„Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė pastebi, kad pneumokokas – arba kitaip plaučių uždegimas dažnam gyventojui siejasi su peršalimu ir antibiotiniu gydymu. Vis dėl to pneumokoko bakterija gali būti randama ir visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje, o atsparumas antibiotikams – vis dažnesnis.

Ką svarbu žinoti apie pneumokoką?

Pneumokoką sukelia bakterijos, kurios plinta oro lašeliniu būdu, todėl netgi sveikas žmogus gali ją perduoti kitiems paprasčiausiai kosint, čiaudint ar kalbant.

„Tenka girdėti, kad peršalimas gali tapti plaučių uždegimu. Visgi reikėtų pabrėžti, kad ne pats peršalimas sukelia šią ligą, bet būtent nosiaryklėje suaktyvėjusios pneumokoko bakterijos, kurios nusilpus mūsų organizmui lengviau patenka į plaučius ir sukelia jų uždegimą. Todėl plaučių uždegimo atvejų padaugėja būtent peršalimo sezonų metu, taip pat tam įtakos gali turėti patiriamas didelis stresas, pervargimas ar negydomos viršutinių takų infekcijos“, – apie ligos eigą pasakoja vaistininkė.

Sveikas žmogus gali turėti pneumokoko bakteriją ir ja užkrėsti kitus, o pavojingiausia ši liga yra rizikos grupėms priklausantiems žmonėms:

„Panašiai kaip ir kitos užkrečiamos ligos, taip ir pneumokokas pavojingiausias vyresniems nei 65 metai žmonėms, vaikams iki 5 metų, taip pat sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų, kepenų ir širdies kraujagyslių ligomis bei cukriniu diabetu“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Kaip atpažinti, kad jums plaučių uždegimas?

Viena iš priežasčių, kodėl plaučių uždegimas gali baigtis tragiškai – uždelstas ligos gydymas. Vaistininkė sako, kad vis dar sunkiai atpažįstame pneumokoką ir maišome jį su kitomis peršalimo ligomis:

„Simptomai tikrai panašūs į peršalimą ar COVID-19 virusą t. y. nuovargis, šaltkrėtis, staigus karščiavimas, kosulys, dusulys. Viena iš pagrindinių indikacijų galėtų būti krūtinės ar net nugaros skausmas, apetito netekimas, tachipnėja ir tachikardija“.

Vaistininkė priduria, kad pneumokoko bakterija gali sukelti ne tik plaučių uždegimą, bet ir meningitą, anginą, endokarditą, vidurinės ausies uždegimą.

Naujausios vakcinos – saugo nuo daugiau bakterijų

Kaip apsisaugoti nuo koronaviruso ir gripo jau žino kone visi, tuo tarpu apie pneumokoko infekcijas kalbama kur kas rečiau, pastebi vaistininkė.

„Apsisaugojimo nuo pneumokoko būdai daugumai žinomi tokie kaip dažnas rankų plovimas, aktyvi fizinė veikla, visavertė mityba, imuniteto stiprinimas ir žalingų įpročių atsisakymas. Visgi pneumokokines infekcijas gali sukelti daugiau nei 90 bakterijų, todėl svarbu suprasti, kad pastarieji apsisaugojimo būdai ne visada gali suveikti“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Vaistininkė pasakoja, kad tik retas žino, jog lėtinių kvėpavimo takų ligų, tarp jų ir plaučių uždegimo, geriausiai padės išvengti skiepai. Anot jos, nuo liepos 1 d. „Eurovaistinės“ vaistinėse praplėtus skiepų asortimentą, vaistininkai turi galimybę su žmonėmis pasikalbėti apie pneumokoko infekcijas, jų grėsmes ir apsisaugojimo priemones, tarp kurių – moderniausia vakcina rinkoje, apsauganti netgi nuo 20 dažniausių pneumokoko bakterijų.

Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), sprendimas, leidžiantis nuo kelių ligų pasiskiepyti vieno vizito metu arba laikantis bet kokio pacientui patogaus intervalo, priimtas remiantis Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (angl. Centers for Disease Control and Prevention) gairėmis. Taip siekiama sumažinti papildomų ir perteklinių vizitų gydymo įstaigose skaičių bei palengvinti vakcinacijos procesą gyventojams.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad asmenys, besiskiepijantys nuo COVID-19, to paties vizito metu gali pasiskiepyti ir nuo erkinio encefalito ar nuo kitų ligų (pvz. stabligės/difterijos, meningokokinės infekcijos ir kt.).

Gripo sezonas įprastai prasideda spalio mėnesį, o baigiasi – kitų metų gegužę, todėl nuo gripo skiepytis reikėtų nieko nelaukiant.

Kaip praneša SAM, nepamiršti pasiskiepyti tiek nuo COVID-19, tiek nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos svarbu, nes sergant, pavyzdžiui, ir gripu, ir koronaviruso infekcija ligos forma bei gydymas yra sudėtingesnis, išauga sunkių komplikacijų (infarkto, insulto ir kt.) tikimybė.

Asmenys, vieno vizito metu norintys iš karto pasiskiepyti nuo kelių skirtingų ligų, tai gali padaryti užsiregistravę pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje yra prisirašę.

SAM iliustracija.

Nuo gripo nemokamai pasiskiepyti gali:

• 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys;

• nėščiosios (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu);

• asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo jų amžiaus (taip pat ir vaikai);

• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (taip pat ir odontologai);

• asmenys, gyvenantys socialinės slaugos ir globos įstaigose (taip pat ir vaikų globos įstaigose).

Nuo pneumokokinės infekcijos nemokamai pasiskiepyti gali vaikai nuo 2 iki 18 metų amžiaus, priklausantys šioms rizikos grupėms:

• sergantys bronchų astma (J45-J46), cistine fibroze (E84), bronchektazine liga (J47);

• sergantys cerebriniu paralyžiumi (G80), mioneuraliniu jungčių ir raumenų ligomis (G70-G73);

• turintys įgimtas širdies ydas (Q20-Q25);

• sergantys cukriniu diabetu (E10-E14);

• sergantys navikais (C00-D48);

• sergantys lėtinėmis inkstų ligomis (N04, N18);

• vaikai, kuriems atliekama hemodializė ir peritoninė dializė (Z49.1, Z49.2, N18.5);

• sergantys lėtinėmis kepenų ligomis (K71.3-K71.7, K73-K74, Q44.2);

• esant imunosupresinėms būklėms: turintys imunodeficitą (D80-D84), sergantys reumatinėmis ligomis (M05-M08, M30-M36, M79.0), po kraujodaros kamieninių ląstelių ar žmogaus organų, ar audinių transplantacijos (Z94),esant įgimtai, ar įgytai asplenijai (D73.0, Q89.01);

• vaikai su kochleariniais implantais (Z96.2);

• sergantys ŽIV sukelta liga ar ŽIV infekuoti (B20-B24, Z21).

Taip pat nemokamai pasiskiepyti gali suaugusieji, priklausantys šioms rizikos grupėms:

• sergantys lėtine inkstų liga, kai glomerulų filtracijos greitis <30 ml/min/1,73m2(N18.4-N18.5);

• sergantys nefroziniu sindromu (N04);

• asmenys, kuriems atliekama dializėar peritoninė dializė (Z49.1, Z49.2, N18.5);

• sergantys navikais (C00-C96, D46-D47);

• asmenys po kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos (Z94.8);

• asmenys po parenchiminių organų transplantacijos (Z94);

• sergantys reumatinėmis ligomis (M02-M08, M13, M30-M36, M45, M46);

• sergantys kepenų fibroze ir ciroze (K74);

• asmenys, kuriems nustatytas hiposplenizmas ir įgimta asplenija (D73.0, Q89.01);

• asmenys, kuriems nustatytas cerebrospinalinio skysčio nutekėjimas (G96.0);

• asmenys su kochleariniais implantais (Z96.2);

• sergantys ŽIV sukelta liga ar ŽIV infekuoti (B20-B24, Z21);

• asmenys, kuriems nustatyta jatrogeninė imunosupresija (D89.8);

• asmenys, kuriems nustatytas imunodeficitas su vyraujančiais antikūnų pakitimais (D80), kombinuoti imunodeficitai (D81), imunodeficitai kartu su kitais pagrindiniais sutrikimais (D82), įprastas kintamasis imunodeficitas (D83)arba kiti imunodeficitai (D84);

• pirmo tipo cukriniu diabetu (E10);

• kitu patikslintu cukriniu diabetu (E13);

• antro tipo cukriniu diabetu (E11), jeigu jiems planuojama chirurginė operacija;

• antro tipo cukriniu diabetu (E11), jeigu jie yra vyresni nei 65 metų ir jiems papildomai nustatytas antro tipo cukrinis diabetas su daugybinėmis mikrokraujagyslinėmis ir kitomis patikslintomis nekraujagyslinėmis komplikacijomis (E11.71), antro tipo cukrinis diabetas su inkstų komplikacija (E11.2), antro tipo cukrinis diabetas su kraujotakos komplikacija (E11.5), kardiomiopatija (I42), kardiomiopatija, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur (I43), bent viena iš širdies išeminių ligų (I20-I25), širdies nepakankamumas (I50) arba bent viena iš atitinkamų lėtinių apatinių kvėpavimo takų ligų (J40-J43,J45-J47);

• sergantys kita lėtine obstrukcine plaučių liga(J44);

• sergantys širdies nepakankamumu (I50).

Valstybės lėšomis (nemokamai) nuo pneumokokinės infekcijos pradėti skiepyti vaikai ir suaugę, priklausantys rizikos grupėms nuo 2015 m. gruodžio, todėl tikėtina, kad dar daug žmonių nežino, jog jiems priklauso nemokami skiepai. ULAC duomenimis, 2019 m. Lietuvoje nuo pneumokokinės infekcijos paskiepyta 64,3 proc. daugiau suaugusiųjų ir 46,5 proc. mažiau 2–18 metų vaikų, priklausančių rizikos grupėms, lyginant su 2018 metais. 2019 m. didžioji dalis suaugusiųjų, paskiepytų nuo pneumokokinės infekcijos, sudarė sergantieji onkologinėmis ligomis, o tarp paskiepytų vaikų – sergantieji kvėpavimo takų ligomis.

Pasak ULAC direktoriaus, medicinos mokslų daktaro, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, pneumokokinė infekcija yra viena pagrindinių sergamumo ir mirtingumo priežasčių pasaulyje. Ypač didelė rizika susirgti vaikams iki 2 metų ir vyresniems nei 65 metų asmenims. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl pneumokokinės infekcijos kasmet pasaulyje miršta 1,6 mln. žmonių. Pernai Lietuvoje, ULAC duomenimis, užregistruoti 66 pneumokokinės infekcijos atvejai, 5 asmenys – mirė.

Prof. dr. S. Čaplinskas primena, kad pneumokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kurią sukelia bakterija Streptococcus pneumoniae, kurios aptinkamos viršutiniuose kvėpavimo takuose. Sukėlėjas plinta oro lašeliniu būdu, o  patekęs į žmogaus apatinius kvėpavimo takus, dauginasi ir sukelia kvėpavimo takų uždegimą. Taip pat pneumokokinės infekcijos sukėlėjas dažnai sukelia vidurinės ausies uždegimą, sinusitą ir plaučių uždegimą.

Asmenys, priklausantys rizikos grupei ir pageidaujantys paskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.