkų išaiškinimų dėl šio piliečio pareiškimų apie partizanų vadą A.Ramanauską-Vanagą, bet, bent jau mano asmeniniu vertinimu, šįkart visos žmogiškojo padorumo ribos peržengtos ir galbūt jau buvo sulaužyta tarybos nario priesaika. Tokį teisinį įvertinimą Lietuvoje, teisinėje valstybėje gali padaryti tik teismas, todėl nedelsiant inicijuosiu apkaltos procedūros pradėjimą, tikėdamasis ir visos tarybos supratimo bei pritarimo. Suprantu, tai rimtas ir teisiškai sudėtingas procesas, tačiau yra vertybinės ribos, kurių peržengti niekam nevalia. Taip pat dar kartą noriu nuoširdžiai atsiprašyti A.Ramanausko-Vanago dukters Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės dėl šios išskirtinės bei akivaizdžiai sąmoningos ir grubios provokacijos", – sekmadienį savo "Facebook" paskyroje teigė V.Grubliauskas.

Miesto vadovo žodžiais, šįkart V.Titovas savo pasisakymais šiurkščiai pažeidė tarybos nario priesaiką.

"Ponas V.Titovas nėra Klaipėdos savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos narys, tai yra politikas, atstovaujantis visiškai kitai partijai. Giliu mano įsitikinimu, yra požymių, liudijančių, kad buvo sulaužyta tarybos nario priesaika. Galima remtis dviem šaltiniais, vienas jų – komitete V.Titovo išsakyta pozicija, kalbant apie partizanų vado įamžinimą. Taip pat jo pareikšta nuomonė socialiniuose tinkluose. Šiandien jau pradėta procedūra, ruošiant teikimą tarybai", – vakar kalbėjo meras.

Inicijuoti procedūrą dėl tarybos nario įgaliojimų netekimo gali ne mažiau kaip trečdalis savivaldybės tarybos narių.

V.Grubliauskas neabejojo, kad surinkti parašus nebus sunku.

"Tai – sąmoninga provokacija"

Gavusi tokį teikimą taryba turi priimti sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti.

Tokia komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų.

Apsvarsčiusi komisijos išvadą taryba gali arba nuspręsti, kad nėra pagrindo inicijuoti tolesnę procedūrą dėl įgaliojimų netekimo, arba ne vėliau kaip per pusę metų turi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą.

Jeigu šis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys sulaužė priesaiką, savivaldybės tarybai dviejų trečdalių visų tarybos narių balsų dauguma priėmus sprendimą tarybos narys netenka savo įgaliojimų.

"Tikiuosi, kad visos procedūros neužtruks, nes tai atvejis, kuris peržengė elementaraus žmogiškumo ir padorumo ribas. Tai yra sąmoninga provokacija ir sąmoningas kiršinimas", – įsitikinęs V.Grubliauskas.

Pasigedo demokratijos

Pats V.Titovas su kaltinimais griežtai nesutiko, esą demokratinėje valstybėje yra leidžiama uždavinėti nepatogius klausimus ir laisvai diskutuoti.

"Negi pas mus draudžiama diskutuoti ir užduoti klausimus? Uždaviau klausimą, nepatiko, ir jau – prokuratūra. Tada mūsų valstybei – galas. Kur mūsų demokratija? Vadinasi, turiu tylėti ir nevykdyti savo tarybos nario pareigos – atstovauti klaipėdiečiams. Gal meras nori įvesti totalitarizmą?" – audrinosi V.Titovas.

Pašnekovo manymu, tarybos nario priesaikos jis nepažeidė.

Tai – jau trečioji jo kadencija.

Iš viso tarybos nario pareigas V.Titovas eina dvyliktus metus.

"Mane išrinko klaipėdiečiai ir tik jie gali nušalinti. Bet ne koks meras. Darau savo darbą, jeigu kažkam nepatinka, nieko nepadarysi", – nukirto V.Titovas.

Jis tikino galįs pagrįsti savo teiginius internete rastais dokumentais ir liudininkų parodymais.

"Man skambino vienas klaipėdietis, kuris gali paliudyti. Prisimena, kaip naktį buvo nužudyta jo šeima. Turiu ir dokumentą – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendį 1957 m. Jame teigiama, kad Pietų Lietuvoje, kur veikė Ramanauskui pavaldžios gaujos, buvo nužudyta apie 8 tūkst. tarybinių piliečių", – savo pozicijos toliau laikėsi V.Titovas.

Pasitiki KGB bylos medžiaga

Tarybos narys tvirtino pasitikintis buvusios sovietų represinės struktūros KGB parengtos bylos medžiaga.

Klaipėdietis V.Titovas jau seniai garsėja kontroversiškais pasisakymais ir siekiu įteisinti antrąją – rusų – kalbą uostamiestyje.

Prieš porą metų politikas visus nustebino tarybos posėdyje pasirodęs su į švarko atlapą įsisegta Georgijaus juostele.

Maža to, V.Titovas buvo viešai išvadinęs Lietuvą fašistine valstybe ir dėl to sulaukė aršios kritikos.

Klaipėda "sužibėjo"

A.Ramanauskaitė-Skokauskienė dar žiemą kreipėsi į miesto merą dėl savo tėvo pagerbimo Klaipėdoje.

Partizano duktė siūlė pakabinti atminimo lentą ant buvusio Klaipėdos pedagoginio instituto (dabartinio Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto) pastato S.Nėries gatvėje.

Čia A.Ramanauskas-Vanagas studijavo 1937–1939 m.

Moteris neslėpė nuostabos dėl verdančių diskusijų, esą dar nė viename mieste jai nėra tekę išgirsti neigiamų atsiliepimų.

Visos šalies savivaldybės mielai sutiko įamžinti jos tėvo atminimą, kai kurios tai padarė savo iniciatyva.

Partizanai buvo pripažinti laisvės kovotojais, ir tai yra visos valstybės pozicija, o ne vieno tarybos nario.

"Komentarų nevadinu ir nelaikau oficialia nuomone, nes kažkokie anonimai drumsti vandenį visada nori prieš valstybę. Partizanai buvo pripažinti laisvės kovotojais, ir tai yra visos valstybės pozicija, o ne vieno tarybos nario", – dienraščiui praėjusią savaitę sakė A.Ramanauskaitė-Skokauskienė.

Lietuvos istorikai ir tarptautiniai ekspertai ne kartą yra viešai teigę, kad nėra objektyvių duomenų apie A.Ramanausko-Vanago dalyvavimą taikių gyventojų žudynėse.

Sovietai kankino ir nužudė

Po Antrojo pasaulinio karo A.Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, o 1949 m. su kitais partizanų vadais pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.

Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko 1944–1953 m. A.Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956-aisiais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.

Šių metų birželio pradžioje A.Ramanausko-Vanago palaikai rasti Vilniuje, Našlaičių kapinėse. Jis bus perlaidotas Antakalnio kapinėse esančiame valstybės vadovų panteone.

Minint A.Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, Seimas 2018-uosius yra paskelbęs A.Ramanausko-Vanago metais.

Iškėlė drausmės bylą

Dar rugpjūčio pabaigoje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vadovui Andriui Balsiui iškėlė drausmės bylą.

Priekaištų policininkas sulaukė dėl to, kad kelis mėnesius nereagavo į gautą informaciją apie Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos skyriaus vadovo Arlando Lavrentjevo galbūt įvykdytus korupcinio pobūdžio nusikaltimus.

Minėtas pareigūnas buvo jau kuris laikas atleistas iš pareigų ir bylinėjosi dėl sugrąžinimo į darbą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas pasisakė, kad daugybė priekaištų šiam pareigūnui buvo nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu Imuniteto skyriaus vadovas A.Balsys, pats atstovavęs Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, norėjo parodyti, kad A.Lavrentjevas nėra vertas būti pareigūnu, ir pareiškė, kad jis yra įvykdęs ir blogesnių nei atleidimo argumentuose nurodyta dalykų.

Nors tuo metu A.Lavrentjevo atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, A.Balsys kalbėjo apie jo iš nusikaltėlio esą imamus kyšius.

Laukia Konstitucinio Teismo

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs, ar pareigūnas teisėtai atleistas iš pareigų, pripažino tik vieną faktą, kad A.Lavrentjevas tikrino duomenų bazėje, kam priklausė du automobiliai, nors tai nebuvo susiję su jo atliekamais tyrimais.

Už tokį nusižengimą, teismo įsitikinimu, pareigūno atleisti nebuvo pagrindo.

Konstatuota, jog tinkama nuobauda – papeikimas, nurodyta pareigūną grąžinti į tarnybą, paliekant jį dirbti skyriaus viršininku.

Šį sprendimą apskundė abi pusės. Byla pasiekė Vyriausiąjį administracinį teismą, o šis kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas išaiškinimo.

Ne vien A.Lavrentjevui, bet ir buvusiam Palangos policijos komisariato viršininkui Alvydui Katkauskui, o gal ir dar daugiau buvusių policininkų aktualu sužinoti, ar galima slapta sekti pareigūnus, kuriuos norima atleisti iš darbo.

Operatyvinis sekimas, pasak įstatymo, galimas tik tiriant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Konstitucinis Teismas turėtų pasisakyti, ar tokie slapto sekimo duomenys gali būti naudojami nagrinėjant drausmines bylas.

Šio sprendimo vis dar laukiama.

Jeigu Aukščiausias administracinis teismas paliks pirmąjį sprendimą A.Lavrentjevo atžvilgiu, jam turės būti sumokėta nemaža pinigų suma – negautas atlyginimas nuo pat atleidimo 2016 m. vasario 1 d.

Apie nusikaltimą pamiršo?

Dabar galima tik svarstyti, kodėl tik po Klaipėdos administracinio teismo sprendimo grąžinti pareigūną į darbą jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pagrindu tam tapo vieno mašinų vagies sugyventinės liudijimas.

Nutverta vagiliaujanti, tyrėjams ji prasitarė, kad jos draugas turi savą policininką, kuriam moka pinigus už informaciją ir taip sužino, kokių veiksmų jo atžvilgiu gali iš policijos laukti.

Iš daugelio merginos papasakotų detalių nustatyta, esą kalbėta apie A.Lavrentjevą.

Dokumentai su šiuo liudijimu kažkodėl kelis mėnesius gulėjo Imuniteto skyriaus darbuotojų stalčiuose.

Tai sužinojęs Klaipėdos apygardos teismo vyriausiasis prokuroras pradėjo Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus viršininko A.Balsio bei vienos tyrėjos atžvilgiu drausmines bylas.

Prokuroras nurodė visą virtinę proceso bei kitokių pažeidimų ir konstatavo, kad Imuniteto pareigūnai, kuriems taikomi išskirtiniai reikalavimai, taip elgtis neturėtų.

A.Balsys apskundė prokuroro nutarimą.

Rugsėjo viduryje gauta žinia, kad šių pareigūnų veiksmus tirs Generalinė prokuratūra, kuri šį nutarimą panaikino, bet S.Minkevičiaus konstatuoti pažeidimai paimti domėn.

Klaipėdos AVPK viršininkas Alfonsas Motuzas teigė, kad tarnybinį patikrinimą dėl A.Balsio veiksmų pavesta atlikti Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos ir vidaus tyrimų skyriui.

Paaiškinimą apie kiekvieną atleistą iš pareigų policijos komisariato vadovą teko rašyti ir A.Motuzui. Kol kas išvadų nepateikta.

Beje, ketvirtadienį antrą kartą ištyrus A.Lavrentjevo reikalą, prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą konstatavus, kad nesurinkta pakankamai jo kaltės įrodymų.

Kada, kiek, kur ir už kokius konkrečius darbus pareigūnui esą galėjo būti mokami pinigai, nustatyti nepavyko.

Įtaria siekį atsikratyti

32 metus policijoje tarnavęs A.Katkauskas atsikratė nepelnytų įtarimų korupciniais veiksmais tik tada, kai Šiaulių pareigūnai nutraukė ikiteisminį tyrimą.

Klaipėdos apygardos prokuratūra nuo šio tyrimo nusišalino, kad vietos prokurorai nebūtų įtarti šališkumu.

Buvęs Palangos policijos viršininkas A.Katkauskas, nors ir nebuvo teisiamas, tačiau atleistas iš pareigų dėl pareigūno vardo pažeminimo.

Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad atleidimas nepagrįstas. Po skundo šį klausimą turi svarstyti Vyriausiasis administracinis teismas.

"Man akivaizdu, kad norima pašalinti visus senuosius pareigūnus, kurie turi savo nuomonę ir nėra palankūs kiekvienam naujam vajui. Daug patogiau dirbti su jaunais, kurie neturi tvirto stuburo ir vykdys kiekvieną nurodymą nemąstydami. Man baisu dėl mūsų policijos. Teisingumas turėtų būti aukščiau visko, tačiau stengiamasi pūsti bylas seniesiems darbuotojams iš niekų. Tikslas yra vienas – metus kaltinimus nelikti kvailio vietoje, nes skandalas jau sukeltas, mano vardas jau sumaišytas su žeme, be to, labai svarbu išsisukti nuo didelių išmokų mokėjimo. Taip elgiamasi ne tik Klaipėdos AVPK, visoje Lietuvoje taip yra. Tokia dabar politika ir jos vykdymo taktika. Yra daugybė pareigūnų, komisariatų vadovų, kurie buvo ištarnavę daugiau nei 25 metus ir panašiu būdu pašalinti iš tarnybos", – žodžių į vatą nevyniojo A.Katkauskas.

Nidiškiui sumokėjo tūkstančius

Tyliai ir be didesnių skandalų 2016 m. pradžioje pasikeitė vadovas ir Neringos policijos komisariate.

Šiame poste neilgai tepabuvusį viršininką taip pat bandyta sukompromituoti ikiteisminiu tyrimu.

Pretekstu tapo vieno šio kurorto vadovų sūnaus šūvis oriniu šautuvu į paukštį.

Pradėta administracinė teisena vaikino atžvilgiu nugulė Neringos policijos Viešosios tvarkos poskyrio viršininko Rimo Milkinto stalčiuje.

Kai apie tai tapo žinoma Imuniteto skyriui, abu komisariato vadovai pakibo ant plauko.

Komisariato vadovas išėjo iš policijos savo noru ir greitai laimėjo konkursą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Dabar jis dirba Vilniuje, gauna pareigūno pensiją ir kur kas didesnę algą nei tarnaudamas policijoje.

Jo pavaldiniui R.Milkintui ši istorija suėdė gerokai daugiau nervų.

Klaipėdos apskrities policijos viršininkas A.Motuzas prisiminė, kad šio pareigūno stalčiuose tikrintojai rado ne vieną užvilkintą administracinę bylą.

Pareigūnas buvo du kartus nušalintas nuo pareigų, bylinėjosi ir galiausiai grįžo į tarnybą, bet jau į kur kas žemesnes pareigas. O netrukus jis išėjo į pensiją.

R.Milkintui Klaipėdos AVPK už kelis nedirbtus mėnesius sumokėjo bemaž 3 tūkst. eurų.

Jautėsi kaip savo ūkyje

Pačiame 2015 m. gale Lietuvos apeliacinis teismas pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi buvusį Rietavo policijos komisariato viršininką Aloyzą Vaičiulį.

30 metų policijoje tarnavusiam pareigūnui skirta 4 518 eurų bauda.

Tų pačių metų balandį Klaipėdos apygardos teismas A.Vaičiulį buvo išteisinęs.

Komisariato viršininko darbeliai išlindo kaip yla iš maišo, kai vienas rietaviškis pasigedo savo motorolerio, kuris beveik metus buvo saugojamas policijos garaže.

Viršininkas įtikino žmogų, kad jis atsisakytų daikto, nes jam būtų reikėję mokėti nemenką sumą už motorolerio saugojimą. Šį motorolerį A.Vaičiulis parsigabeno namo.

Panašiai atsitiko su girtos vairuotojos sulaikytu "Opel Omega". Moteris taip pat buvo įkalbėta atsisakyti transporto priemonės, nors dokumentuose fiksuota, kad ji buvo grąžinta savininkei.

Iš tiesų mašina laikyta komisariato teritorijoje.

Klaipėdos apygardos teismo teisėjai buvo įsitikinę, kad tokie policijos viršininko veiksmai nėra nusikaltimas, tai drausminiai nusižengimai.

Aukštesnės instancijos teismui pasirodė kitaip. Aukščiausiasis Teismas buvusio policijos viršininko skundą atmetė.

Vis dar bylinėjasi

Vis dar neaišku, kuo baigsis buvusio Skuodo rajono policijos viršininko Vidmanto Antanavičiaus byla.

Klaipėdos apygardos teismas jį nuteisė už kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą tarnyba.

Buvusiam pareigūnui buvo skirta 3 766 bauda ir dvejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.

Nepripažinęs savo kaltės V.Antanavičius apskundė nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui ir prašė jį visiškai išteisinti.

Sprendimas šioje byloje vis dar nepaskelbtas.

V.Antanavičius policijoje dirbo nuo 1991 m., o komisariato viršininku tapo 2010-aisiais.

Skuodo policijos viršininkui inkriminuotas 200 litų kyšis, kurį jis esą paėmęs už tai, kad policininkai žiūrėjo tvarkos sporto varžybų metu.

Kiti pareigūno darbai taip pat teisėjų pavadinti piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

Skundėsi persekiojimu

Klaipėdos AVPK nuo pareigų nušalinti arba savo noru spėjo išeiti pusė visų komisariatų vadovų.

A.Motuzas patvirtino, kad Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos ir vidaus tyrimų skyrių pasiekė skundas, kuriame teigiama, jog pareigūnai palieka tarnybą prispausti Imuniteto tarnybos.

"Man taip neatrodo, faktai byloja, kad dūmų be ugnies nebūna. Esama korupcijos apraiškų, teismuose nagrinėjamos bylos. Manau, kad buvusieji sukūrė sąmokslo teorijas. Imuniteto padaliniai sukurti ne šiaip sau. Natūralu, kad jų policininkai bijo. Kitaip ir negali būti, juk jie turi visus sekimo įrankius, kriminalinės žvalgybos galimybes. Bet jeigu norime gyventi skaidriai, kito kelio nėra. Galbūt dėl to nebėra policinio draugiškumo, solidarumo. Aš pats moku baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jei kam nors darysime nuolaidas, grįšime į tą laiką, koks buvo prieš šešerius metus. Būk sąžiningas, doras, nedaryk, ko nereikia, ir bus ramu", – tvirtino A.Motuzas.

Piktina neteisėtumas

Pats A.Balsys nenorėjo komentuoti su jo pavarde siejamų tyrimų bei pareigūnų priekaištų.

Tiesioginio viršininko jis vertinamas kaip labai principingas ir stropus darbuotojas.

Panašiai apie A.Balsį atsiliepė ir buvęs prokuroras, dabar advokato praktika besiverčiantis Marius Navickas. Jis net prisiminė, kad pats rekomendavo šį pareigūną aukštesnėms pareigoms užimti.

M.Navickas gynė A.Lavrentjevą ir A.Katkauską.

"Čia ne vieno pareigūno reikalas. Visoje Lietuvoje vyksta senosios kartos policininkų valymas. Imuniteto veikla nukreipta į vadovus. Žmonės nenori kovos, teismų, todėl daug vadovaujančius postus užimančių pareigūnų išeina savo noru. Imuniteto skyrių vadovai dalyvauja tvirtinant pareigūnus aukštesnėms pareigoms, jų balsas yra labai svarbus, o tai reiškia, kad jie turi begalinę valdžią. Jeigu metus bet kurį žmogų seks, klausysis, kas vyksta darbo kabinete, paties ir šeimos narių telefono pokalbių, ir iš labai nekaltų dalykų galima padaryti nusikaltimą, – piktinosi advokatas. – A.Lavrentjevo ir A.Katkausko atveju buvo elgiamasi taip pat. Viešai pasakyta, kad jie yra kyšininkai, prirašoma tarnybinių pranešimų, pradėta jų visapusiškai klausytis, sekti. Ikiteisminiai tyrimai nepradėti arba nutraukti, bet vis tiek viešai sakoma, kad jie yra blogiukai ir atleisti iš tarnybos. Įstatymas neleidžia taip elgtis. Mano akimis, labai negarbinga policininkams elgtis neteisėtai."

Nuo praėjusios savaitės pabaigos Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus pavaduotoju tapo iki šiol šios prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aurelijus Stanislovaitis.

Jis dažniausiai kuruodavo smurtinių nusikaltimų tyrimus.

"Vyko konkursas, į šias pareigas pretendavo penki prokurorai. Tuo pat metu vyko atranka ir į skyriaus vadovo postą, joje taip pat dalyvavau, buvau vienintelis norintis. Skyriaus vadovo vietai paskirta nauja atranka, – apie karjeros pokyčius kalbėjo A.Stanislovaitis. – Mano kompetencija – prižiūrėti Klaipėdos ir Tauragės prokuratūrų sunkių nusikaltimų tyrimo skyrių veiklą."

Kai kurias jo bylas perims kolegos, kitas nagrinėjant teisme ar tiriant A.Stanislovaitis žadėjo dalyvauti pats.

Prokuroras devynerius metus dirbo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje, penkerius iš jų vadovavo skyriui.

Dar devynerius metus jis dirbo skyriuje, kurio prokurorai kontroliuoja ir koordinuoja labai sunkių nusikaltimų tyrimą.

A.Stanislovaičio žmona Aurika Klaipėdoje vadovauja Probacijos skyriui.

Vytautas Jurkevičius, ilgus metus dirbęs vyriausiojo prokuroro pavaduotoju, dirba Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroru.

Šio skyriaus specializacija – ekonominiai nusikaltimai.

V.Jurkevičius prieš kelerius metus buvo tapęs vienu kandidatų į Lietuvos generalinio prokuroro postą, tiesa, šių pareigų jam neteko užimti.

Velykos virto laidotuvėmis

Nusausintame tvenkinyje vietos žmonės jau buvo radę įvairių radinių. Dugne gulėjo rusiškas motoroleris, po kurio laiko žvejai aptiko automobilio valstybinius numerius.

Kai vasario pradžioje iš dumblo išniro dar ir žmogaus griaučiai, vietiniai gyventojai labai nesistebėjo – esą to buvo galima tikėtis.

Tačiau viena aplinkybė policijos kriminalistams iš karto sukėlė įtarimų. Prie vandenyje slėpto žmogaus kūno buvo pritvirtintas svarmuo.

"Nežinome kodėl, bet kažkas iš policijos pasakė – ieškojome verslininko, o radome jūsiškį", – prisiminė A.Pociaus artimieji.

Ši žinia Klaipėdoje gyvenantiems šio vyro giminaičiams buvo lyg žaibas iš giedro dangaus.

Su Sigito Gaidjurgio gauja sietas A.Pocius buvo dingęs daugybę metų, tad artimieji lyg ir buvo jau užsigydę širdies žaizdas.

Sulyginus giminaičių ir rasto kūno DNR tyrimo duomenis, įsitikinta, kad tvenkinyje tikrai rastas būtent A.Pocius.

Artimieji stebėjosi, kad per tiek metų išsilaikė visos kūno dalys. Net smulkiausi pirštų kaulai buvo išlikę.

"Gal įmetė į vandenį prieš tai įkišę į polietileno maišą?" – svarstė A.Pociaus artimieji.

Gandai apie 6 kūnus

Tai, kad klaipėdiečių mieliau Eketės, nei Laukžemių tvenkiniu vadinamame telkinyje rastas žinomos gaujos narys, pareigūnai slėpė itin kruopščiai.

Nuo vasario 9-osios visuomenė net neįtarė, kad prokurorams ir policijos pareigūnams vėl tenka narplioti S.Gaidjurgio gaujos padarytus nusikaltimus.

Tačiau tarp miestiečių ėmė sklisti neįtikimi gandai – esą šiame tvenkinyje jau aptikti šešių žmonių kūnai.

Šis gandas nustebino Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Simoną Minkevičių.

"Oi ne, tiek daug neradome. Tačiau galiu patvirtinti, kad iš tiesų tvenkinio dugne aptikti žmogaus palaikai. Pavyko nustatyti asmenybę. Šis žmogus buvo laikomas dingęs be žinios. Anuomet buvo pradėtas tyrimas dėl nužudymo, tačiau po kurio laiko nutrauktas. Šiuo metu tyrimas vėl atnaujintas", – situaciją trumpai komentavo S.Minkevičius.

Prieš mirtį – ašaros

Oficialiai A.Pocius mirusiu pripažintas tik 2004-aisiais, nors buvo dingęs jau keletą metų.

"Jam buvo 24-eri, kai dingo. Lyg ir 1998-ieji tuomet buvo. Pamenu tik tiek, kad jį paskutinį kartą matė gruodžio 13-ąją 18 valandą vakaro", – prisiminė kai kurie šeimos nariai.

Pasiturinčiai gyvenę A.Pociaus tėvai ypač pyko dėl to, kad sūnus susidėjo su S.Gaidjurgio gauja.

Nors vaikinui nieko netrūko – jis su tėvais gyveno keturių kambarių bute Herkaus Manto gatvėje, tačiau jaunuolis pasuko lengvų pinigų keliu.

Artimiausi A.Pociaus aplinkos žmonės įsitikinę, kad vaikinas nebūtų ėmęsis žudynių, esą jo vaidmuo gaujoje buvęs tik epizodinis.

"Su mašinomis ten vyko reikalai. Gal vogė, bet nežinome tiksliai. Tačiau ypač didelių pinigų jis niekada neturėjo. Tiesa, mėgo lošti. Anuomet kazino nebuvo, buvo nelegalūs lošimo namai. Kortomis jis daugybę pinigų galėjo būti pralošęs", – prisiminė klaipėdiečiai.

Esą prieš pat dingimą A.Pocius atėjo su ašaromis akyse pas tuo metu dar gyvą buvusį tėvą. Vaikinas prašė paskolinti pinigų.

"Atrodo, 8 tūkstančių prašė. Tik nepamename, ar litų. O gal dolerių?" – prasitarė artimieji.

Tėvas sūnui išrėžė pamokslą ir pasakė, kad pinigus taupė ne tam, kad jis juos iššvaistytų. Patarė sūnui mesti kriminalinę kompaniją, sukurti šeimą ir pažadėjo padėti įsigyti butą.

Po skaudaus pokalbio sūnus išėjo iš tėvų namų su ašaromis akyse. Negavęs pinigų, A.Pocius atsisėdo ant laiptų daugiabučio laiptinėje, apkabino galvą rankomis, atsirėmė į sieną ir pravirko. Dar prasitarė, kad artimieji jo daugiau nepamatys.

Po daugybės metų atradus pražuvėlio kūną, A.Pociaus giminės kėlė vienintelę nužudymo versiją.

"Vadinasi, tai buvo pinigų klausimas. Gal prasilošė? Gal skolingas kažkam buvo? Tie laikai – žiaurūs, skolų niekas nedovanodavo", – liūdnai kalbėjo giminės.

Moterų numylėtinis

Po A.Pociaus dingimo artimieji kurį laiką jo ieškojo kaip tik įmanydami. Mylimojo ieškojo ir šio klaipėdiečio moterys.

Būdamas 24-erių, vaikinas, pasirodo, jau buvo tapęs tikru moterų numylėtiniu. Kone vienu metu atžalų nuo A.Pociaus susilaukė dvi jaunos klaipėdietės.

Vos tik A.Pocius dingo be žinios, trečioji šio klaipėdiečio širdies draugė skubiai išvažiavo į užsienį. Moteris ir šiuo metu tebegyvena vienoje užsienio šalyje.

Tai ji policijai pranešė apie mylimo vyro dingimą, tačiau ką galėjo paliudyti ir kodėl skubiai išvyko iš Lietuvos, artimieji nežino.

Ypač sunkiai sūnaus dingimą išgyveno A.Pociaus mama. Moteris dėl išgyvenimų paniro į sunkią ligą.

Giminės savais kanalais mėgino išsiaiškinti, kas gi nutiko jaunam vyrui. Tačiau jo žūtis taip ir liko neišaiškinta.

Praėjus 5–6 metams po vyro dingimo, jis buvo oficialiai pripažintas mirusiu.

Aiškiaregės pranašystė pildosi

Pranašišku sutapimu galima vadinti tai, kad prieš metus artimuosius ėmė kankinti slogios nuojautos. Vis dažniau šeimos nariai sapnuodavo dingusįjį.

Iškankinti bemiegių naktų artimieji kreipėsi į ekstrasensę. Tai, ką pasakė ši senyva moteris, pasitvirtino tik šį vasarį.

Pažvelgusi į atneštą A.Pociaus nuotrauką, iš karto pastebėjo, kad fotografijoje vyras su plaukais, o iš tiesų jis vaikščiojo trumpai kirpta galva.

"Neieškokite jo. Jau mama ieškojo visą gyvenimą. Pasakė, kad jis guli kanalizacijoje. Sakė, kad aplink nėra medžių. O prie šio tvenkinio tikrai medžių nėra. Jausmas buvo toks, lyg kaulai ieškotų savos vietos", – prisiminė dingusiojo artimiausi žmonės.

Gavę žinią, kad tvenkinyje rastas kūnas, artimieji susidomėjo, kur tiksliai jis aptiktas. Esą jiems buvo pasakyta, kad kūnas rastas tikrai prie betoninės vandens pralaidos.

Po vienu stogu su Damke

Iš praeities išnirus žmogžudystės pėdsakams, artimieji ėmė baimintis dėl savo saugumo.

Esą A.Pocius draugavo su S.Gaidjurgio dešiniąja ranka vadintu bendru.

Tačiau praėjus dviem dešimtmečiams su teisėsauga jokių ryšių neturintys klaipėdiečiai tikino sunkiai atrenkantys kriminalinės gaujos narių hierarchiją.

Esą A.Pociaus tėvų keturių kambarių bute kurį laiką iš tiesų gyveno Artūras Damkus. Artimieji pamena, kaip A.Pocius jį Damke vadindavo, nors kriminaliniame pasaulyje jo pravardė neva buvo Antanas.

Laikraščio "Akistata" publikuotame straipsnių cikle "S.Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu?" minimas vienas epizodas, kuriame vaidmuo tekęs ir A.Pociui.

"1997-ųjų rugpjūčio pabaigoje Artūras Damkus, turintis Antano pravardę, iš Aldo Pociaus sužinojo, kad su juo nori susitikti senas geras A.Pociaus pažįstamas Aidanas Simonavičius, pravarde Čiukčia", – rašoma straipsnyje.

A.Pocius paminėtas epizode, kai tarpininkavo Čiukčios susitikimui su A.Damkumi, kuris apie tai papasakojo S.Gaidjurgiui. Publikacijoje paminėta, kad tiek A.Pocius, tiek A.Damkus nežinojo vieno fakto, kuris buvo žinomas pačiam S.Gaidjurgiui.

Esą A.Simonavičius buvo geras S.Gaidjurgio iniciatyva nužudyto Nauriaus Noreikos draugas. Kvaišalais anuomet prekiavęs N.Noreika 1997-ųjų vasaros pradžioje vienam savo draugų buvo prasitaręs, kad esą rudenį Klaipėdoje bus daug lavonų.

Pranašystė išsipildė, nes ir pats N.Noreika dingo 1997 m. liepos 10-ąją, išvykęs iš namų tamsiai mėlynos spalvos "Audi 80".

Žudė bendrus ir liudininkus

"Akistatoje" aprašomi įvykiai, kuriuose minimas A.Pocius, yra Mindaugo Benzalausko, turėjusio pravardę Benzas, nužudymo priešistorė.

M.Benzalauskas buvo siejamas su "Žardinių" grupuote, o susidorota su juo buvo esą pačio S.Gaidjurgio nurodymu.

Benzas nušautas 1997 m. rugsėjį prie poilsio namų "Žuvėdra". S.Gaidjurgio grupuotės narių teismo procesuose buvo minėta, kad nužudymo griebtasi dėl S.Gaidjurgio nesutarimų su M.Benzalausku.

Šiame nusikaltime dalyvavo ir A.Simonavičius, pravarde Čiukčia, kuris vėliau buvo nušautas ir užkastas S.Gaidjurgio parankinių.

Tai tik vienas faktų, bylojusių apie S.Gaidjurgio panišką norą atsikratyti visais įmanomais liudininkais.

Išgelbėjo atsitiktinumas

A.Pocius esą kartą visiškai atsitiktinai išvengė mirties. Vaikinas turėjo susitikti su tuomečiu kriminalinio pasaulio veikėju Tomu Kybartu, pravarde Pifas.

Šis vyras buvo susprogdintas Danės gatvėje automobilyje "Opel Rekord". Jame kartu su Pifu buvo ir ir kitas bendras.

Esą A.Pocius namiškiams po įvykio pasakęs, kad tai jis turėjo būti šalia, kai sprogo automobilis.

T.Kybartas buvo siejamas su "kubilinių" gauja. Neabejota, kad šių vyrų žūtis galėjo būti konkuruojančios gaujos darbas. Sprogimo būta tokio stipraus, kad vieno žuvusiųjų kūno dalys rinktos po visą įvykio vietą.

Išpirko iš kalėjimo

Skaitydami visas šias mafijos kronikas, A.Pociaus artimieji kėlė versiją, jog ir pačiu A.Pociumi buvo atsikratyta galbūt dėl to, kad jis buvo kokių nors nusikaltimų liudininkas.

A.Pociaus artimieji pamena, kaip vyras pats minėjo apie tai, kad jo paties draugai, siejami su kriminaliniu pasauliu, vienas po kito buvo nužudyti.

Esą A.Pocius, vieną dieną sugrįžęs į tėvų butą, prasitarė, kad nužudytas jo geras draugas, pravarde Romėnas.

Artimieji net nežinojo, kad A.Pocius minėjo Romą Šaltmerį, kuris mirtinai subadytas peiliu 1998 m. rugsėjo 2-ąją.

Netrukus pradingo ir A.Pocius.

A.Pocius esą siekė išlaikyti ypatingus ryšius su jį supusiais kriminaliniais bičiuliais. Artimieji stebėjosi vienu faktu, kurį jis pats jiems pasakojo. Neva jis sugebėjo iš kalėjimo ištraukti du savo bičiulius ir atidavė visas savo santaupas.

Giminaičiai stebėjosi, kad net savo būsto neturėjęs vyras taip stengėsi dėl gaujai priklausiusių bičiulių.

Tiesa, A.Pocių pažinoję jo kiemo draugai taip pat mini jį buvus geros širdies. Tačiau gerai vaikiną pažinoję kiemo draugai ir bendramoksliai, jam dingus, atsitvėrė tylos siena.

Žinoma tik tiek, kad 1998 m. gruodžio 13-osios vakarą A.Pocius išėjo su kažkuo susitikti. Jis paskutinį kartą matytas Herkaus Manto ir Liepų gatvės sankryžoje, kur anuomet veikė telefonų punktas.

Po to jo niekas nebematė. Žinia apie A.Pocių atsirado tik šiemet, kai velionis buvo surastas tvenkinio dugne.

Mokėjo dukart?

Dienraštis "Klaipėda" ne kartą rašė apie uostamiestyje veikiančias moteris, už procentus skolinančias dideles pinigų sumas.

Didžiausia šių skolininkų klaida ta, kad jie neturi arba prarado įrodymus, jog skolą mokėjo. Todėl dabar teigiama, kad skolintojos per teismus išsireikalauja skolos ir palūkanų antrą kartą.

Vienas tokių yra 64-erių A.Tumasonis. 2008 m. jis pasidavė žmonos raginimui pasiskolinti 19 tūkst. litų buto remontui.

Tąkart klaipėdietis nesunkiai susirado nekilnojamojo turto agentūroje nuolat sėdinčią moterį, kurios verslas – skolinti pinigus.

"Kadangi oficialiai palūkanų įforminti skolos sutartyje negalima, buvo parašyta, kad skolinuosi 23 tūkstančius litų. Tūkstantį sumokėjau notarei, pats gavau 19 tūkst. Tuo metu džiaugiausi gavęs pinigų ir neįžvelgiau klastos. Šešerius metus mokėjau po 300 litų per mėnesį, bet nė karto iš skolintojos nepaprašiau parašo apie grąžintus pinigus. Kai iki galutinio atsiskaitymo buvo likę visai nedaug, prasidėjo teismai, iš manęs priteisė grąžinti visą pasiskolintą sumą ir delspinigius", – pasakojo A.Tumasonis.

Galiausiai vyrui nepavyko įrodyti, kad išmokėjo didžiąją skolos dalį, jis buvo priverstas grąžinti visą pasiskolintą sumą ir priskaičiuotus delspinigius.

Būdamas dirbantis pensininkas A.Tumasonis nuo praėjusių metų rudens iki šių metų lapkričio į antstolio sąskaitą pervedė daugiau nei trečdalį priteistos sumos.

Nepaisant to, butas buvo parduotas varžytinėse, o lapkričio 20 dieną vyras sulaukė oficialaus raginimo iki mėnesio galo išsikelti.

Jei jis to nepadarysiąs pats, būsianti pradėta priverstinio iškeldinimo procedūra.

Pasitikėjo Seimo nariu

"Klaipėdoje" skaičiau apie panašaus likimo moteris ir supratau, kad esu vienas iš daugybės į panašias pinkles patekusių žmonių. Nusprendžiau kreiptis į Seimo narį Naglį Puteikį. Kas gali būti aukščiau už įstatymo leidžiamąją valdžią? Juo labiau kad tai mūsiškis žmogus", – A.Tumasonis aiškino, kodėl kreipėsi į Seimo narį.

Šiemet paskutinę vasario dieną N.Puteikis kreipėsi į Lietuvos šalies generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, išdėstė jam ne tik A.Tumasonio, bet ir kitos panašiai iš pinigų skolinimo lobstančios klaipėdietės pensininkės nuskriaustų žmonių istorijas.

Manydamas, kad viešasis interesas reikalauja nuodugniai ir sąžiningai ištirti visus galimo lupikavimo atvejus, Seimo narys tikėjosi, kad taip bus išsklaidytos abejonės dėl teisėsaugos neveiklumo ir užkardyta tokia veikla.

Todėl generalinio prokuroro paprašyta pradėti ikiteisminį tyrimą prieš A.Tumasonio nurodytą skolintoją dėl galimo jos sukčiavimo.

Prašyta išsiaiškinti, ar ši moteris nėra sudariusi daugiau paskolos sutarčių ir teismuose prisiteisusi skolų, o jei tokių būta, įvertinti jų teisėtumą.

Prašyta įvertinti prokuratūros ir tyrimą dėl kitos klaipėdietės skolintojos veiklos, priimtų sprendimų pagrįstumą.

Seimo narys prašė šiuos tyrimus pavesti atlikti Generalinės prokuratūros prokurorams, nes būta prielaidų, kad lupikautojos turi rėmėjų teisininkų bendruomenėje.

Tyrė ir Mokesčių inspekcija

Netrukus N.Puteikis buvo informuotas, kad jo laiškas persiųstas Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Reikalai šiek tiek pajudėjo. Miesto vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius nurodė panaikinti savo pavaldinės, tyrusios pensinio amžiaus pinigų skolintojos veiklą, sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Dar viena prokurorė kelis mėnesius aiškinosi, kiek teisėta pagyvenusios moters veikla skolinant pinigus ir gaunant iš to pajamas.

Visi anksčiau įvairių instancijų narplioti atvejai iki pačios aukščiausios instancijos teismų sulaukė lupikautojai palankių sprendimų.

Šį kartą tirti anksčiau nesiaiškinti šios moters skolinimo faktai bei narpliotos visos naujai paaiškėjusios aplinkybės.

Rudenį prokurorė dar kartą nusprendė, kad pinigus skolinusi pensininkė veikė teisėtai.

Ir šį kartą konstatuota, jog šios moters uolumas skolinant dešimtis ir šimtus tūkstančių litų bei išlupant skolą su didžiulėmis palūkanomis per teismus nebegali būti vertinama kaip neteisėta ūkinė veikla, juolab kad suėjo senaties terminas.

Besiskundusios moterys buvo pas mane atėjusios į priėmimą. Aš jomis patikėjau, bet ar patikėtų teismai?

"Besiskundusios moterys buvo pas mane atėjusios į priėmimą. Aš jomis patikėjau, bet ar patikėtų teismai? Juk ten žiūrima tik įrodymų. Kodėl toji skolintoja neturėtų laimėti? Juk yra paskolos sutartis arba vekselis. Didelis sutarčių skaičius fiksuotas bene 2007–2008 m., vėliau būdavo po vieną ar dvi paskolas per metus, tiesa, sumos buvo tikrai nemenkos. Kaltinimui neteisėta ūkine veikla jau suėjo senaties terminas", – paaiškino vyriausiasis prokuroras.

Mokesčių inspekcija tyrė šios pensininkės finansinius reikalus.

Oficialiai deklaruota, kad ši klaipėdietė skolino už brangiai parduotą nekilnojamąjį turtą gautus pinigus.

Tad Mokesčių inspekcijai nepavyko aptikti, kad skolinami pinigai būtų gauti neteisėtu būdu. Nors šiokį tokį gyventojų pajamų mokestį pensininkė buvo priversta sumokėti.

Pripažino nukentėjusiuoju

Dėl A.Tumasonio kreditorės S.Minkevičius taip pat panaikino prokurorės nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Toks tyrimas buvo pradėtas, jį atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

A.Tumasonis šiame tyrime pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs materialinę žalą.

Skolintoja įtarimų nesulaukė, bet ji buvo apklausta kaip specialioji liudytoja, o tai reiškia, kad bet kurią dieną jos statusas gali pasikeisti.

Tyrimą kontroliuojanti ir koordinuojanti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė neatskleidė, kaip sekasi FNTT pareigūnams.

Yra žinoma, kad kitoms tarnyboms pavyko nustatyti, jog ši moteris per kelerius metus teisme bylinėjosi su dar septyniais asmenimis, kuriems skolino pinigus.

Ši aplinkybė galėtų patvirtinti įtarimus moterį besiverčiant neteisėta ūkine veikla, tačiau ikiteisminio tyrimo duomenys neatskleidžiami.

Prokurorė D.Mackevičienė teigė, jog tyrimas įpusėjo ir ji esanti nusiteikusi iki metų pabaigos apsispręsti dėl jo likimo.

Galimybės yra tik dvi: arba tyrimas bus nutrauktas, arba kreditorei bus pateikti įtarimai.

Jeigu pareigūnai įsitikintų, jog moteris pelnosi skolindama pinigus ar net kėsinosi į jų turtą ir darė tai neturėdama tam reikalingo leidimo, nemokėjo valstybei mokesčių, A.Tumasonio skola gerokai sumažėtų, nes jam nebereikėtų grąžinti priskaičiuotų palūkanų.

Teisininkas: yra vilties

Jeigu paaiškėtų, kad A.Tumasoniui pinigų paskolinusi moteris lupikavo, tai taptų pretekstu atnaujinti anksčiau šio vyro pralaimėtas bylas. Mat iš neteisėtos veiklos niekas negali gauti pajamų.

Dabar teisinių dalykų neišmanančiam žmogui padeda teisininkas Arvydas Ektis.

Teisininkas neslepia, kad kliento padėtis yra labai komplikuota, bet ne beviltiška.

Faktiškai žmogus jau yra praradęs vienintelį šeimos būstą, kuriame gyvena ne tik jis su žmona, bet ir jų dukra su mažamečiu vaiku.

Teisininko prašymu Klaipėdos miesto teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė, kad naujasis A.Tumasonio buto savininkas negali parduoti šio turto.

Viešajame registre yra draudžiantis tai daryti įrašas.

Be to, A.Ektis kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti turto pardavimo iš varžytinių aktą.

Parengtas ieškinys prieš valstybę dėl vienos teismo nutarties, kuria buvo leidžiama vykdyti varžytines, neatsižvelgiant, kad nebuvo atliktas turto vertinimas.

Kol teismo sprendimas dėl iškeldinimo nėra įsiteisėjęs, į tokius raginimus neverta reaguoti.

"Dabartinis įstatymas leidžia 2 030 eurų skolą išieškoti parduodant paskutinę žmogaus gyvenamąją vietą. Prašysime Klaipėdos miesto apylinkės teismą kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar esant tokiai nedidelei sumai galima parduoti paskutinį šeimos būstą, ar ši nuostata neprieštarauja teisinės valstybės principui, ar tai nėra teisės į nuosavybę pažeidimas. Mūsų įsitikinimu, tai yra pernelyg žema riba, tokiu atveju atveriama galimybė veikti visokiems spekuliantams, kurie tik ir tyko pasipelnyti. Turėtų būti vertinamas ir skolos atidavimo greitis, – aiškino teisininkas. – O ir tas raštas, kuriuo žmogus raginamas išsikelti, yra savavališkas. Niekas, išskyrus teismą, neturi teisės spręsti iškeldinimo klausimą. Kol teismo sprendimas dėl iškeldinimo nėra įsiteisėjęs, į tokius raginimus neverta reaguoti."

Ar uostamiesčio teismas ryšis kreiptis į Konstitucinį Teismą, parodys laikas. Tai priklausys nuo bylą nagrinėjančio teisėjo požiūrio.

A.Ektis gynė ne vieno nuo lupikautojų nukentėjusio asmens interesus.

Į teisininkus žmonės ryžtasi kreiptis tik tada, kai pralaimi visų instancijų teismuose.

Ši ir kitos panašios istorijos byloja, kad kiekvienas, kas ryžtasi skolintis pinigų iš privačių asmenų, turi apsiginkluoti įrodymais, jog skolą grąžino.

Paslaptinga ir uždara – tokie epitetai iki šiol dažnai siejami su prokuratūra. Tačiau šie mitai bus paneigti kovo 30 dieną.

Tądien Klaipėdos apygardos prokuratūra pirmą kartą duris atvers visuomenei – visi norintys galės ne tik pasivaikščioti po pastatą, bet ir bus supažindinti su prokuratūros struktūra, istorija, prokuroro darbu.

"Kovo 30 diena – prokuratūros diena. Prieš 26 metus šią dieną šalies prokurorai susirinko į Vilnių, Prokuratūros kolegijos salę, ir viešai pareiškė savo ištikimybę Lietuvos įstatymams. Taip buvo atsakyta į SSRS mėginimą klasta ir smurtu susigrąžinti Lietuvos prokurorų paklusnumą bei priklausomybę Maskvai. Tad simboliškai šią dieną kviečiame visus, norinčius susipažinti su prokuratūros sistema, prokuroro darbu. Dažnas nežino arba žino labai nedaug apie tai, ką prokuroras veikia, už ką yra atsakingas, tad pažadame, kad po ekskursijos tikrai žinosite daugiau. Labai palaikau prokuroro Sauliaus Galmino idėją, visus norinčius užsukti pas mus į svečius. Pats pažadu pakviesti ir į savo kabinetą", – žadėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius.

Ekskursijos dalyviai bus supažindinti su prokuratūros sistema – jiems bus papasakota, kokie padaliniai sudaro prokuratūrą, kas įeina į Klaipėdos apygardos prokuratūros sudėtį ir kuo skiriasi skirtinguose prokuratūros padalinių dirbančių prokurorų darbas.

Specialiai atvirų durų dienai surengtoje ekspozicijoje Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vytautas Jurkevičius atskleis prokuroro darbo kaitą, bus galima pamatyti, kokiomis darbo priemonėmis anksčiau dirbo prokuroras ir kaip atrodo byla.

Prokuroras Saulius Galminas visus susirinkusius supažindins su prokuroro darbo kasdienybe, neformaliąja veikla.

Kovo 30 dieną prokuratūroje rengiamos net dvi ekskursijos. Pirmoji visus norinčius pakvies 13.30 val., o antroji – 15.30 val.

Kadangi ekskursijų dalyvių skaičius ribotas, visi norintieji kviečiami registruotis iš anksto telefonu 8 698 79 031 arba el. paštu igne.rotautaite@prokuraturos.lt

Šią savaitę darbą uostamiestyje pradėjo atrankos konkursą laimėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius.

Turi nebaigtų darbų Vilniuje

Iki šiol Generalinėje prokuratūroje Baudžiamojo persekiojimo departamente dirbęs S.Minkevičius teigė norėjęs permainų ir į Klaipėdą atvažiavęs geros nuotaikos.

Neseniai jis buvo susitikęs su Giedriumi Danėliumi, kuris vadovavo Klaipėdos miesto apylinkės bei Klaipėdos apygardos prokuratūroms, ir iš jo išgirdęs tik pačius geriausius atsiliepimus apie uostamiestyje dirbančius kolegas.

S.Minkevičius pasakojo Generalinėje prokuratūroje turįs pabaigti vieną bylą, tačiau šis darbas neužtruks, tad veiklai Klaipėdoje netrukdys. Ūkio banko bei keturių kredito unijų bylų tyrimą kuravęs prokuroras jas perdavė savo kolegoms.

Tyrėjai – lyg bitės

Naujasis prokuratūros vadas neatmetė galimybės, kad dirbdamas Klaipėdoje ir pats imsis kai kurių bylų, mat daugelį administravimo bei ūkio dalykų yra perėmę sostinėje dirbantys prokuratūros darbuotojai.

"Prokuroras turi būti ikiteisminio tyrimo vėliava ir lyderis. Tyrėjai yra tik bitės, nešančios medų", – savo poziciją išsakė S.Minkevičius.

Naujasis prokuratūros vadovas ketina ypatingą dėmesį skirti ekonominiams nusikaltimams, kurie atneša daug žalos ne tik mūsų šalies, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių ekonomikai.

Kol kas ypatingų permainų kolegoms S.Minkevičius nežada, nebent pasistengti peržiūrėti darbo krūvius.

Tyrė itin sunkias bylas

Iš Vilniaus kilęs prokuroras yra baigęs S.Nėries vidurinę mokyklą, išsituokęs, turi suaugusį sūnų. Prokuratūros vadovas neslėpė, kad savaitgalius ketina leisti gimtajame mieste, Vakarų Lietuvoje jam artimesnis pamarys nei pajūris.

S.Minkevičius prokuroru dirba 17 metų. Po studijų Vilniaus universitete jis buvo priimtas dirbti į Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrą.

2000-aisiais jis buvo perkeltas į Generalinę prokuratūrą, kur tyrė itin sunkius smurtinius nusikaltimus, prekybą narkotikais, ekonominius nusikaltimus bei kitas sudėtingas bylas.

2006 ir 2008 metais S.Minkevičius buvo skiriamas nacionaliniu korespondentu Eurojuste terorizmo klausimais.

Dirbo ir Afganistane

Nuo 2009 m. liepos iki 2011 m. lapkričio – nacionalinio eksperto statusu jis buvo deleguotas į Europos Sąjungos policijos misiją Afganistane.

Ne kartą prokuratūros vadovų skatintas už pavyzdingą tarnybą, S.Minkevičius taip pat buvo apdovanotas ir Europos Sąjungos Bendrojo saugumo ir gynybos politikos pareigūno medaliu, yra gavęs Lietuvos kariuomenės vado, Lietuvos karo policijos vado, Goro provincijos policijos vadovų padėkas.

Po misijos Afganistane S.Minkevičius buvo paskirtas dirbti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroru. 2013 m. spalį jam suteiktas vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas.