Šią idėją remia Europos Sąjunga.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui yra išdavęs orderį dėl karo nusikaltimų, tačiau jis neturi jurisdikcijos Rusijai, nes ji nėra TBT narė.

JAV valstybės departamento atstovas antradienį pareiškė, kad Vašingtonas remia specialiojo tribunolo, kuris būtų įsteigtas dėl agresijos nusikaltimo, susijusio su 2022-ųjų vasarį Rusijos pradėta invazija į kaimyninę šalį, idėją.

„Numatome, kad toks teismas turėtų didelę tarptautinę paramą, ypač iš mūsų partnerių Europoje, ir geriausiai būtų įsikūręs kitoje Europos šalyje“, – sakė jis.

Pirmadienį išplatintame pareiškime smerkiama Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą ir nepripažįstama užimtų teritorijų aneksija, remiamas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo pradėtas tyrimas.

„Pasisakome už tai, kad šalia Tarptautinio Baudžiamojo Teismo, kuris neturi jurisdikcijos šios agresijos atžvilgiu, būtų įsteigtas specialus tarptautinis tribunolas, kuris patrauktų atsakomybėn 2022 metų vasario 24 dieną Rusijos Federacijos pradėto tarptautinio agresijos nusikaltimo ir plataus masto karinės invazijos į suverenios Ukrainos teritoriją kaltininkus, šiuo tikslu sukuriant reikiamą teisinį pagrindą“, – rašoma pareiškime.

Jame teigiama, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų Ukrainoje padaryti nusikaltimai liudija apie cinizmą ir nebaudžiamumą bei karinės jėgos naudojimą ribojančių karo taisyklių ir įstatymų nepaisymą.

Pareiškimą pasirašė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Danijos, Suomijos, Belgijos, Slovėnijos, Kroatijos, Ispanijos, Švedijos, Airijos, Norvegijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Bulgarijos, Nyderlandų, Europos Parlamento užsienio reikalų komitetų pirmininkai.

Lietuva, drauge su Latvija ir Estija, pernai spalio viduryje paragino Europos Sąjungą su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Šalys teigia, jog toks tribunolas leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.

Specialusis tribunolas būtų nukreiptas prieš Rusijos civilinę ir karinę vadovybę už įsakymą pradėti invaziją į Ukrainą ir jos priežiūrą

Darbo grupės susitikimas vyks Čekijos ir Ukrainos iniciatyva.

Susitikimo metu bus įvertintos galimybės steigti specialųjį tribunolą, su juo susijęs Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos projektas bei galimas laikinosios prokuratūros įsteigimas, pranešė Teisingumo ministerija.

G. Grigaitės-Daugirdės teigimu, egzistuojantys tarptautinės teisės mechanizmai negali užtikrinti visapusiškos Rusijos atsakomybės, tad ieškoti naujų kelių – būtina.

„Tarptautinės teisės mokslininkai, praktikai ir politikai sutinka, kad dabartinė tarptautinė teisė nėra pajėgi užtikrinti visapusiškos atskaitomybės už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą, kuris ir šiandien yra toliau vykdomas“, – pranešime sakė viceministrė.

„Tad tarptautinei bendruomenei bus būtina sutarti dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijos papildymo, kad agresorius nebeturėtų teisės slėptis už tarptautinės teisės nuostatų, taip pažeisdamas pagrindus, kuriais remiasi visa demokratinė ir taiki tarptautinė bendruomenė“, – pridūrė ji.

Lietuva, drauge su Latvija ir Estija, pernai spalio viduryje paragino Europos Sąjungą su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Šalys teigia, jog toks tribunolas leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.

Diskusijas šiuo klausimu neseniai atgaivino Vokietijoos pareikšta parama tribunolo steigimui.

„Šiandien dar nesame pribrendę šiam sprendimui, bet jau tekste turime nuorodą į agresijos nusikaltimus, kas yra žingsnis link specialiojo tribunolo“, – sakė šalies vadovas.

Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas EVT sesijoje ragino didinti spaudimą agresorei, o Europos lyderius kvietė palaikyti specialaus tribunolo idėją.

„Asmenys, vykdantys agresijos nusikaltimus Ukrainoje, turi susilaukti atpildo ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Taip pat ir tie, kas duoda nurodymus niokoti miestus ir žudyti civilius. Būtent šiam tikslui reikia specialaus, Rusijos karo Ukrainoje atvejui skirto tribunolo“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.

Po posėdžio G. Nausėda sakė, kad tribunolui pritariančių šalių yra nemažai, suprantama, jog agresijos ir karo nusikaltimai nėra tolygus dalykas, todėl reikia užtikrinti, kad Rusijos atsakomybė būtų įvertinta „visu mastu ir visu gyliu“.

Šiandien dar nesame pribrendę šiam sprendimui, bet jau tekste turime nuorodą į agresijos nusikaltimus, kas yra žingsnis link specialiojo tribunolo.

Pasak jo, kadangi Europa yra geografiškai nevienalytė, šalys turi „šiek tiek nevienodą greitį susiformuojant poziciją vienu ar kitu klausimu“ ir teigė žiūrintis į procesą dinamiškai.

„Iš pradžių atrodo, kad to neįmanoma pasiekti, o paskui, žiūrėk, ima sprendimai ir atsiranda. Taip kad ir specialiojo tribunolo klausimu aš būčiau nuosaikus optimistas“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jis teigė, kad būtina toliau plėtoti šią iniciatyvą, išsakant papildomus argumentus ir nurodant kontekstą, kad „lyderiams galbūt kažkuriame vėlesniame susitikime jau būtų lengviau prieiti šitų sprendimų“.

„Tiesiog kai kurie dalykai turi būti subrandinti, išbrandinti“, – tvirtino prezidentas.

Minimą tribunolą pasiūlė įkurti Baltijos šalys, kad už nusikaltimus Ukrainoje galėtų būti teisiami ne tik Rusijos kariškiai, bet ir politinė vadovybė.

Pasak Prezidentūros, G. Nausėda EVT teigė, kad būtina atkreipti dėmesį ir į vis aktyvesnį Baltarusijos vaidmenį Rusijos kare.

Jis pabrėžė, kad Rusija nuo karo pradžios naudoja Baltarusijos teritoriją atakoms prieš Ukrainą, o dabar Baltarusijoje dislokuoja savo karius. Tai, pasak šalies vadovo, yra dar vienas eskalacinis agresoriaus veiksmas, didinantis įtampą regione.

Žurnalistams G. Nausėda sakė, jog Europos lyderių požiūris į situaciją yra panašus: sutariama, kad Rusija eskaluoja situaciją grasinimais, branduoliniu šantažu.

Pasak jo, Rusijos atakos prieš Ukrainos energetinę infrastruktūrą yra „mėginimas pirmiausia kovoti net ne tiek mūšio lauke, o tiesiog parklupdyti Ukrainos visuomenę žinant, kad artėja šaltasis metų laikas ir kad tikrai šildymas, elektra, bus labai svarbūs“.

Prezidentas atkreipė dėmesį, kad tai apsunkina Ukrainos galimybes padėti Europos Sąjungai spręsti energetinę krizę – šalis nebegalės eksportuoti elektros, kaip anksčiau yra planavusi.

Pasak pranešimo, Lietuvos vadovas ES lyderių diskusijoje penktadienį kėlė tolesnių sankcijų Rusijai klausimą ir ragino pradėti rengti devintąjį sankcijų paketą.

„Kad ir kaip ten bebūtų, visi sutarėme, kad griežtinti sankcijas reikia. Tikiuosi, kad netrukus ministrai ir Europos Komisija ras konkrečius sprendimus, ką dar galima būtų įtraukti į sankcionuojamų sąrašą – tiek asmenų, tiek objektų prasme ir kad Rusija akivaizdžiai matys priežastinį ryšį tarp savo veiksmų ir tarp to atsako, kurį suteikia ES“, – teigė G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, būtina plėsti ir sankcijas Baltarusijai.

„Negaliu pažadėti, kad kai kurių valstybių siūlomas specialaus tribunolo institutas jau šiandien bus įgyvendintas“, – žurnalistams ketvirtadienį Briuselyje sakė šalies vadovas.

Anot jo, tarp Bendrijos narių yra „tam tikrų abejonių, kad specialiojo tribunolo institutas gali būti pritaikytas tam tikriems praeities įvykiams“.

„Ir tie įvykiai buvo tiek Jugoslavijoje, tiek Malyje, tiek kitose pasaulio vietose. Mano nuomone, tokie nuogąstavimai yra neteisingi, nes tai buvo visiškai kitokio pobūdžio operacijos, bet, vis dėlto, su tokiais argumentais reikės ginčytis“, – kalbėjo prezidentas.

Baltijos šalių diplomatijos vadovai praėjusią savaitę paragino Bendriją su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, kuris leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.

Vis dėlto kol kas konkretaus sprendimo šiuo klausimu nėra.

Lietuva nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ragina tarptautinę bendruomenę įkurti tribunolą, kuris leistų teisti Rusijos ir Baltarusijos vadovus.

Kalbėdamas apie Bendrijos paramą karo draskomai Ukrainai, G. Nausėda teigė, jog labiausiai šaliai reikia oro gynybos sistemų.

Negaliu pažadėti, kad kai kurių valstybių siūlomas specialaus tribunolo institutas jau šiandien bus įgyvendintas.

„Kokiu būdu, iš kokių šalių, net kokios rūšies oro gynybos sistemos – šiandien tai yra antrinis klausimas. Svarbiausia, kad jie turėtų realiai veikiančias oro gynybos sistemas. Matome iš naujausių Rusijos pastangų, kad jie ketina toliau eskaluoti situaciją ir priversti Ukrainą priklaupti ant kelių“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Pasak šalies vadovo, Lietuva pasisako ir už devintąjį sankcijų paketą, kurį Bendrija turi parengti „kaip galima greičiau“.

„Sankcijos turi būti taikomos už labai konkrečius veiksmus, kuriuos Rusija toliau negailestingai atlieka Ukrainos teritorijoje, ji turi jausti tų veiksmų pasekmes“, – tvirtino G. Nausėda.

Naujausias sankcijas Rusijai ES įvedė anksčiau spalį.

ES „juodąjį“ sąrašą papildė 30 fizinių asmenų ir septyni juridiniai asmenys. Reglamente taip pat numatytas „sankcijų apėjimo“ sąrašas, į kurį bus įtraukiami fiziniai ar juridiniai asmenys, padedantys sankcionuotiems Rusijos subjektams apeiti ES sankcijas.

Taip pat numatoma nustatyti visame pasaulyje gabenamos rusiškos naftos kainų viršutinę ribą, tačiau tik po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė suderins detales.

Be kita ko, Bendriją šią savaitę sustiprino savo karinę paramą Kyjivui pradėdama misiją, skirtą apmokyti 15 tūkst. Ukrainos karių, ir ginklams skirdama dar 500 mln. eurų.

LRT antradienį ji sakė nepritarianti svarstymams, kad ši institucija būtų tik simbolinė.

„Manyčiau, kad tai tikrai nėra simbolinė reikšmė, mes turime turėti instituciją, kuri pavadintų Putiną nusikaltėliu, kuri apribotų jo galimybes keliauti ir kuri paliktų jį istorijoje kaip vadovą, kuris vis dėlto buvo nuteistas už įvykdytą agresijos nusikaltimą“, – kalbėjo G. Grigaitė-Daugirdė.

Anot jos, šis tribunolas turėtų svarbią teisinę reikšmę, nes šiuo metu Tarptautiniai Baudžiamasis ir Teisingumo teismai negali įvertinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo bendražygių bei karinės vadovybės įvykdyto agresijos nusikaltimo.

„Teisinio proceso, kuris įvertintų Putino ir kitų aukščiausios Rusijos politinės ir karinės vadovybės atsakomybę už įvykdytą fundamentalų blogio nusikaltimą mes neturime“, – pabrėžė ji.

Stipresnė institucija

Šalies prezidento patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė nurodė, jog institucija nebūtų simbolinė, ji konkrečiai įvardintų už kokio pobūdžio nusikaltimus reiktų atsakyti. Tačiau patarėja pastebėjo, kad bendros Europos Sąjungos pozicijos šiuo klausimu nėra.

„Jeigu mes sakome, kad specialusis tribunolas turėtų būti įkurtas konkrečiai šitam karui, šitai situacijai, kitos šalys laikosi nuomonės, kad tą patį gali nagrinėti ir Tarptautinis Teisingumo Teismas“, – antradienį Žinių radijui sakė ji.

„Specialusis tribunolas turėtų daugiau teisių šio karo atžvilgiu ir tai, mūsų nuomone, būtų stipresnė institucija“, – pridūrė patarėja.

Pasak viceministrės, svarbi ir tribunolo politinė reikšmė, nes tokiam tribunolui išdavus arešto orderius, tai siųstų „stiprų signalą toms valstybėms, kurios vis dar palaiko Putiną arba susilaiko balsuodamos Jungtinių Tautų  Generalinėje asamblėjoje“.

„Kiekvieną kartą tų valstybių vadovai, spausdami ranką Putinui, turbūt, spaustų ranką tam žmogui, kuriam yra išduotas arešto orderis už agresijos nusikaltimą“, – sakė G. Grigaitė-Daugirdė.

Ragina prokuratūrą

Ji priminė, kad savo  tyrimus atlieka ir atskiros valstybės, o vien Ukrainoje pradėta apie 40 tūkst. tyrimų dėl karo nusikaltimų, bei ragino ir Lietuvos Generalinę prokuratūrą aktyviau vykdyti tyrimus.

„Reikėtų paraginti ir mūsų prokuratūrą lygiai taip pat pradėtus tyrimus vystyti, kuo greičiau bandyti juos perduoti teismui. Nes visos valstybės pagal tarptautinę teisę turi pareigą užkirsti kelią nebaudžiamumui ir teisti asmenis už tarptautinius nusikaltimus“, – tvirtino viceministrė.

Specialusis tribunolas turėtų daugiau teisių šio karo atžvilgiu ir tai, mūsų nuomone, būtų stipresnė institucija.

Kalbėdama apie tyrimą Tarptautiniame Teisingumo Teisme, ji pabrėžė, kad kas savaitę vis daugiau valstybių pareiškia norą prisijungti prie proceso ir jis „įgauna tarptautinės svarbos“, o teismas kelia svarbius klausimus apie „Rusijos alternatyvios teisės kūrimą, apie bandymą pateisinti savo veiksmus melagingais kaltinimais“.

Anot G. Grigaitės-Daugirdės, Rusija, iš pradžių ignoravusi teismą teigdama, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti Ukrainos keliamus klausimus, galiausiai pateikė prieštaravimus dėl jurisdikcijos, ir tai reiškia jos įsijungimą į procesą.

Tuo metu dėl Tarptautinio Baudžiamojo Teismo tyrimo ji tvirtino, kad jau „rudens antroje pusėje teismas „planuotu priimti arešto orderius tam tikriems asmenims“.

Lengvai ištiriama

Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, buvęs Konstitucinio Teismo vadovas Dainius Žalimas sako, kad agresijos nusikaltimas nors yra vienas sunkiausių, tačiau „paradoksaliai vienas iš lengviausiai ištiriamų“.

„Tai tikrai kai kuriems asmenims jau galima dabar pradėti bent jau įtarimus formuluoti. Nes yra visiškai aišku kas maždaug planavo, kas įsakė pradėti šitą karą, kas kokius sprendimus priėmė. Turiu omenyje Rusijos Federacijos Konstitucinį Teismą, jis akivaizdžiai palaimino aneksiją, jau čia praktiškai jokių įrodymų nereikia“, – kalbėjo teisininkas.

D. Žalimas sako, kad Baltijos šalims svarbu, jog institucijos įvertintų ir „ideologinį agresijos pagrindimą“, o dabartinę Rusijos ideologiją ir idėjas paskelbtų „priešingą tarptautinei teisei ir panašiai kaip nacizmą pasmerktų visiems laikams“.

Baltijos šalių diplomatijos vadovai sekmadienį paragino Europos Sąjungą su tarptautiniais partneriais steigti Specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, kuris leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad minėtas teisinis institutas galėtų būti įkurtas ES narių, o vėliau prie jo prisijungtų kitos pasaulio šalys.

Kyjivas teigia parengęs ir valstybių partnerių diplomatams perdavęs tarptautinės sutarties dėl tribunolo įsteigimo projektą, kurį turėtų pasirašyti vyriausybės, tačiau Ukrainos idėja kol kas platesnio palaikymo nesulaukė.

Lietuva tarptautinę bendruomenę tokį tribunolą, kuris leistų teisti Rusijos ir Baltarusijos vadovus, ragino kurti nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Sekmadienio vakarą išplatintame bendrame pareiškime ministrai ragina ES ir toliau palaikyti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Hagoje, pačios Ukrainos ir kai kurių kitų valstybių jau vykdomus tyrimus, kurie „atlieka esminį vaidmenį“ renkant įrodymus, siekiant nustatyti ir nubausti atsakingus už karo nusikaltimus, genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui.

„Bet mūsų pastangos neturi tuo apsiriboti. Šiuo metu nėra tarptautinio teismo ar tribunolo, kuris galėtų patraukti atsakomybėn Rusijos aukščiausius politinius ir karinius lyderius, kad jie atsakytų už agresijos nusikaltimus prieš Ukrainą“, – teigiama pareiškime.

„Turi būti įkurtas Specialusis baudžiamasis tribunolas agresijos nusikaltimams prieš Ukrainą, kad ši teisinė spraga būtų užpildyta“, – tvirtina ministrai.

„Pagrindiniai šios žudikiškos agresijos sumanytojai, kurstytojai ir pagalbininkai negali išvengti teisingumo tik dėl spragos tarptautinėje baudžiamojoje jurisdikcijoje“, – teigia Baltijos valstybių diplomatiniai vadovai.

Raginimas išplatintas Liuksemburge vyksiančios ES Užsienio reikalų ministrų tarybos išvakarėse.

Atskiri tyrimai

Ministrų pareiškime taip pat pabrėžiama, kad šis naujas institutas ne dubliuotų, o tik papildytų Tarptautinio Baudžiamojo Teismo tyrimus.

„Kol Tarptautinis Baudžiamasis Teismas atliktų tyrimus dėl asmenų karo nusikaltimų, genocido, nusikaltimų žmoniškumui, Specialiojo Tribunolo atsakomybė būtų agresijos nusikaltimai“, – tvirtina ministrai.

Laiške atkreipiamas dėmesys, kad pastaruoju metu stebimos tyčinės atakos prieš Ukrainos gyventojų namus, mokyklas, netgi žaidimų aikšteles, kaip ir kitą civilinę infrastruktūrą, yra „tik paskutinis Rusijos neišprovokuotos teroro kampanijos prieš Ukrainos žmones epizodas“.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat teigia, kad agresija reikalauja „nuodugnaus teismo“.

„ES turi užtikrinti, kad atsakomybės Rusijos tebesitęsiančiai agresijai ir karo nusikaltimams Ukrainoje siekimas būtų ES politikos ir veiksmų centre“, – socialiniame tinkle „Twitter“ skelbia ministras.

Teisinė spraga

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), kuris jau 20 metų nagrinėja sunkiausių nusikaltimų bylas, jau po savaitės nuo Rusijos invazijos pradėjo tyrimą dėl jos vykdomų nusikaltimų.

Tačiau jis negali nagrinėti kaltinimų dėl agresijos, nes nei Ukraina, nei Rusija nėra ratifikavusios Romos statuto.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą ragino Vakarus sukurti Specialųjį tribunolą, kuris leistų  nubausti visus Rusijos „žudikus ir kankintojus“.

Kyjivas teigia parengęs ir valstybių partnerių diplomatams perdavęs tarptautinės sutarties dėl tribunolo įsteigimo projektą, kurį turėtų pasirašyti vyriausybės, tačiau Ukrainos idėja kol kas platesnio palaikymo nesulaukė. Lietuva tarptautinę bendruomenę tokį tribunolą, kuris leistų teisti Rusijos ir Baltarusijos vadovus, ragino kurt praktiškai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Lietuva taip pat dar liepą siūlė tokį specialųjį tribunolą kurti tarptautinei bendruomenei.

TBT vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) yra pareiškęs, kad Ukraina gali Hagos teismui išduoti karo nusikaltimais įtariamus rusus, nepaisant to, kad Maskva nėra jo narė.

„Esamos teisminės institucijos negali patraukti visų kaltųjų atsakomybėn. Todėl reikalingas specialus tribunolas, kuris nagrinėtų Rusijos agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą“, – vaizdo ryšiu susirinkusiesiems Hagoje sakė V. Zelenskis.

Reikalingas „tribunolas, kuris užtikrins teisingą ir teisėtą bausmę tiems, kurie sukėlė šias nelaimes“, pridūrė jis.

„Visiems Rusijos nusikaltėliams turi būti taikomos privalomos ir principingos bausmės“, – sakė Ukrainos lyderis.

V. Zelenskio kalba Hagoje nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai per Rusijos raketų smūgį Vinycios mieste centrinėje Ukrainoje žuvo mažiausiai 20 civilių gyventojų, įskaitant vaikus.

Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), Europos Komisijos ir Nyderlandų organizuotu renginiu Hagoje siekiama užtikrinti, kad už per Rusijos invaziją įvykdytus nusikaltimus neliktų nenubausti kaltininkai.

„Kol kalbamės, vaikai, moterys ir vyrai gyvena siaubo sąlygomis“, – sakė TBT prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas).

„Turime dirbti drauge“, – pridūrė jis.

Hagoje įsikūrusi institucija pradėjo karo nusikaltimų tyrimą kovo mėnesį, netrukus po Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios.

TBT buvo įkurtas 2002 metais tirti sunkiausius nusikaltimus visame pasaulyje, tokius kaip genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai ir agresija, kai pačios jo narės negali arba nenori tirti jų pačios.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba anksčiau ketvirtadienį paragino įsteigti specialų teismą, kuris nagrinėtų „agresijos nusikaltimą“ – vienos valstybės politinio ar karinio lyderio išpuolį prieš kitą valstybę.

Tačiau TBT negali patraukti baudžiamojon atsakomybėn už agresijos nusikaltimą, jei šalis nėra ratifikavusi Romos statuto. Nei Rusija, nei Ukraina to nėra padariusios.

Teisingumo eurokomisaras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) ketvirtadienį konferencijoje sakė, kad dėl karo nusikaltimų Ukrainoje pradėta 20 000 tyrimų.

Rusija atmeta visus jos kariams metamus kaltinimus, įskaitant civilių gyventojų apšaudymą, egzekucijas ir išprievartavimus.