Ą. Misiukevičius į pasaulį atėjo trimis mėnesiais per anksti, sverdamas vos 600 gramų. Ypatinga mamos meilė ir atsidavimas jį gaubė nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų.

Paklaustas, kokių Motinos dienos tradicijų turi, Ą. Misiukevičius minėjo, kad kasmet stengiasi nuvykti į Lietuvos pajūrį ir ten pasimėgauti pavasarėjančia gamta.

„Mėgstu Motinos dieną. Tai – graži proga. Turime tradiciją vykti į Palangą ir visi kartu paminėti Motinos dieną. Tai – artima ir gražu“, – sakė Ą. Misiukevičius.

Ą. Misiukevičius atskleidė, kad šiemet šventė bus ypatinga. Brangiausiam žmogui jis ruošia staigmeną.

„Mėgstame nueiti į gerą restoraną ir pasimėgauti. O šiemet mamą planuoju nustebinti“, – paslaptingai kalbėjo Ą. Misiukevičius. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

Su mama ypač artimą ryšį jaučiantis pašnekovas negalėjo išskirti vieno prisiminimo iš vaikystės. Visas kartu praleistas laikas yra brangus, tad atskirų momentų išskirti nenorėtų.

„Mano mama man tokia šilta ir artima, kad net sunku prisiminti kažką iš vaikystės. Ji visada yra šalia manęs. Mūsų mamos yra pačios brangiausios, mylėkime ir vertinkime jas!“ – patarė pašnekovas.

Apie vaikystę, kartu su mama nueitą sunkų kelią ir visą aprėpiančią meilę Ą. Misiukevičius pasakojo laidoje „Bus visko“.

Irena ir Žilvinas – pora ne tik gyvenime, bet ir scenoje. O ir koncertus jau ne vienerius metus jie rengia ne tik Lietuvoje, bet ir už Atlanto. Iš čia pora visuomet atsiveža ne tik krūvą įdomiausių daiktų, bet ir tokių pat širdžiai mielų prisiminimų.

„Kai su Žilvinu prieš keturis metus lankėmės Floridoje, zumba šokius lankančios moteriškės savo treneriui parodė mano muziką. Jų meksikiečiui treneriui mano dainos patiko ir jis sugalvojo, jog pagal jas galima šokti. Todėl šįkart, kai jie mane pakvietė į savo zumbos studiją, netgi prikabino Lietuvos vėliavų. O kadangi tą dieną buvo mano gimtadienis, jie mane pakvietė šokti kartu, pagal mano dainas“, – pasakos Irena.

Laidos vedėjas Mindaugas Stasiulis apie Žilviną ir Ireną išduos ir kitą ne visiems žinomą faktą – kad besisvečiuodami svetur, abu jie itin mėgsta ir… apsipirkinėti. Ne išimtimi tapo ir paskutinė kelionė į Las Vegasą, kurioje Ž. Žvagulis nusipirko du įspūdingus sceninius kostiumus.

„Kai su vienu iš tų kostiumų jis vėliau pasirodė renginyje, Žilvinas nustebino net Rytį Ciciną – jis sakė, kad dabar po jo neis į sceną“, – juoksis istoriją pasakodama Irena.

Tuo tarpu pačios Irenos pirkiniai būna ir dar įdomesni… „Pavyzdžiui, Londone kažkada susiradau visą rinkinuką plombuoti dantims. Vos atskridome iš Kanados, mano dantyje atsirado skylė, iškrito sena plomba – buvo didžiulis vargas. Prieš koncertą Londone išėjau pasivaikščioti ir vaistinėje radau tokį dalyką – buvau labai laiminga! Po to taip ne vieną kartą dantis plombavau ir Žilvinui“, – neįtikėtinu pasakojimu dalinsis ji.

Kai su vienu iš tų kostiumų jis vėliau pasirodė renginyje, Žilvinas nustebino net Rytį Ciciną – jis sakė, kad dabar po jo neis į sceną.

Garsi Lietuvos pramogų pasaulio pora dar šią vasarą skambiai atšventė 25-ąsias savo vestuvių metines, kurios plačiai aptartos ir žiniasklaidoje. O šios gražios sukakties proga jiedu nusprendė apsidovanoti – įsigijo katerį. Tiesa, kai Ž. Žvagulis su sūnumi Vakariu I. Starošaitei nusprendė padaryti staigmeną pirmąkart jį parodydami, teko susidurti su ne viena kliūtimi…

„Jie viską ilgai ruošė, Vakaris sugalvojo užrašo dizainą. O kai katerį atvežė ir pastatė uoste, ryte abu pakvietė mane pusryčiauti. Pasodino lauke, terasoje, kur prieš nosį – laivas. Visi sėdi, stebi, laukia, kada aš pamatysiu. O aš nieko nesuprantu ir nematau, nes apie tai nė nepagalvojau….“ – istoriją pradės pasakoti Irena, o kuo viskas baigėsi, žiūrovai kviečiami išgirsti laidoje.

Kaip paaiškės, tokių staigmenų savo žmonai Ž. Žvagulis sugalvoja ir daugiau. Tiesa, ne visos jos iš pradžių būna malonios… Irena laidoje prisimins, kaip vyras nustebino ją nupirkdamas naują augintinį – šunį Bobo.

„Aš buvau kategoriškai prieš šunį, nes tai – vis tiek šeimos narys, meilė, tavo vaikas. Žiauriai sunkiai atsisveikinome su praėjusiu, o dabar ir vėl…“ – pasakos ji, tačiau neslėps, kad Bobo labai greitai užkariavo jos širdį.

Daugiau linksmų I. Starošaitės istorijų ir nuotaikingas žaidimas – šį vakarą.

„Gero vakaro šou“ – trečiadieniais, 19.30 val. per TV3.

Nuotrauka iš reikšmingo įvykio žinoma moteris pasidalijo socialiniame tinkle „Instagram“. Čia ji rašė:

„Vis dar jaučiuosi kaip pasakoje – kupina pozityvių emocijų ir jausmų. Tiesiog negaliu atsidžiaugti, kokią šventę man surengė mano artimiausios ir brangiausios draugės! Baby shower (kūdikio sutikimo vakarėlis – aut. past.)“, – emocijų pliūpsnio neslėpė nuomonės formuotoja.

V. Siegel pozavo prie balionų vilkėdama melsvos spalvos suknelę ir tamsiai mėlyną švarką. Netrukus žinoma moteris su vyru Laurynu Suodaičiu susilauks sūnaus.

Viktorijos Siegel „Instagram“ nuotr.

Kartu su kolegomis autobuso vairuotoją pasitiko ir bendrovės generalinis direktorius, pasveikinęs jubiliatą prie specialiai šiai progai papuošto autobuso.

Vairuotojui įteiktos dovanos ir specialus riboto leidimo įmonės ženkliukas. "Proga neeilinė, tai jau ketvirtas darbuotojas, mūsų įmonėje dirbantis 50-uosius metus. Vertiname jo profesionalumą ir atsakomybę. Tampa gražia mūsų tradicija sveikinti pusę amžiaus įmonėje išdirbusius darbuotojus. Ko gero, ne kiekvienas darbdavys, net ir tarp seniausių Lietuvos įmonių, gali pasididžiuoti, kad turi tokių savo darbą mylinčių žmonių", – teigė įmonės generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Z.Jurgaitis įmonėje pradėjo dirbti dar 1971 m. Visus tuos metus įmonėje dirbo vairuotoju. Kaip jis pats teigė, "keitėsi tik autobusai, darbas buvo tas pats – vairuoti". Beje, šeimoje Zigmas – ne vienintelis vairuotojas – atsakingą autobuso vairuotojo darbą pasirinko ir jo sūnus.

Kaip pranešė savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, naujuose autobusuose ir troleibusuose vyko mišraus choro „ARTyn“ pasirodymai.

„Švenčių laikotarpis kupinas džiugesio, šypsenų, malonių susitikimų ir kelionių. Tačiau netrūksta ir skubėjimo, todėl sostinės viešojo transporto keleivius nusprendėme pakviesti bent akimirkai sustoti ir pasimėgauti gyva muzika, nuotaikingu choro pasirodymu“, – sako „Susisiekimo paslaugų“ direktorė Modesta Gusarovienė.

Muzika autobusuose ir troleibusuose skambėjo ir pernai prieš Kalėdas.

„Sulaukėme daug keleivių padėkų už originalią ir smagią idėją. Tad kartojame ir vėl planuojame kartoti, nes būtent netikėta patirtis ir įspūdis yra geriausia dovana“, – teigia M. Gusarovienė.

Choro atlikėjai keliavo 1G, 2G, 3G, 4G, 6G, 53, 74 maršrutų autobusuose ir 2 maršruto troleibusuose.

Pasak įmonės, maršrutai buvo parinkti taip, jog apimtų kuo didesnę miesto dalį, o gyvą muziką išgirstų kuo daugiau keleivių.

Vilniuje jau važiuoja virš 300 naujų autobusų ir troleibusų.

1. Pusryčiai į lovą.

Dienos pradžia turi įtakos ir visos dienos nuotaikai. O ir skaniai pavalgę dažnai jaučiamės tiesiog geriau nei prieš tai. Štai jums „du viename“ pasiūlymas: antrai pusei paruošti skanius pusryčius, kurie taps gerų emocijų garantu visai dienai. Išrinkite mėgstamą mylimojo ar mylimosios patiekalą pusryčiams,  pradžiuginkite dar neragauta kava ar arbata, pagalvokite ir apie nekasdienišką pateikimą. Sakote banalu? Tuomet pusryčių pateikimą pritaikykite pagal savo mylimojo ar mylimosios skonį: gal tai kavos termose paruošimas išsinešimui į darbą Valentino dienos rytą ar slaptas mėgstamiausių užkandžių įdėjimas į rankinę ar striukės kišenę.

Shutterstock nuotr.

2. Pietų pertraukos staigmena.

Nors Valentino dieną šiemet švęsime ne savaitgalį, o ketvirtadienį, tai neturėtų būti priežastis visas staigmenas palikti tik vakarui. Idėja Valentino dienai: netikėtai aplankykite savo mylimąją ar mylimąjį darbe pietų pertraukos metu. Nepamirškite ryškiaspalvės puokštės jūsų merginai/žmonai ar mėgstamiausių skanėstų savo vyrui/vaikinui. Jei ištrūkti iš darbo nepavyks, puokštę gėlių arba maisto pietums juk galite užsakyti. Kita išeitis – mielas skambutis ar žinutė pasakant, už ką vertinate savo antrąją pusę.

3. Neeilinė vakarienė.

Kaipgi ši diena be romantiškos vakarienės. Visgi tam, kad ji taptų unikali, prireiks daugiau nei tiesiog užsirezervuoti staliuką restorane. Keletas idėjų Valentino dienos neeilinei vakarienei:

– Apgalvokite vietą. Apsilankykite ten, kur dar nebuvote – galbūt tai televizijos bokštas su nuostabia panorama ar naujas jaukus restoranėlis? Jei vakarą praleisti norite namuose, pasiruoškite aplinką: pakabinkite lemputes, uždekite žvakes. Galbūt namuose surenkite nedidelę iškylą ir jaukiai įsikurkite ant žemės.

– Pagalvokite apie meniu. Jeigu norite naujienų, rinkitės neišbandytas virtuves, pavyzdžiui, galbūt niekada kartu nevalgėte midijų? Gaminant namuose irgi galite išbandyti naujus skonius. Jei nenorite rizikuoti, rinkitės mėgstamą ir gerai žinomą patiekalo receptą, kurį gaminkite kartu – juk tai dar viena Valentino dienos patirtis.

– Neeilinei vakarienei įspūdžio suteiks ir naujos patirtys, tokios kaip šokolado ar sūrio fondiu išbandymas. Tai lengvai galite pasiruošti namuose arba paskanauti profesionaliai paruoštą jaukiame restorane. 

Shutterstock nuotr.

4. Atpalaiduojančios pramogos.

Dažnai per rūpesčius ir kasdienius darbus pamirštama, jog tiek kūnui, tiek sielai reikia poilsio. Pasiūlymas: Valentino dieną kartu su savo pora išnaudokite atitrūkimui nuo viso likusio pasaulio. Kad ir kas tai bebūtų – jaukūs pokalbiai su atpalaiduojančia arbata namuose ar profesionalus kūno masažas, Valentino dieną leiskite sau kartu su antrąja puse atsipūsti. O geram nugaros ar pėdų masažui nereikia daug – pasinaudokite mėgstamo kvapo eteriniu aliejumi. Nesvarbu, jog nesate masažų specialistas, svarbiausia savo mylimajai ar mylimajam suteikti gerų emocijų, o tokiu būdu parodytas dėmesys taps suartinimo garantu.

5. Laiko leidimas gryname ore.

Tai, kad meilės diena yra žiemą, visiškai nereiškia, kad švęsti Valentino dieną turite būdami viduje. Karštos arbatos termosas, keletas užkandžių ir leiskitės į pasivaikščiojimą po mišką. Pakvėpuosite gryno oro ir galėsite mėgautis akimirkomis tik dviese.

Kita šiek tiek vasaros naktis primenanti pramoga lauke – žvaigždžių stebėjimas. Žiemą akis į dangų pakeliame tikrai rečiau, bet tai nereiškia, jog  žvaigždžių šaltuoju metų laiku nepamatysite. Kelioms minutėms atsigulę ant sniego galėsite pamatyti nepaprastą reginį danguje. O turint daugiau laiko, galite keliauti į Molėtų observatoriją, kur teleskopu žvaigždes matysite dar ryškiau.

Pixabay nuotr.

6. Savaitgalio išvyka.

Visai nebūtina ieškoti bilietų į meilės miestu vadinamą Paryžių, juk ir Lietuvoje yra kur pakeliauti. O svarbiausia, jog kartu su mylimuoju ar mylimaja išvyksite, pakeisite aplinką ir tiesiog mėgausitės akimirkomis dviese. Pasukite galvą, kur galėtumėte išvykti Valentino dienos savaitgaliui: galbūt tai jūsų sodo namelis ar sodyba tarp miškų, kur jaukiai praleistumėte keletą dienų. Jei norite didesnių pramogų, atpalaiduojančio poilsio su SPA procedūromis, rinkitės Druskininkus, Birštoną, Anykščius ar pajūrį, kur rasite tiek ramų poilsį, tiek ir aktyvias pramogas.

7. Svajonės išpildymas.

Žinote, jog antroji pusė turi tam tikrą svajonę? Idėja Valentino dienos veikloms: pabandykite ją įgyvendinti. Galbūt tai įdomi ar ekstremali pramoga, kelionė į mėgstamiausią šalį ar dar paprasčiau – noras paragauti specialaus egzotinio maisto? O jei tiksliai nežinote, ko šiuo metu trokšta jūsų mylimasis ar mylimoji, pagaminkite „dovanų kuponą“, kurį jūsų antroji pusė galės panaudoti bet kada pasirenkant tai, ko trokšta labiausiai. Svarbu, jog įgyvendinant svajonę prisijungtumėte ir jūs, juk patirtis kartu bus ir prisiminimas, ir santykių sutvirtinimas.

Svarbiausia – kartu praleistas laikas, patirtys, todėl norint Valentino dieną praleisti turiningai, nereikia turėti milijono. Dažnai pasitelkus paprastas priemones, gimsta originalūs sprendimai.

Gavo mažylį, užaugo kiaulė

Vadinamųjų miniatiūrinių paršelių galima įsigyti keliuose pajūrio turguose. Internete taip pat apstu skelbimų, siūlančių net ir miestiečiams laikyti šiuos augintinius.

Vieni klaipėdiečiai interneto portaluose piktinasi tokio paršelio pardavėju, kuris neva įkišo pirkėjams tikrą kiaulę, išaugusią iki 60 kg.

"Žmonės nežino, ką perka, o po to ieško kaltų. Visi prisižiūrėję amerikietiškų vaizdelių su miniatiūriniais paršeliais ir įsivaizduoja, jog juos laikys ant sofos ir glostys kaip kačiukus", – pastebėjo zoologijos sodo šalia uostamiesčio įkūrėjas Edvardas Legeckas.

Jis nusistebėjo šių paršelių augintojų nesupratingumu.

"Jei parduodi tokį gyvį, turi pasakyti, kas žmonių laukia. Šie paršeliai gali išaugti iki 50–60 ar net daugiau kilogramų. Beje, dėl afrikinio kiaulių maro grėsmių šiems gyvūnams yra nustatyti tam tikri veisimo reikalavimai. Mūsų sodui uždrausta juos laikyti, nors anksčiau jų turėjome", – tikino E.Legeckas.

Kiekvienas, norintis į savo šeimą priimti tokį gyvūną, turėtų žinoti, kad vietnamietiški paršeliai auga iki 3–5 metų. Jų ūgis gali siekti žmogui iki kelių arba šiek tiek virš jų.

Iš augintinio – šašlykai

Tragikomiškai baigėsi kito paršelio, kurį linksmų plaučių giminaitis nupirko pusseserei dovanų, gyvenimas.

Pusbrolis su šeima prie jubiliatės buto Gargžduose išdygo su paršeliu rankose.

Moteriškė vos neapalpo išvydusi, ką gudruolis giminaitis nusprendė jai padovanoti.

Netrukus netikėtumo juokas peraugo į solenizantės ašaras.

Moteris sodybos neturi, gyvena bute, tad jos akyse pralėkė vizija, kuo virs jos namai, kai juose apsigyvens tikras paršas.

Atvykėliams teko pėdinti namo kartu su paršeliu.

Naujas augintinis buvo priglaustas giminaičio namuose. Netrukus apžiūrėti dailaus paršelio į sodybą Doviluose pradėjo traukti aplinkinių kiemų vaikai.

Tačiau vieną dieną gatvelės gyventojų atžalos namo parskuodė verkdamos. Paaiškėjo, kad kaimynas neapsikentė augintino ėdrumo ir nusprendė jį paskersti.

"Mus ištiko šokas. Užėjome aplankyti paršelio, o, pasirodo, šeimininkas jį jau paskerdęs ir iš jo mėsos šašlykus užraugęs. Pasitiko mus kruvinomis iki alkūnių rankomis. Kiek verksmo mažiesiems buvo! Nuo to laiko su kaimynu nebesišnekame. Kaip galima naminį padarą suvalgyti?" – pyktį liejo įvykio liudininkė.

"Tai, kad neskanus buvo. Dar dabar šaldiklyje mėsos gabalas yra. Paršas yra paršas. O kiek suėda. Siaubas... Atsibodo man jį šerti. Iš pradžių, kol mažiukas buvo, vaikai lakstė šerti batono gabaliukais. Ar čia iššersi batonais? Praaugusiam jau reikėjo pašarų pirkti", – pasakojo paršelio šeimininkas.

Nelaukia Šuns metų

E.Legeckas tikino, jog dažniausiai egzotinių gyvūnų mada ateina metų sandūroje.

"Kiaulės metais, va, ir buvo mada tuos paršelius dovanoti. Dabar Ugninio gaidžio metai buvo. Laimei, nešovė kam mintis gaidžio dovanų atnešti. Bet kiti metai bus Šuns. Spėju, daug kas gaus tokių dovanėlių, kurios vėliau gyvūnų prieglaudose atsidurs. Labai blogai žmonės daro, be jokios atsakomybės elgiasi", – įvertino E.Legeckas.

Jis tikino, kad anksčiau tokių vietnamietiškų paršelių dažniausiai žentai uošvėms dovanodavo.

"Jie nelabai bijo mūsų klimatinių sąlygų ir lengvai prisitaiko, puikiai gyvena lauke", – tikino gyvūnų mylėtojas.

Paršas – portfelyje

E.Legeckas prisiminė, kaip vietnamietišką paršelį dovanų teko išrinkti žinomam humoristui Raimondui Šilanskui.

Įdėjau į portfelį ir nuvežiau dovanų.

"Įdėjau į portfelį ir nuvežiau dovanų. Į vieną portfelį įlandinau šiurkščiaplaukį taksą. Tokio medžioklinio šuns jis labai norėjo. O į kitą – vietnamietišką paršelį. Takso mama Špunkia vardu buvo, labai gera kalė. Bet ji sunkiai atsivedė paskutinę vadą, atlikome cezario pjūvį, bet ji vis tiek nugaišo. Vieną jos šunelį ir padovanojome R.Šilanskui. Kiek teko matyti, užaugo labai ištikimas šuo, šeimininko iš akių nė per plauką nepaleidžia", – pasakojo E.Legeckas.

Sunkus pasirinkimas

Pats R.Šilanskas tikino, kad lemiamu momentu, kai teko rinktis tarp šuns ir paršelio, teko kviesti šeimos "konsiliumą".

"Švenčiau 55-ąjį gimtadienį Kaune. Edvardas atėjo su tais dviem portfeliais, ir tikrai juose buvo taksas ir paršelis. Taksas užaugo į rimtą, piktą šunį. O paršelį teko padovanoti vienam bičiuliui, kuris gyvena prie Taujėnų dvaro. Kai teko rinktis, ką pasilikti – kiaulę ar šunį, aš, aišku, buvau už kiaulę. Bet laimėjo šuo, nes kiaulė baigė viską sugraužti", – pasakojo R.Šilanskas.

R.Šilanskas prisiminė, kad klykė iš laimės, išvydęs miniatiūrinį paršelį.

"Ir aš maniau, kad jos neauga. Bet tik po to jis išaugo į rimtą paršą", – pasakojo R.Šilanskas.

R.Šilanskas paršelį pavadino Alfa, o po metų labai nustebo išvydęs, kad miniatiūrinis paršelis virto 60 kilogramų "alfa patinu".

Scenos žvaigždės augintinis buvo priglaustas kaimo turizmo sodybos šeimininkų, kurie augina ir daugiau gyvulių. Bet šiam paršeliui buvo išskirta atskira, išskirtinė vieta.

"Kurį laiką jie laikė jį troboje. Rūsyje vietą buvo įrengę. Šiaip tai labai švarus gyvūnas. Bet bėda, kad jis nuolat nori ėsti", – pastebėjo humoristas.

Kaimynus nervino kanopų garsai

Pats R.Šilanskas tikino, kad du mėnesiai, kai paršelis augo šeimos bute, įsiminė ilgam.

"Jis nuolat ėdė. O pirmam prabudusiajam įkąsdavo į kulną. Reikėdavo suprasti, kad žmogus jau turi keltis ir duoti jam užėsti. Kiaulė blogiau nei taksas. Sugraužė paršas visus tapetus, sofą", – pasakojo R.Šilanskas.

Bet tokias išdaigas humoristas dar būtų kentęs, jei ne pirmajame aukšte įsikūrusių kaimynų priekaištai.

"Kiaulė juk bėgioja kanopomis. Kartu su taksu imdavo siautėti. Kaimynai iš pradžių prašė, kad mes jai kokius batukus padarytumėme, kad netaukšėtų. Tuo metu buvo ir daugiau gyvūnų, dar du žiurkėnai augo. O taksas, kaip dera medžiotojui, nuolat kiaulę medžiodavo", – pasakojo R.Šilanskas.

Pasak šeimininko, kai paršelis Alfa ėsdavo, taksas pavirsdavo skraidžiojančiu šunimi.

Ėdė siaubingai daug, bet jis juk vietnamietis, ką iš jo paimsi?

"Jis suėsdavo savo ir šuns ėdalą. Tada pakišdavo nosį po takso pilvu ir pametėdavo jį į šalį. Taksas nuskrisdavo net kelis metrus. Ėdė siaubingai daug, bet jis juk vietnamietis, ką iš jo paimsi?" – dūsavo R.Šilanskas.

Kiaules gaudė visas miestas

Kiek kitokią, tačiau susijusią su paršeliais istoriją prisiminė kitas žinomas televizijos veidas Henrikas Vaitiekūnas.

"Aš pats gyvūnus dovanoju tik sau. Tačiau iš vaikystės man įsirėžęs vienas ypatingas ir gana kraupokas prisiminimas, susijęs su kiaulėmis. Tuo metu mes gyvenome Klaipėdoje, Beržų gatvėje. Tai galėjo būti apie 1958-uosius ar 1959-uosius. Tiksliai nepamenu metų, bet žinau, kad aš tuo metu jau lankiau mokyklą. O ją pradėjau lankyti 1956-aisiais", – pasakojo klaipėdietis.

Sovietiniais laikais dabartinio Klaipėdos universiteto teritorija priklausė kariniam daliniui.

"Tuo laiku karių maitinimui kareivinių teritorijoje buvo laikomos kiaulės. Vieną dieną į Klaipėdos miestą pabėgo gal šimtas kiaulių", – pasakojo H.Vaitiekūnas.

Nors nutikimai kariniuose daliniuose buvo ypač slepiami, tačiau šio fakto paslaptyje niekas nebegalėjo išsaugoti, nes kiaulės pasileido skersai dabartinės Herkaus Manto gatvės ir pasklido po parką bei aplinkines gatveles žviegdamos lyg pasiutusios.

"Visas rajonas gaudė žviegiančias kiaules. Anuomet tai buvo nedidelių namelių rajonas. Kai kur ten žmonės tyliai laikė savas kiaules, nors tai buvo draudžiama. O metas buvo varganas, mėsos parduotuvėse nebuvo. Va, ir pasileido per gatves ir parką ištisos šeimos, gaudydamos kariškių kiaules", – tikino H.Vaitiekūnas.

Savo maisto davinių puolė ieškoti ir sovietų dalinys.

Bet miestiečiai pasirodė buvę guvesni, kone didžioji dalis palaidų kiaulių jau buvo išgaudytos.

"Visi tyliai tempė jas į namus ir čia pat skerdė. Mums tą kartą nepasisekė. Nesugavome nė vienos. Tačiau kaimynai pagavo. Pamenu, atėjo pasidalyti, atnešė ir mums. Štai tokia makabriška istorija. Ir ji tikra, iš Klaipėdos gyvenimo", – prisiminė H.Vaitiekūnas.

Staigmena V. Cololo buvo itin patenkintas. „Aš mėgstu staigmenas. Pirma nustembu, bet po to labai džiaugiuosi. Iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad visi susibėgome čia, kad jie dabar valgo“, – šeštadienio rytą kulinarinėje laidoje juoksis humoristas.

Ankstų rytą susibūrę „IššŪKIS kaime“ dalyviai buvo nusiteikę itin linksmai, padėjo ruošti maistą ir nekantravo paragauti profesionalaus šefo Reinaldo Janonio ruošiamų skanėstų. Mat kaime, kur vyko projekto filmavimas, jų mitybos įpročiai buvo visai kitokie.

Dešimt realybės šou dalyvių buvo apgyvendinti sename kluone, kur kiekvieną dieną nuo pat ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro turi dirbti sunkius ūkio darbus ir įveikti ekstremalias užduotis. Ne ką mažesnis iššūkis šou dalyviams ir maisto gamyba. Kiekvieną savaitę jie turi prasimaitinti vos už 50 eurų. Tad kulinarinėje laidoje šou dalyviai iškėlė tikrą puotą.

„Mūsų realybės šou ne toks kasdieninis, nebanalus. Be abejo, maistas... Ne visą laiką valgai tai, ką nori valgyti ir jo tiek sočiai neprivalgysi. Reikia visiems dalintis“, – gamindamas maistą juoksis projekto dalyvis, palangiškis Rokas Žulkus.

Dainininkė ir žurnalistė Monika Ostrenkova paklausta, ar V. Cololo juos gerai maitina, šmaikštaus, kad pats vedėjas veikiausiai valgo skaniau: „Nemanau. Aš vis tiek manau, kad jis valgo skaniau, negu mes.“

Kalbėdamas apie naująjį realybės šou V. Cololo džiaugsis sėkminga pradžia ir intriguodamas žiūrovus žadės dar daugiau staigmenų: „Dar tik pati pradžia, jie visai netrukus pradės kiekvienas atsiskleisti, pradės, kaip sakant, išlindinėti blogis iš vidaus, pradės iš proto kraustytis“.

„Virtuvės istorijos“ – šeštadieniais 9.00 val. per TV3.

„Tikrai naudingas daiktas. Žiemą mūsų darbuotojos nespėja valyti purvo, kurio vaikai prineša į koridorius ir ant laiptų, eidami į darželį, ar grįždami iš lauko. Tikimės, kad su naujo šepečio pagalba mes įveiksime šią problemą. Jau nuo rudens auklėtojos ėmė diegti švaros įgūdžius ir mūsų vaikučiai noriai valosi batus. Dar ir tėveliams primena. Aišku, idealu būtų, kad tokie šepečiai būtų įrengti prie visų gyvenamųjų namų ar darbo įstaigų, tačiau tam, ko gero, prireiks laiko“, – svarstė lopšelio darželio „Papartėlis“ direktorė Irena Martinkienė.

„Nenešti purvo į namus – lyg ir savaime suprantamas dalykas, todėl prie durų visi turime pasidėję kilimėlį. Tačiau, jei pasižiūrėtume atidžiau, įsitikintume, jog kilimėlis gelbsti tik iš dalies. Lietingą dieną į namus vis tiek patenka nemažai purvo, o tai erzina. Prasidėjus rudeniui ši problema tampa dar aktualesnė, o kur dar žiema ir tirpstančio sniego balos. Toks šepetys ypač reikalingas, kai žemę nukloja lipnus sniegas“, – sakė pirmosios Klaipėdoje pradėjusios diegti šią naujovę įmonės atstovas Rimantas Vasiliauskas.

Idėją gaminti neįprastus batų šepečius bendrovės vadovai parsivežė iš Suomijos. Prie namo ar įstaigos įrengti batų šepečiai ten – įprastas vaizdas. Beveik kiekvienas individualaus namo gyventojas prie durų yra įsirengęs tokį šepetį.

Anot įmonės vadovo, naujieji batų šepečiai sudomino Klaipėdos darželių vadovus. Šie pasirūpino, kad tokie įrenginiai būtų pastatyti prie įstaigų durų. Taip siekiama ne tik sumažinti į darželį patenkantį purvą, bet ir ugdyti mažųjų asmens higienos įgūdžius. Batų šepečius jau įsigijo 17 uostamiesčio darželių, naujove domisi ir kitos įstaigos.

Naujasis įrenginys kompaktiškas ir labai patogus, jį lengva pritvirtinti prie įėjimo į patalpas – gyvenamųjų namų, įstaigų, biurų. Gamintojai neabejoja, jog batų šepečiai sudomins įstaigų, įmonių vadovus, daugiabučių ir individualių namų savininkus, nes jais naudotis paprasta ir patogu. Prieš įeinant į patalpas tereikia keliskart lengvai perbraukti batu per šepetį, ir didžiosios dalies purvo, žemių ar sniego neliks.

„Nesitikime greito rezultato, manome, kad naujovė Lietuvoje turėtų prigyti per 2-3 metus ir tapti įprasta, kasdienine procedūra. Smagu, kad švaros kultūrą ėmėsi diegti pačių mažiausių uostamiesčio gyventojų ugdymo įstaigos. Auginame naują kultūringą kartą“, – teigė įmonės vadovas.

Gamintojai mano, jog šis švaros įrenginys nebūtinai turi pakeisti mums įprastą grindų kilimėlį. Siekiant namuose palaikyti švarą, juos geriausia naudoti sykiu. Batų šepečiai – ilgaamžiai ir nereikalauja ypatingos priežiūros. Plastiko šeriai ilgai nenusidėvi, jie puikiai išvalo batų protektorius. Šepečiai iš visų trijų pusių užtikrina, kad purvas bus maksimaliai nuvalytas ir nuo pado, ir nuo bato šonų.

Įmonės gaminamų batų šepečių jau galima pamatyti ne tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, bet ir Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Telšiuose, Kretingoje, Tauragėje, Mažeikiuose, Šilutėje.