Atvežė ir išmetė
Istorija užfiksuota prie Nidos 56 namo. Vienas iš šio namo gyventojų remontuoja savo butą.
Statybinį laužą žmonės sukrovė į specialius maišus, juos užrišo, kad šiukšlės nebyrėtų, ir sudėjo į krūvelę prie namo.
„Žmogus ruošėsi išsivežti. Tvarkingai sudėta buvo“, – spėjo Sulupės gatvės seniūnaitis Saulius Liekis.
Tačiau staiga prie šiukšlių krūvos stabtelėjo automobilis BMW.
Vidury dienos iš mašinos išlipęs vyras išsitraukė iš bagažinės seną klozetą, jo bakelį ir švystelėjo į krūvą.
Negana to, veikėjas dar atsivežė ir dvejas senas duris ir užkrovė ant visos atliekų krūvos.
Senų unitazų perteklius
Pasirodo, kad visą veiksmą stebėjo pilietiškas gyventojas ir apie niekdarį pranešė socialiniame tinkle.
„Nidos 56 namo gyventojai primygtinai prašo sidabrinio universalo „BMW“ savininko, valst. nr „HH* ***“, patraukti savo šiukšles (klozetas ir durys), kurias palikote prie mūsų namo. Šiukšlių palikimo faktas užfiksuotas balandžio 4 dieną apie 15.30 val. Bauda iki 600 eurų. Lauksime“, – feisbuke parašė gyventojas.
„Matyt, kažkas pagalvojo, kad ir jo šiukšles išveš. Bet juk reikėjo krauti, vežti, nešti kažkam po langais. Nesuvokiama“, – stebėjosi S. Liekis.
Lietuviai turi keistą įprotį atsikratyti senais klozetais, kurių Klaipėdoje tikrai nestinga. Analogiška istorija nutiko Sportininkų gatvės rajone. Ten žmonės taip pat sudėjo po remonto likusias atliekas išvežimui.
Per naktį šalia atliekų maišų atsirado klozetas.
Rajonas švarėja, bet dar trūksta sąmoningumo.
Į krūvą – ir batonas
Žvejybos uosto rajono seniūnaitis S. Liekis gyrė teršėją sekusį budrų gyventoją ir tikino, kad lietuvių sąmonė keičiasi, nors ir labai nesparčiai.
„Rajonas švarėja, bet dar trūksta sąmoningumo. Anksčiau kiekviename patvoryje buvo pilna primėtyta padangų, dabar jau to nėra. Penkias padangas per metus nemokamai priima. Kelios aikštelės Klaipėdoje yra, nejaugi taip sunku išvežti?“ – svarstė S. Liekis.
Remontą darę gyventojai nedelsdami tvarkingai išvežė savo šiukšles.
Tačiau BMW vairuotojo atvilktos durys ir klozetas liko. Kodėl jie turėtų išgabenti teršėjo paliktą „turtą“?
Per tą laiką į krūvą praeiviai švystelėjo seną batoną, čia pat ant žolės išmetė tuščių vienkartinių kavos puodelių.
Tai yra prastas pavyzdys, kaip per dieną gražiai sutvarkyta aplinka virsta tikru šiukšlynu.
„Užtenka, kad kas nors vieną daiktą išmestų. Akimirksniu formuojasi šiukšlynas“, – prastus žmonių įpročius apibendrino S. Liekis.
Bauda: remontą daręs gyventojas tvarkingai išvežė savo atliekas, tačiau BMW vairuotojo klozetas vis dar likęs. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Meta ir virykles
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovas Arūnas Liubinavičius patikino, kad iš tiesų net sunku suvokti, iš kur žmonėms kyla tas nenumaldomas potraukis šiukšlinti.
„Jei gyventojas po remonto likusias atliekas tvarkingai sudėjo į maišus, tai yra tai, ko mes ir prašome, – klaipėdietį gyrė A. Liubinavičius. – Yra aikštelės, kuriose galima atiduoti tokias atliekas, tik prašome sudėti taip, kad jos nedulkėtų.“
Čia proto nerasta.
KRATC atstovai jau dešimtmečius stebi besikartojančią tendenciją.
„Jei nors vienas žmogus paliks kažkokį daiktą, tai suveiks kaip magnetas. Aš net nesuprantu, kodėl žmonės taip daro. Pasikeitus atliekų tvarkymo taisyklėms, mes prašome nepalikinėti prie konteinerių nugenėtų medžių šakų. Nes akimirksniu čia susiformuos šiukšlynas. Žmonių psichologija – nesuvokiama. Prie šakų tuojau pat atsiras baldų, viryklių ir kitų rakandų. Didžiosios atliekos pritraukia ir kitus. Čia proto nerasta“, – kalbėjo A. Liubinavičius.
Suseka vaizdo kameros
Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas skaičiavo, kad per mėnesį už šiukšlinimą nubaudžiama apie dešimt pažeidėjų.
„Bet į šį skaičių įeina ir tie gyventojai, kurie savo automobiliais užstato atliekų konteinerius. Dažniausiai pasitaiko atvejų, kad atvežamos šiukšlės automobiliu, o valstybinius numerius užfiksuoja gyventojai arba vaizdo kameros. Dėl Nidos gatvės skundų dar nesulaukėme“, – patikino L. Lapinskas.
Yra buvę atvejų, kai įkliuvo padangas prie garažų masyvų vežę asmenys.
„Sučiupti tokius veikėjus yra sudėtinga. Kartais pavyksta aptikti kokių nors identifikavimo duomenų – čekių, sąskaitų ar adresą, kur nors nurodytą“, – pasakojo L. Lapinskas.
Jis akcentavo, kad šiukšlių nevalia palikti ne tik ant žolės ar pakrūmėje, jas krauti į krūvas draudžiama ir prie konteinerių.
„Pirmą kartą baudžiama puse minimalios baudos, o ji sudaro 30 eurų. Tačiau maksimali bauda gali siekti iki 600 eurų“, – priminė L. Lapinskas.
Vežėjams – registras
Socialiniame tinkle į Žvejybos uosto rajono gyventojų diskusiją įsitraukė ir vienas paslaugų teikėjas.
Vyras pasiūlė išvežti šiukšles už atlygį.
Tačiau vienas gyventojas iš karto paklausė vežėjo, kodėl jo pavardės nematyti Atliekų tvarkytojų valstybės registre?
Žmogui kilo įtarimas – kas po to išsiaiškins, ar vežėjas šiukšles išvežė į sąvartyną, o ne į mišką?
Paslaugą pasiūlęs klaipėdietis aiškino, kad išrašys sąskaitą, jei tik reikės. Tačiau gyventojai vis tiek nerimo, nes būta atvejų, kai vėliau žmonėms teko raudonuoti dėl jų šiukšlių, surastų miške.
Prieš keletą metų uostamiestyje nuskambėjo istorija, kai kažkas po remonto likusias atliekas nuvežė išversti ant pajūrio keliuko valstybės saugomoje teritorijoje.
Tą kartą budrūs gyventojai išsiaiškino, kas galėjo atlikti remontą, – ant pakuočių išliko prekių užsakovo adresas.
Po dienraščio „Klaipėda“ publikacijos šiukšlių krūva iš miško pradingo. Aplinkosaugininkai rado net grėbliu išgrėbtą žolę ir keliuką, toje vietoje nebuvo palikta nė šapelio.
