Per balsavimą nuspręsta 2024-uosius skelbti nebe prezidento A. Smetonos ir jo žmonos Sofijos Smetonienės, kaip buvo ankstesniame projekte, o diplomatų Lozoraičių metais: už tai buvo 94 Seimo nariai, prieš – šeši, susilaikė 20 parlamentarų.

Tokį siūlymą pateikė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vadovė konservatorė Paulė Kuzmickienė. Ji argumentavo tuo, kad A. Smetonos indėlis į valstybės kūrimą paminėtas prieš penkerius metus ir netikslinga tai daryti vėl.

„2019 me­tais mes mi­nė­jo­me Lie­tu­vos Ta­ry­bos pir­mi­nin­ko, vals­ty­bės pre­zi­den­to A. Sme­to­nos me­tus. Bu­vo iš­sa­mi pro­gra­ma, tam ­skir­tas fi­nan­sa­vi­mas, dis­ku­si­jos, renginiai, kuriuose atsiskleidė A. Smetonos atminimas. Ne­tiks­lin­ga kas pen­ke­rius me­tus tą mi­nė­ji­mą or­ga­ni­zuo­ti“, – sakė P. Kuzmickienė.

 Ne­tiks­lin­ga kas pen­ke­rius me­tus tą mi­nė­ji­mą or­ga­ni­zuo­ti.

Taip pat ji teigė, kad atskiro dėmesio nusipelno trijų Lozoraičių šeimos diplomatų – užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio vyresniojo, Lietuvos diplomatinio atstovo Vašingtone Stasio Lozoraičio jaunesniojo bei Lietuvos atstovo prie Šventojo Sosto Kazio Lozoraičio – sukaktys.

Šiemet minimos užsienio reikalų ministro, Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovo S. Lozoraičio vyresniojo 125-osios gimimo metinės, o 2024 metais – S. Lozoraičio jaunesniojo, Lietuvos diplomatinio atstovo Vašingtone, 100-osios gimimo metinės. Kitąmet minimos ir Lietuvos atstovo prie Šventojo Sosto K. Lozoraičio 95-osios gimimo metinės.

Apie A. Smetonos pagerbimą kalbėjęs kitas konservatorius Valdas Rakutis savo ruožtu teigė, kad negalima nuvertinti šio tarpukario prezidento nuopelnų, pasak parlamentaro, jo vadovavimo šaliai laikotarpis yra lietuvių tapatybės dalis.

„Už ką mes tą žmo­gų ger­bia­me? Už tai, kad ši­tas žmo­gus la­bai sun­kio­mis są­ly­go­mis 1917–1920 me­tais iš­ve­dė mū­sų vals­ty­bę į ne­pri­klau­so­my­bę. Taip, jis ne­bu­vo vienas, bu­vo Lie­tu­vos Ta­ry­ba, bu­vo Jonas Ba­sa­na­vi­čius, ku­ris va­do­va­vo va­sa­rio 16-osios po­sė­džiui, bet vi­si ži­no­jo, kas bu­vo tas vai­ri­nin­kas, ku­ris iš­vai­ra­vo per la­bai su­dė­tin­gą lai­ko­tar­pį nuo vi­siš­kai vo­kie­čių kur­tos Lie­tu­vos iki ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės“, – kalbėjo V. Rakutis.

„Mes kar­tais no­ri­me bū­ti la­bai šven­ti ir no­ri­me, kad tie mū­sų is­to­ri­niai žmo­nės bū­tų to­kie kriš­to­li­niai. No­ri­me, kad ge­ne­ro­lai bū­tų nie­ko ne­nu­šo­vę ir dar tu­ri­me vi­so­kių tarpusavyje prieš­ta­rau­jan­čių da­ly­kų. Taip ne­bū­na“, – sakė parlamentaras.

Seimas dar pernai gruodį svarstė nutarimo projektą dėl atmintinų 2024 metų paskelbimo, tačiau parlamentarai susikirto dėl prezidento A. Smetonos, kurio 150-osios gimimo metinės bus minimos, asmenybės. Dalis parlamentarų jį tuomet išvadino diktatoriumi, tuo metu už A. Smetoną kalbėję politikai pabrėžė jo indėlį valstybingumo atkūrimui.

Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys interviu BNS yra pasisakęs, kad A. Smetonos įamžinimas kelia klausimų Seime priėmus vadinamąjį desovietizacijos įstatymą. Juo nustatytas draudimas propaguoti ne tik totalitarinius, bet ir autoritarinius režimus.

2024-uosius taip pat siūloma paskelbti Lietuvos įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą bei Lietuvos dainų šventės metais, pažymint euroatlantinės narystės 20-metį ir Dainų šventės šimtmetį.

Po gaisro jis negyvas rastas namo koridoriuje, nors, kaip daugeliui atrodė, nuo dūmų ir negalėjo uždusti. Tai nutiko prieš 75 metus, sausio 9-ąją.

Paradoksalu, bet kitą dieną savo gimtadienį kažkur Rytų fronte turėjo minėti prisiekęs lietuvių bolševikas A.Sniečkus, kuris šiandien būtų šventęs 116-ąjį savo gimtadienį. Bet retas bolševikas ilgai gyvena. Šiokia tokia paguoda, kad ilgaamžių tarp jų bemaž nepasitaiko.

Tačiau tąkart jam žinia apie A.Smetonos mirtį turėjo būti geriausia dovana gimtadienio proga. O juk tuomet dar ne taip seniai garsiausiam tada emigrantui atvykus į Niujorką, "vienintelį laisvą ir gyvą Baltijos valstybių prezidentą", būtent tai pabrėždamas, sveikino ir Estijos atstovas J.Kaivas. Neilgam gyvas.

Nors prieš gaudamas vizą į JAV A.Smetona ir pasižadėjo, jog šioje šalyje gyvens kaip privatus asmuo, tačiau iki pat mirties Amerikoje jis buvo tituluojamas Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentu arba Lietuvos Respublikos Prezidentu egzilyje.

O tai itin erzino tą patį A.Sniečkų, kuris dar 1943 m. vasarį rašė vienam savo bendrui: "Pastaruoju metu jaučiamas didelis Amerikos reakcinių lietuvių suaktyvėjimas, (...) reikėtų ryžtingiau demaskuoti A.Smetoną kaip vokiečių agentą."

Ir staiga, tarsi pagal pageidavimą, užsidegė medinis namas Klivlande. Nelaimingas atsitikimas? Galbūt. Šis klausimas atviras jau 75 metus. Tačiau kadangi A.Smetonos žūtimi labiausiai buvo suinteresuota Maskva, kaltininkų pavardžių turbūt vertėtų ieškoti NKVD archyvuose.

Prezidentas A.Smetona buvo palaidotas sausio 13 d., dalyvaujant 22 lietuvių kunigams, Klivlando vyskupui ir minioms lietuvių, suvažiavusių iš visų kraštų.