NEATSAKYTAS KLAUSIMAS

Prezidentas A.Smetona taip ir nepabaigė savo veikalo "Lithuania Propria", netgi nespėjo pasiimti rankraščių ir knygų iš užsiliepsnojusio namo Klivlande, kur pastaruosius metus gyveno slegiamas minčių apie tai vienų, tai kitų okupantų trypiamą Lietuvą.

Po gaisro jis negyvas rastas namo koridoriuje, nors, kaip daugeliui atrodė, nuo dūmų ir negalėjo uždusti. Tai nutiko prieš 75 metus, sausio 9-ąją.

Paradoksalu, bet kitą dieną savo gimtadienį kažkur Rytų fronte turėjo minėti prisiekęs lietuvių bolševikas A.Sniečkus, kuris šiandien būtų šventęs 116-ąjį savo gimtadienį. Bet retas bolševikas ilgai gyvena. Šiokia tokia paguoda, kad ilgaamžių tarp jų bemaž nepasitaiko.

Tačiau tąkart jam žinia apie A.Smetonos mirtį turėjo būti geriausia dovana gimtadienio proga. O juk tuomet dar ne taip seniai garsiausiam tada emigrantui atvykus į Niujorką, "vienintelį laisvą ir gyvą Baltijos valstybių prezidentą", būtent tai pabrėždamas, sveikino ir Estijos atstovas J.Kaivas. Neilgam gyvas.

Nors prieš gaudamas vizą į JAV A.Smetona ir pasižadėjo, jog šioje šalyje gyvens kaip privatus asmuo, tačiau iki pat mirties Amerikoje jis buvo tituluojamas Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentu arba Lietuvos Respublikos Prezidentu egzilyje.

O tai itin erzino tą patį A.Sniečkų, kuris dar 1943 m. vasarį rašė vienam savo bendrui: "Pastaruoju metu jaučiamas didelis Amerikos reakcinių lietuvių suaktyvėjimas, (...) reikėtų ryžtingiau demaskuoti A.Smetoną kaip vokiečių agentą."

Ir staiga, tarsi pagal pageidavimą, užsidegė medinis namas Klivlande. Nelaimingas atsitikimas? Galbūt. Šis klausimas atviras jau 75 metus. Tačiau kadangi A.Smetonos žūtimi labiausiai buvo suinteresuota Maskva, kaltininkų pavardžių turbūt vertėtų ieškoti NKVD archyvuose.

Prezidentas A.Smetona buvo palaidotas sausio 13 d., dalyvaujant 22 lietuvių kunigams, Klivlando vyskupui ir minioms lietuvių, suvažiavusių iš visų kraštų.