Miške, įsiterpusiame tarp Klaipėdos naftos įmonės ir Baltijos jūros, apstu nedidelių kalnelių.

Sniego buvo užtektinai, tad ne tik vaikai, bet ir suaugusieji plastiko čiuožtukais arba rogutėmis drąsiai skriejo nuo kalnų.

Tėveliai tuo tarpu fotografavo krykštaujančius mažuosius, gurkšnojo karštus gėrimus ir šnekučiavosi tarpusavyje.

Temperatūra tądien siekė kelis laipsnius šalčio, todėl, paskutinę savaitgalio dieną sulaukus tikros žiemos, į miškus sugužėjo nemažas būrys žmonių.

Grįžtantiesiems į namus teko palūkėti ilgose automobilių spūstyse.

Pasak kai kurių klaipėdiečių, spūstyje P.Lideikio g. teko užsibūti apie 20 min., todėl namus pasiekti truko neplanuotai ilgiau.

Nuo vakar 8 val. iki spalio 5-osios 18 val. Šilutės plente pradedamas pirmasis darbų etapas. Eismas bus ribojamas net keturiose juostose iš šešių.

Antrajame darbų etape, kuris vyks nuo spalio 6 dienos 8 val. ryto iki spalio 13 dienos 18 val., eismas bus uždaromas kraštinėse juostose. Važiuoti bus galima tik trečiąja eismo juosta, esančia arčiausiai skiriamosios juostos.

Geležinkelio pervaža dar kartą visai nakčiai bus uždaryta iš spalio 6-osios į spalio 7-ąją. Iki 5 val. ryto automobilių srautai ir vėl bus nukreipti per Dubysos gatvę į Taikos prospektą.

Viena eismo juosta eismas Šilutės plente vyks iki spalio 13 dienos.

Įmonė „Top Rails“ Šilutės plente vykdys Klaipėdos stoties privažiuojamojo kelio 150 pervažos paprastąjį remontą.

Klaipėdos savivaldybė informavo, kad kelio asfaltavimo darbai truks iki antradienio. Kelininkai šiuos darbus pradėjo dar savaitgalį, jie vyks tiek pirmadienį, tiek antradienį.

Šiuo metu spėta išasfaltuoti vieną eismo juostą.

Kelininkai dirba Liepų, Arimų ir Jaunystės gatvių sankryžos ribose.

Čia įrenginėjama šviesoforais reguliuojama sankryža. Tokio eismo reguliavimo prireikė dėl sparčiai besiplečiančių gyvenamųjų kvartalų. Automobilių srautai čia smarkiai išaugo.

Situaciją sunkina ir tai, jog čia yra įrengta maršrutinių miesto autobusų apsisukimo vieta. Įrengus šviesoforus, minėta sankryža esą taps saugesnė.

Sutarties dėl šviesoforais reguliuojamos Liepų, Arimų ir Jaunystės gatvių sankryžos kapitalinio remonto darbų vertė – 223,7 tūkst. eurų. Darbai perkami pagal parengtą techninį darbo projektą ir techninę specifikaciją.

Šviesoforų įrangos vertė – 79 tūkst. eurų.

Sankryžos kapitalinis remontas bus finansuojamas iš savivaldybės biudžeto bei Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.

Darbų atlikimo terminas – keturi mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Jis gali būti pratęstas, bet ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikotarpiui.

Rekonstrukcijos darbai buvo pradėti birželį. Šiuo metu šviesoforų atramos ir įranga jau yra sumontuotos, tad viliamasi, kad darbus pavyks baigti anksčiau termino.

Į darbą – 1 val. 45 min.

Spūstys Klaipėdos gatvėse jau tapo nepakeliamos. Vilniaus plente palikus tik vieną, įvažai į miestą skirtą, eismo juostą, dalis vairuotojų pasuko kitais keliais – per Liepų, Tilžės gatves ar net ir Tauralaukio įvaža.

Antradienį ryte Klaipėdos prieigose nusidriekė penkių kilometrų automobilių spūstys.

"Kolega į darbą išvažiavo 7 val. 30 min., o Kauno gatvę pasiekė 9 val. 15 min. Kelionė iš Gindulių užtruko valandą ir 45 minutes. Tokia rugsėjo realybė. Arba teks priprasti, arba teks persėsti į viešąjį transportą", – kalbėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Aurelijus Jankauskas.

Ar tikrai reikia uždarinėti gatvę piko metu, jei niekas nevyksta?

Ankstino darbą

Specialistas taip pats pastebėjo, kad dėl darbų Šilutės plento ir Baltijos prospekto žiedinėje sankryžoje dalis automobilių srautų pasuka kitomis gatvėmis.

"Netrukus šioje žiedinėje sankryžoje liks tik viena eismo juosta, srautai dar labiau "kimšis". Po žeme bus ruošiamasi įrenginėti perėjas. Todėl Slengių, Gindulių ar kitų šalia esančių gyvenviečių vairuotojai taip pat suka į miestą tuo vieninteliu, Liepų gatvės, keliu. Ši infrastruktūra jau nebeatitinka miesto poreikių ir pačios realybės. Spūstis ima formuotis dar gyvenviečių keliuose, tas pats automobilių srautas vienu metu pasiekia ir Klaipėdą", – pastebėjo A.Jankauskas.

Aurelijus Jankauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Dalis įmonių ar valstybinių įstaigų dar prieš porą metų koregavo darbo laiką, vienos įstaigos jį vėlino, kitos – ankstino.

"Vieni nuo 7 val. dirba kiti tik nuo 9 val. Vienu metu mes visi nesutilpsime į vieną eismo juostą. Sendvario seniūnijoje gyvena tiek žmonių, kiek Gargžduose, o visi jie kas rytą viena eismo juosta mėgina pasiekti Klaipėdą, kai mieste, turėdami dvi eismo juostas, vos sutelpame", – patikino A.Jankauskas.

Uždarė eismą, bet nedirba

Policijos pareigūnas taip pats stebėjosi sprendimais leisti vienu metu labiausiai apkrautoje miesto arterijoje atlikinėti remonto darbus skirtingose tos pačios gatvės taškuose.

"Man ir gi užkliuvo tai, kad vienur įrenginėjamas šviesoforas, o kitur jau leista vandentiekininkams atlikinėti ne avarinius darbus. Miestas – kaip be šeimininko. Ne policijai turi skaudėti galva, kad vienu metu tuščiai uždaroma eismo juosta. Pavyzdys yra Herkaus Manto gatvė. Visuomenė sureagavo, socialiniame tinkle kilo pasipiktinimas. Mūsų pareigūnai nuvažiavo aiškintis situacijos", – kalbėjo A.Jankauskas.

Įsiutino: Herkaus Manto gatvėje atraminę sienelę susiruošę remontuoti rangovai pirmoje eismo juostoje jau išsidėliojo įspėjamuosius ženklus, bet pačių darbų dar nepradėjo. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Miestiečių pasipiktinimas kilo dėl to, kad po geležinkelio viaduku rangovai apsitvėrė dalį eismo juostos Herkaus Manto gatvėje, tačiau darbų dar nepradėjo.

"Jie ruošiasi tvarkyti atraminę sienutę. Leidimai išduoti. Bet ar tikrai reikia uždarinėti gatvę piko metu, jei niekas nevyksta? Sutarėme, kad piko valandomis jie neuždarinės eismo juostos. Jei miestui tvarka nerūpi, gali ir policija pasidomėti. Bet čia juk ne mūsų darbas", – pastebėjo A.Jankauskas.

Tik erzina žmones

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus aiškino, kad spūsčių mieste dvejus metus nebuvo.

"Žmonės atprato. Karantino metu miestas juk tuščias buvo. Vadinasi, vairuotojai budrumą prarado. Rugsėjo mėnesis visuomet sunkus būna dėl spūsčių", – patikino R.Mockus.

Dėl užtvertos Herkaus Manto gatvės R.Mockus taip pat kalbėjosi su rangovais.

"Ne vienoje vietoje, Sukilėlių gatvėje – taip pat. Užsitveria ir erzina žmones. Mes reikalaujame, kad užtvėrimai vyktų kuo trumpiau ir ne piko valandomis", – kalbėjo R.Mockus.

Nuo rugsėjo 1-osios daugybė tėvų savo atžalas rytais skuba nuvežti į ugdymo įstaigas, tad automobilių miesto gatvėse padaugėjo beveik dvigubai.

Dalis keliautojų stengiasi aplenkti Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryžą, todėl renkasi kitas įvažas į miestą.

„Tačiau penktadienį susidariusi spūstis Liepų gatvėje absoliučiai nokautavo. Kelių kilometrų atstumą nuo Palangos kelio iki Mokyklos gatvės viaduko ryte teko įveikti ilgiau nei per pusvalandį. Iš viso kelyje praleidau kone valandą. Eismą ir taip trikdo kelio darbai ties Jaunystės gatvės sankryža, kur įrengiamas šviesoforas. Tačiau tos dienos rytą vieną eismo juostą, ties išsukimu į Priestočio gatvę, uždarė vandentiekininkai. Kas jiems draudė apie darbus viešai pranešti iš anksto? Žmonės kitus kelius būtų rinkęsi“, – tikino klaipėdietė, rytą praleidusi spūstyje.

Įmonės „Klaipėdos vanduo“ komunikacijos vadovė Gintarė Butkienė apie tai, kokius darbus vykdo vandentiekininkai Liepų gatvėje, informaciją privačių asmenų sukurtose socialinio tinklo „Facebook“ pokalbių paskyrose paskelbė tik po to, kai užklausas dėl spūsčių gavo iš „Klaipėdos“ žurnalistų.

Informacija pokalbių grupėse, kuriose dalijamasi žinutėmis apie spūstis ir eismo trikdžius, pasirodė vakar prieš pietus. Tokia informacija klaipėdiečius turėjo pasiekti iš vakaro.

„Informuojame, kad Liepų gatvėje, ties 73 ir 75 namu, bendrovė „Klaipėdos vanduo“ likviduoja nuotekų tinklų avariją. Apie avariją bendrovė buvo informuota rugsėjo 2 d. Tinklų tarnybos darbuotojai ketvirtadienį aiškinosi avarijos priežastis, ieškojo avarijos vietos ir avariją lokalizavo žaliojoje vejoje“, – paaiškino G.Butkienė.

Darbuotojai pastebėjo, kad nuotekų tinklas yra lūžęs ir važiuojamojoje kelio dalyje.

„Todėl nuo rugsėjo 3 d. buvo uždaryta pirma eismo juosta, avarijos vieta pažymėta skiriamaisiais kelio ženklais, aptverta tvorelėmis. Apie pirmos eismo juostos uždarymą yra informuotas Klaipėdos apskrities policijos komisariatas bei Klaipėdos miesto savivaldybė. Planuojama avarijos likvidavimo darbus užbaigti iki rugsėjo 6 d. 18 val. Išardytą asfalto dangą atstatys rangovai. Atsiprašome už nepatogumus“, – teigė G.Butkienė.

Dėl darbų – kamšatys

Į Liepų gatvę įsukus iš Palangos plento, pirmoji kliūtis vairuotojus pasitiko ties Arimų ir Jaunystės sankryža. Čia apribotas judėjimas dėl statomo šviesoforo.

Kiek pavažiavus, ties geležinkelio bėgiais ir posūkiu į Pievų gatvę, vairuotojų laukia antroji kliūtis. Čia visą savaitę buvo uždaryta viena eismo juosta dėl požeminių komunikacijų tiesimo darbų.

Eismas šiame taške buvo ribojamas nuo rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 23-iosios.

Leidimą darbams yra gavusi įmonė „Pajūrio šaltinis“, kuri vykdo vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo darbus pagal administracinės paskirties su mokslinėmis laboratorijomis pastato Liepų g. statybos projektą.

Skuba iki rugsėjo 1-osios

Paklaustas, kodėl kelininkai negalėjo skirtingomis datomis uždaryti eismo juostas, Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus patikino, kad gal ir derėjo dviem komandoms derinti veiksmus.

Logikos reikėjo laikytis, juk negali arterijos uždaryti.

„Atostogų metas, gal dėl to derinant leidimus ir eismo schemos nesužiūrėtos. Logikos reikėjo laikytis, juk negali arterijos uždaryti. Bet galėjo ir ne tuo pat metu darbus vykdyti. Liepų ir Jaunystės gatvių sankryžoje skubame įrengti šviesoforą, nes artėja rugsėjo 1-oji. Atėjus mokslo metams juk srautas dar didesnis bus. Todėl ir skubama“, – paaiškino R.Mockus.

Rimantas Mockus / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sankryžai – 223 tūkst. eurų

Klaipėdos savivaldybės Eismo saugumo komisijos nariai apsisprendė, kad Liepų ir Artojo gatvių sankryžoje būtina įrengti šviesoforus.

Pavasarį buvo siūloma bent laikinai spręsti spūsčių klausimą uždraudžiant sukti į kairę tiek važiuojantiesiems Liepų gatve miesto link, tiek vykstantiesiems nuo miesto centro į Arimų gatvę (ties Jaunystės gatve). Tačiau problemos tai neišsprendė.

Birželio 7 d. pasirašyta rangos sutartis su rangovu „Eurovia Lietuva“. Sutarties dėl šviesoforais reguliuojamos Liepų, Arimų ir Jaunystės gatvių sankryžos kapitalinio remonto darbų vertė – 223,7 tūkst. eurų su PVM.

Darbai perkami pagal parengtą techninį darbo projektą ir techninę specifikaciją. Šviesoforų įrangos vertė – 79 tūkst eurų su PVM.

Sankryžos kapitalinis remontas bus finansuojamas iš savivaldybės biudžeto bei Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.

Darbų atlikimo terminas – 4 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Jis gali būti pratęstas, bet bendrai – ne ilgesniam kaip 2 mėnesių laikotarpiui.

Suka, kur nori

Minėtoje sankryžoje vairuotojams klausimų kyla ir dėl kitų eismo dalyvių elgesio.

Tuo metu, kai įvaža į uostamiestį užkemšama automobiliais, maršrutinis mikroautobusas, pažymėtas 21 numeriu, sudaro dar didesnę spūstį.

Vairuotojas, atvykęs nuo Palangos plento pusės, mėgina sukti į kairę ties ženklu, draudžiančiu tai daryti. Dėl to eismo spūstis tik dar padidėja.

Įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ laikinai vadovaujantis Andrius Samuilovas tikino, kad viešajam transportui leidžiama nepaisyti draudimo sukti kairėn.

„Važiuojame, kaip ir priklauso. Patvirtinta trasa su posūkiu iš Liepų g. į Jaunystės g. Ženklas Nr. 323 maršrutiniam transportui negalioja, vairuotojas taisyklių nepažeidžia“, – situaciją komentavo A.Samuilovas.

Įrengia ženklus

Dėl Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryžoje statomos estakados vilkikų eilės uostamiesčio gyvenimą verčia košmaru.

Darbo grupės virtualiame susitikime dalyvavo Susisiekimo ministerijos, Uosto direkcijos, Centrinio terminalo, keltų linijų, policijos ir kitų institucijų atstovai.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sakė, kad savivaldybės atstovai turėjo kelis siūlymus.

Ne miestas yra problema terminalui ir keltų operatoriui, o terminalas yra tam tikras rūpestis miestui.

„Juos dar detalizuosime po savaitės vyksiančiame susitikime, tačiau tam tikrus dalykus galima įgyvendinti per savaitę. Uostininkai tikino, kad kai kuriems sprendimams realizuoti reikėtų vos ne metų. Į tai kategoriškai atsakiau: negalime net kalbėti apie tokius terminus. Sprendimai turi būti įgyvendinami kuo operatyviau“, – pabrėžė V.Grubliauskas.

Klaipėdos miesto savivaldybės Transporto skyriaus specialistai parengė kelis siūlymus.

Vytautas Grubliauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vilkikų spūsčių problemą padėtų spręsti, jei sunkiasvoris transportas būtų nukreipiamas kitomis gatvėmis. Tam rengiami informaciniai skydai, įspėsiantys vairuotojus rinktis kitus maršrutus.

Taip pat imtasi tobulinti šviesoforų valdymą, papildomai ženklinti gatves geltonais „koriais“.

Horizontalusis ženklinimas sankryžose įspės vairuotojus, kad nesusidarytų kamšačių pačiose sankryžose.

„Taip pat siūloma Baltijos prospekte sunkiasvoriam transportui palikti tik vieną juostą. Eismą turėtų reguliuoti įspėjamieji ženklai“, – paaiškino V.Grubliauskas.

Į keltą – vienu metu

Uosto atstovai pristatė siūlomas priemones, tarp kurių – didinti terminalo vartų pralaidumą, pasirūpinti papildomomis sunkiojo transporto susikaupimo aikštelėmis. Vilkikams ketinama atverti papildomus vartus į terminalą. Kalbėta ir apie technologinius sprendimus, kurie trumpintų vilkikų patekimo į terminalą laiką.

„Ne miestas yra problema terminalui ir keltų operatoriui, o terminalas yra tam tikras rūpestis miestui. Tuo reikėtų pasirūpinti už Klaipėdos ribų. Pasirinkimo nėra, visa tai reikia spręsti. Buvo aptarta daug galimybių – svarstyta, kaip reguliuoti vilkikų srautus dar jiems nepasiekus miesto. Kelių policija pasiūlė sunkiasvorio transporto nukreipimo schemas“, – tvirtino V.Grubliauskas.

Meras pastebėjo, kad ypač sudėtinga situacija gatvėse tampa tada, kai vilkikai suvažiuoja į miestą vienu metu, nes tą pačią dieną keltai išvyksta keliomis kryptimis.

„Rodos, antradieniais po pietų vienu metu suplaukia trys keltai. Tai – tam tikras problemos židinys. Šiuo metu telkiamos pastangos pasekmėms suvaldyti, o priežastis paliekame antrame plane“, – akcentavo V.Grubliauskas.

Optimizmu netrykšta

Virtualiame susitikime taip pat diskutuota apie teritorijas, esančias už miesto ribos, kuriose būtų galima laikinai sustatyti vilkikus.

Siūlyta juos į miesto gatves įleisti ribotais kiekiais. Tačiau neaišku, kas tai turėtų reguliuoti ir kokiose žemėse tie vilkikai turėtų stovėti.

„Yra tokių teritorijų. Būtų galima svarstyti siūlymą, bet uostininkai tai girdėdami optimizmu netryško. Suprantu, kad lengvų sprendimų nėra. Bet tai nereiškia, kad jų iš viso nėra. Uostininkams ir operatoriams palinkėjau, kad jie demonstruotų hiperaktyvumą, reikalingą šiai problemai spręsti“, – reziumavo V.Grubliauskas.

Uždarė juostas

Nuo šiol atvažiuojantiesiems nuo Vilniaus plento prieš žiedinę sankryžą tenka vadovautis kelio ženklais.

Pirmąja juosta judantis transportas nukreipiamas tik į dešinę, į pirmąją Šilutės plento juostą.

Antrąja juosta važiuojantiesiems leidžiama sukti žiedu ir riedėti Baltijos prospektu.

Trečiąja juosta leidžiama važiuoti žiedu ir sukti į kairę, Šilutės plento link.

Baltijos žiedinė sankryža tapo kliūtimi, tad keltų išplaukimo dienomis šioje vietoje formuojasi ne tik lengvųjų automobilių, bet ir krovininio transporto spūstys.

Situacija aštrėja

Šią kaistančią problemą, pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, teks narplioti specialiai darbo grupei, kurią pavesta sudaryti.

„Tiek miesto prieigose, tiek įvažoje į terminalą kaupiasi vilkikų vilkstinės. Miesto tai netenkina. Tačiau mes ieškosime galimybių, kaip tai spręsti. Situacija yra žinoma, ji stebima. Diskusijoje dėl problemos sprendimo būdų turės dalyvauti ir keltų operatoriai, perkėlos atstovai. Mes čia galime daryti, ką norime, bet jei automobiliai netelpa į terminalą, jie rikiuojasi prie jo. Šios situacijos paaštrėjimas lyg ir buvo užprogramuotas, tačiau kai tai tampa realybe, reikia skubiai ieškoti sprendimo būdų“, – situaciją komentavo Klaipėdos meras.

V.Grubliauskas akcentavo, kad miestiečių susisiekimo galimybė išliks prioritetu, tačiau priminė, kad neverta tikėtis sklandaus judėjimo miesto gatvėmis, jei viena pagrindinių arterijų yra uždaroma.

„Su tokiomis sąlygomis teks susitaikyti mums visiems, net ir tiems, kurie nelabai nori pripažinti realių priežasčių. Tikiuosi, kad jau antradienį bus suformuoti darbo grupės kontūrai. Jai per artėjančius kelerius metus darbo tikrai nestigs ne tik estakados statybos klausimais“, – akcentavo V.Grubliauskas.

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus priminė, kad eismo trikdžių vairuotojams padėtų išvengti tam tikras savo judėjimo maršruto apmąstymas iš anksto.

„Verta pagalvoti, kur ketinama važiuoti, galbūt reikėtų vengti tam tikrų transporto mazgų? Būtina atkreipti dėmesį į kelio ženklus ir juose išdėstytą informaciją“, – patarė R.Mockus.

Atvers papildomus vartus

Laivybos ir logistikos įmonės DFDS Viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovas Vaidas Klumbys paaiškino, kokius namų darbus teko atlikti paties uostininkams.

„Šią problemą reikia spręsti kompleksiškai. Mes, kaip vežėjai, turime laivus ir krovinius, o miestas turi infrastruktūrą. Labai rimtai žiūrime į šią situaciją. Apie galimus eismo nesklandumus esame informavę keleivius ir jų prašome planuoti atvykimo laiką, siūlome rinktis kitą maršrutą. Vežėjų prašome optimaliai apskaičiuoti atvykimo laiką, kad srautas tolydžiau judėtų į terminalą“, – patikino V.Klumbys.

Centrinis Klaipėdos terminalas ruošiasi atidaryti papildomus vartus piko dienomis.

„Tai visos problemos neišsprendžia. Tačiau jei yra galimybė papildomai atverti vadinamuosius įvažų kakliukus, reikia tai padaryti. Piko dienomis bus skiriama papildomai administracijos darbuotojų, kad srautai kuo greičiau pasiskirstytų. Centrinis Klaipėdos terminalas svarsto įvažų į terminalą automatizavimo galimybes“, – kalbėjo V.Klumbys.

Uostininkai tikino bendradarbiaujantys su Kelių policijos tarnyba.

„Problema ta, kad egzistuoja tam tikra logistikos logika. Vežėjai pasikrauna krovinius ne tada, kai nori, o tada, kai reikia. Krovinys pakraunamas tuomet, kai jis paruošiamas gamykloje ar logistikos įmonėje. Automobilių sukaupimo aikštelėms įrengti reikia didelių investicijų ir laiko. Keltų grafikai sudaromi ne dėl to, kad smagu, o tam, kad tam tikras laikas yra patogiausias krovinių vežėjams keltais transportuoti krovinius. Tai ne per vienerius metus nusistovėjusi tvarka. Vakariniai keltai numatyti todėl, kad vežėjams tenka per visą Lietuvą atvažiuoti į Klaipėdą. Tokios problemos kardų mojavimu nesprendžiamos. Tai niekam nėra naudinga. Miestas, uostas ir laivybos įmonės yra glaudžiai susijęs mazgas“, – sakė V.Klumbys.

Anot Klaipėdos savivaldybės, šios apklausos prireikė norint išsiaiškinti, kas paskatintų jaunuosius klaipėdiečius „į mokymo įstaigas vykti darniau“.

Teigiama, kad gyventojų nuomonė, siekiant išsiaiškinti, kas paragintų juos naudotis „švariomis“ transporto priemonėmis, yra labai svarbi.

Klaipėdiečių apklausoje prašoma atkreipti dėmesį ir pažymėti, ko dar trūksta mieste, kad automobiliais būtų naudojamasi tik būtinais atvejais.

Esą galbūt reikėtų dviračių saugyklų prie mokymo įstaigų, galbūt dviračių takus vertėtų nutiesti iki pat mokyklų, klausiama, gal trūksta didesnių dviračių nuomos galimybių, geresnės dviračių takų priežiūros žiemą ar įrengti dviračių takus tarp Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto. Taip pat domimasi, gal reikėtų greitesnio viešojo transporto ar dažniau kursuojančių autobusų iš Klaipėdos rajono į Klaipėdą.

Kaip pavyzdys, kuriant patogius persėdimo taškus, pateikiamas jau egzistuojantis bendradarbiavimas su Klaipėdos rajonu.

Įrengus persėdimo tašką naujoje „Žaliakelio“ stotelėje, kuri yra Klipščiuose, tėvams nereikia važiuoti į Klaipėdą, kad įsodintų savo atžalas į viešojo transporto priemones, vežančias miesto link.

Teigiama, kad apklausos rezultatai bus reikšmingi rengiant kitą trimetį darnaus judumo veiksmų planą, taip pat tolesnėms diskusijoms, kaip pagerinti ir pritraukti daugiau miesto gyventojų pasirinkti keliones viešuoju transportu, dviračiais ar paspirtukais.

Vis dėlto lig šiol nėra paskaičiuota, kiek procentų klaipėdiečių vaikus į mokyklas iki karantino veždavo savo automobiliais.

Tai nutiko dėl to, jog nuo 8 valandos ryto eismas buvo uždarytas Pilies gatvėje. Socialiniuose tinkluose žmonės plūdo šventės rengėjus ir kėlė nuotraukas, kuriose buvo matyti, jog lyjant lietui Pilies gatvėje penktadienio vidurdienį nebuvo nė vieno pirkėjo. Čia šiais metais įkurdinta šventės tradicinė mugė.

„Kai buvo sprendžiama, kaip organizuoti eismą šventės metu, mes sakėme, jog sprendimas uždaryti Pilies gatvę gali būti katastrofiškas. Tačiau mūsų niekas neklausė. Šventės rengėjai nusprendė eismą uždaryti nuo 8 valandos ryto ir mes matome kuo tai atsirūgo. Pernai prekyba šioje gatvėje taip pat vyko, tačiau eismą uždarėme tik 16 val. Taip buvo leista išsivažinėti į namus tiems žmonėms, kurie dirba miesto centre. O dabar žmonės, atvažiavę iki Naujojo Uosto gatvės, apsisukinėja, nes eismas uždarytas ir suka į Liepų gatvę ir čia užstringa“, – tikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika.

Automobilių eilės išsirikiavo Naujojo Uosto ir Naujojo Sodo gatvėse, automobiliai toliau stoviniavo visa Liepų gatve. Eilės driekėsi ir Šilutės plente, Mokyklos gatvėje.

Panašu, jog didžiausia spūstis susigrūdo ties Mokyklos gatvės viaduku ir pačia Mokyklos gatve, nes toliau, Šilutės plente, eismą trikdo čia vykdomi gatvės remonto darbai.

„Facebook“ grupės „Klaipėdos Reidai II“ vaizdo įrašas.

„Uždarius eismą Pilies gatvėje, liko vienintelė kryptis – Šilutės plentas. O ten gatvė perkasta, vyksta remontas“, – pastebėjo M.Džermeika.

Natūralu, jog automatiškai ėmė formuotis mašinų eilės ir Palangos plente, čia spūstyje stovėjo tie, kurie norėjo įvažiuoti į uostamiestį.

Policijos pareigūnai mėgino išskirstyti srautus, reguliuodami eismą sankryžose.

„Bet mes neturime tiek žmonių, žmonės išskirstyti po tarškus dirbti Jūros šventėje. Kol norintys išvažiuoti iš miesto turėtų sukti Kalotės pusės link. Patarčiau šiaurine miesto dalimi judėti Palangos plento link. Norintys pasiekti pietinę miesto dalį turėtų rinktis Rimkų įvažą ar Vilniaus plentą. Suprantama, jog tolimas kelias, bet kitų variantų nėra“, – patarė M.Džermeika.

Pareigūnai sprendžia kokiais keliais išpumpuoti mašinų srautus, gali būti, jog bus uždrausta pakilti į Mokyklos gatvės viaduką nuo Liepų gatvės pusės.

„Facebook“ grupės „Klaipėdos Reidai II“ vaizdo įrašas.