Ši iškili asmenybė paliko ryškų pėdsaką Lietuvos meno istorijoje: tapytojas avangardistas, studijavęs Paryžiuje, padėjęs pagrindus Lietuvos vitražo mokyklai, Lėlių teatrui, yra pirmojo marionečių garsinio filmo “Storulio sapnas” autorius, užpatentavęs savo marionetes JAV.

Ilgą laiką nepelnytai buvęs šešėlyje, jis vertas kur kas didesnio dėmesio, nes visada žengė priekyje visų, daug ką darydamas pirmas, nevengdamas eksperimentuoti, atrasti, tuo pačiu būdamas puikiu pedagogu, išugdžiusiu iškiliausius Lietuvos menininkus, vitražistus, monumentalistus, tapytojus.

Nuo šiol jo vardas bus tinkamai pagerbtas gimtinėje.

Lai garsas apie S. Ušinską pasiekia atokiausius Lietuvos kampelius ir kelia pasididžiavimą šiuo Žiemgalos sūnumi.

Paminklo S. Ušinskui Akmenėlių dvare autorius - skulptorius Danielius Sodeika, o marionetė Arkliukas atspindi ir turi didžiojo artdeko menininko charakteringiausius kūrybos bruožus. Meno kūrinyje labai svarbu momentinė asociacija ir autoriaus stilistikos identifikavimas, o būtent marionetės yra unikalus S.Ušinsko skiriamasis ženklas, joms būdingas savitumas, nesupainiojamas su niekuo.

Todėl skulptoriaus pasirinkimas buvo neatsitiktinis.

Atsižvelgiant į vietą, kurioje stovės D. Sodeikos skulptūra, čia labai svarbus santykis su supančia aplinka. Kadangi tai dvaras, kuriame laikomi žirgai, Arkliukas organiškai taps jo dalimi bei ženklu.

Skulptorius jautriai atsižvelgė į skulptūros mastelį, planuodamas jos dydį. Tai turėtų būti vaikams pasiekiamas aukštis, kad galima būtų ant jo užlipti “pajoti”, kaip jo spektaklio “Silvestras Dūdelė” personažas, kad skulptūra būtų betarpiška. Tuo pačiu medžiaga, iš kurios bus daroma, betonas, turi platų panaudojimo spektrą: į jį galima dėti pigmento, suteikiant spalvą, nušlifuoti kaip teracą, dėti priedus, išgaunant įdomias tekstūras ir granito, marmuro įspūdį.

Betonas jautriai atkartoja skulptūrinius niuansus, jis puikiai tinkamas lauko skulptūroms (Kauno meno mokyklos tvoros pelėdos, tarpukario Kauno Ramovės skulptūros, Banko pastato figūrinė kompozicija). Dvaruose daugybė parko skulptūrų buvo iš betono. Tai medžiaga, naudojama nuo Romos imperijos laikų.

Skulptorius nori kiek įmanoma labiau priartinti meno kūrinį prie originalo, panaudoti spyruoklių motyvą, kurios yra S.Ušinsko išradimas marionetėse, praplėtęs jų funkciją ir išraiškingumą.

Postamentas neturėtų atskirti meno kūrinio nuo žiūrovo, o tik palengvintų betarpišką sąlytį, vaikams suteiktų galimybę prieiti, liesti ir teiktų džiaugsmą. Visiems be išimties.

Tai bus pirmasis ir vienintelis toks kūrinys Lietuvoje, skirtas marionetei bei vienas iš nedaugelio, esančių pasaulyje.

Minint lėlių teatro Lietuvoje 80 metų sukaktį, vilniečiams ir miesto svečiams bus pristatytas marionečių spektaklis visai šeimai „Silvestras Dūdelė“, pirmasis lietuviškas marionečių filmas „Storulio sapnas“ bei pirmajam Lietuvos Marionečių teatrui ir jo įkūrėjui Stasiui Ušinskui skirta paroda.

Prieš 80 metų, 1936-aisiais, žymus lietuvių tapytojas, scenografas ir pedagogas Stasys Ušinskas Kaune įkūrė pirmąjį Lietuvoje profesionalų lėlių teatrą ir parodė pirmąjį vaidinimą su savo kurtomis marionetėmis – spektaklį pagal rašytojo Antano Gustaičio pjesę „Silvestras Dūdelė“.

O režisieriaus Rimo Driežio Vilniaus teatre „Lėlė“ kurtame spektaklyje „Silvestras Dūdelė“ aktoriai ne tik vaidina Silvestro Dūdelės istoriją, bet ir pasakoja kaip Lietuvoje atsirado lėlių teatras, kuo jis skiriasi nuo dramos teatro.

„Storulio sapnas“ – pirmasis lietuviškas garsinis marionečių filmas, sukurtas dar prieš Antrąjį pasaulinį karą (1938 m.). Filmo statytojai norėjo pademonstruoti technines marionečių galimybes ir parodyti, ko galima pasiekti tuo metu dar naujoje meno srityje. 1939 m. kino juosta buvo parodyta Niujorke, pasaulinės parodos metu. Filmas sudomino JAV animacinių filmų bendrovę „Dalcompany“ – ji užsakė S. Ušinskui sukurti marionečių filmą pagal Hanso Christiano Anderseno pasaką „Lakštingala“. Deja, šį darbą sutrukdė Antrasis pasaulinis karas.

Pirmajam Lietuvos Marionečių teatrui skirtoje ekspozicijoje žiūrovai išvys tikrą S. Ušinsko marionetę, galės pavartyti jo parašytą vadovėlį „Lėlių ir kaukių teatras“ – pirmąją lietuvišką leidinį, skirtą lėlių teatrui. Taip pat bus eksponuojami marionečių konstrukcijos brėžiniai, kurie buvo patentuoti JAV (1940 m.; patentas galioja iki šiol) bei plakatai, skirti Marionečių teatro sukaktims.

Programa:

18:30–19:10 val. – spektaklis visai šeimai „Silvestras Dūdelė“ (mažoji salė, trukmė 40 min.)

19:30–21:00 val. – pirmojo lietuviško garsinio marionečių filmo „Storulio sapnas“ peržiūros (didžioji salė, trukmė 18 min.)

Renginiai vyks Vilniaus teatre „Lėlė“ (Arklių g. 5).

Įėjimas laisvas.

Druskininkuose, V. K. Jonyno galerijoje, spalio 24 d. atidaroma Stasio Ušinsko kūrybos paroda „Trys dimensijos“, skirta dailininko 110-osioms gimimo metinėms.

S. Ušinskas (1905–1974) lietuviško meno fone – viena iškiliausių figūrų. Suvienijęs tapytojo, scenografo, vitražisto, piešėjo ir lėlių kūrėjo talentus, jis tapo dailininku universalu. Monumentalisto pašaukimas jam leido įsilieti į bendrą Europos XX a. modernaus meno arealą, sąlygotą naujų mokslo ir technikos pasiekimų.

S. Ušinskui kūrybos plėtrai turėjo reikšmės jo mokymasis Paryžiuje, mokytojų Fernando Legier, La Corbusieur, Alos Ekster sintetizmo, konstruktyvizmo idėjos, industrinio laiko prerogatyva, plačių užmojų plastinės formos, valingojo grožio siekiai. Dar 1931m. aptardama S. Ušinsko parodą Kaune, Halina Kairiūkštytė-Jacinienė rašė: „Savo paveikslų kompozicijos vardan jis keičia žmogaus kūno ir daiktų proporcijas, geometrizuoja formas. Jo atvaizduotų groteskinių bei konkrečių ir masyvių žmonių dalys panašios į kietus, lygius, lyg metalinių mašinų vamzdžius ir jų dalis“.  

Kontroversiški S. Ušinsko tapybos vertinimai išsakyti daugiau nei prieš 70 metų, aktualūs ir šiandien. Novatoriška, nenorinti paklusti tradicinėms meno nuostatoms dailininko kūryba tebėra meno vertintojų akiratyje. Tarptautinėje menotyrininkų konferencijoje (2002) S. Ušinsko kūryba įvardyta kaip įdomus atradimas. Absorbavęs konstruktyvizmo, kubizmo, neoklasicizmo, art deco išraiškas, S. Ušinskas savo darbuose įkūnijo epochos aktualijas, ėjo kartu su pasaulio meno avandgardu. Dailininkas išsiveržė iš regioninės meno aplinkos, sukūrė himną žmogaus figūrai, dominuojančiai trijų dimensijų fone, rakursų įvairovėje. Plastinėmis tūrinėmis apimtimis jis formavo savitą darbų technologiją, archajiškumą derino su modernia stilizacija, buitinį žanriškumą – su poetine metafora. S. Ušinskas išryškino fgūrinio paveikslo reikšmę, pabrėžė konstruktyvias struktūras, Lietuvos dailę praturtino sodria stilistinių vaizdų gama.

Paroda veiks iki gruodžio 10 d.