Sporto projektų konkurse po 360 tūkst. eurų paskirstyta sporto renginių organizavimui, įvairių fizinio aktyvumo veiklų projektams bei įvairaus sporto inventoriaus ar įrangos įsigijimui. 120 tūkst. eurų finansavimas skirtas žmonių su negalia sporto organizacijų projektams.

Specialieji balai skirti už sporto profesionalų – lektorių, švietėjų, fizinio aktyvumo veiklų vedėjų – įtraukimą; skirtingų kartų ir šeimų įtraukimą į sporto veiklas; jaunimo iki 24 m. užimtumo didinimą; žmonių su negalia integraciją; senjorų įtraukimą; Vilniaus miesto 2020–2022 metais atnaujintų viešųjų sporto erdvių panaudojimą; dalyvių įtraukimą į ilgalaikį (ne mažiau kaip 3 mėnesių trukmės) fizinį aktyvumą; veiklų pasiekiamumą nuotoliniu būdu; nemokamus užsiėmimus ir tvarias veiklas.

Šiemet vilniečiai galės stebėti ir dalyvauti 61 sporto renginyje. 66 iniciatyvos pakvies laisvalaikį leisti aktyviai, o naujas inventorius praturtins 59 projektus.

2023 m. Vilnius dalinai finansavo 75 sporto renginius, tarp kurių buvo įvairių sporto šakų tarptautiniai turnyrai, taip pat didieji sostinės renginiai, tokie kaip „Velomaratonas“ ir „Vilniaus maratonas“. Įrangai ir inventoriui įsigyti paremti 65 projektai ir 58 – fizinio aktyvumo iniciatyvos, ištisus metus kvietusios vilniečius aktyviai leisti laisvalaikį.

Finansavimas sporto projektams pastaraisiais metais auga: 2023 m. iniciatyvoms ir projektams skirta rekordinė 1 mln. eurų suma, 2022 m. – 800 tūkst. eurų, o 2021 m. – 690 tūkst. eurų.

„Sportas ir sveikatingumas yra tokios sritys, kuriose labai svarbi ne tik įvairių viešų įstaigų ir institucijų iniciatyva, bet ir visuomenės, sporto bendruomenės įsitraukimas. Be abejo, savivaldybė siekia užtikrinti sąlygas sportuoti, sukurti patogią infrastruktūrą, tačiau skatinti aktyvesnį gyvenimo būdą paprasčiausia mažose bendruomenėse, todėl ir įvedėme nedidelių projektų finansavimo tvarką“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Vilniaus miesto savivaldybė iš viso sulaukė 371 paraiškos sporto iniciatyvoms finansuoti, o bendra prašoma suma viršijo 5 mln. eurų. Po ekspertinio vertinimo lėšos skirtos 60 fizinio aktyvumo didinimo iniciatyvų. Finansavimas taip pat numatytas 77 įvairioms įstaigoms, kurioms reikalingas naujas inventorius, bei 64 sporto renginiams. 205 tūkst. eurų savivaldybė skyrė fiziniam aktyvumui didinti, 222 tūkst. įvairiai įrangai atnaujinti, 263 tūkst. – renginiams realizuoti.

Didžioji dalis pareiškėjų, kurių paraiškos buvo patenkintos – įvairūs sporto klubai, asociacijos, sporto šakų federacijos, taip pat privačios įmonės ir viešosios įstaigos, registruotos Vilniaus mieste. Vienuolika pareiškėjų – biudžetinės įstaigos, tarp kurių ir Vilniaus sporto mokyklos, ir įvairios ugdymo įstaigos.

Aktyviausia konkurse dalyvavo Vilniaus futbolo bendruomenė. Maždaug 40-čiai įvairių futbolo iniciatyvų skirta daugiau nei 100 tūkst. eurų. Per 70 tūkst. eurų numatyta kovinio sporto – kovų menų, imtynių, bokso – projektams. Dar 60 tūkst. skirta įvairioms bėgimo, ėjimo, žygiavimo, orientavimosi sporto iniciatyvoms, krepšinio projektams – 47 tūkst. eurų. Finansavimą taip pat gavo nemažai automobilių sporto, teniso ir badmintono, triatlono, dviračių sporto, žiemos, vandens sporto šakų ir įvairių kitų sporto šakų atstovai bei mišrias sporto iniciatyvas palaikančios organizacijos.

Ypatingai daug dėmesio konkurso metu gavo įvairios socialinės iniciatyvos. Be įprastų vertinimo kriterijų, balai buvo skiriami už aktyviai nesportavusių žmonių įtraukimą į aktyvią veiklą, skirtingų kartų arba šeimų įtrauktį, taip pat bendruomenės telkimą, moksleivių fizinio aktyvumo didinimą bei senjorų, žmonių su negalia ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų įtraukimą. Tad tarp finansavimą gavusių projektų – žmonių su negalia sporto centrų įrangos atnaujinimas ir renginiai, taip pat moterų savigynos projektai, sveikos gyvensenos projektai senjorams.

„Be abejo, sportas pirmiausia yra susijęs su sveikata, tačiau sporto veiklos atlieka ir socialinę funkciją – didina užimtumą, priklausymo bendruomenei jausmą, mažina atskirtį ir bendrai gerina emocinę žmonių sveikatą, todėl mums buvo svarbu, kad projektai įtrauktų visas visuomenės grupes“, – pažymi V. Benkunskas.

Dėl didelio neapibrėžtumo ateityje papildomas dėmesys skirtas ir priemonėms koronaviruso infekcijos plitimui valdyti. Papildomai įvertinti tų iniciatyvų autoriai, kurie numatė, kaip projektai būtų įgyvendinami karantino sąlygomis, atsižvelgė į saugumo reikalavimų užtikrinimą.