Jos teigimu, darbo grupė pirmą kartą susitiks dar šį mėnesį, o pasiūlymus, kaip pagerinti sportininkų rengimą, paruoš iki metų pabaigos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pripažįsta, kad tam, jog situacija sporte pasikeistų, vien Seimui pateiktų Sporto įstatymo pataisų nepakanka.
„Būtina visiems atsakingiems susėsti ir kartu su sportininkais peržiūrėti sportininkų rengimo modelį – koks jis turėtų būti, kad galėtume džiaugtis svarbiausių varžybų medaliais. Todėl sukvietėme darbo grupę, kurios tikslas iki naujųjų metų rasti bendrą sprendimą ir pasiūlyti būtinus žingsnius aukšto sportinio meistriškumo sistemai sustiprinti“, – teigė ministrė.
Jos įsakymu sudarytoje darbo grupėje dirbs Lietuvos paralimpinio komiteto, Sporto universiteto, Tautinio olimpinio komiteto, Savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos, Sporto federacijų sąjungos, Nacionalinės sporto federacijų asociacijos, plaukimo ir krepšinio federacijų, Nacionalinės sportininkų asociacijos, Lietuvos sporto centro, Sporto trenerių asociacijos, Tautinio olimpinio komiteto sportininkų komisijos atstovai.
Darbo grupei vadovaus švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.
Ministerijos teigimu, preliminariame grupės darbų sąraše numatyta iš naujo aukšto meistriškumo sportininkų rengimo kontekste įvertinti ir išanalizuoti dabar išskirtas strategines sporto šakas, sportininkų rengimo sistemos dalyvių vaidmenis, pareigas bei atsakomybes, sporto medicinos ir sporto mokslo, sporto infrastruktūros situaciją, sportinio ugdymo turinį ir kokybę, trenerių bei sportininkų pamainos rengimą, finansavimo mechanizmus ir kitas aukšto meistriškumo sportininkų ruošimui aktualias sritis.
Prezidentūra, praėjusią savaitę sukvietusi sporto bendruomenę, teigė, kad Lietuvai reikalinga sporto strategija, plėtros programa. Ministrė šią strategiją žadėjo ruošti toje pačioje darbo grupėje.
Praėjusią savaitę vykusiame ministrės J. Šiugždinienės susitikime su šalies sportininkais taip pat sutarta spalio pradžioje su Tautinio olimpinio komiteto sportininkų komisija organizuoti sporto forumą, kuriame sporto bendruomenė ieškos sprendimų aktualiausioms šios srities problemoms.
Sporto įstatymo pakeitimais, kurie pavasarį Seime priimti nebuvo, numatoma nuo 7 iki 14 mln. didinti finansavimą aukšto meistriškumo sportui, taip pat suplanuotos didesnės valstybės stipendijos sportininkams, išplečiant gaunančiųjų ratą.
Sporto įstatymo pataisas, kurios būtinos po Konstitucinio Teismo nutarimo dėl Sporto rėmimo fondo, tikimasi priimti Seimo rudens sesijoje.
Apie būtinybę pertvarkyti aukšto meistriškumo sportininkų rengimą aktyviau imta kalbėti po Tokijo olimpinių žaidynių. Jose Lietuva laimėjo vieną medalį – Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo sidabrą.
