Praėjusią savaitę paskirta koalicinė vyriausybė paskelbė šį pranešimą praėjus vos dienai po to, kai pareiškė, kad prie sienos dislokuoja šimtus policijos pareigūnų ir karių.

„Šia vienkartine priemone norėta aiškiai parodyti, kad Slovakija nėra saugus prieglobstis migrantams, ypač kontrabandininkams“, – antradienį žurnalistams sakė vidaus reikalų ministras Matušas Šutajus-Eštokas.

Buvęs užsienio reikalų ministras Miroslavas Wlachovsky (Miroslavas Vlachovskis) socialinėje žiniasklaidoje sukritikavo „grandiozinį spektaklį (...) PR politiką, nukreiptą prieš mases“.

Opozicijos lyderis Michalas Šimečka taip pat peikė vyriausybės veiksmus: „Dabartinis teatras pasienyje tik eikvoja mūsų šalies finansus ir žmogiškuosius išteklius.“

„Realiems sprendimams reikia politinės drąsos ir gebėjimo susitarti Europos Sąjungoje“, – pridūrė jis.

Pastaruoju metu Slovakijoje daugėja migrantų ir prieglobsčio prašytojų, daugiausia atvykstančių iš Serbijos per Vengriją ir vykstančių į turtingesnes Vakarų Europos šalis.

Ministras pirmininkas Robertas Fico (Robertas Ficas) pirmadienį pareiškė, kad šiais metais Slovakija savo teritorijoje aptiko daugiau nei 46 tūkst. dokumentų neturinčių migrantų.

Tačiau M. Šutajus-Eštokas antradienį sakė, kad per vienkartinę akciją migrantų nebuvo sulaikyta.

Anksčiau šį mėnesį Slovakijos kaimynės Austrija, Čekija ir Lenkija pradėjo patikrinimus pasienyje su šia šalimi, siekdamos pažaboti migraciją.

Šiuos patikrinimus jos pratęsė iki lapkričio 2-osios.

Ankstesnė Slovakijos vyriausybė pradėjo patikrinimus prie Vengrijos sienos, reaguodama į minėtų valstybių priimtą priemonę.

Tačiau buvęs ministras pirmininkas Ludovitas Odoras tuo metu taip pat tvirtino, kad „migracijai reikia europinio sprendimo prie išorės sienų“.

R. Fico, žinomas dėl savo prieš migrantus nukreiptos retorikos ir populistinių pažiūrų, perėmė premjero kėdę jo partijai laimėjus praėjusį mėnesį vykusius visuotinius rinkimus.

Kairioji „Smer-SD“ grupė suvienijo jėgas su kraštutinių dešiniųjų prorusiška SNS bei nuo „Smer“ atsiskyrusia partija „Hlas-SD“, kad suformuotų naują koalicinę vyriausybę.

Trečiadienį prisaikdintai vyriausybei vadovausiantis Robertas Fico (Robertas Ficas) sakė esąs pasirengęs nutraukti šalies karinę pagalbą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija.

„Lietuva labai vertina draugiškus santykius su Slovakija ir šalies indėlį į NATO buvimą Baltijos šalyse. Rusijos karas prieš Ukrainą ir jos gebėjimas atkurti karinius pajėgumus vis dar kelia didžiulę grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visoms kaimyninėms šalims, taip pat ES ir NATO, – sakoma I. Šimonytės sveikinime. – Tikiuosi, kad, vieningai veikdami, stiprindami sankcijas agresoriui ir padėdami Ukrainai pasiekti pergalę, mes – demokratinių tautų bendruomenė – sugebėsime atkurti taiką ir stabilumą Europos žemyne.“

I. Šimonytė sako besitikinti, kad Lietuva ir Slovakija bendradarbiaus „toliau stiprindamos ES ir NATO bei demokratines vertybes, kurios yra taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos pagrindas“.

„Mūsų solidarumas ir glaudus bendradarbiavimas kovojant su demokratijoms iškilusiais iššūkiais šiandien yra svarbesni nei kada nors anksčiau“, – sakoma Vyriausybės vadovės sveikinime.

R. Fico parlamentinę daugumą suformavo pasirašęs koalicijos sutartį su kairiąja partija „Hlas“ ir ultranacionalistine prorusiškos krypties Slovakijos nacionaline partija.

R. Fico sugrįžimas gali reikšti dramatišką posūkį šalies užsienio politikoje ir pakenkti trapiai Europos Sąjungos ir NATO vienybei.

Jis nepritaria ES sankcijoms Rusijai, abejoja, ar Ukraina gali išstumti įsiveržusius Rusijos karius ir nori neleisti Ukrainai įstoti į NATO.

Politikas yra siūlęs, kad užuot siuntusios ginklus Kyjivui, ES ir JAV turėtų pasinaudoti savo įtaka ir priversti Rusiją ir Ukrainą sudaryti kompromisinį taikos susitarimą.

R. Fico taip pat yra kartojęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginius, kad Ukrainos valdžia esą yra neonacistinė ir kad nuo jos neva reikia apsaugoti šalies rytuose gyvenančius etninius rusus.

5,5 mln. gyventojų turinti Slovakija nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki šiol buvo ištikima jos rėmėja, dovanojo ginklų ir atvėrė sienas nuo karo bėgantiems pabėgėliams.

Prezidentė Zuzana Čaputova, susitikusi su kadenciją baigiančiu ministru pirmininku Eduardu Hegeriu, kuris anksčiau sekmadienį pranešė apie savo atsistatydinimą, į šias pareigas paskyrė 46 metų L. Odorą.

Tai įvyko po to, kai šią savaitę 5,4 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kuri yra Europos Sąjungos ir NATO narė, politinė krizė dar pagilėjo.

„Paskirsiu laikinąją vyriausybę, kuriai vadovaus Slovakijos nacionalinio banko valdytojo pavaduotojas Ludovitas Odoras“, – sakė ji žurnalistams.

Pasak jos, naujasis ministras pirmininkas bus oficialiai paskirtas kitą savaitę.

L. Odoras vadovaus laikinajai administracijai iki rugsėjo 30 dieną vyksiančių rinkimų ir bus trečiasis Slovakijos vyriausybės vadovas nuo 2020-ųjų rinkimų.

„Natūralu, kad pagrindinis kriterijus buvo kompetencija, tačiau kartu buvo atrinkti tik tie žmonės, kurie nekandidatuos kituose parlamento rinkimuose“, – sakė prezidentė, nenorėdama teikti pirmenybės vienai ar kitai politinei partijai.

Gruodžio mėnesį keturių partijų E. Hegerio koalicinė vyriausybė pralaimėjo balsavimą dėl nepasitikėjimo, bet iki rinkimų turėjo laikinai vadovauti šaliai.

Jis pasitraukė po to, kai ketvirtadienį žemės ūkio ministras Samuelis Vlčanas paskelbė atsistatydinantis po bylos, susijusios su 1,4 mln. eurų subsidija jo įmonei.

Penktadienį užsienio reikalų ministras Rastislavas Kačeras taip pat pareiškė, kad planuoja palikti vyriausybę, tačiau nenurodė, kodėl.

„Paliksiu prezidentei galimybę pabandyti atvesti Slovakiją prie laisvų ir demokratinių rinkimų su laikinąja vyriausybe“, – anksčiau sekmadienį sakė E. Hegeris.

Už ministro pirmininko Eduardo Hegerio vadovaujamos trijų partijų mažumos vyriausybės nušalinimą 150 vietų parlamente balsavo 78 įstatymų leidėjai, nors būtų pakakę 76 balsų „už“.

Dabar prezidentė Zuzana Čaputova turės paskirti naują ministrą pirmininką.

Arba gali būti rengiami pirmalaikiai rinkimai, jei tokiai galimybei pritars parlamento nariai.

Kaip pranešė televizijos kanalas TA3, tai ketvirtadienį pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris.

„Slovakija išsiunčia tris Rusijos diplomatus, - sakė Vyriausybės vadovas. – Jie turi palikti šalį per septynias artimiausias dienas“.

Bratislava taip reagavo į Prahos prašymą, kad NATO ir Europos Sąjungos šalys pademonstruotų solidarumą su Čekija, kuri anksčiau paskelbė nepageidaujamais asmenimis 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų dėl sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime 2014 metais. Čekijos pareigūnai nustatė, kad su šiuo incidentu susijusios Rusijos specialiosios tarnybos.

Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.

Ketvirtadienį Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhánekas žurnalistams pranešė, kad Čekija sumažina Rusijos diplomatų skaičių ambasadoje Prahoje iki Čekijos diplomatų skaičiaus ambasadoje Maskvoje.

„Mes apribojame diplomatų skaičių Rusijos ambasadoje Prahoje, kad jis atitiktų mūsų diplomatų skaičių ambasadoje Maskvoje. Šis sprendimas įsigalioja šiandien. Rusija turi laiko atšaukti savo žmones (iš Čekijos) iki gegužės pabaigos“, - sakė J. Kulhánekas.

Čekijos URM duomenimis, nuo antradienio Rusijos ambasadoje dirba 27 diplomatai ir 67 techninio personalo darbuotojai, o Čekijos ambasadoje – 5 diplomatai ir 19 techninių darbuotojų.

Po šios tragedijos, sukrėtusios nedidelę euro zonos valstybę, vėl pasigirdo raginimų surengti naujų antikorupcijos protestų.

Opozicijos politikai reikalavo, kad atsistatydintų vidaus reikalų ministras ir policijos vadas, esą neapsaugoję J. Kuciako, kuris anksčiau yra kreipęsis į teisėsaugą dėl gautų grasinimų.

27 metų J. Kuciako ir jo bendraamžės sužadėtinės Martinos Kusnirovos kūnai buvo aptikti sekmadienį vakare poros namuose Velka Mačos mieste, esančiame už 65 km į rytus nuo sostinės Bratislavos. Po šios tragedijos šalyje ir užsienyje sunerimta dėl žiniasklaidos laisvės ir korupcijos lygio Slovakijoje.

Žurnalistas dirbo naujienų portale Aktuality.sk, priklausančiame Vokietijos žiniasklaidos milžinei „Axel Springer“ ir Šveicarijos žiniasklaidos grupei „Ringier“.

Kuciakas daugiausiai dėmesio skyrė tyrimams, susijusiems su vengimu mokėti mokesčius ir sukčiavimu. Jis rašė apie verslininkus, susijusius su premjero Roberto Fico (Roberto Fico) valdančiąja kairiąja partija SMER-SD ir kitais politikais.

Naktį iš antradienio į trečiadienį, vidurnaktį, aktuality.sk paskelbė paskutinį, nebaigtą, J. Kuciako straipsnį apie galimas politines sąsajas su italų verslininkais, galbūt turinčiais ryšių su Kalabrijos nusikalstama organizacija „Ndrangheta“, tikriausiai veikiančia rytų Slovakijoje.

„Du žmonės iš vieno vyro, atvykusio į Slovakiją kaip kaltinamasis mafijos byloje Italijoje, aplinkos turi kasdienę prieigą prie šalies premjero“, – rašė J. Kuciakas straipsnyje „Italijos mafija Slovakijoje. Jos goblinai siekia politiką“.

„Italai, palaikantys ryšius su mafija, rado antruosius namus Slovakijoje. Jie ėmėsi verslo, gavo subsidijų, pritraukė ES fondus ir užmezgė santykius su įtakingais žmonėmis politikoje – netgi Slovakijos Respublikos vyriausybės rūmuose, – rašė jis. – Jiems priklausė arba tebepriklauso dešimtys kompanijų. Jų turto vertė yra dešimtys milijonų eurų.“

Slovakijos laikraštis SME J. Kuciako tyrimo detalių paskelbė dar antradienį.

Pastarasis SME straipsnis sukėlė piktą R. Fico reakciją. Kairiojo sparno premjeras kiek anksčiau paskelbė, kad vyriausybė skirs milijono eurų atlygį už informaciją, padėsiančią sučiupti žudikus.

„Neturėdami jokių įrodymų, nesiekite nekaltų žmonių su dviguba žmogžudyste. Tai peržengia visas ribas. Jau nebejuokinga“, – perspėjo R. Fico.

Atsistatydino kultūros ministras

Po slovakų žurnalisto Jano Kuciako ir jo merginos nužudymo apie atsistatydinimą paskelbė Slovakijos kultūros ministras Marekas Madaričius.

Ministro pirmininko  Roberto Fico kairiosios partijos „SMER-Socialdemokratai“ narys M. Madaričius sakė, kad toks buvo jo paties apsisprendimas.

„Būdamas kultūros ministru aš negaliu sutikti su tuo faktu, kad per mano kadenciją nužudytas žurnalistas“, – pareiškė jis trečiadienį.